Romėnų Flashcards

(350 cards)

1
Q

Nuo ko senovės romoje priklausė asmens teisės

A

nuo (CIVITAS) PRIKLAUSYMO TAM TIKRAI BENDRUOMĖNEI

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
2
Q

Kam buvo taikoma romėnų teisė siaurąja prasme

A

Tik romos piliečiams

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
3
Q

Romėnų teisės skirstomos pagal asmenų pilietybę į?

A
  • Ius civile- Piliečių teisė ( numatanti visas teises, pareigas ir atsakomybe už nusikaltimus)
  • Ius peregrinorum- svetimšalių ( peregrinų) teisė, kuri prilygsta ius civile romėnams
  • Ius gentimi- tautų teisė ( kurią tvarkė magistratas peregrinų reikalams, kuri nebuvo tokia formali kaip ius civile ir kuri grindžiama pasitikėjimo ir teisingumo principais
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
4
Q

Senovės romoje teisė buvo išskirstyta į 2 subjektus kokiu?

A
  • Ius publicum viešoji teisė ( ius cogens), tai normos reguliuojančios valstybės taryba ( magistratai), šventyklų, kulto narių reikalus ir romos gyventojų santyki su valstybe ir jos institucijomis)
  • Ius privatum privatinė teisė( ius dispozitivum), tai normos ginančios atskirų asmenų interesus santykiuose su kitais teisės subjektais)
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
5
Q

Ius civile ir Ius gentimi skirtumas

A

ius civile būdingas griežtumas, kol ius gentimi būdingas lankstumas

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
6
Q

Romėnų teisė pagal normų taikymo sfera buvo skirstoma

A
  • bendrąją teisę ( ius commune) -Universalios teisės normos, taikomos visais atvėjais
  • išimtine teisę ( ius singulare)-
    o speciali teisės norma numatanti išimtines teisinio reguliavimo taisykles
    o užtikrino teisinio reguliavimo diferenciaciją
    o Normos taikomos atsižvelgiant į teisės subjektų įpatybes ir nustatė tam tikrų asmenų teisės apribojimus ir nustatydavo specialų turto teisinį režimą
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
7
Q

Pretoriai

A

magistratų rūšis su teísmine funkcija

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
7
Q

Gajaus privatinės teisės skirstymas

A
  • privatine teisę skirstė į teise su asmenimis, daigtais , ieškiniai ir prievolių teisė
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
7
Q

Ius honorarium santykis su ius civile

A

ius honorarium papildydavo ius civile užpildant teisės spragas ir modifikuoti ius civile normų turinį, bet nepanaikinti ius civile normų

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
8
Q

Romėnų teisės šaltinių saprata

A
  • Pirmoji- kompetetingi valstybės organų išleisti norminiai aktai, teisiniai papročiai su precedentais
  • Antroji[- tai teisės šaltiniai ar istoriniai paminklai iš kurių sužinome apie kaž]kada galiojusią teisę
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
8
Q

Romėnų teisės istorija

A
  • Seniausi laikai ( archainis laikotarpis)- neišvystyta prekyba, verstasi gyvulininkyste, išleisti 12 lentelių įstatymai
  • Romėnų teisės vystymosi laikotarpis- laimimi karai, vystymasis, teritorijos didėjimas, ius gentium atsiradimas
  • Klasikinis laikotarpis- nauji teisės šaltiniai, romėnų teisės mokslo klestėjimas
  • Postklasikinis laikotarpis- Romos skilimas į rytų ir vakarų ir visuomeninė krizė
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
8
Q
  • Įstatymai (leges), kaip teisės šaltinis ( rūšys ir istatymo sandara)
A

o Leges - įstatymai, išprašyti iš tautos (magistratas parengia įstatyma, tautos susirinkimas jį prijima, tautos susirinkimas jį patvirtina
o Leges datae- duotieji įstatymai, priimami įstatymų leidžiamąją valdžią deleguojant nukariautų provincijų karvedžiams
o Įstatymas turėjo 3 dalis
 Įžanga-[ nurodomas balsavimas, vieta iniciatoriaus vardas ir elgesio taisyklės
 Teisiniai reikalavimai
 Sankcijos

o Lex- tai patricijų susirinkimo priimtas teisės aktas
o Plebiscite- plebėjų įstatymai (galiojo tik jiems kol nepadaryti visuotinais)

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
8
Q

Romėnų Pagrindiniai teisės šaltiniai

A

Paprotinė teisė
Įstatymai
Senato nutarimai
Imperatorių konstitucijos
Pretorių editai
Jurisprudencija

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
8
Q
  • Imperatorių konstitucijos, kaip teisės šaltinis
A

o Imperatorių konstitucijos buvo norminiai aktai kelių rušių
 Ediktai- reglamentuojami bendriausio pobūdžio klausimai ir savo forma bei turiniu jie yra panašūs į įstatymus
 Mandatai- tai imperatoriaus instrukcijos provincijų vietininiams ir kitiems valdininkams
 Dekretai- tai imperatoriaus kaip aukščiausio teisėjo bylų sprendimai, teisės aiškinimas ar nuostatų išdėstymas
 Reskriptai[- imperatoriaus atsakymai į teisėjų, valdininkų ir piliečių teisinius klausimus ( padėjo formuoti teismų praktika)

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
8
Q
  • Paprotinė teisė, kaip teisės šaltinis
A

o Pirmasis ir seniausias teisinis paprotys Romoje
o Pagal romėnus paprotinė teisė yra [- tyli tautos valios išraiška
o Vystantis valstybei paprotinė teisė pradėta kodifikuoti, bet paprotinė teisė neišnyko po 12 lentelių įstatymų

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
9
Q
  • Senato nutarimai, kaip teisės šaltinis
A

o Senata sudarydavo princepsas, kurie neleido įstatymų tik juos tvirtindavo, tačiau po laigo gavo galimybe leisti privalomus įstatymus ( be balsavimo) kas davė ateitį Imperatorių konstitucijoms ir darė įtaką respublikinės demokratijos silpnėjimui

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
9
Q

Kad asmuo būtų asmenybe jam reikia turėti teisnumą, o kad turėtų teisnumą turi atitikti tris elementus?

A
  • Būti romos piliečiu
  • Būti laisvu
  • Būti savo šeimos galva
    status libertatis,status civitatis, status familiae
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
9
Q

Imperatorių konstitucijos, kaip teisės šaltinis Dominato laikotarpio įpatumai

A
  • visi įstatymai buvo tik imperatoriaus- visus reikėjo sudėti tai atsirado códex rinkiniai, bet apimė tik ta dalį istatymų kurie vadinami leges
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
9
Q

Imperatorių konstitucija, kaip teisės šaltinis iš kodifikacijos pusės

A

o Kodifikacija-[ didž]iausia kodifikacija atlikta Justiniano ,, corpus iuris civilis’’, kuris pabrėžė pasaulietinės ir bažnytinės teisės skirtumus ir buvo iš keturių dalių
 Codex-[ imperatorių konstitucijų rinkinys
 Digestai- Žymiausių romos teisininkų veikalų ištraukos
 Institutiones- Svarbiausių ž]inių apie romėnų teisės pagrindus rinkinys, remtasi Gajaus institucijomis
 Novellae-[ justiniano ir jo įpedinių novelės, kurios kuriamos pildyti teisę

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
9
Q
  • Pretorių editai, kaip teisės šaltinis
A

tai tam tikro rango magistratai, kurie pildo teisės spragas ,, ius civile’’ ir pritaiko dabartiniam gyvenimui kuris keičiasi, kad galima būtu teisti atitinkamai pagal laikotarpį

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
9
Q
  • Jurisprudencija, kaip teisės šaltinis
A

tai žymių teisininkų nuomonė ir sprendimai į įvairius klausimus, kaip doktrinos tik turėjo labai aukštą teisinio šaltinio rangą, kuriuo rėmėsi teisėjai, buvo leista remtis 5 teisininkų idėjomis ( svarbiausios buvo Papiniano)

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
10
Q

Romėnų teisės recesijos etapai

A

1 Etapas bizantija naudoja romėnų teisę ir išlaikė ją per justiniano kodifikacija
2 Etapas- Vokietyja pripažysta romėnų teise galiojančią ir bolonijos universitete atsiranda ,, glosatoriai’’ – romėnų teisės tyrinėtojai ir ,,postglosatoriai’’ glosatorių pasekėjai
3 Etapas- austrijos civilinis kodeksas ir napaleono kodeksas skelbė kad romėnų teisė nagalioja, bet tie kodeksai buvo paremti romėnų teise

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
10
Q

Romėnų teisės recepcija

A

Žlugus romėnų imperijai rytų roma ( bizantija) naudojo romėnų teisę ir išlaikė ją per justiniano kodekso kodifikavimus, tai pat vakarų šalys po romos žlugimo naudojo jų teisę ir šitas kelis šimtmečius trukes reiškinys ( romėnų teisės išlikimas) yra vadinamas teisės recesija

