S3 Bruceliozės, kokliušo, influenzos ir minkštojo šankerio mikrobiologinė diagnozė Flashcards
1.Bruceliozės sukėlėjai, savybės
Morf.:
• G-
• Ovalo formos lazdelės.
• Dydis nesiekia vieno mikrom.
• Nejudrios
• Kapsulių ir sporų nesudaro
• Grynos kult tepinėliuose – netvarkingai.
Kult.sav.:
• Terpėms nereiklios, geriau auga su augimo stimuliatoriais (ekstraktinės medž., vit., kepenų pagrindu paruoštos terpės (kep.buljonas, agaras)
• Auga lėtai, ypač pirma generacija. Kolonijos po dviejų-keturių parų: skaidrios ar kiek drumstos, S formos. (kad kol susidarytų po kelių parų, galima persėti iš terpės į terpę)
• Augimas skystoje terpėje pastebimas po dviejų-trijų sav., terpę drumsčia.
Biochem.akt.:
• Mikroaeofilai, skaldo angliavandenius, bet rūgščių nesudaro, todėl Hiso terpėje to nematome.
• Kai kurios sudaro sieros vandenilį.
Klasif.: yra dvi klas:
- Brucella genčiai priklauso įv rūšys: B.abortus, B.melitensis, B.suis.
- B.metilensis yra veina rūšis, kuriai biovarai: B. melitensis melitensis, B.m. abortus, B.m. suis (← nauja klas.)
AG-ninė sandara: turi somatinius AG: A, H, R ir kt., kurie išsisdėstę nevienodai. Serovarai turi vieną vyraujantį ir kitus, pagal kuriuos jie yra skiriami. Imunitetas: susidaro pakankamai tvirtas net negydant (tęsiasi pusę metų, metus)
2.Bruceliozės mikrobiologinė diagnozė
Labdiagnozė:
a) TM: kraujas, šlapimas, CSS, punktatai iš organų, išmatos.
b) Mikroskopinis tyrimas bruceliozės atveju yra netikslingas.
c) Pasėliai: du variantai:
1.
→5 ml ligonio kraujo praskiedžiama 1 :10 (dėl kraujo bakteriocidinių savybių) ir sėjama į skystą terpę.
→ 5 ml ligonio kraujo praskiedžiama 1 :10 (dėl kraujo bakteriocidinių savybių) ir sėjama į skystą terpę 5-6 su padidinta anglies dioksido konc..
2.
Po savaitės, nelaukinat kol terpė susidrumš persėjama į NAg (jei kol neauga, persėjama po 5-6 dienų)
3.
Kai terpė susidrumsčia, sėjame į standžią terpę. Iš mėgintuvėlio su padidnta anglies dioksido konc galima sėti iškart į NAg
1.
→Į kolbutę pilame standžią terpę ir paverčiame gulsčia, kad susidarytų didesnis paviršius bakterijom augti. Supilame 5 ml kraujo ant terpės, leidžiame apdžiūti, o paskui ant viršaus pilame skystą terpę (sanykiu 1:10)
→ darome tą patį, tik darome terpę su padidinta anglies dioksido konc.
2.
Standžios terpės paviršuije išaugs kol, kurias sėjame į NAg
d) Tepinėlis
e) Tolimesni tyrimai:
- – Hiso terpė
- – Skysta terpė
- – Orientac agliut su receptoriniais serumais vyraujančiam AG-nui nustatyti
- – testas su dažais (fuksinas ir tioninas) biovarui nystatyti
- – imunofluorescencija
f) Serodiagnostika: ankstyvai naud jautrūs metodai (KSR, neties agliut.), vėlesnei – tiesiog agliut.
3.Kokliušo mikrobiologinė diagnozė
Labdiagnozė:
a) TM:
• Nosaryklės gleivinė
• Pakosėti į Petri lėkštelę.
b) Pasėliai (į Petri lėkštelę pavienėm kolonijom gauti (į termostatą dedamas indas su vandeniu, kadangi bordetelės „mėgsta“ drėgmę):
• Į kraujo agarą
• Į kazeino anglies agarą (KAA) (bordetelės auga lėtai (↑)
Vertiname augimą:
• kraujo agare – hemolizės zonos, kol smulkios, iškilios, blizgančios.
