10. ARISTOTELIO POLITINĖ FILOSOFIJA Flashcards
(14 cards)
Kodėl žmonės yra pranašesni už gyvūnus.
Žmonės yra politiniai gyvūnai - veikia bendruomeniškai. Visgi tik žmonės sugeba įsisąmoninti moralumą, turi ne tik balsą, bet ir kalbą įgalinančia komunikuoti sudėtingesnes žinutes.
Motyvacija Aristoteliui
Žmogus siekia:
asmeninės ir tarpusavio naudos; malonumo iš draugystės;
gero gyvenimo tarp žmonių.
Polis Aristoteliui
prigimtinis darinys, nes kyla iš natūralių santykių ir tarnauja bendram tikslui. Sukuriami valdovų ir valdinių santykiai, paremti išgyvenimu ir savisauga, kurie leidžia sukurti namų ūkius, kasdieniams poreikiams.
Valstybė / polis tarnauja žmogaus natūraliam tikslui – siekti geresnio gyvenimo, tik gyvenant gerai bendruomenėje gali būti dorais žmonėmis. Polyje gyvenimas sutampa su asmeniniu klestėjimu.
Teisingumo teorija
Be teisingumo suvokimo nebūtų sąlygų poliui egzistuoti. Kovoje tarp nomos ir phusis, Aristotelis stovi prigimties pusėje.
Prigimtinis teisingumas
absoliutinis teisingumas – tie, kas nori jam pasipriešinti, yra pasmerkti žlugimui. Neapibrėžtas įstatymais, bet atitinka kiekvieno žmogaus prigimties reikalavimus, pvz. pagarba tėvams.
Konvencinis teisingumas
įtvirtinamas susitarimu tarp žmonių - įstatymais, numatančiais lygybę tarp žmonių; įstatymo ir lygybės sąryšis.
Distribucinis teisingumas
reikalingas gėrybių(pinigų, garbės) paskirstymui, įgyvendinti lygybės principą tarp žmonių.
Lygūs yra tik tie, kurie nusipelno būti lygiais, jie atitinkamai gauna gėrybių. Atsižvelgiama į žmogaus vertę ir statusą. Pvz. demokratijos santvarkoje paskirstymo principas būtų laisvė – visi laisvieji gauna valdžią; taip laisvieji būna lygūs, oligarchijoje tai būtų turtas – visi turtingieji gauna valdžią; taip visi turtingieji būna lygūs.
Retribucinis teisingumas
reikalingas ištaisyti neteisingų veiksmų atlikimą – žalą - negatyvus veiksmas ištaisyti žmonių nelygybę.
Vyksta kai sulaužomas susitarimas su kitu arba valstybės įstatymas.
Neatsižvelgiama į žmogaus socialinė padėtį, pvz. nusikaltėlis yra nusikaltėlis, nepaisant ar jis kilmingasis ar vargšas.
Pilietis Aristoteliui
- žmogus, kuris dalyvauja valstybės valdyme ir teisme, iš prigimties siekia veikti politiškai – atitinka prigimtinę tvarką. Problema yra ta, jog tie, kurie nedalyvauja valdyme, negali būti piliečiais - oligarchijoje tik oligarchai būtų piliečiai.
- žmogus, turintis teisę dalyvauti valstybės valdyme ir teismuose, kad taptų piliečiu, reikia turėti tik potencialą valdyti, bet tai nutolsta nuo pilietybės idealo iš politinio gyvūno sampratos.
Piliečio santykis su valstybe
Visi gali būti gerais piliečiais, bet nevisi gerais žmonėmis. Įmanoma būti ir geru piliečiu, ir geru žmogumi tik geriausioje santvarkoje. Žmogaus tikslas tapti doru - dorybes reikia praktikuoti žmonių bendrijoje(klestėjimas) – gero žmogaus koncepcija traukia gero piliečio koncepciją.
Santvarkos, kuriose žmogus negali taikyti praktinio proto teisingumui, negali būti geru, aktyviu ir dalyvaujančiu žmogumi, neįmanoma būti ir geru žmogumi, ir geru piliečiu, yra blogos.
Kas yra tobula santvarka?
Neegzistuoja, yra tik geros ir blogos. Siekiamybė - politėja ir mišri santvarka su gerų ir blogų santvarkų elementais.
Siekia realizuoti žmogaus prigimtinį norą veikti bendruomenėje – visi galės dalyvauti valstybės valdyme ir taip tapti gerais piliečiais. Laikosi ant vergovinio išnaudojimo: visi laisvalaikiu bandys save realizuoti, tačiau valstybės ekonominę padėtį prižiūrės vergai, valdantieji tik dalyvaus valstybės valdyme.
Valstybės tikslas
Laimė -
- kilnūs, dori veiksmai, kuriais siekiama užtikrinti savo ir kitų klestėjimą(piliečiui),
- teisinga visuomenė ir santvarka, kurioje žmonės rūpinasi ne asmeniniais interesais, o bendruoju gėriu, savęs realizavimo ir gerovės garantu(valstybei).
eudaimonia
laimė
Santvarkų klasifikacija
Gera
Monarchija
Aristokratija
Demokratija