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
10
Q

Romoje gebėjimas būti civilinės teisės subjektu vadinamas

A

caput

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
10
Jei asmuo neturėjo visų trijų status libertatis,status civitatis, status familiae jį ištinka kas
capitis deminutio ( civilnė mirtis)
11
Buvimas laisvu buvo svarbiausia prielaida leidžianti turėti teisinius santykius ir norint įrodyti laisvę reikėjo įrodyti ka?
kad nesi vergas
11
Vergas pereinamuoju laikotarpiu
o Vergas yra daigtas, be šeimos, turto ar teisių ir šeimininkas juo laisvai disponuoja (teisininkai prieš vergovę o Tapimas vergu  vergais versti nuteistieji mirties bausme  Jei tėvas vergas  Nebeverčiami vergais išsiskoline piliečiai
11
Kas yra laikomas vergu ankstyvuoju laikotarpiu
* Ankstyvuoju romos laikotarpiu o vergas dar nebuvo visiškai laikomas daiktu, turėjo kai kurių asmens teisių o Tapimas vergu  Parsodavimas vergijon už skolas  Svetimšalių ir nukariautų teritorijų gyventojų pavertimas vergais  Gimimas vergovėje (motina vergė)  Jei romenas pagaunamas vagiant
12
Vergų situacijos gerėjimas Imperijos laikotarpiu (į vergija žiūrima negatyviai)
* Vergų nebegalima užmušti ir vergas pats atsako už savo nusikaltimus * sergantis vergas, paliktas be šeimininko pagalbos, tampa laisvas * baudžiamoji atsakomybė už vergo nužudymą * Leista atlikti tam tikrus veiksmus šeimininko naudai ir šeimininko teisnumu
12
Vergų perkliujus (peculium)-
tai reglamentuota turto masė kurią šeimininkas duoda vergui
13
Manumissio- reikšmė ir rūšys
šeimininkas suteikia laisvę vergui * Manumissio testamento- vergo išlaisvinimas pagal mirusio šeimininko testamenta * Manumissio vindicta- paskelbimas apie vergo išlaisvinima prieš magistral ir to irašymas į protokola * Manumissio censos- vergo irašymas į piliečių sarašą su šeimininko sutikimu
13
Laisvų romos gyventojų grupės
* Romos piliečiai- tie kurie gime laisvų šeimoje arba išsivadavusių, bet patys nebuvo vergais (nebent buvo vergas kitoje šalyje ir grįžo į romą) o Patricijai- senosios gimininės bendruomenės nariai o Klientai- teisiškai priklausomi nuo patronų, bet teisių apimtimi beveik prilygo patricijams o Plebėjai- neįėjo į gimininę bendruomenę, naujieji imigrantai (buvo ribota politinė ir teisinė padėtis)
14
* Latinai
o tai asmenys ar žmonių grupės gyvene Italijos teritorijoje ar kitų kolonijų teritorijose kurias plečiantis užėmė roma. naturalizacija turėjo beveik tokias pačias teises kaip romos piliečiai ir galėjo jais tapti per įstatymą arba naturalizacija turėjo beveik tokias pačias teises.
14
* Peregrinai
o Svetimšaliai, kurių valstybės nebuvo sudariusios su Roma sutarčių o Buvo beteisiai, turėjo turėti patrona (tapdavo jo klientu) o Formuliariniu ir ekstraordinariniu būdu galėjo pradėti ginti teises, įgauti pilietybe ,,įstatymo ar nuturalizacijos būdu)
14
o Lotynai galėdavo išlaisvinti vergus kaip?
 Oficialus išlaisvinimas jie gaudavo lotynų statusą,  Neoficialus išlaisvinimas, kas padarydavo juos pavaldžius šeimininko valiai ir jie neturėjo tiek teisių kaip piliečiai tačiau galėdavo gauti pilietybe
15
* Išsilaisvintieji (atleistiniai)
o vergas, kuris buvo išlaisvintas, įgydavo šeimininko teisinę padėtį ir vadinamas libertinu(tačiau visada bus laikomas buvusiu vergu)
15
* Išsilaisvintieji (atleistiniai) pareigos
o Pareigos (veliau panaikintos ir jie prilyginti laisviems žmonėms)  privalėjo gerbti savo išlaisvintoją kaip tėvą  pareiga patarnauti savo patronui buvo moralinė ir ją vykdyti negalima buvo reikalauti per teismą  šeimininkas ir jo įpėdiniai turėjo išlaikymo (alimentų) prievolių
16
Atleistiniai lotynai ir peregrinai
o Atleistiniai latynai – lotynų paleisti į laisvę vergai  Formaliai paleisti tampra paprastais atleistiniais tik su lotyvnų teisėmis  Neformaliai paleisti- nėra skaitomi paleistais nes latynai juos galėjo sugrąžinti į vergovę o Atleistiniai peregrinai – peregrinų paleisti vergai
16
* Kolonai
o smulkūs žemės nuomininkai Po romos karų asmenys turėjo daug teritorijų kurias reikėjo dirbti ( bet mažai vargų),tai neturtingi Romos gyventojai nuomodavosi sklypus, kur galėjo dirbti o Bet nederlius ir mokesčiai padarė sunkią situacija žmonėms ir taip atsirado nauja žmonių grupė, kurie yra laisvi pagal idėja bet dėl įsiskolinimų ir turto trūkumo buvo suvaržyti ( feodalizmo pradžia)
16
Suvienodinus luomus išliko skirtumas ir polisų gyventojai buvo skirstomi
* Pilnateisiai * Nepilnateisiai * Beteisiai
16
Pilietybės įgavimas būdai
* Gimstant o tėvai susituokę – vaikas paveldi tėvo statusą, kurį jis turėjo motinai pastojant o tėvai nesusituokę – vaikas paveldi motinos statusą, kurį ji turi vaikui gimstant o tėvas pilietis, motina – ne, tai ir vaikas ne pilietis o jei motina buvo pilietė, tai vaikas visada pilietis (nebent tėvas yra svetimšais ,,peregrinas’’) * Pilietybės gavimas pagal įstatymą arba naturalizacija taikomas tik latinams ir peregrinams
16
Piliečių teisnumas
Piliečiai turėjo teisnumą, jei turėjo dvi teises * Teisė sukurti šeimą * Teisė dalyvauti civilinėje apyvartoje
17
Šeimos narių teisinis statusas
* Personae sui iuris- visiškai laisvos asmenybės ( šiai sričiai priklauso pater famílias) * Personae alieni- svetimos teisės asmenybės ( šiai sričiai priklausė visi šeimos nariai)
17
Kokia buvo romoje šeimos svarba ir sistema
* Romoje asmuo be šeimos neturėjo ir genties, kas reiškė kad jis negalėjo būti piliečiu * Senovės romėnų šeimos buvo patriarchalinės su pater famílias- šeimos atstovas ir vadovas ( nebūtinai tėvas su šeima ir vaikais esmė kad niekam šeimoje nepavaldus)
17
Šeimos nariai teisiškai buvo kaip vergai (skirtumai ir panašumai)
* Skirtumas: jie buvo teisnūs įgyti turtą gentium savo pačių veiksmai * Pana šumas: tai, ką jie įgyja tampa pater familias nuosavybe; Abu yra Personae alieni iuris; atsakė už šeimos narių padarytą žalą
17
Ginčų sprendimų sistema
* Ginčai dėl Politinių teisių sprendžiami- administracine tvarka * Ginčai dėl teisinių santykių sprendžiami civiliniuose teismuose
17
Ginčai dėl status liberatis Priežastys
* Pretenzija kad laisvas asmuo yra vergas * Vergas sužino kad yra laisvas o Asmuo kuris yra vergas, negali už save kalbėti ir turi susirasti atstovą kuris kalbės už jį
17
Žmonės galėjo prarasti elementus kurie jam suteikdavo teisnuma
* Capitis deminutio maxima ( civilnė mirtis)- kai asmuo prarasdavo laisvės statusą. Laisvės praradimas yra blogiausia situacija, nes praradus laisve, negali turėti santuokos, pilietybės ir prarandi visa turtą * Capitis deminutio media- asmuo praranda pilietybę bet išsaugo laisvę ir ius gentium o Įvykdavo dėl ištremimo * Capitis deminutio mínima- prarandami suatus família, dėl ištekėjimo, atsiskyrimo ( emancipacijos), įsisūnijimo ir pns ( visiškai nutraukiami ryšiai su praita šeima
17
Ginčai dėl status civilis
* Sprendžiami magistratų administracine tvarka, dėl įtakos viešosios teisės srityje * Civiliniame teisme atsirasdavo retai nebent kalbama apie tai kad buvo teisinis santykis
18
Ginčas dėl status familiae- sprendžiami kaip?
vindikacijos forma
19
Teisnuma arba savo teisinias galias žmonės galėjo mažinti užsitraukiant negarbę
negarbės užsitraukimu kažką padarius arba faktinė negarbė (prostitucija, aktoriaus profesija, pasitraukus iš tarnybos, jei esi nuteisiamas ) * Intestabilitas- seniausias negarbės atvėjis- Negali būti liudytojas ar kviesti liudytojų * Infamia- pilietinė negarbė- Negali būti ieškovas, atsakovas, magistratas, praranda rinkimų teisę
20
be teisnumo, kad žmonės turėtų subjektyvią teisę ir gebėti būti teisiniuose santykiuose reikįjo ko dar?
Veiksnumo
21
Nuo ko priklauso ar asmuo gauna veiksnumą
Veiksnumo žmonės negaudavo gimę, bet jį gaudavo priklausomai nuo metų ir psichologinės būsenos
22
Veiksnumas nuo metų
* Iki 7 metų vaikai visiškai neveiksnūs * Iki7-14 vaikai ribotai veiksnūs ( maži sandoriai) ir su globėjo sutikimu * Nuo 12-14 pilnai veiksnūs
23
Neveiksnūs ir robotai neveiksnūs asmenįs
* Ribotas veiksnumas atsirasdavo dėl fizinės negalios( kurčnebilys) negalėjo kaikurių dalykų daryti * Silpnapročiai ( ir pns.) buvo visiškai neveiksnūs * Moterų veiksnumas ir teisnumas labai ribotas ( priklausomos nuo vyrų) * Ribota veiksnumą turėjo turto išlaidautojai
24
Juridinių asmenų tipai
* Fizinių asmenų bendrija turinti savo turtą, nepriklausantį ją sukūrusiems asmenims( asmenįs nors ir investavę į juridinio asmens sukurimą negali norėti pinigų pasitraukdami nes tai juridinis asmuo sus avo turtu) ir teistumą * Turto masė skirta tam tikram tikslui:švietimui, paramai
25
Pagrindiniai juridinio asmens kaip teisės subjekto bruožai
* Civilnių teisinių santykių sveroje korporacijos ( juridiniai asmenys) prilyginami fiziniams asmenims ir gali dalyvauti per savo atstovus * Asmenų pasitraukimas iš susivienijimo neturi įtakos susivienijimo teisiniam statusu * Korporacijos turtas, nėra bendriją sudarančių asmenų nuosavybė
26
Šeima pagal Ulpiniana
* siaurąja prasme- tai turtas, žmonės ir vergai * Plačiąja prasme- tai bendruomenė jungianti visus kognatus ( asmenis susietus kraujo ryšiais)
27
Šeimos sukūrimas
* Šeima sukurti galėjo tik romos pilietis turintis ius conubii
27
Santuokos sudarymo būdai
* Confarreatio- religinis aktas, santuoka sudaroma sakraliniu ritualu ištariant žodžius ( būdinga patricijams ne plebėjams) * Coemptio- žmonos pirkimas, asmuo nusipirkdavo moterį iš jos pater famílias * Usus- tai faktinis santuokinių gyvenimas vienus metus
27
Santuokos rūšys
* Matrimonium iustum- teisėta santuoka o Cum manu- Žmona patekdavo į visišką vyro priklausomybę ir tapdavo persona alieni iuris o Sine manu- Žmona nepatekdavo į vyro valdžią ir teisiškai nebuvo savo vyro šeimos narė * Konkubinatas- vyro ir moters nesantuokinis gyvenimas, kai jie negali susituokti dėl priežasčių,
27
Agnatinė giminystė
Šeima pagrysta pater familias valdžios idėja vadinama agnatine ir visi pater familias pavaldūs žmonės vadinami agnatais ( kraujo rišys neturėjo jokios įtakos, tai jai moteris susituokia ir ateina į vyro šeima visi jos ryšiai sus avo praita šeima nusitraukia) agnatinė giminystė ėjo tik per tėvo linija
27
Sužadėtuvės
iki vestuvių vyko sužadėtuvės, kurių papročiai keitėsi tačiau asmenys pažeide sponsalia ( aktas ar pasižadėjimas tuoktis) turėjo sankcijų
28
Santuokos nutraukimas
* Santuoka nutraukiama mirus asmeniui * Santuoka nutraukiama capitis deminutio * Santuoka cum manu galėjo nutraukti tik vyras arba jo pater famílias * Santuoka confarreatio galėjo būti nutraukta diffearatio( ceremonija skirta santuokos nutraukimui) * Coemptio santuoka galėjo būti nutraukta- remacipatio * Sine manu santuoka galėjo būti nutraukta abiejų arba vieno iš sutuoktinių noru
28
Kognatinė giminystė
Populerėjo velesniais laikais, kol santuoka sudarydavo naujas šeimas moteris neatsiskirdavo nuo savo kraujo šeimos kitaip nmei agnatinėje giminystėja
28
Santuokos nutraukimo per capitis deminutio specifika
o Kai vienam iš asmenų įvykdavo Capitis deminutio maxima jis tapdavo vergu ir nebegalėjo būti santuokoje, jei abu tapdavo vergais likdavo santuokoje ( jei asmuo paimtas į nelaisvę ir tapdavo vergu, tai grįžus į roma jo santuoka atkuriama) o Jei vienam iš asmenų įvykdavo capitis deminutio media
28
* Cum manu ir sine manu santuokų skirtumai
o Cum manu žmona buvo visiškoje savo vyro valdžiose ir vyras galėjo žmona mušti, parduoti vergijai, susigražinti jei pabėga, žmona neturi teisnumo turtinėje sferoje. o Sine manu- moteris likdavo savo senosios šeimos agnate, jos teisinė padėtis nepasikeisdavo, likdavo savo tėvų įpedinė, jei turėjo personae sui iuris šis statusas likdavo, jos turrėtas turtas iki santuokos priklauso jai ir nepereina vyrui
28
* Donatio propter nuptias- dovanos kurias dovanoja vyras jaunajai
kad išlyginti dos, nes šiaip abu šeimoje naudojosi tai daigtais, bet žmona juos pasiimdavo, jei įvykdavo skirybos dėl vyro kaltės)
28
* Dos- tai kraitis ateinantis į vyro rankas iš žmonos pusės
( iš jos pačios ar jos globėjo), kuris skirtas padėti vyrui išlaikyti šeimą ir apsaugoti jį nuo žmonos noro išsiskirti, nes dos beveik visada likdavo vyrui o Cautio rei uxoriae- tai susitarimas, kad vyras nepiknaudžiautu dos turėjimu ir grąžintu jį, jei įvyktu skyrybos ar jo mirties atvėju o Privillegium exigendi- žmona turi pirmumo teisę prieš kitus kreditorius, kad vyras gražintu iššvaistytus dos pinigus ar kita turtą
28
Motinos ir vaikų santykiai cum manu ir sine manu santuokoje
* Cum manu santuokoje motina neturėjo teisinių galių prieš vaikus, o tėvui mirus motiną turėjo globoti vaikai nors ji ir gaudavo persona sui iuris * Sine manu motine net nebuvo savo vaikų agnate ir teisiniu požiūriu ji jiems buvo svetima, pasikeitė situacija pripažinus kognatine giminę
28
* Dos ir donatio propter nuptias buvo gera šeimos ekonominė bazė, nes
nebuvo galima jų perleisti tretiesiems asmenims ir tai buvo kaip atrama skirybu atvėju
28
Tevų ir vaikų santykiai su neteisėtais vaikais
* Neteisėti vaikai teisiškai svetimi abiems tėvams, tačiau pagal kognatine giminyste jiems buvo suteikta paveldėjimo teisė kaip ir teisėtiems vaikams, nes pagal sevovės romėnus cognatio( kraijo giminystė) priklausė tik santuokinėje šeimoje
29
Vaikų teisės į daigtus santykiuose su tėvais
* Peculium castrense- turtas kurį vaikas gavo kare ar tarnyboje priklauso jam, o ne tėvui * Vėliau nustatyta, kad vaiko daigtai priklauso tėvui tik tie kurie buvo gauti naudojantis tėvo turtu ( vaiko karinės tarnybos ar motinos pusės palikimas priklausė jam)
29
Teisinė situacija tarp teivų ir vaikų
* Tėvas atsakydavo už savo vaiką * Vaikas buvo pilnai pater famílias valdžiojia – visas vaiko turtas priklausė pater família, jis sprendė ar vaika turėti ar jį nužudyti, ar išmesti, galėjo jį parduoti vergovėn
29
* Įsūnijimo būdai