• KAA – smulkios, tamsios, blizgančios, Hg formos.
Gali būti naud stereoskopinis mikroskopas kolonijų vertinimui (dėl jų smulkumo)
c) Tepinėlis iš kolonijos: netvarkingai išsidėsčiusios koko fromos lazd.
d) Į NAg nebūtina persėti, kadangi gauname lyg ir gryna kult iš terpių (terpės su ANT)
e) Tolimesni tyrumai:
- – Biocheminiai: diferencijuoti B.p. nuo B.parap. (pertussis yra teigiama ureazės r-ja)
- – Orientac agliut genčiai nustatyti (bendras septintas AG), g.b. – imunofluor.
- – Orientac agliut rūšiai nustatyti su monoreceptoriniais serumais (↑)
f) Serodiagnostika: taikoma retai (kai negaunama gryna kult): KSR (kompl.suj r-ja) (tirrimas IgM titro augimas), pasyvi hemagliutinac., tiesio agliut.
Im ir prof.: persisrgus susidaro dviem-trim mėn. Prof.: vakcinos: DTP (diphteria, tetanus, pertussis), DtaP (a – aceliuliar.)(?). Vakcinuojami kūdikiai 2-3 mėn, po 1,5 mėn- antra dozė.
4.Hemofilinės bakterijos, jų morfologinės ir kultūrinės savybės
Morfologija: G-, smulkios, ~1μm, primenančios kokus lazdelės, nejudrios. Išsidėsto netvarkingai, kartais trumpomis grandinėmis. Turi gana storą gleivinį dangalą, vadinamą kapsule.
Pagal tai skiriamos 2 H.influenzae rūšys:tipuojamos- turi kapsulę,netipuojamos- neturi kapsulės 1.tipuojamos: pagal polisacharidinio sluoksnio (kapsulės) antigenus galima išskirti 7 serovarus (a-g). Serovaras b- virulentiškiausias- kapsulinis Ag yra fosforibitolfosfatas.
2.netipuojamos- gali būti nešiojamos moterų lytiniuose takuose ir užkrėsti naujagimį kontaktiniu keliu-> sepsis Kultivavimas: aerobai, mikroaerofilai (gali gyventi deguoninėje aplinkoje, tačiau jų poreikis deguoniui nedidelis- užtenka 1% aplinkoje) Auga specialiose augimo faktoriais praturtintose terpėse (kraujas, heminas, NAD). Kitoms rūšims pakanka tik vieno augimo faktoriaus.Neauga šviežio kraujo agare, nebent tik kartu su bakterijomis, kurios vykdo hemolizę-> eritrocitai suardomi-> išsiskiria medžiagos būtinos Haemophilus bakterijų augimui. Kolonijos smulkios, be pigmento, S-formos
5.Influenzos ir minkštojo šankerio mikrobiologinė diagnozė
Laboratorinė d. TIRIAMOJI M. mėginiai iš nosiaryklės, pūliai, kraujas, likvoras, šlapimas. MIKROSKOPINIS T. Daromas tepinėlis dažomas Gramo būdu. Matome G- lazdeles, bet hemofilai nenustatomi nes yra normali mikroflora. BAKTERIOLOGINIS T. Tiriamoji medž. sėjama į šokolado agarą ar kraujo agarą apie stafilokokų pasėlį. Dedame į termostatą 37º Po paros išauga 1-2mm dydžio bespalvės kolonijos. Darome tepinėlį. Dažome Gramo būdu mikroskopuojame matome G- užapvalintais galais lazdeles. Jei pasėjus į šokoladinį agarą ir į kraujo agarą, kraujo agare neužaugs G- lazdelės vadinasi H.influenzae. Hematino ir NAD poreikis nustatomi testais, į terpę dedant diskelius. Įdėjus aminolevulino r. Susidaro porfirinai, kurie UV švyti raudonai. Sėjame į margąją eilutę: skaldo tik gliukozę. Teigiami katalazės ir oksidazės testai. Nitratus verčia nitritais. SEROLOGINIS tyrimas menkai vertingas nes sukelia ūmias infekcijas. Atliekama imunofluorescencija, lateks agliutinacijos r.
