5. SOKRATAS KAIP POLITINIS MĄSTYTOJAS Flashcards
(14 cards)
Sokrato misija
tapdavo žmonių moraliniu kompasu. Lygino savo išmintį su kitais žmonėmis, laikomais išmintingais ir sugebėdavo paneigti jų išmintingumą, suvokia, jog jie nesupranta, kad yra riboti.
Skirtumas tarp savęs ir jų – jis suvokia, jog nieko nežino, kas daro jį išmintingesniu – jis žino savo pažinimo ribas.
,,Neištardytas gyvenimas nėra gyventinas“:
Savęs ,,tardymu“ žmogus turi užsiimti visą gyvenimą, nes be jo intelektinis progresas neįmanomas.
Sokratas kaip pribuvėja mite - jis negimdo atsakymų, bet stebi kitus ir leidžia priimti atsakymus
Sokratinio pokalbio struktūra
1) Sokratas paprašo žmogaus duoti x apibrėžimą – pašnekovo suvokimas.
2) Klausimų-atsakymų forma.
3) Sokratas randa išimčių sąvokai, kurios paneigia pradinį apibrėžimą.
4) Prieinama aporija – žinių riba, kurią pripažįsta pats pašnekovas – sužino, kad nežino(kaip ir Sokratas).
5) Sąvoka paneigiama.
Elenchas
argumentų atmetimas/ ,,tardymas“, siekiant paneigti.
Dialektika
tezių kėlimas ir bandymas jas nuginčyti įrodant tezės priešybę (antitezę).
Indukcija
būdas iš atskirų atvejų surasti bendrą ir unikalią taisyklę (kuri galioja visiems atvejams).
Išmintis Sokratui
savo žinių ribų pažinimas.
technē
profesija, amatas
epistēmē
žinojimas
Politika sofistams
kaip techne ir episteme - jie pirmieji sako, kad politikos galima išmokti, įvaldyti kaip amatą. Ji turi savo ergon (funkciją) ir telos (tikslą).
telos
tikslas
ergon
funkcija
Gorgijo politikos apibrėžimas
tai retorinė veikla - retorius įtikinėja žmones laikytis tam tikrų nuomonių apie teisingumą, naudą (ergon) ir taip įgyja valdžią (telos).
Sokrato politikos apibrėžimas
Retorika nėra profesija, nes tik kuria nuomones, tačiau neperduoda žinojimo (reikalingo, kad tai būtų galima laikyti amatu), tai nėra amatas, nes siekia naudos ne piliečiams, o retoriui.
- Politikos darbas – politikos išmanymas. Pagrindinis jos tikslas – žmonių gerovė (telos) žinant, kas yra teisingumas ir nauda.
- Nešališkas atsakymas bei normatyvinis politikos apibrėžimas – valdyti turi geriausieji, bet profesionalumo ir išmanymo prasme.
Keturios pagrindinės Sokrato dorybės. Dorybės apibrėžimas
šaunus, nuovokus veikimas tam tikroj situacijoj. Dorybės tapačios viena kitai: teisingumas; nuosaikumas; drąsa; išmintis.
kyla iš žinojimo bei išminties.
Sokratas nori, kad ŽINOTUME kada naudoti šias dorybes, būti drąsiais ar teisingais, nes žinom, kad tai naudinga —> Žinojimas yra visų dorybių pagrindas.