o Jei įsūnijamas persona sui iuris taikoma arrogatio( per tautos susirinkimą dalyvaujant įsūnitojui) o Jei įsūnijama persona alieni iuris taikoma adoptio( pasinaudojant XII lentelių įstatymais nustatyta triguba mancipacija ir tėvas mancipatio būdu perduoda vaika kitam asmeniui)
29
* Legitimatio būdai
o legitimatio peroblationem curiae t.y. nesantuokinio sūnaus pristatymas į vietinių dekurionųordo, suteikiant jam tam tikrą turtinį cenzą o legitimatio per subseg nens matrimonium ty. tėvams vėliau susituokus o legitimatio perreskriptum principą - imperatoriui priėmus specialų aktą
29
o Rūpos ( cura) institutas
bepročiams, neturintiems 25 metų eikvotojams  Rūpintojas savo sutikimą išreikšdavo neformaliu būdi
29
o Globos(tutela) institutas
institutas- nepilnamečiams, eikvotojams ir moterims  Globėjas- Sutikimo aktu suteikdavo sandoriui teisinę galią ko negalėjo globotinis
29
Paveldėjimas
mirusio asmens teisių perėmimas
29
Palikimas ( singuliarinis ir universalus teisių perimimas)
* (universalus)Hereditas- asmuo perimantis visas teises ir pareigas mirusiojo asmens (individo nemirtingumas per perėjima į palikuonį) * (singuliarinis) Legata- kai asmuo testamente nurodo savo paveldėtojui, kad kokį daigtą reikia perduoti jo norimam asmeniui, bet tas asmuo gauna tik turto, negauna pareigų ar netampa įpediniu
30
Pretoriams plėtojant paveldėjimo teisę atsirado
succesio qradum et ordinumo(paveldėjimas paga laipsnius ir eiles), taip pat pradėta duoti bonorum possessio emancipuotiems mirusio vaikams
30
Skolos paveldėjimu
* Skolos( prievolės)kilusios iš deliktų pereidavo įpėdiniams * Jei asmeniui įvyksta capitis deminutio (civilinė mirtis) jo skolos išnykdavo
30
Paveldėjimao būdai
* Hereditas legatima- paveldėjimas nepriklausantis mirsusiojo valiai (pagal įstatymą) * Hereditas testamentaria- paveldėjimas pagal testamentą o Abu paveldėjimo būdai konkuravo ir negalėjo mirties atvėju abu būti pritaikyti, testamentinis nurungia įstatiminį, nes jei asmuo testamentu palieka tik dalį turto asmeniui ir nenurodo likusio turto gavėjo, nėra taikomas įstatymas, o viskas paliekama pagal testamentą ( senaisiais laicais testamentu galima palikti turta tik šeimai, kad išsaugoti šeimos turtinius interesus)
30
* Ko negalima pavaldėti
prievolės sumokėti baudą, žala kylanti iš deliktų kas yra išimtinai susija su palikėjo asmeniu pvz servitutai
30
Testamentas
vienašalis paskutiniąja valią paremtas sandoris, įvykdytas laikantis formalumų siekiant paskirti savo teisių ir pareigų įpėdinį
30
Pagal gajų testamentai skirstomi atsižvelgiant į kokius jų elementus
(rašytiniai- macipatio ir žodiniai nuncupatio) (privatūs- comitiis colatis, procinctu, mancipationem ir vieši- testamentai sudaromi dalyvaujant valstybinės valdžios atstovams)
30
Testamento reikalavimai
* Formaliosios salygos-Daugumai testamentų reikėjo liudininkų parašų, jei turto palikėjas aklas, reikėjo ir notaro * Materialiosios salygos o Testatorius turi turėti- testamentinį teisnumą- pilnametis, turėti sui iuris , laisvas romos pilietis, veiksnus ( factio testamenti activi-), o įpėdinis ( factio testamenti passivi) nebutinas sui iuris, nebūtina būti pilnamečiais, reikia mažiau reikalavimų o Senoji ius civile reikalavo, kad įpėdinis būti giminė, kad negalima palikti turto negimusiam vaikui, moteriai ar juridiniam asmeniui o Reikalaujama instituto heredis- įpėdinio paskyrimas testamentu
30
Testamentų rūšys pagal gajų
* Testamentum comitiis colatis (laikomas tikruoju romėnų testamentu) o Tvirtinamas du kart per metus, taikos metu, per tautos susirinkimą ( skaitomas kaip atskiras priimamas tautos susirinkime konkretiems atvėjams) * Testamentum in procinctu o Testamentas sudaromas tautos susirinkimuose prieš karą * Papildoma testamento rūšis- testamentum per mancipationem o Palikėjas savo turtą perduodavo pasirinktam patikėtiniui kuris įsipareigodavo įvykdyti visus palikėjo patvarkymus dėl turto jo mirties atveju, prie liudininkų, antroje respublikos laikotarpio pusėja testamentas predėtas būti paliekamas rašytine forma
31
Pagrindiniai paveldėjimai pagal įstatymą
* Paveldėjimas pagal įstatymų sistema-ius civile( agatinės giminystės pagrindu) * Paveldėjimas pagal pretorinių įstatymų sistema( agatinės ir kognatinės giminystės pagrindu) * Paveldėjimas pagal justiniano įstatymų sistema ( kognatinės giminystės pagrindu)
31
Testamento nutraukimas
* Testamente nurodomas substitutio- antrasis įpėdinis * Testamenta galėjo panaikinti testatorius o Sudarydamas kita testamentą o Nuplėšdamas antspaudus * Testamentas netenka galios jei per 10 metų neivyksta mirtis
31
Kokiose situacijose naudojamas paveldėjimas pagal įstatymą
Jei mirusysis nepaliko testamento arba jeigu testamentas pripažystamas negaliojantis, tai pagal įstatymą šaukiami įpėdiniai turintys teisę paveldėti turtą
31
* Paveldėjimas pagal įstatymų sistema-ius civile( agatinės giminystės pagrindu)
o Sui heredes- sūnus, dukterys, anūkai, žmona santuokoje, įsūnitieji ( išskyrus anūkus, kurie turi tėvą ir sūnaus žmona in manu santuokoje) (palikimas dalinamas nelygiai, o pagal palikimo laipsnį) o Nesant sui heredes paveldėdavo Aganti proxcimi- broliai, seserys, motina ( puseserės negali paveldėti) (visiems dalinama po lygiai) o Nesant aganti proxcimi paveldi gentiles- paveldi gentis iš kurios buvo kiles palikėjas nariai (asmenys su ta pačia pavarde)
31
* Paveldėjimas pagal pretorinių įstatymų sistema( agatinės ir kognatinės giminystės pagrindu)
o Unde liberi- šaukiami visi sui( ir emancipuoti vaikai) o Unde legitimi- šaukiami visi sui ir aganti proxcimi (išskyrus emancipoti vaikai nebuvo šaukiami) o Unde cognati- šaukiami visi mirusiojo kraujo giminaičiai iki 6 laipsnio o Unde vir aut uxor- paveldėti šaukiamas mirusiojo sutuoktinis
31
Giminystės laipsnio skaičiavimas
pagal giminų skaičių neįskaitant to asmens Seneliai yra antro laipsnio tiesioginės viršutinės eilės giminaičiai Anūkai yra tiesioginiai žemutinės eilės antro laipsnio
31
* Paveldėjimas pagal justiniano įstatymų sistema ( kognatinės giminystės pagrindu)
o Descedentai- visi mirusiojo vaikai ir anųkai- dalinama pagal giminystės laipsnį o Antros eilės įpediniai- tėvai, seneliai, broliai, seserys ir jų vaikai o Trečios eilės įpediniai- netikri broliai ir seserys ir jų vaikai o Ketvirtos eilės giminaičiai- ad finitum( visi kurie galėjo įrodyti giminystę o Išskirtinumas- neturtingos našlės paveldėjimo teisė, kad ji gali paveldėti kartu su mirusiojo vaikais iki ¼ dalies
31
* Transmisijos institutas-
nustato, kad jei šaukiamas paveldėti įpedinis miršta, jo įpediniai gali pretenduoti į paveldėjimą
31
Privalomoji paveldėjimo dalis
* Įkurtas privalomosios dalies institutas, kuris užtikrina kad artimi giminaičiai- tėvai vaikai, anūkai gautų bent dalį paveldėjimo * Teismai pagal privalomają dalį paskyrė, kad kiekvienas įpedinis turi gauti ne mažiau nei ¼ turto dalies nei jam priklauso, jeigu paveldėtojas yra pašalinis asmuo, justinianas keitė privalomas dalis ir nustatė o Jei asmuo gauna kažkiek turto gali kreptis į teismą dėl turto didinimą o Jei privalomąjai daliai priklausantis asmuo negauna turto, gali kreiptis į teismą panaikinti testamentą
31
Ginčai dėl privalomosios dalies testamente nepalikimo
* Teismai bandė ginti palikimo davimą šeimai, nes asmenys galėjo kreiptis į teismą, kad juo exhereditatio be svarbių priežasčių ir tokiu atvėju pašaliniai paveldėtojai būdavo nušalinami o Querela inofficiosi testamenti- skundas magistrui dėl nušalinimo iš testamento, be rimtų priežasčių
31
Palikimo priėmimo arba atsisakymo terminai
* Ascedentai ir dessedentai- turi priimti arba atsisakyti turto per metus * Kiti įpediniai turi priimti ar atsisakyti paveldėjimo per 100 dienų
31
Palikėjo teisių ir pareigų perėmimo stadijos
* Šaukimo paveldėti stadija * Palikimo priėmimas Taigi paveldėtoju tampama, kai šaukia paveldėti ir yra priimamas palikimas
32
Ką daryti asmeniui jei jis nenori palikti testamentu turto savo šeimai
* Jei asmuo norėjo testamentu palikti savo turtą pašaliniam asmeniui jis turėjo exheriditatio savo sūnus iš testamento tai pagrysdamas realiais faktais, kiekvienas sūnus turėjo būti pašalinamas indvidualiai nurodant jo vardą, kita šeimos dalis gali būti pašalinama bendra fraze, jei vienas iš sunū nėra pašalinamas, o nurodomas pašalinis paveldėtojas, tas sūnus gauna puse viso turto
32
Įpėdinių kategorijos
* Domestici heredes-mirusiojo šeimos nariai gyvene su juo, kurie tampa įpediniais nuo palikėjo mirties o Beneficium abstinendi- galimybė atsisakyti paveldėjimo, jei visi atsisako paveldėjimo( PVZ: skolos didesnės nei turtas)- vykdomas palikėjo turto varžytinės kreditorių naudai\ o Vergas negalėdavo atsisakyti paveldėjimo( jei jam jis suteikiamas), nes tokiu atvėju atsisakytu ir laisvės, Beneficium separandi- teisė vergui nepriimti turto ir skolų ir juos atituoti kreditoriams, bet pasilikti laisvę * Extranei heredes- tai asmenys nepriklause mirusiojo šeimai, bet panore savanoriškai valdyti jo turtą
32
Paveldėjimui palikto turto, kuris nėra priimtas teisinė sutuacija
* Kol palikimas nėra priimamas(giminės galvoja priimti ar ne) turtas yra ,,gulintis‘‘ arba hereditas iacens- kuris yra bešeimininkis ir jo paėmimas nėra skaitomas vagyste, todėl asmuo paėmes tokį turtą po metų valdymo tapdavo jo savininkas( tapdavo įpėdiniu ir turėjo apmokėti palikėjo skolas)
32
Kaip saugomi kreditorių interesai, kai debitorius miršta ir palieka turta savo įpėdiniams
* Saugomi kreditorių interesai, jei asmuo paveldi turtą, prie kurio yra skolų, o pats asmuo yra skolingas kreditoriams,tai kreditoriai gali prašyti nuo to asmens atskirti turtą ir skirti jį padengti jo skoloms, jei atlyginus kreditoriams asmuo dar turės paveldėto turto jis bus teisėtai prijungtos prie jo nuosavybės, tačiau jei turto neužtenka kreditoriai negali reikalauti kad paveldėtojas padengtu likusias skolas už savo pinigus
32
Įpėdinių gynimas nuo per didelio skolų paveldėjimo
* Beneficium inventarii- teisė įpediniams už paveldėtas skolas atsiskaityti tik gautu turtu, o ne savo turėtu asmeniniu turtu, neskaitant fakto, kad su paveldėjimu prisiimama visa skolų atsakomybė
32
Asmeniui priimančiam turtą atsiranda teisinės pasekmės kokios
* Asmuo paveldėdamas pagal ius civile tampa heres ir užima įpedinio vietą,tampa turto sąvininku ir palikėjo skolininkų kreditoriumi
32
* Įpedinių teisių ginimo nuo pašalinių asmenų palikimo gavimo priklausė nuo įpedinių rūšies
* Civilinis įpedinis-gali teikti ieškinį dėl visos paveldimos masės reikalavimo * Pratorinis įpėdinis- teisė valdyti įeinantys į palikimą daigtai ir prievolės
32
Imperatorių indignias svarbiausias- (nusižengimai prieš palikėja)-
)- gyvybės atėmimas, palikto testamento sunaikinimas, tyčinis trukdymas sudaryti testamentą
32
Teisių įgyvendinimas
galimybė veiksmais realizuoti savo interesus, pagal teisę.
32
* Savigyna
- seniausias teisių įgyvendinimo būdas, kai priverčiama įpareigotą asmenį (asmuo kuris trugdo kitam įgyvendinti savo teises), elgtis pagal papročius arba interesus.
32
* Ieškinys
* Ieškinys (actio) yra pagrindinė subjektyvinės teisės egzistavimo priežastis * Ieškinys tai- teisė kreiptis į teismą dėl teisių gynimo, kurių negina ius civile
32
* Rekuperatorių kolegijos
nagrinėja bylas ir vykdo priimtus sprendimus
32
* Ieškinių skirstymas o pagal ginčo objektą
 Daigtinė teisė- actio in rem (nuosavybės, servitutų ir įkaitų gynimas) * Atsaovas iš karto nežinomas, bet Ieškinį galima pateikti bet kam, kas pažeidė daiktinę teisę * Ginama pagal vindikacinius, negatorinius ir publiciana ieškinius  Asmeninė teisė- actio in personam ( kai objektas konkretus veiksmas ties asmeniniais teisiniais santykiais) * Santykių pagrindas- sutartis, sandoris, deliktas * Iš anksto žinomas atsakovas (santykio dalyvis)
32
* Ieškinių skirstymas
o pagal ginčo objektą o Pagl ieškinio rūšį
33
* Ieškinių skirstymas o Pagl ieškinio rūšį
 Civiliniai ieškiniai (griežtosios teisės) (labai formalus) * Teisėjas turėjo remtis tik teise ir įstatymais ir neturėjo jokios diskrecijos  Pretoriniai ieškiniai  Geros valios ieškiniai (mažiau formalus) * teisėjas aiškinosi tai, ko šalys siekė sudarydamos sutartį, o ne tai, kas joje parašyta; * byla sprendžiama vadovaujantis gera valia ir teisingumu
33
Daigtinių ieškinių skirstymas pagal jų tikslą
* Ieškiniai dėl pažeistų turininių teisių atstatymo (actiones rei persecutoriae) o ieškovas reikalavo sugrąžinti ginčijamą daiktą, skolą, atlyginti padarytą žalą * Baudiniai ieškiniai - actiones poenale (galima taikyti kartu su teisių atstatymo ieškiniu) o tikslas - civiline tvarka nubausti atsakovą * Mišrūs ieškiniai - actiones mixtae o Jų tikslas - atlyginti padarytus nuostolius ir nubausti atsakovą
33
Papildomi daigtiniai ieškiniai
* Papildomi ieškiniai o Išvestiniai ieškiniai (actiones utilis)  kai teisėjui pavesdavo nagrinėti bylą pagal jau esamą ir praktikoje pripažintą ieškinį o Ieškiniai su fikcija- actio ficticiae  pretorius, pateikdamas formulę, nurodo teisėjui bylą spręsti taip, lyg tam tikrų faktų nebuvo arba jie buvo, dėl teisės spragų o Kondikcijos (condictiones)  Nuo ieškinių skiriasi tuo, kad tai buvo abstraktūs reikalavimaitikslas- priversti skolininką atlikti veiksmus
33
CIVILINIS (LEGISAKCIONINIS) PROCESAS
* Materialinė ir procesinė teisė nebuvo atskirta. * Jį sudarė o Ordinarinis  Legisakcinis ir formuliarinis procesas o Ekstraordinarinis civilinis procesas  Nebeliko dviejų stadijų, nuo pradžios iki pabaigos viskas pretoriaus rankose
33
Seniausia civilinio proceso forma- legis actiones specifika
* Tik romos piliečiams * ŽODINIS procesas * pradedamas ieškinio pareiškimu ir būtinas abiejų šalių dalyvavimas
33
Leges actiones formos
* Legis actio sacramento- Lažyubos (svarbiausias) * Lehis actio per manus iniectionem- sukaustymas grandinėmis * legis actio per pignoris capionem * legis actio per iudicis postulationem * legis actio per condictionem
33
* Legis actio sacramento- Lažyubos (svarbiausias)
o Procesas lažybos, kai abi šalįs ideda pinigų ir laimėjusi šalis atsiima savo idėtus pinigus, o pralaimėti pinigai keliauja į iždą o Procese turėjo prisiekinėti prie magistro ir formaliai įrodinėti teise į daigtą o Skirta daigtiniams ir asmeniniams ginčams
33
* Lehis actio per manus iniectionem- sukaustymas grandinėmis
o prievoliniams ieškiniams spręsti o Ieškovas atsivesdavo atsakova į teismą jei negražina skolos, tada pas save ir laiko jį surakintą 60 dienų bandant jį parduoti už skolos sumą, po 60 dienų atsakovas tampa jo nuosavybė ir ieškovas gali su juo daryti ką tik nori
33
* legis actio per pignoris capionem
o Ieškovas turėdamas reikalavimo teisę galėjo pasiimti kokį atsakovo daigtą o Retas ir naudojamas tik specialiose situacijose (kareiviai)
33
* legis actio per iudicis postulationem
o Prašoma ne lažybųū, o kad būtu paskirtas teisėjas, kuris kaip tarpininkas išspręs bylą
33
* legis actio per condictionem
o Pretenzijų magistrui išdėstymas ir teisėjo rinkimas
33
Leges actiones bruožai
* padalijimas į dvi stadijas o procesą veda magistratas, kuris bylos nesprendžia, o išsiaiškinama dėl ko kilo ginčas, nusprendžia kada susitiks pas teisėją o iudicium – bylą iš esmės nagrinėja ir sprendimą priima teisėj * procese dalyvauja valstybinės valdžios atstovai (magistratai * atsakovą į teismo procesą kviečia ne teismas, o pats ieškovas, pasinaudodamas in ius vocatio teise (privertimu ateiti)
33
Pretoriaus formulė (formuliaris procesas)
* Per sponsiones * Per formulas (formuliarinis procesas
33
* Per sponsiones
o Šalys, kurių ginčas negalėjo būti sprendžiamas legisakcioninio proceso forma, tą ginčą transformuodavo į lažybas o Skiriasi nuo sacramentum tuo, kad lažybos įvykdavo ne in iure stadijoje, tuo, kad galimi netik įstatymų nustatyti ieškiniai ir reikėjo abiejų šalių sutikimo
33
Procesinės stadijos (legisakcinio, formuliarinio proceso)
* In iure- vykdoma pas magistrą, paruošiama formulė ir aiškinami reikalavimai * In iudicium- vykdoma pas privatų teisėja, kur nagrinėjami įrodymai ir priimamas sprendimas
33
* Per formulas (formuliarinis procesas)
 Stadijos- in iure (tikslas) ir in iudicio (pagrindas)  Iudicis nominatio * Teisėjo priskyrimas prie bylos  Prescriptio arba Demonstratio * priedai formulės pradžioje (nurodomos aplinkybės ir faktai, kuriais remiasi ieškovas)  Intenio (intencija)- išdėstoma ginčo esmė ir ieškovo reikalavimai * Daigtinė teisė (nuosavybė, statutai) yra in rem * Ginčai dėl prievolės (skolos grąžinimas)- in personam  Condemnatio- skirstoma į certa ir incerta * Kai formulė nurodo teisėjui priteisti iš atsakovo konkrečia sumą- Certa * Jei suma nenurodoma- incerta  exeptio- atsakovo atsikirtimai  pronuntiatio – nurodymas paskelbti, ar pripažinta ieškovo teisė (jei to prašė ieškovas)
33
Pretorius pradeda praktikuoti ir tiesioginį išieškojimą (egzekuciją), kuris yra turtinio pobūdžio
* universalus išieškojimas – tai bankrotas: kreditorius, turintis teismo sprendimą, gauna valdyti skolininko turtą * specialus išieškojimas – pretoriaus nurodymu iš skolininko paimamas jam priklausantis daiktas, jei negražina kreditoriui skolos
33
Ypatingos pretorinės ginybos priemonės
Jų taikymas rėmėsi magistrato imperium (valdžios pagrindais), iš esmės tai administracinės privačių asmenų teisių gynimo priemonės * Dekretai- kai pretorius pats tirdavo bylą ir įsakydavo nenaudoti prievartos arba grąžinti daigtą o Jei šis dekrtetas kanors draudė jis vadinamas interdictum ( jie taikomi, kai asmuo negali apginti savo teisių ius civile normomis)
33
* stipulationes praetoriae-
o iškilmingas pasižadėjimas pretoriaus akivaizdoje sumokėti skolą ar atlikti kitą veiksmą
33
Pretorių interdiktų skirstymas
* Interdicta possessoria (privatinės teisės gynimo interdiktas) * interdicta popularia – Interdiktai dėl kurių į pretorių galėjo kreiptis, bet koks pilietis * stipulationes praetoriae- i * missio in prossessionem- * restitutio in integrumes-
33
* Interdicta possessoria (privatinės teisės gynimo interdiktas)
o Interdicta adipiscendae possessionis- kuris suteikdavo asmeniui teisę valdyti, kurios jis anksčiau neturėjo o interdicta retinendae possessionis, ginantis jau įgytą valdymą o interdicta recuperandae possessionis, grąžinantis asmeniui atimtą valdymą
34
* interdicta popularia – Interdiktai dėl kurių į pretorių galėjo kreiptis, bet koks pilietis
o Įvedus formuliarinį procesą ir pretoriui įgijus teisę duoti formules, interdiktinė teisena prarado savo reikšmę
35
36
37
* missio in prossessionem-
o Pretorius perduodavo prašytojui valdyti ginčijamą daiktą arba visą turtą
38
* restitutio in integrumes-
o kai pretorius praėjus laikotarpiui, kai buvo galima paduoti asmenį į teismą dėl kažko padarymo vistiek pradėdavo bylą, bet su salyga, kad buvo padaryta didelė žala o Nepilnametystė, apgaulė sudarant sandorį, esminė klaida, teisnumo praradimas, asmens patyrusio žala nebuvimas o Tačiau tai nebuvo savarankiška pretorinės ginybos priemonė ir turėjo būti taikoma su kitomis priemonėmis
39
Ekstraordinarinis procesas ir jo skirtumai nuo kitų
Legisakcioninis ir formuliarinis procesai, turėję dvi stadijas - ius ir iudicium, buvo laikomi įprastinėmis civilinės teisės gynimo formomis ir ordinariniais, o ekstraordinarinis procesas turėjo tik viena stadiją tapo pagrindiniu teisių gynimo būdu.
40
Ekstraordinarinio proceso ypatybės:
* laikomasi šalių rungimosi principo: o byla keliama ieškovo iniciatyva; o teismas nerenka įrodymų; o teismas negali priteisti daugiau nei prašė ieškovas. * teismo procesas uždaras; * visi procesiniai veiksmai įforminami protokole; * ginčo šalys turi įmokėti žyminį mokestį (sportulae); * ieškinys reiškiamas pateikiant rašytinį pareiškimą (libellus conventionis), o teismas jį per kurjerį siunčia atsakovui; * atsakovo atsikirtimai įforminami libellus contadictionis.
41
Procesinis atstovavimas Pretorių formuliarinio proceso laikotarpiu
(nepripažįstamas, bet numatomos kelios išimtys) * ginami asmenų, esančių nelaisvėje, interesai * visuomeninio skundo atveju * globos atveju * asmeniui išvykus valstybės reikalais
41
Procesinis atstovavimas Legisakcioniniu laikotarpiu
* atstovavimas už kita asmenį buvo neleidžiamas * Išimtys o Asmuo nelaisvėje, visuomeninio skundo atvėju, globos atvėju, jei asmuo išvykes valstybės reikalais
41
Terminai įgyvendinant ir ginant civilines teises
o Ankstyvosiose epochose nebuvo jokių terminų o Pretorių duodami ieškiniai buvo ribojami 1 metų terminu o Ieškinės senaties terminas įvestas V a.  Teisių pažeidimo gynimas- 30 m.  Bažnyčios ir labdaros ieškiniai- 40m. o Prieš ieškinės senaties terminus buvo įstatymo nustatyti terminai
41
Procesinis atstovavimas Formuliariniame proceso laikotarpyje
* Atvėjai o atstovaujama sergančiam asmeniui; o atstovaujama išvykusiajam; o pripažįstamas neveiksnaus asmens, miesto bendruomenės ir korporacijos atstovavimas * Atstovai o Cognitor- formalusis atstovas, kuris pilnai atstovauja asmenį, tačiau neprisiima atsakomybių už sprendimą (formuliarinis procesas) o Procurator- savo iniciatyva galėjo įstoti į procesą dėl kito asmens interesų, neturėdamas tam jokių įgalinimų ginamąjam net to nežinant. (kogniciniam procesui)
41
Materialūs ir nematerialūs daigtai
* Res corporales- materialus daigtas- daigtas kurį galima suvokti ir paliesti o Ginami per- actio in rem * Res incorporales- abstraktūs objektai, kurių galiojimą įtvirtino teisė ( nepalieičmai) o Ginami per actio in personam
42
Ieškinės senaties termino pradžia
* Terminuotose sutartyse ieškininės senaties termino eigos pradžia buvo laikoma diena, einanti po sutarties termino pasibaigimo dienos * dėl daiktinės teisės ieškininės Senaties termino eiga prasidėdavo nuo to laiko, kada savininkas įgydavo teisę į ieškinį
42
Termino reikšmė įgyvendinant ir ginant civilines teises
* Laikas yra būtinas civilinių subjektyvinių teisių gynimo proceso elementas, nuo kurio priklauso paties civilinio proceso pradžia, jo eiga, pagaliau ir rezultatas * Civilinėje teisenoje svarbiausia yra ieškininės senaties termino kategorija- tai laikas per kurį galima paduoti ieškinį dėl teisės pažeidimo
42
Ieškinės senaties termino nutraukimo ir stabdymo skirtumai
* Sustabdymas tik tam tikram laikui nutraukia termino eigą, galėjo būti sustabdoma dėl karo veiksmų, epidemijos, ieškovo nepilnametystės bei kitų aplinkybių, trukdančių pareikšti ieškinį, bet veliau yra pratesamas * Ieškininės senaties termino pabaiga panaikindavo teisę į ieškinį, tačiau reikalavimo teisė arba teisė į daiktą tebeegzistavo, tik jau negaliojo užtikrinta valstybinė prievarta
42
o Prieš ieškinės senaties terminus buvo įstatymo nustatyti terminai. Įstatymų nustatytų terminų skirtumas nuo ieškinės senaties terminų
Trumpesni apie 1 kilnojamiems daigtams, 2 metus nekilnojamiems  Įstatyminiam terminuo suėjus baigia galioti netik teisė į materialine ginyba, bet ir pati materialinė teisė  Ieškinę senatį buvo galima nutraukti ar stabdyti
42
Daigtų rūšys
Materialūs ir nematerialūs Daiktai, esantys komercinėje apyvartoje, ir daiktai, išimti iš komercinės apyvartos Svarbūs ūkiui daigti ir visi kiti daigtai Kilnojamieji ir nekilnojamieji daigtai Pakeičiami ir nepakeičiami daigtai Suvartojami ir nesuvartojami daigtai Dalūs ir nedalūs daigtai Paprasti, sudėtiniai ir surenkamieji daigtai Pagrindiniai ir papildomi daigtai
42
Ieškinės senaties termino pabaiga
* Skolininkas pripažysta skolą arba ieškovas paduoda ieškinį
42
Daigtas pagal romėnų teisę ( Res)-
Tai bet koks turtas, įskaitant netik materialius daigtus, bet ir teisinius santykius ar teises
42
Svarbūs ūkiui daigti ir visi kiti daigtai
* Res mancipi (svarbūs ūkiui daiktai) - Italijos žemės, vergai (seniausiais laikais - ir žmona bei vaikai), kinkomieji bei krovininiai keturkojai gyvuliai o Perduodami tik ius civile tvarka * Res nec mancipi (priskiriami visi kiti daiktai) o Perduodami neformalios tradicijos būdu
42
Daiktai, esantys komercinėje apyvartoje, ir daiktai, išimti iš komercinės apyvartos
* Res in commercio (Daiktai, esantys komercinėje apyvartoje)-Daigtai kurie buvo nuosavybės objektas ir galėjo būti perkami, parduodami dovanoti ir pns o * Res extra commercio (Daiktai, išimti iš komercinės apyvartos)- daigtai, kurie negalėjo būti privačios nuosabybės objektas o Res divini iuris daigtai priklausantys dieviškąjai teisei  res sacrae - daiktai, kurie ypatingu šventu valstybiniu aktu buvo paskirti dievams (šventyklos, altoriai, kulto reikmenys);  res religiosae - daiktai, tarnavę mirusiųjų pagarbai išreikšti (kapai);  res canctae - daiktai, kuriuos ir be švento akto gynė dievai (miesto sienos ir miesto vartai). o humani iuris- viešieji daigtai  Pagal Marciana res communes omnium (bendri daiktai, kuriais naudojasi visi o jie nepriklauso nei valstybei, nei privatiems asmenims)- oras, jūros bei jų krantai.  Pagal pomponius ( abu priklausė valstybei) * res publicae in publico usu (bendrai naudojamas viešasis turtas: pavyzdžiui, keliai, aikštės, teatrai, pirtys * res publicae in pecunia populi (tam tikras valstybinis turtas, pavyzdžiui, rūdynai
42
Pakeičiami ir nepakeičiami daigtai
* Pakeičiami daigtai- daiktai, kurie neišsiskiria tam tikromis individualiomis ypatybėmis ir kuriuos apibūdiname skaičiumi, svoriu ar matu * Nepakeičiami daigtai- daiktai yra tokie, kurie iš kitų išsiskiria tam tikromis specifinėmis ypatybėmis
43
Kilnojamieji ir nekilnojamieji daigtai
* Kilnojamieji- daigtai kuriuos galima pakelti ir pernešti * Nekilnojamieji- tai objektai, kurių negalima pernešti iš vienos vietos į kitą arba kurie su žeme yra susiję pastoviais saitais. ( svarbiausias-žemės sklypas)
43
Suvartojami ir nesuvartojami daigtai
* Suvartojami daigtai- kurie fiziškai sunaikinami vieną kartą juos pavartojus ( maistas, pinigai) * Nesuvartojami daiktai- neišnyksta jais naudojantis (žemė, batai)
43
Dalūs ir nedalūs daigtai
* Dalūs daigtai- tie kuriuos galima padalinti į kelias dalis nenumažinant jų kainos ir nesiskiria nuo prieš tai buvusios visumos ( smėlis, vynas, akmuo) * Nedalūs daigtai- kurie praranda prieš padalijimą turėtas savybes ir paskirtį ( arklys) o Jei dalinama daigtas paliekamas vienam asmeniui, o kitiems skiriama kompensacija
43
Paprasti, sudėtiniai ir surenkamieji daigtai
prasti- daiktai yra susieti natūraliais, neatskiriamais ir vientisais saitais ( vergas, medis, akmuo) * Sudėtiniai- daiktas sudarytas iš daugelio įvairių sudėtinių dalių ( Laivas, namas, spinta) o į atskiras jų dalis nebuvo pripažįstamos jokios ypatingos teisės * Surenkamuosius daiktus- pačios rūšies fiziškai savarankiškų daiktų rinkinys ( biblioteka)
43
biblioteka) Pagrindiniai ir papildomi daigtai
* Papildomi daigtai- materialiai yra savarankiški, tačiau tarnauja pagrindinio daikto paskirčiai o Daigto dalys- savarankiškais teisinių santykių objektais galėjo būti tik tuo atveju, jei jas atskirdavo nuo pagrindinio daikto pvz: nuimta čerpė nuo stogo, o Priklausiniai- buvo susieti su pagrindiniu daiktu ekonomiškai, nors ir galėjo būti atskiri objektai tikslingiau juos naudoti kartu ir priklausinį ištinka pagrindinio daikto likimas ( spyna ir raktas) o Vaisiai  Fructus naturales- vaisiai, kurie priklauso nuo daigto biologinių savybių ( apelsinas, pienas)  Fructus civile- vaisiai kurie atsiranda dėl pagrindinio daigto apyvartos ( procentai, palūkanos)
43
Daigtinės teisės objektų bruožai
* Tik meterialūs daigtai * Tik daigtai kurie yra komercinėje (civilinėje) apyvartoje * Tik daigtai kurie turėjo indvidualius požymius * Požymiai nusakantys absoliutų pobudį o Sekimo teisė- perduodant daiktą iš vienų rankų į kitas, trečiajam asmeniui išlieka su šiuo daiktu susijusi daiktinė teisė o Pranašumo teisės esmė ta, kad ji yra labiau privilegijuota kitų prievolinių teisių, susijusių su tuo pačiu daiktu, atžvilgiu
43
Daigtinės teisės ir asmeninės (prievolės) teisės skiria
Daigtinė yra absoliuti, o asmeninė sąlyginė
43
Valdymo genezė (prasmė)
* valdymas buvo suprantamas kaip faktinis daikto turėjimas siekiant jį sau pasilikti. * Valdymas ,, possesio‘‘ yra tam tikra faktinė būsena ir daigto turėjimas dar nereiškė jo valdymo teisine prasme, nes pvz valdymas, ne kaip turėjimas negrįždavo asmeniui grįžus iš vergijos ar nepereidavo tiesiogiai paveldėjimo keliu.
43
Ko reikia teisiniam daigto valdymui teisine prasme
* kad būtų garantija į jo teisinę gynybą o Teisiniai ginybos garantijai reikėjo objektyvių elementų- reikia tą daigta turėti ( galėti daryti ką tik nori) o Teisiniai ginybos garantijai reikėjo subjektyvių elementų- noras pasilikti daigtą sau * Animus- šių elementų buvimas, kuris pripažindavo asmenį daigto valdytoju * Animus padeda atskirti daigto laikymą nuo valdymo
43
Daigto Laikymas
tai faktinis daikto turėjimas, kai asmuo neturi tikslo pasilikti daiktą sau, bet valdo jį trečiojo asmens vardu
43
Laikymo ir valdymo skirtumai
* Laikytojas tik turi daigta (corpus), valdytojas turi daigtą ir nori jį pasilikti * Valdymo gynimą turėjo valdytojas * Laikytojo ( detentorius) tokį daigto gynimą galėjo gauti tik tarpininkaujant daigto savininkui
43
* Valdytojo nuomonė apie valdomą daigtą
o Jei valdytojas įsitikinęs, kad valdo daiktą teisėtai, jis vadinamas valdytoju gera valia  Toks valdytojas įgija senatį o Jei valdytojas žinojo, jog valdydamas tam tikrą daiktą pažeidžia kito asmens teises, toks valdytojas buvo vadinamas valdytoju bloga valia,  Faktinį daikto valdymą, kuris buvo ginamas interdiktais taikomas valdytojams bloga valia ir nesukeldavo įgijamos senaties pasekmių
43
* nesuteikdavo interdiktinės gynybos tokiam valdytojui, kuris šią teisę įgydavo
o valdymas, įgytas jėga (vi) o b) valdymas, įgytas klasta (clam); o c) prekarinis valdymas (prekario)- kai asmeniui yra paskolinamas daigtas bet jis jo negražina
43
Valdymo gynimas
* Posesorinis gynimas- kai neliečiamas klausimas, kam priklauso teisė į daigtą ( Kai siekiama apginti valdymą) * Petitorinis procesas- kai byloje reikalauja įrodyti asmens teisę į ginčo objektą ( Kai siekiama įgyti valdymą)
43
Valdymo praradimas
* Valdymas egzistuoja tol, kol valdytojas veikia daiktą taip, kaip jis veiktų įgijęs nuosavybės teisę pvz: jei kažkas apsigyvena tavo žemėje gali jį išvaryti * Kilnojamų daiktų valdymas prarandamas tuo momentu, kai daiktą užvaldo kitas asmuo, o nekilnojamųjų - kai valdytojas sužinojo, jog daiktas jau yra laikomas kito asmens. o Corpore- pvz valdytojas iš baimės atsisako savo žemę atsiimti iš okupanto o Animo- valdytojas turi pareikšti valią atsisakyti to daigto o animo et corpore, kada valdytojas perduoda daiktą kitam asmeniui, pameta arba miršta.
43
Norint gauti valdymo apsaugą reikėjo nustatyti
* Valdymo faktą * Valdymo pažeidimo faktą
43
Interdiktas kurio siekis būtų pašalinti trukdymai naudotis daiktu (interdictum retinendae possessionis);
nterdictum utrubi- buvo duodamas kilnojamųjų daiktų valdymui apsaugoti. Ginamas tas valdytojas, kuris per paskutinius metus ilgiausiai naudojosi daigtu  Interdictum uti possidetis- skirtas valdymui nekilnojamiesiems daiktams apsaugoti, kai ydingo valdymo atveju interdikto pagalba daiktas galėjo būti atimtas iš faktinio valdytojo. šis interdiktas saugojo tą valdytoją, kuris faktiškai valdė interdikto paskelbimo momentu
43
* Valdymo gynimas vykdavo posesoriniais interdiktais (jų rūšys)
Interdikto siekis būtų pašalinti trukdymai naudotis daiktu (interdictum retinendae possessionis); o Interdikto siekis būtų grąžintas prarastas valdymas (interdictum recoperendae posessionis); o Interdikto siekis būtų atgautas valdymui daikas, kurį iki tol valdė svetimas asmuo (interdictum adibiscendae possessionis)
43
o Interdiktas kurio siekis būtų grąžintas prarastas valdymas (interdictum recoperendae posessionis);
 Interdictum unde vi-buvo taikomas tik nekilnojamųjų daiktų atžvilgiu, jeigu iš valdytojo valdymas buvo atimtas jėga  De precario -buvo paduodamas asmens, kuriam daiktas buvo atiduotas naudotis iki pareikalavimo, atžvilgiu. Jį paduodavo tada, kai, valdytojui pareikalavus, daikto negrąžindavo
43
Daigtinė teisė
asmens juridinis viešpatavimas daiktui
43
Nuosavybės teisės turinio elementai-
* Ius utendi et fruendi- Savininkas gali daigtu naudotis, surinkti jo vaisius, jį suvartoti ar sunaikinti * Ius possidendi-reiškia to daikto turėjimo teisę, bet ne jo valdymo faktą. Vadinasi, savininkui praradus faktinį valdymą (pvz., vagystė), nebuvo prarandama nuosavybė * Ius disponendi-tai teisinio disponavimo daiktu galimybė, pvz: pardavimas, padovanojimas ir pns. * savininkas, praradęs bet kurią iš šių teisių, nenustoja būti nuosavybės teisės subjektu. Nuosavybė yra vienalytė ir elastinė teisė, todėl nenustoja tarnauti savininkui
43
Nuosavybės teisės požymių skirstymas
* Pagrindiniai- Disponavimo, atgavimo * Papildomi- naudojimosi teisė, daikto turėjimo teisė, teisė surinkti ir naudotis jo vaisiais
44
* Bonitarinė ( pretorinė) teisė -Bendroji nuosavybė- kai daigtas priklauso ne vienam, bet keliems asmenims, kurie jį valdydavo bendrai
o Kiekvienas bendrasavininkas turėjo teisę į tą daigtą, disponuoti savo turima daigto dalimi ir vykdyti to daigto turėjimo prievoles o Kažką daryti su visu daigtu reikėjo visų sutikimo, o jei daigtas skirstomas ir yra nedalus arba vienas asmuo pasilieka kiti gauna kompensacijas arba daigtas parduodamas ir visiems paskirstomi pinigai
44
* Peregrių nuosavybė
o Ginama per peregrinų teisinę sistemą ( ius peregrinorum)
44
Nuosavybės teisės rūšys
* Bonitarinė ( pretorinė) teisė -Bendroji nuosavybė- kai daigtas priklauso ne vienam, bet keliems asmenims, kurie jį valdydavo bendrai * Kviritinė nuosavybė- nes savininkas galėjo būti tik romos pilietis ( kviritas) * Peregrių nuosavybė
44
* Kviritinė nuosavybė- nes savininkas galėjo būti tik romos pilietis ( kviritas)
o Šią nuosavybę gynė ius civile ( todėl dar vadinama civilinė nuosavybė) o Kviritinę nuosavybę res mancipi galima buvo įgyti tik specifiškai romėniškais būdais o Nuosavybę res nec mancipi galima buvo įgyti ir neformaliu būdu o Jei res mancipi įgyjama neformaliai asmuo gauna valdymo teisę, bet ne kviritinę nuosavybę iki kol nesueidavo senaties terminas
44
Nuosavybės teisės apribojimų būdai
* Nuosavybės ribojimai dėl visuomenės interesų įtvirtinti viešojoje teisėje ( ius cogens) ir turėjo imperatyvų pobūdį * Nuosavybės ribojimai dėl trečiųjų asmenų interesų įtvirtinti privatinėje teisėje, kuri buvo dispozityvinio pobūdžio
44
Nuosavybės teisės įgijimas Pirminis būdas
* Pirminis būdas- kai asmuo įgija teisę į daigtą pirmą kartą arba nepriklausomai nuo ankstesnių teisių į šį daiktą.( nuosavybė buvo laisva nuo bet kokių prievolių) o Užvaldymas (occupatio) o Įgijamoji senatis o Perdirbimas o Sujungimas ir sumaišymas o Vaisių įgijimas
44
* Nuosavybės ribojimai dėl visuomenės interesų įtvirtinti viešojoje teisėje ( ius cogens) ir turėjo imperatyvų pobūdį
o Pvz:- draudimas deginti lavonus miesto ribose, minimalūs atstumai tarp namų, prabangios laidotuvės, maksimalus namo aukštis
44
Mancipacija kaip išvestinis nuosavybės teisės įgyjimo būdas
o Formalus aktas o Procesas- Sverėjas, liudininkai, pardavėjas ir pirkėjas, pirkėjas ištardavo formulę, pardavėjas paimdavo pasverta varį, veliau varį pakeitė monetos o Visi dalyvave asmenys tik romos piliečiai o Mancipaciją pakeitė traditio
44
* Nuosavybės ribojimai dėl trečiųjų asmenų interesų įtvirtinti privatinėje teisėje, kuri buvo dispozityvinio pobūdžio
o Jei nuo tavo medžio nukrenta vaisiai į kaimyno sklypą, jis turi leisti juos susirinkti o savininkas privalėjo praleisti kaimyną per savo sklypą, jei šis kitaip negalėjo pasiekti savojo sklypo. o XII lentelių įstatymas reikalavo, kad būtų paliktas laisvas 5 pėdų ruožas ties sklypo riba. Vėlesni įstatymai panaikina šį apribojimą ir leidžia statyti ant sklypo ribos ir net įeiti iki pusės pėdos į kaimyno sklypą
44
Išvestiniai nuosavybės teisės įgijimo būdai
* Mancipacija * In iure cessio ( perleidimas teisme) * Traditio
44
Nuosavybės teisės įgijimas Išvestinis būdas
* Išvestinis būdas- naujojo savininko nuosavybės teisė remiasi ankstesnio savininko teise ir yra išvesta iš jo teisės o Išvestinio įgijimo būdai-Mancipacija; In iure cessio; Tradicija o principas, kad niekas negali perduoti daugiau teisių nei jis pats jų turi.
44
Traditio skirtumai nuo kitų būdų įgyti valdymo teisę išvestiniu būdu
o Skyrėsi nuo kitų būdų  Traditio galima įvykdyti šalims nedalyvaujant, t. y. per trečiuosius asmenis;  nekilnojamųjų daiktų nuosavybę buvo galima perleisti ir įgyti jų nevaldant, o traditio negalėjo  Negalima perduoti tik servitutų, nes jie buvores incorporales, o jiems negalima taikyti valdymo
44
Traditio, kaip išvestinis nuosavybės teisės įgyjimo būdas
o Pakeitė kitus būdus ir nuo jų skyrėsi nes atsirado per ius gentium o šis būdas tarnavo peregrinams, kurie negalėjo būti kviritinės nuosavybės teisės subjektais. o Traditio buvo ne formalus teisinis aktas, o paprastas faktas - materialus valdymo perdavimo aktas. o Reikėjo 3 salygų kad įvyktų perdavimas  daiktas turėjo būti faktiškai perduotas  Asmenys turėjo norėti perduoti ir gauti daigtą ( neverčiami)  Turėjo egzistuoti tinkamas teisinis pagrindas
44
Perleidimas teisme, kaip išvestinis nuosavybės teisės įgyjimo būdas
o perleidėjas buvo atsakovas, o įgijėjas – ieškovas, teisme prie pretoriaus apsikeisdavo o Naudojami res mancipi ir res nec mancipi, taip pat juo galima įgyti ar atsisakyti servirutų ar kitų teisių o Naudojosi tik romos piliečiai
44
Pirminiai nuosavybės teisės įgijimo būdai
* Usucapio ( įgijamoji senatis) * Occupatio (užvaldymas) * Specificatio (perdirbimas) * Sujungimas ir sumaišymas * Vaisių įgijimas
44
* Usucapio ( įgijamoji senatis), kaip pirminis nuosavybės teisės įgyjimo būdas
o Nuosavybės įgijimo būdas kai asmuo valdo daigtą įstatymų nustatytą laikotarpį neatsižvelgiant į daigto įgijimo būdo o Turėjo atitikti 5 bruožus  Res habilis- nurodo kokius obektu galima įgyti tokiu būdu (Negalima- pavogtus, gautus prievarta, daigtus priklausančius valstybei ar bažnyčiai  Titulus- Nurodo kad valdymui daiktas turėjo būti įgytas teisėtai, taigi turėjo būti pirkimo - pardavimo sutartis, dovanojimo aktas arba kraitis ir pan.  Fides- nurodo , kad bona fides, kuri turėjo egzistuoti bent daikto užvaldymo momentu.  Possessio- Tik civilinis valdymas sukelia nuosavybės teisės atsiradimą usucapio keliu, kuris turi būti pagrįstas corpus ir animus  Tempus- reikalavo skirtingų daikto valdymo terminų usucapio atsiradimą * Kilnojami daigtai- 1 metai * Nekilnojami daigtai- 2 metai * Žemė- 10 ar 20 metų priklausant ar asmuo iš tos provincijos ar iš kitų provincijų
44
* Specificatio (perdirbimas), kaip pirminis nuosavybės teisės įgyjimo būdas
o tai nuosavybės teisės įgijimo būdas, kuris reiškė esminį daikto perdirbimą, šitaip sukuriant visiškai naują daiktą pvz: kai iš vynuogių padaromas vynas; iš lentų sukalamas laivas, iš aukso padaromas žiedas ir pan. o Taisyklės  Jei perdirbtą dalyką galima grąžinti į pradine padėtį jis grąžinamas medžiagos saviningui ( iš aukso padaromas žiedas)  Jei Jei perdirbtą dalyko negalima grąžinti į pradine padėtį jis pasilieka perdirbėjui ( iš vynuogių išspaustos vynuogės)  Papildomi dalykai: asmuo prašo sumokėti už darbą ( aukso žiedas) ir asmuo gražina pinigus už vynuigių sunaudojimą vynui
44
* Occupatio (užvaldymas), kaip pirminis nuosavybės teisės įgyjimo būdas
o Seniausias nuosavybės teisės įgijimo būdas užvaldant daigtą, kuris yra niekieno o Res nullius ( niekieno daigtas) buvo  Ferae bestiae- * laukiniai gyvūnai, įskaitant bites, balandžius ir iš namų išėjusius naminius gyvūnųs, kuriuos net ir svetimo asmens sklype pagautus valdai tu  Thesaurus (lobis)- * rasti vertingi daigtai kurių savininko neįmanoma nustatyti ( turtą pasidalindavo radėjas ir sklypo sąvininkas)  Res derelictae (palikti daigtai)- * Derelikcija - tai atsisakymas nuosavybės laisva valia atiduodant kilnojamojo daikto valdymą * Išimtis- būtinybei išgelbėti laivą iš jo buvo išmetami daiktai.  Res hostiles * tai daiktai, esantys Romos teritorijoje ir priklausantys piliečiui tos valstybės, su kuria Roma pradėjo karo veiksmus.
44
* Vaisių įgijimas, kaip pirminis nuosavybės teisės įgyjimo būdas
o Kol vaisiai nėra atskirti nuo motininio daikto, jie yra pripažįstami šio daikto savininko nuosavybe. Tik nuo atsiskyrimo momento jie įgauna savarankiškų daiktų statusą o Daigtas atsiskyres nuo motininio daigto priklauso motininio daigto sąvininkui  Išimtys * Daigto savininkas išnuomuoja daigta ir įgalioja asmenį naudotis juo * Sąžiningas valdytojas įgyja nuosavybės teisę į vaisius nuo jų atsiskyrimo momento
44
* Sujungimas ir sumaišymas, kaip pirminis nuosavybės teisės įgyjimo būdas
o Accessio vedė prie nuosavybės įgijimo šalutiniams daiktams, kurie pastoviam laikui buvo prijungti prie pagrindinių daiktų tapdami sudetine dalimi ( prieaugis proklauso pagrindinio daigto savininkui) o Susijungti galėjo  du nekilnojamieji daiktai; * Dviejų nekilnojamųjų daiktų sujungimas buvo gamtos jėgų veikimo pasekmė. Kai keičiasi skylpū dydžiai dėl upės tekėjimo pasikeitimo.  kilnojamasis daiktas su nekilnojamuoju; * kas yra sklypo paviršiuje, jam ir priklauso- Tai galėjo būti sėklos, augalai bei medžiai, įleidę į sklypą šaknis. Taip pat tame sklype pastatyti statiniai,  du kilnojamieji daiktai. * Jei susijungimas buvo ilgalaikis, tai nuosavybė pagrindiniam daiktui išsiplėsdavo šalutinio atžvilgiu * Jei susijungdavo ir atskyrimas neįmanomas atsiranda bendra nuosavybė
44
Nuosavybės teisės išnykimo būdai
* Nuosavybės objektui išnykus materialiai (dėl fizinio sunaikinimo, specifikacijos ar kitokiu daikto išnykimo atveju * nuosavybės objektas išnyksta juridiškai, t.y. nebegali toliau būti nuosavybės objektu pagal romėnų teisę (priešo atimtas daiktas, išlaisvintas vergas, daiktas, paimtas valstybės ar bažnyčios reikalams). * Nepriklausomai nuo objekto, nuosavybė išnyksta o Ją perleidus o Vienas asmuo praranda, bet kitas neigyja ( pabėga gyvūnas) o savininkui atsisakius savo teisės o nuosavybės teisė iš savininko atimama prieš jo valią
44
Nuosavybės teisė gynimas
* Pagrindiniai ieškiniai, tarnavę savininko nuosavybės teisės gynimui (kvirtinė nuosavybe)romėnų teisėje buvo rei vindicatio (vindikacinis ieškinys) ir actio negatoria (negatorinis ieškinys) * valdymo, kuris buvo apibrėžiamas kaip bonitarinė nuosavybė, gynybai tarnavo jau minėtas actio Publiciana (Publiciano ieškinys) * kadangi jie buvo pagrįsti teise į daiktą, tai priklausė pretorinėms gynybos priemonėms.
44
Rei vindicatio (vindikacinis ieškinys)- tai
nevaldančiojo savininko reikalavimas valdančiajam nesavininkui dėl daikto sugrąžinimo * Priklausė arbitralinių ieškinių grupei
44
Kas buvo ieškovas ir atsakovas vindikaciniame ieškinyje
* Ieškovu (aktyvioji šalis) o galėjo būti tik savininkas, praradęs valdymą, o asmuo privalėjo galėti būti kviritinės nuosavybės subjektais o nuosavybė negalėjo būti įgyta pretoriniais būdais * Atsakovas (pasyvioji šalis) o tik tas daikto valdytojas, kuris teigė, jog ginčijamas daiktas jam priklauso nuosavybės teise
44
Ką reikia gražinti vindikaciniu atsakovui grąžinti ieškovui
* Apart daigto grąžinimo reikėjo grąžinti ir vaisius( ką gražina atsakovas ieškovui) o Sąžiningi valdytojai turėjo sugrąžinti vaisius tik surinktus po ginčo iškėlimo o Nesąžiningi valdytojai turėjo sugrąžinti absoliučiai visus vaisius
44
Actio negatoria
šis ieškinys kyla, kai savininkas nepraranda valdymo, bet kas nors neteisėtai trukdo jam daiktą valdyti * Krivinės nuosavybos gynybos priemonė
44
Ką vindikaciniu ieškiniu ieškovas grąžina atsakovui
* Grąžinamos daigto išlaikymo išlaidos ( ką ieškovas grąžindavo atsakovui) o Išlaidos, kurias reikia padaryti, kad daiktas apskritai egzistuotų arba kad iš esmės nepablogėtų - tai būtinosios išlaidos ( gražinamos o Išlaidos, kurios tik padidindavo daikto vertę - naudingosios išlaidos o Išlaidos, panaudotos daikto pagražinimui - prabangos išlaidos  Sąžiningam valdytojui savininkas privalėdavo sugrąžinti būtinąsias ir naudingąsias išlaidas.  Nesąžiningas valdytojas turėjo teisę tik į būtinųjų išlaidų atlyginimą.
44
Actio negatoria (negatorinio ieškinio) įrodinėjimo specifika
* ieškovas privalėjo įrodyti savo nuosavybės teisę ir kad atsakovas ją pažeidė * Atsakovas galėjo įrodinėti savo teisę, tam tikru būdu varžyti ieškovo nuosavybės teisę, pvz., įrodinėti servitutą.
44
* actio prohibitoria (draudžiamasis),
kai ieškovas įrodinėja savo teisę uždrausti ką nors daryt labai panašus į actio negratoria skyrėsi tik pretorinės formulės redakcija vienur - neigiama forma, kitur teigiama.
44
Actio aque pulvae arcendae (ieškinys dėl natūralaus pasikeitimo atslūgus lietaus vandeniui)
* Skundo tikslas buvo priversti kaimyną išmontuoti dirbtinai padarytas konstrukcijas (užtvanką), o jeigu tos kontstrukcijos buvo pastatytos dar prieš tai buvusio savininko, ieškovas leido išardyti tas konstrukcijas per tam tikrą laikotarpį. * Veliau buvo pakeistas ir priklausė actiones arbitrariae kategorijai.
44
Actio publiciana įrodinėjimas ir būtinieji faktai
* Publiciano ieškinyje atsakovas galėjo įrodinėti, kad ieškovas neturi teisės į daiktą. * Turi būti faktas, kad ieškovas pakankamai seniai turėjo daiktą, kad įgytų į jį nuosavybę įgyjamosios senaties keliu
44
Actio publiciana
* Tai daikto valdytojas, neturintis kviritinės nuosavybės, kurią buvo galima įsigyti senaties keliu, prarasdavo savo valdymą, kurį galėjo susigrąžinti actio publiciana ir Pretorinis ieškinys (ieškinys dėl teisės) Bonitarinei nuosavybei ginti
44
Cautio damni
* Tai garantija, sauganti sklypo savininką nuo žalos, gresiančios iš kaimyninio sklypo, kai asmuo prižadėdavo padengti kaimynui padarytą žalą.
44
Priežastys teisės į svetimus daigtus atsiradimo
* Pirma, tai savininkų interesai (normalus naudojimasis savo daiktu dažnai reikalavo turėti tam tikrų teisių į svetimą daiktą * antra, tai kreditorių interesų užtikrinimo poreikis. * šios teisės, skirtingai nei nuosavybės teisė, nesuteikdavo absoliučios valdžios į daiktus.
44
Operis novi nuntatio
* Tai prieštaravimas naujų konstrukcijų statymui, kurios trukdytų laisvą naudojimąsi sklypu, * Tokiu atvėju asmuo privalėjo jas arba nugriauti, arba duoti atitinkamas garantijas, kadjos nepadarys žalos.
44
teisės į svetimus daigtus Rūšys
* Servitutai * Emfiteuzis * Superficijus * įkeitimo teisė.
44
Actio finium regundorum
* tai ieškinys, skirtas teritoriniams (pasienio, ribų) ginčams išspręsti. * kaimyninius sklypus skirdavo penkių pėdų pločio riba priklausanti pusiau abiems savininkams, ir dėl šios ribos kildavo šie ieškiniai
44
Servituta
tai ribota daiktinė teisė kito asmens daiktui.
44
Servitutų skirstymas pagal įsteigima žemės sklypo ar asmens naudai
* Predialinius (Servitutes praediorum) * Asmeninius (servitutes personarum)
44
* Predialinius (Servitutes praediorum) servitutas
o Šis ribojimas pasireiškė tuo, kad nesantis savininku asmuo galėjo atlikti tam tikrus veiksmus, nepriklausomai nuo teisėto savininko valios o subjektais buvo “viešpataujančio" ir “tarnaujančio"( turėjo riboto naudojimosi teisę) o Skirstomi į kaimo ir miesto servitutus
44
* Asmeninius (servitutes personarum) Servitutas
o skirtingai nuo servitute preadiorum, kurie priklausė tam tikro sklypo savininkui, galėjo priklausyti bet kuriam asmeniui
44
Kaimo Servitutų rūšys (predialiniai)
* Servitus itineris (tako servitutas)-Teisė pėstute, ant arklio ar neštuvuose kirsti svetimą sklypą o Kelio teisė * Servitus actus- reiškė, kad svetimą sklypą gali kirsti ekipažai, pavieniai gyvuliai ar kaimenės. o Kelio teisė * Servitus viae- tai servitutas, suteikdavęs teisę naudotis keliu, kurio plotį buvo nustatęs XII lentelių įstatymas. ( plačiausias servitutas) o Kelio teisė * Servitutus ague haustus- suteikdavo teisę įžengti į svetimą sklypą pasisemti vandens. o Vandens teisė
44
Servitutų principai
* yra pozityvinės teisės servituto subjekto atžvilgiu ir negatyvinės daikto savininko atžvilgiu. Šis principas reiškia, kad juo “apsunkintas" asmuo nėra įpareigotas atlikti tam tikrų pozitivių veiksmų, o atvirkščiai - jis yra priverstas pakęsti tam tikrus veiksmus o vieną išimtį - mūro įrėmimo į kaimyninį mūrą servitutas, nes “apsunkinto" sklypo savininkas buvo įpareigotas atlikti pozityvius veiksmus * niekas neturi servituto saviems daiktams * vieno servituto negalima buvo apsunkinti kitu servitutu
44
Miesto servitutų rūšys (predialiniai)
* Servitus altius non tollendi-Draudimas statyti tik tam tikro aukščio pastatus. o Šviesos teisė * Servitus prospiciendi- draudimas statyti konstrukcijas, kurios užstodavo kaimynui vaizdą o Šviesos teisė * Servitus protegendi vel proiciendi- teisė tam tikra statybine konstrukcija “kirsti? kaimyninio sklypo oro stulpą. o Statybos teisė * Servitus tigni immitendi - balkio “įleidimo" į kaimyninį mūrą teisė o Statybos teisė * Servitus oneris ferendi - teisė “atremti" statybinę konstrukciją į konstrukciją, esančią kaimyniniame sklype o Statybos teisė * Servitus stillicindi - teisė nukreipti lietaus vandens nutekėjimą į kaimyninį sklypą o Nutekėjimo teisė * Servitus fumi immitendi - teisė nukreipti dūmus ir nemalonius kvapus į kaimyninį sklypą.
44
Bendrieji servitutų bruožai
* servitutas visuomet apsunkina vieną sklypą kito sklypo naudai; * servitutas yra pastovi teisė; * servitutas yra nedalus. Pavyzdžiui, jei apsunkintoji servitutu žemė yra padalinama, tai kiekvienas sklypas yra apsunkintas
44
Usus fructus, kaip asmeninio servituto rūšis
* Šio instituto atsiradimą sąlygojo poreikis patenkinti testatoriaus valią ir apginti moters (našlės ar nevedusios dukros) padėtį šeimoje. * buvo grynai asmeninė ir neperleidžiama teisė (išimtis, kad galima perleisti tik naudojimąsi daiktu (guoad usum)) * usus fructus teisė yra daikto naudojimas, taigi daiktas jį naudojant negali būti sunaikintas. * galėjo būti tik nesuvartojami (žemės sklypai, pastatai, žvėrys ir pan) * Ususfructarijaus( tas kas laikinai gavo daigtą, bet neturi jo nuosavybės teisės) teisė į daiktą buvo ginama ypatingais interdiktais
44
Usus kaip asmeninio servituto rūšis
* Tai naudojimasis svetimu daiktu siaurąja prasme, tai yra tik pačiu daiktu, bet ne jo vaisiais. * Jam buvo taikomos visos usus fructus režimą reguliuojančios taisyklės, išskyrus nuostatas apie naudojimąsi vaisiais. * Habitatio (Usus rūšis tačiau tapo atskiri po Justiniano) o - tai daiktinė teisė gyventi svetimame nam * Operae (Usus rūšis tačiau tapo atskiri po Justiniano) o tai teisė naudotis svetimo vergo ar gyvulio darbu
44
Serviruto panaikinimo būdai
* Servitutas išnyksta, išnykus vienai iš jo būtinų sąlygų o išnykus asmeniui arba žemės sklypui, kurių naudai nustatytas servitutas o išnykus servitutu apsunkintam daiktui materialiai arba teisiškai o susiliejus į vieną asmenį servituto turėtojui su daikto savininku * Servituto atsisakymas o Atsisakyti nuo servituto galima buvo ta pačia tvarka, kokia jis buvo nustatytas * Nesinaudojimas servitutu o Kilnojamas turtas 1 metai ( pagal Justiniana 3 metai) o Nekilnojamas turtas 2 metai ( pagal Justiniana 10-20 metų) o Kaimuose (pozityvus terminas)- skaičiuojama nuo paskutinės naudojimo dienos) o Miestuose ( negatyvus terminas)- nuo tos dienos, kai padaromas veiksmas priešingas servitutui * Naikinamasis terminas ir naikinamoji sąlyga o Klasiškoji teisė leido nustatinėti laikinius ir sąlyginius asmeninius servitutus, o daiktinius iš prigimties laikė nuolatiniais
44
Servitutų atsiradimo būdai
* Iegato būdu, kai legatas užrašomas vindikacijos (ginčo) tvarka, kuria nustatomas servitutas trečiojo asmens naudai ( pagrindinis savininko mirties atvėju) * priteisimo būdu (adjudicatio) * in iure cessio būdu ,simuliuojant servitutinį ieškinį (pagrindinis tarp gyvūjų būdas) * mancipacijos būdu * įgyjamos senaties keliu.
44
* Actio confessoria skiriasi nuo negatorinio ieškinio, nes
actio ieškinį galėjo teikti servituto turėtojas nepriklausant ar jis juo naudojasi ar ne, o negatorinį ieškinį galėjo pateikti tik faktinis daikto valdytojas
44
Servitutų teisės apsauga
* Pagrindinis būdas- Actio confessoria * Galima kelti kiekvienam, kas trugdo naudotis servitutu
45
įkeitimo teisiniame santykyje yra dvi šalys
* įkaito turėtojas kreditorius, kurio teisei apginti yra užstatomas turtas * įkaito davėjas skolininkas, kuris kredito garantavimo tikslais įkeičia daiktą.
45
Fiducia (užtikrina kreditoriaus interesus)
* skolininkas (fiduciantas) kreditui garantuoti, mancipacijos arba in iure cessio būdu, parduodavo kokį savo daigtą, o įvykdžius sąlygas jį susigrąžintu * actio fiduciae- ieškinys skolininko, jei kreditorius negrąžina daigto * Fiducia galėjo būti tik res mancipi * Buvo pakeista į pignus
45
* Sutartys stiprinusios kreditoriaus padėtį
o pactum de vendendo  Sutartis, kuria remiantis užstato gavėjas, jeigu skolininkas neįvykdys savo pareigos, gali parduoti įkeistą objektą o pactum antichreticum  Taikoma, kai įkaito objektas duodavo vaisius, skolininkas galėjo juo naudotis, o surinkti vaisiai buvo įskaičiuojami į procentų o lex commissoria  Tai buvo neformali sutartis, kurios dėka kreditorius tapdavo objekto savininku tuo atveju, jeigu skolininkas laiku neįvykdydavo savo prievolės.
45
,, Asmeninis‘‘ kreditoriaus vkdymas
kai skolininką, kuris nesusimokėdavo uždarydavo, kol jo šeima neatpirks jo skolų, jei neatpirkdavo skolininką parduodavo vergijai
45
Pignus ( užtikrina skolininko interesus)
* Pignus - tai nauja, neformali įkeitimo forma * Skolininkas, kreditoriui perduodavo faktinio valdymo, bet ne nuosavybės teisę * Kreditorius, negali disponuoti daigtu jokiais būdais (nebent yra sutartis, kuri leidžia) * Sutartys stiprinusios kreditoriaus padėtį o pactum de vendendo
45
Hipotheca ( įkainis)
* Skolininkas neatiduodavo savo objekto ir likdavo jo savininkas ir valdytojas (nes pingus ir fiducia kildavo problema: asmuo gauna kreditą, kad galėtų įdirbti žemę, o žemę įkeičia), tačiau jei skolininkas nesumokėdavo sumos, kreditorius turėjo teisę paimti tą objektą
45
* Situacija Jei skolininkas nesusimoka keliems kreditoriams
o pirmesnis laike yra ir pirmesnis teisėje o Pagal konstitucija pirmenybė teikiama sutartims sudarytoms raštiškai, dalyvaujant oficialiam pareigūnui o Pardavimo teisė išimties tvarka priklausė tik pirmajam kreditoriui
45
Superficijus ir emfiteuzis
* Abi šios formos - tai ribotos daiktinės teisės į nekilnojamąjį turtą
45
Kaip pretoriai užtikrindavo Hipotheca ( įkainis) laikymąsi
o Interdictum Salvianum (Salviano interdiktas)- nuomuotojo žemės gynimas o Actio Serviana-nuomotojo teisė į nuomininko inventorių įgavo tikros daiktinės teisės pobūdį o Actio guasi Serviana- Jeigu prievolė nebuvo įvykdoma, tai šis ieškinys padėdavo kreditoriui išsireikalauti įkeistą daiktą iš įkaito davėjo
45
Trys įkaito atsiradimo būdai
* Sutartis * įstatymas * viešosios valdžios potvarkis, išleistas remiantis teismo sprendimu
45
Emfiteuzis
- tai graikiškos kilmės ilgametės nuomos sutarties prototipas. * Emfitento padėtis buvo labai panaši į savininko teisinę padėtį, jis galėjo, naudoti sklypą, rinkti jo vaisius, jį tobulinti, * Emfitento teisė galėjo būti perduota- pardavimus arba testamentu * Jei asmuo nemoka mokesčių 3 metus, pagadina sklypą ar nemoka viešūjų mokesčių savininkas atšaukia emfitenta
45
* Superficijaus nuomos elementai
jie atsirasdavo šalių susitarimu, juos, kaip ir nuomą, panaikina daikto išnykimas ir mokesčio nemokėjimas 2 metus.
45
Superficijus (superficius)
tai paveldima ir perleidžiama teisė naudotis svetimu žemės sklypu statybos reikalams. * Ši teisė sudarė galimybę naudotis pastatu, esančiu svetimame sklype * Naudojimosi svetimu sklypu laikas superficijuje buvo nustatomas arba labai ilgas, arba amžinas.
45
Prievolės sandara
* kreditoriaus teisė reikalauti ko nors iš asmens – kreditas (aktyvioji pusė) * skolininko pareiga atlikti tam tikrus veiksmus – skola (pasyvioji pusė)
45
Superficijus (superficius) skirtumas nuo paprastos nuomos
* Nuo paprastosios nuomos jis skyrėsi tuo, kad pretorius suteikė šios teisės turėtojui interdiktą, kuriuo asmuo galėjo ginti savo teises ir naudoti sklypą, kaip savo žemę
45
Superficijus (superficius) skirtumas nuo emfiteuzės
skyrėsi tuo, kad savininkui nepriklausė pirmenybės teisė perkant daiktą.
45
Prievolės turinio elementai (skolininko įsipareigojimo turinys)
* facere/non facere (atlikti) - pareiga atlikti veiksmus ar nuo jų susilaikyti. Daiktas kreditoriui perduodamas laikymui, valdymui * dare (duoti) - pareiga perduoti kreditoriui kažkokį daiktą. Teisine prasme reikškia pareigą perkelti nuoavybės teise. Šios pareigos įvykdimas sukeldavo daiktinės teisės atsiradima kreditoriui; * preastare (suteikti, laiduoti, užtikrinti) - pareiga atlyginti padarytą žalą. o Plačiąja prasme apėmė ir dare ir facere, taip pat viską, kas galėjo būti prievolės esmė. o Siaurąja prasme praestare - prievolės susijusios su garantija, žala, atsakomybe už svetimas skolas.
45
Prievolės istorija (pančiai)
Pančiai reiškė senovėje prievolę ir iš fizinės pusės nes nemokų skolininką buvo galima surišti ir parduoti arba sumušti. Evoliucijoje skolininkas atsakydavo ne asmeniu, bet turtu
45
Prievolių rūšys skirstomos pagal kokius bruožus
* Pagal atsiradimo rūšį * Pagal subjektų teisių ir pareigų santykį * dalios, nedalios, alternatyvios, fakultatyvinės prievolės * Pagal teisėjo laisvės ribas priimant sprendimas prievolinėse bylose
45
Daiktinių ir prievolinių teisnių santykių skirtumai
* daiktinė teise nėra ribota laiko, prievolė – laikina * actiones in personam gynė tik prievolių teisę * prievolės esmė yra ne ta, kad kažkokį daiktą ar servitutą padarytume mūsų, o ta, kad priverstume asmenį kažką mums duoti, atlikti tam tikrus veiksmus arba ką nors paliudyt
45
Novatio (atnaujinimas),kai prievolinė sutartis panaikinama ir sukuriama nauja * Reikalavimai
o Šalių valia pakeisti prievolę o Turi būti naujas elementas prievolėje o Dėl visko reikai tartis iš naujo
45
Prievolių rušių skirstymas pagal atsiradimo rūšį
o Sutartinės- kylančios iš veiksmų panašių į susitarimą, bet neturinčių gynybos. o Deliktinės- kylančios lyg iš pažeidimo.
45
Prievolių rušių skirstymas pagal tai ar jos dalios, nedalios, alternatyvios, fakultatyvinės prievolės
o Dalios-tokia prievolė, kurios objektas gali būti padalintas į keletą dalių o Alternatyvioji- prievolė, kuriai įvykdyti skolininkas turi atlikti vieną iš kelių veiksmų o Fakultatyvinė-– prievolė, kurioje objektas, dėl galimybės jį gražinti nebuvimo, pakeičiamas kitu daiktu. (jei daigtas neperduodamas gražinama pinigais)
45
Prievolių rušių skirstymas pagal subjektų teisių ir pareigų santykį
o Vienašalės (paskolos sutartis, stipuiacijos sutartis)  Viena šalis turi tik pareigas, kita tik teises.  Vienas asmuo yra tik kreditorius, kitas tik skolininkas.  Gynyba pagrinde actio stricti iuris o Dvišalės  Lygiavertes (sinagmatinė) (pirkimo pardavimo, nuomos) * Abu veiksmai turi buti įgyvendinti kartu * Paprastai kylančios iš konsensualiniu sutarčių  Nelygiavertes (duodant daigta pasaugoti sutartis) * kildavo iš realiniu sutarčių * Atsiranda vienas teisinis santykis, tačiau jo viduje atsiranda atsitiktinis santykis
45
Prievolių rušių skirstymas pagal teisėjo laisvės ribas priimant sprendimas prievolinėse bylose
o stricti iuris prievoles - dažniausiai gintos vienašalės prievolės; o bona fidei prievoles – gynyba taikyta dvišalėms prievolėms.
45
obligationes naturales – natūrinės prievolės
* kyla daugiau iš moralinių įsipareigojimų * skolininkas negalėjo reikalauti sumokėtų kreditoriui pinigų gražinimo
45
Prievolių atsiradimo pagrindai
* Sutartys (contractus) * Teisės pažeidimai (delicta)
45
Prievolių ir sutarčių skirtumai
Sutartis yra viena iš prievolės atsiradimo būdų
45
Nexum - paskolos sutartis
* seniausia prievolinių santykių forma * sudaroma dalyvaujant 5 liudytojams ir svėrėjui * Yra sankcija – jei skolininkas nesumoka
45
Teisių pareigų perleidimas
* Inovacio- inovatyviais būdais perleidžiant prievoles būtinas skolininko sutikimas ir dalyvavimas * Cesios -negalima perleisti daugiau teisių ar reikalavimų nei asmuo pats turi, bet nebūtinas asmeninis dalyvavimas
45
stipuliatio arba sponsio sutarčių atsiradimas
* formalus žodinis susitarimas klausimo ir atsakymo forma. Toks pat formalus sandoris kaip nexum,
45
Sutartis
dviejų ar daugiau subjektų susitarimas dėl teisinių santykių sukūrimo, keitimo, panaikinimo
45
Sutarčių vystymosi kryptis
* Silpnėja formalizmas- ir neoficialūs sandoriai pradedami ginti valstybės ir pradėta nagrinėti ne sandorio išorė, o vidus (ko siekė sudarydami sandorį) * Turtinė pusė tampa viešpataujančia prievolėje (nebėra atsakoma asmeniu tik turtu) * Kad sutartys galiotų jos turi pritapti prie valstybės nustatytų sutarčių tipų
45
Reikalavimai sutarties galiojimui
* Sutarties būvimo įrodymas * Sutarties priskirimas prie tipo o Konrtaktus (contractus)- teisės pripažintos ir ieškinine gynyba garantuotos sutartys o Paktus (pacta)- susitarimas, neatitinkantis sutarčių formos ir dėl to neturintis teisinės galios
45
Gajaus sutarčių skirstymas pagal prievolės atsiradimo pagrindą
* konsensualinės – jei sutartims atsirasti pakanka šalių susitarimo; * realinės – jei sutarties galiojimui susitarimo neužtenka, būtinas daikto perdavimas; * verbalinės – žodinės, jei prievolei atsirasti reikia tam tikros formulės ištarimo; * liberalinės – jei sudaromos raštu. o Bevardės sutartys- tokios kurios neatitiko nei vienai formai dėl to turėjo negalioti, bet buvo pripažintos dėl vienos iš šalių jau įvykdytos prievolės
45
Sutarčių ne galiojimas
* Santykinis negaiojimas- negalioja sutarties dalis * Absoliutus negaliojimas- negalioja visa sutartis
45
Sutarčių galiojimo sąlygos
* Pagrindas-- artimiausias, betarpiškas tikslas siekiamas sudarant sutartį * Objektas-tai, ką skolininkas turi atlikti ir ko kreditorius turi teisę reikalauti. Tai gali būti veiksmas arba susilaikymas * Valia * Išreiškimas
45
Pagrindas, kaip sutarčių galiojimo reikalavimas
* Pagrindas-- artimiausias, betarpiškas tikslas siekiamas sudarant sutartį o Pvz: pirkimo- pardavimo pagrindas yra daigto perleidimas ( ne motyvas nes motyvas būtu kažko su tuo daigtu darymas savo naudai) o Kauzalinė sutartis-kurios galiojimas priklausė nuo pagrindo tinkamumo o Abstrakčios sutartys- kurių galiojimas nepriklausė nuo pagrindo
45
Objektas kaip sutarčių galiojimo reikalavimas
* Objektas-tai, ką skolininkas turi atlikti ir ko kreditorius turi teisę reikalauti. Tai gali būti veiksmas arba susilaikymas o objektu negalėjo būti veiksmas ar susilaikymas, prieštaraujantis teisei, ar papročiams o Veiksmą turi būti įmanoma atlikti o tenkinti kreditoriaus interesą o įsipareigojimas adresuojamas kreditoriui, o ne trečiam asmeniui
45
Valia kaip sutarčių galiojimo reikalavimas
o (Dėl valios nesutapimo, sutartis negalioja išskyrs atvėjus)  pažadas dievams  Pažadas miestui o Turi sutapti valios asmenų valia ir jos išreiškimo laikas
45
Samdorių kovalidacija ir konvercija
* kovalidacija- pripažinimas sutarties galiojančia * konvercija- negaliojančio sandorio pakeitimas suteikiant jam kitokias pasekmes
45
Išreiškimas kaip sutarčių galiojimo reikalavimas
o žodis; o raštas.; o konkliudentiniai veiksmai – veiksmai, iš kurių galima spręsti, kad asmuo nori sudaryti sutartį
45
Error reikšmė sandorių ir sutarčių sudarymo temoje
* subjekto neteisingas suvokimas aplinkybių, skatinančiu jį sudaryti sandorį (padaro sutartį negaljiojančia)
45
Error rūšys sandorių ir sutarčių sudarymo temoje
* Error negotio (klaida dėl sutarties esmės)- vienas asmuo masto apie viena kitas apie kita dalyką * Error in persona (klaida dėl asmens, su kuriuo sudaroma sutartis, tapatybės) * Error in corpe( Klaida dėl sutarties dalyko (objekto). Pavyzdžiui, parduodamas vienas žemės sklypas vietoje kito)
45
Prievarta sandorių ir sutarčių sudarymo temoje
* Vis- jei sutartis buvo sudaryta fizine prievarta, laikomos negaliojančiomis (niekinis sandoris) * metus – psichinė. Baimė pati savaime nedarė sutarties negaliojančia, tačiau ją galima buvo nuginčyti teisme (santykinis negaliojimas)
45
Apgaulė (dolus) sudarant sandorius ir sutartis
* tyčinins suklaidinimas, siekiant, kad asmuo sudarytų nepalankią sau sutartį. Apgaule sudaryta sutartis galiojo, kol ji nepanaikinta teisme
45
Sąlyga ir terminas sutartyje
(– neesminiai, sutarties galiojimui nebūtini elementai) * sąlyginės sutartys (sąlyga) – tokios sutartys, kurios priklauso nuo įvykimo ar neįvykimo ateityje o atidedamoji – sutarties galiojimas siejamas su tam tikros aplinkybės atsiradimu ateityje o naikinamoji – sąlyga lemianti sutarties teisinių pasekmių išnykimą * terminas– sieja sutarties tiesines pasekmes su tam tikru įvykiu. Skiriasi nuo sąlygos tuo, kad įvykis neišvengiamai turi įvykti o tiksliai apibrėžti – tiksliai žinoma, kada atsiras numatytoji aplinkybė o santykinai apibrėžti – žinoma, kokiame termine įvyks įvykis (pvz., Naudojimasis iki gyvos galvos);
45
Asmenų pasikeitimas prievolėje novacija
* Novacija- Pasibaigimas vienos prievolės, kurioje dalyvavo vienas kreditorius ir sukūrimas naujos prievolės, kurioje dalyvauja kitas kreditorius
45
Asmenų pasikeitimas prievolėje Procesinis atstovavimas
Kreditorius skiria atstovą (cesionarijų), kuris viską ką išieškos iš skolininko gali pasilikti (netiesioginis cesijos būdas) o Cessio crediti- kreditoriaus pasikeitimas o Cessio debiti- skolininko pasikeitimas o Cessio- perleidimas
45
Kaip vienas iš prievolės pasibaigimo variantų * įvykdymas (solutio) – svarbiausias būdas
o Įvykdymas turėjo tiksliai atitikti prievolės turinį (prievolės dalinimui arba pakeitimui (vietoje pinigų duoti žemę) būtinas kreditoriaus sutikimas) o Jeigu kreditorius atsisako priimti prievolę arba negali jos priimti pvz., išvykęs, tai skolininkas gali perduoti skolą į iždą o Įvykdymo vieta pripažįstama atsakovo gyvenamoji vieta o Prievolė turi būti įvykdyta laiku
45
Asmenų dauguma prievolėje
* Jei yra keli solidarieji (korealieji) nepagrindiniai kreditoriai – aktyvusis solidarumas, jei keli solidarieji (korealieji) nepagrindiniai skolininkai – pasyvusis. * Solidarinė prievolė -Kreditorius gali reikalauti visos prievolės įvykdymo iš bet kurio skolininko ir skolininkas tai atlikes yra atleidžiamas ir nuo kitų kreditorių * Jei prievolė dali tai kreditorius tokioje prievolėje galėjo reikalauti tik prievolės dalies, o kiekvienas skolininkas atsakė už dalį prievolės
45
Kaip vienas iš prievolės pasibaigimo variantų* Vienos iš šalies mirtis
o skolos iš deliktų buvo neperleidžiamos paveldėjimu ir pasibaigdavo kartu su kaltojo mirtimi
45
Prievolių vykdymo užtikrinimas
* rankpinigiai (arra) – daiktas ar pinigų suma, duodama vienos šalies kitai sutarties sudarymui įrodyti ir vykdymui užtikrinti * netesybos, bauda (poena) – skolininko įsipareigojimas sumokėti tam tikrą sumą, jei prievolė iš neįvykdyta ar blogai įvykdyta * įkeitimas * laidavimas
45
Prievolių pasibaigimas
(kokiu būdu mes įstojame į prievolę, tokiu ir nuo jos išsilaisviname :prievolė surišimas- prievolės pasibaigimas atrišimas))
45
Kaip vienas iš prievolės pasibaigimo variantų* Novacija
o yra sutartis, kuria egzistuojanti prievolė panaikinama, nustatant vietoj jos naują prievolę o reikalaujama, kad pasikeistų sutarties pagrindas, turinys ar subjektai ir atsirastų naujas elementas
45
Kaip vienas iš prievolės pasibaigimo variantų* Įskaitymas
o Jeigu kreditorius turi reikalavimą skolininkui, o skolininkas kreditoriui, tai reikalavimai toje dalyje, kurioje vienas kitą padengia, laikomi įvykdytais
45
Prievolių pasibaigimo variantai
* įvykdymas (solutio) – svarbiausias būdas * Įskaitymas * Novacija * Atleidimas nuo skolos šalių susitarimu arba vienašaliu kreditoriaus veiksmu * Skolininko ir kreditoriaus sutapimas viename asmenyje * Prievolė pasibaigia, nesant galimybės ją įvykdyti * Vienos iš šalies mirtis
45
Kaip vienas iš prievolės pasibaigimo variantų* Prievolė pasibaigia, nesant galimybės ją įvykdyti
o Jeigu prievolės dalykas, žuvo be skolininko kaltės, tai bus fizinis negalimumas įvykdyti prievolę. o Jeigu prievolės įvykdymas objektyviai įmanomas, bet juridiškai neleistinas, tai bus juridinis negalimumas.
45
Kaip vienas iš prievolės pasibaigimo variantų* Atleidimas nuo skolos šalių susitarimu arba vienašaliu kreditoriaus veiksmu
o Akceptiliacija tai kreditoriaus žodinis pareiškimas, kad jis atgavo skolą. Tai būdas panaikinti verbalines sutartis.
45
Kaip vienas iš prievolės pasibaigimo variantų* Skolininko ir kreditoriaus sutapimas viename asmenyje
o Dažniausia taip atsitikdavo paveldėjimo keliu. Jeigu kas tampa savo skolininko įpėdiniu, jis nustoja būti kreditoriumi.
45
Atsitiktinumas kaip variantas sukeliant žalą prievolėse
* Jeigu asmuo pakankamai rūpestingai vykdė savo pareigas, tačiau žala vis tik atsirado, tai sakoma, kad įvyko atsitiktinumas (casus) * neatsakė niekas, praktiškai jo pasekmės slėgė šeimininką
45
Žalos sąvokos elementai (prievolių temoje)
* pozityvius nuostolius t.y. kreditoriaus turėtos išlaidos, jo turto netekimas arba sužalojimas; * negautą naudą t.y. kreditoriaus negautos pajamos, kurias jis būtų gavęs, jeigu skolininkas būtų įvykdęs prievolę
45
Atsakomybė už prievolių pažeidimą
* Skolininkas už prievolės neįvykdymą, netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą atsakė nustatyta tvarka * ši atsakomybė buvo švelninama nustatyta, kad skolininkai už prievolių pažeidimą atsako ne asmeniu, o turtu
45
Kokie nuostoliai atlyginami prievolių santykyje
* Atlyginami turėjo būti tiesioginiai nuostoliai, t.y. artimiausios juridinio fakto, kuris yra žalos atlyginimo pagrindas o (Pavyzdžiui, kažkas pardavė kviečius, bet neperdavė jų pirkėjui ir dėl to išmirė jo vergai. Pardavėjas privalėjo atlyginti tik kviečių, o ne žuvusių vergų vertę)
45
Pagal sunkumo laipsnį kaltė skirstoma į kelias rūšis
o Tyčinę-tai sunkiausia kaltės forma, kai skolininkas numato savo veiklos pasekmes ir jų geidžia o Neatsargumą- kai skolininkas nenumato savo veiklos pasekmių, bet turi jas numatyti  sunki kaltė arba didelis neatsargumas- prilyginamas tyčiai  nedidelė kaltė arba mažas neatsargumas (priskiriamas ir atvejis, kai padaro žalą dėl nesugebėjimo ar nepatyrimo tame darbe) o Papildoma retai taikoma kaltės forma (Kaltu pripažįstamas tas skolininkas, kuris vykdydamas prievolę parodė mažiau rūpestingumo negu savo asmeniniuose reikaluose)
45
* Verbalinė sutartis
verbalinėmis buvo vadinamos sutartys, kurių prievolinė galia atsirasdavo iš tam tikros pasakytos žodinės formulės
46
47
o Stipuliacija
svarbiausia verbalinė sutartis sudaroma labai formaliai
48
 Korealinis bendrininkavimas (verbalinėje sutartyje)
kai keli asmenys yra kreditoriais arba skolininkais vienoje prievolėje, ir kiekvienas iš jų turi visas savarankiško kreditoriaus teises * Jei bendrininkavimas kreditoriaus pusėje - turėsime aktyvią korealinę prievolę, jei skolininko - pasyvią.
48
 Sudėtingos stipuliacijos
Stipuliacijoje galėjo dalyvauti ne tik du, bet ir daugiau asmenų (bendrininkavimas prievolėje)
48
 Akcesorinis bendrininkavimas (verbalinėje sutartyje)
asmuo, norintis dalyvauti prievolėje kaip pagrindinis subjektas, pageidauja pritraukti kitą subjektą tik kaip papildomą, pagalbinį bendrininką * Adpromisoriui- laiduotojas už skolininką * Adstipuliacija- veiksmas ir asmuo kuris yra kreditoriaus padejėjas
48
o Stipuliacijos reikalavimai
* kreditoriaus klausimas ir debitoriaus atsakymas turėjo atitikti tam tikrą formulę * atsakymas turėjo visiškai atitikti klausimą, pvz., jeigu prašo šimto, negalima pažadėti dešimties; * kad klausimas ir atsakymas būtų žodiniai (šalys sudarant turėjo būti vienoje vietoje)
48
* Realinės sutartys
sutartys, kurių galiojimui nepakanka paprasto šalių susitarimo, o reikalaujama, kad būtų faktiškai perduotas daiktas
48
 solidarines prievoles (verbalinėje sutartyje)
jos skyrėsi nuo korealinių tuo, kad vieno solidarinio ieškovo ieškinio pareiškimas nenaikino kitų kreditorių teisės į ieškinį.
48
* Literalinės sutartys
prievolė atsiranda ne iš paprasto susitarimo, o iš rašytinės formos susitarimo
49
Lieteralinės sutarties specifikos bruožai
o Žmonės vesdavo ūkio knygas, kas kam kiek skolingas ar yra paskolines o Literaline sutartimi būdavo apiforminamos tik piniginės prievolės o gali sudaryti ne vienoje vietoje esančios šalys, taip pat ir nebyliai. o Chirografa (Būdas naudotis literaline sutartimi romėnams) o Singrafa (Būdas naudotis literaline sutartimi peregrinams)
49
o Paskolos sutartis, kaip viena iš realinės sutarties rūšių
 Sukurdavo griežtai vienašalę prievolę  Kreditorius gali reikalauti tik to, ką perdavė skolininkui (plius palūkanos)  Nustatė, kad paskola pavaldžiam sūnui (be tėvo sutikimo) net po tėvo mirties nesuteikia kreditoriui ieškinio. Tačiau, jei sūnus gera valia sumoka skolą, tai laikoma, kad prievolė įvykdyta  Nustatyti procentai už paskolą (procentų negali susikaupti daugiau nei yra pati paskola)
49
o Paslaugos sutartis, kaip viena iš realinės sutarties rūšių
 tai sutartis, pagal kurią vienas asmuo deponentas perduoda kitam daiktą saugojimui.
49
o Panaudos sutartis, kaip viena iš realinės sutarties rūšių
 tai sutartis, kuria vienas asmuo komodantas perduoda kitam tam tikrą daiktą laikinam neatlygintinam naudojimui  daiktas perduodamas ne nuosavybėn, o tik naudotis (ne nuoma nes nemokama už daigto naudojimąsi)  galėtų būti tik individualiomis žymėmis apibrėžtas daiktas
49
o Įkeitimo sutartis, kaip viena iš realinės sutarties rūšių
 įkaito gavėjo prievolė yra skolos sumokėjimo atveju grąžinti nesugadintą, nepablogintą daiktą, o skolos nesumokėjimo atveju pasirūpinti, kad jis būtų kuo naudingiau parduotas, ir sugrąžinti likutį įkaito davėjui.
49
* Konsensualinės sutartys
sudaromos paprastu neformaliu susitarimu
49
o Nuomos sutartis, kaip viena iš konsensualinės sutarties rūšių
 Daigtų nuoma- nuomuotojas įsipareigoja perduoti daiktą, nuomininkas mokėti nuomos mokestį  Darbo jėgos samdos sutartis- laisvas žmogus patenka kito dispozicijon, t. y. už nustatytą atlyginimą tam tikram laikui parduoda darbo jėgą  Rangos sutartis- asmuo įsipareigoja už nustatytą atlyginimą atlikti kito asmens naudai tam tikrą darbą
49
o Pirkimo pardavimo sutartis (pagrindiniai elementai ir atsakomybė), kaip viena iš konsensualinės sutarties rūšių
 Pagrindiniai elementai * pirkimopardavimo dalykas-daigtas civilinėje apyvartoje turintis vertę * kaina- nustatoma pinigais (jei nustatysi daigtais bus mainai o ne pardavimas-pirkimas)  Sutartys dvišalės  Atsakomybė * Jei parduodamas pavogtas daigtas, tai daigtas grąžinamas savininkuo ir pirkėjui sumokama kompensacija * Jei daigtas žūsta iki perdavimo tai pardavėjo atsakomybė * Jei daigtas žūsta po perdavimo tai pirkėjo reikalas * Jei pardavėjas parduoda daigtą su defektu, pirkėjas nutraukia sutartį arba reikalauja mažint sumokėta kainą
49
o Pavedimo sutartis, kaip viena iš konsensualinės sutarties rūšių
 Pavedimo sutartimi (mandatum) vienas asmuo paveda kitam atlikti kokį nors vieną ar kelis veiksmus  Nuo samdos skiriasi tuo, kad yra neatlygintina
49
o Bendrovės sutartis (reikšmė ir rūšys), kaip viena iš konsensualinės sutarties rūšių
 brolių susitarimo po tėvo mirties turto nesidalyti, o ūkininkauti bendrai  reikalaujama, kad kiekvienas narys bendrovės reikalais rūpintųsi taip pat kaip savaisiais  Rūšys * Pilnoji- bendrovei priklausė visas jos narių turtas, net įgytas atsitiktinai * Ribota bendrovė- Jai priklausė tik tas turtas, kuris buvo įgytas bendrovės ūkinės veiklos dėka * Societas unius negotiationis- kuri buvo steigiama tam tikrai ekonominės veiklos sričiai.( susitariama, kad bendrai bus vykdoma prekyba) * Laikina bendrovė - Tokios bendrovės buvo steigiamos tam, kad būtų galimybė sudaryti kokį nors vienkartinį sandorį
49
Prievolių iš tarytum sutarčių rūšys
* Svetimų reikalų tvarkymas be įgaliojimo * Prievolės iš nepagrysto praturtėjimo * Bendrija (communio)
49
Kada galima sudaryti paktą
Paktą buvo galima sudaryti pasirašant pagrindinę sutartį arba po to
49
o Bevardės sutartys (neieškininiai susitarimai), kaip viena iš konsensualinės sutarties rūšių
 už legalizuotų sutarčių ribų atsirasdavo naujos, pvz., mainų sutartis  Gynimas- pagrįstas žalos (o ne sutarties), padarytos vieno asmens kitam idėja ir turi tikslą atlyginti nuostolius dėl nuosavo daikto netekimo  Rūšys - duodu, kad duotum ;duodu, kad padarytum; darau, kad duotum;darau, kad padarytum  Ginti naudojamas ir principas - “Pacta sunt servanda" su sąlyga, kad viena iš šalių jau vykdo tokią netipinę sutartį
49
Paktai
buvo savanoriškas šalių susitarimas užbaigti ginčą.
49
Kuo paktai panašūs į konsensualines sutartis
nes įsigaliodavo nuo susitarimo momento.
49
Paktų tikslas
o Paktais buvo norima arba panaikinti debitoriaus atsakomybę, arba ją sumažinti.
49
Pretoriaus paktų rūšys
o Skolos sutvirtinimas  neformali priesaika įvykdyti jau esamą prievolę tiksliai nurodytu terminu o Bankininko pasižadėjimas  kad atlygins svetimą skolą, kuri jau yra arba gali atsirasti ateityj o Tai paktai, kuriais laivų, nakvynės namų ir arklidžių šeimininkai prisiimdavo didesnę atsakomybę už jiems patikėtus daiktus.
49
* Pretoriaus paktai
gynė tokius susitarimus, kurie ius civile požiūriu neturėjo sukurti prievolės
49
* Įstatyminiai paktai
o Kraitis tai neformali sutartis dėl kraičio. o Kompromisas - tai susitarimas, kuriuo ginčo šalys perduoda ginčą spręsti privačiam teisėjui o Dovanojimas - tai neformalus susitarimas, kuriuo viena šalis įsipareigodavo kitai šaliai, jai sutikus padaryti tam tikrą turtinę naudą.  uždraudė dovanoti svetimiems asmenims daiktus, kurių vertė viršijo nustatytą dydį  Uždrausti dovanojimo paktai tarp sutuoktinių
49
* Svetimų reikalų tvarkymas be įgaliojimo
o Kai asmuo be įgaliojimo ar įsipareigojimo savo valia atlieka veiksmą kito asmens naudai
50
Prievolės tarytum iš sutarčių koks jų išskirtinumas
Kaip prievolė iš sutarties tačiau neišreiškiama abiejų šalių valia (vienašaliai sandoriai)
50
* Svetimų reikalų tvarkymas be įgaliojimo veiksmų rūšys
 Materialūs- padeda atstatyti namą  Teisiniai- sumoka skolą
50
* Svetimų reikalų tvarkymas be įgaliojimo atsiradimo salygos
 Gestatorius (atliekantis asmuo)- turi siekti sutvarkyti svetimus reikalus  Veiksmu siekiama pozityvaus tikslo  Jų atlikimas neprieštarauja suinteresuoto asmens interesams ir jis negali pats jais pasirūpinti  Reikalų tvarkymas yra neatlygintinas
50
* Bendrija (communio), kaip viena iš prievolių tarytum iš sutarčių
o Turtinė bendrija sukeldavo prievolinius santykius tarp bendrasavininkų o Turtinė bendrija galėjo kilti iš o Sutarties- visas prievoles reguliuoja sutartis o aplinkybių (paveldėjimas)- teisė nereguliavo prievolių
50
* Prievolės iš nepagrysto praturtėjimo atsiradimo atvėjai
 Condictio indebiti - ieškinys, suteikiamas asmeniui * sumokėjusiam neegzistuojančią skolą * sumokėjus skolą, kurią privalėjo sumokėti kitas asmuo arba, * skola turėjo būti sumokėta kitam asmeniui.  Condictio causa data non secuta -tai ieškinys, kuriuo siekiama susigrąžinti turtą perduotą trečiajam asmeniui, tikintis priešpriešinio veiksmo, kuris nebuvo atliktas.  Condictio ob iniustam causam - ieškinys dėl sugrąžinimo turto, perduoto turint įstatymui ar moralei priešingą tikslą
50
* Prievolės iš nepagrysto praturtėjimo
o kai asmuo be pakankamo teisinio pagrindo praturtėdavo kito asmens sąskaita, tai turtas turėjo būti grąžintas asmeniui, kurio sąskaita buvo praturtėta
50
Delikto skirtumas nuo nusikaltimo
* Nusikaltimas- prieštaraujančios visuomenės interesams ir įstatymu uždraustos veikos (tėvynės išdavystė) * Daliktas- tai veikos, pažeidžiančios atskiro asmens interesus, už kurias atsiranda ne bausmė, o prievolė atlyginti žalą (asmens nužudimas- atsakomybė šeimai)
50
* Furtum (vagystė), kaip viena iš deliktų rūšių
o Vagystės elementai  Objektyvusis elementas - tai daikto užgrobimas arba galimybės atėmimas jį valdyti bei naudoti  Subjektyvusis elementas - tai tyčia ir kaltė  Priežastis - tai noras pasipelnyti o nereikėjo įrodinėti nuosavybės teisės, užteko įrodyti patį vagystės faktą
50
Elementai padedantys atpažinti deliktus
* objektyvi žala asmeniui; * asmens, įvykdžiusio deliktą, kaltė; * objektyvioji teisė turėjo atliktą veiką pripažinti deliktu, t. y. Nustatyti tam tikras civilines teisines pasekmes
50
Deliktinių ir sutartinių prievolių skirtumai
* Sutarčių prievolės pereidavo įpėdiniams, o deliktų prievolės pereidavo tik kreditoriaus įpėdiniui * Moterys ir nepilnamečiai galėjo atsakyti už deliktus, bet ne už sutartis * Jei Alieni iuris asmuo sudkuria deliktine prievolę, už ją atsako jo šeimos galva, ko nebuvo sutarinėse prievolėse
50
Deliktų rūšys
* Furtum (vagystė) * Iniura (priešinga teisei veika- asmeninė skriauda) * Damnum iniuria datum (neteisėtas svetimo daikto sugadinimas) * Pretorinės teisės deliktai
50
* Damnum iniuria datum (neteisėtas svetimo daikto sugadinimas), kaip viena iš deliktų rūšių
o Skiriasi nuo Iniura ir furtum, nes šiomis veikomis nebuvo kėsinamasi į nukentėjusiojo asmenybę ir nesuteikdavo asmeniui, atlikusiam šį deliktą, asmeninės naudos
50
* Iniura (priešinga teisei veika- asmeninė skriauda), kaip viena iš deliktų rūšių
o sužalojimas, sukėlęs dalies kūno netekimą o vidaus kaulų sužalojimas o veiksmai, kuriais yra pažeidžiama kūno neliečiamybė
50
* Pretorinės teisės deliktai, kaip viena iš deliktų rūšių
o Rapina (plėšimas)  vagystės rūšis, kurios metu daiktą dažniausiai paimdavo organizuota grupė, panaudojant prievartą o Metus (grasinimas)  Nustatyta, kad tas, kas išgaus daiktą grasinimais, atsako pagal įstatymą o Dolus (apgaulė)  tyčinė apgaulė, kuria yra padaroma žala trečiajam asmeniui.  Pretorius šį ieškinį garantuodavo tik tais atvejais, kai teisė nesuteikdavo galimybės pateikti kito ieškinio
50
* Damnum iniuria datum (neteisėtas svetimo daikto sugadinimas), kaip viena iš deliktų rūšių reikalavimai šiam deliktui
 a) žala turėjo atsirasti dėl tiesioginio poveikio daiktui  b) daiktas turėjo būti realiai sugadintas (pvz., nereikėjo, jei daiktas nesugadintas, nors valdymas buvo prarastas  c) žala turėjo atsirasti tik dėl veikimo (neveikimas nesukuria šio delikto)  d) žala turėjo atsirasti dėl priešingų teisei veiksmų
50
Prievolės lyg iš deliktų
Tai prievolės, kilusios iš teisei priešingų veiksmų, nepatekusių į deliktų sąrašą
50
Prievolių lyg iš delikto rūšys
* teisėjo atsakomybė už neteisingą savo pareigų atlikimą, kai sukuriama materiali žala vienai iš ginčo šalių o Neteisingas sprendimas, neatvykimas į teismą, nerūpestingumas o Skiriasi nuo korumpuotų teisėjų baudimo (mirties bausmė) * Jeigu iš namo būdavo kas nors išpilama ar išmetama ir dėl to trečiajam asmeniui atsirasdavo žala o Atsako namo šeimininkas * Ieškinio galimybė asmeniui, jei prie jo kaimyno namo kažkas pakabinta ir gali nukristi sukeliant žalos * Asmenų, kurie suteikia nakvynės vietą atsakomybė, kai žalą padaro jų tarnai trečiąjam asmeniui
50
50
50
50
Vindikacinio ir negatorinio iškinio skirtumai duodant parodymus
Vindikaciniame- kalba tas kuris kažką teigia Negatoriniame- kalba abi šalys lygiai
50
50
50
50