11. HELENISTINIO LAIKOTARPIO POLITINĖ TEORIJA Flashcards
(15 cards)
Makedonijos vertinimas graikų pasaulyje
Ne visi pripažino makedonus kaip savus, laikė barbarais – politinė tapatybė tapo pagrindine skirtimi.
Makedonijoje neegzistavo vienas pagrindinis miestas, pilietinis dalyvavimas – žemdirbių ir karių tauta, suvienyta vienvaldžio monarcho.
Panhelenizmo idėja:
visuotinio susivienijimo idėja. Tikslas – graikų susivienijimas, jų kultūros plėtra Rytų kryptimi.
Karaliumi tapęs(Aristotelio mokinys) Aleksandras Didysis tęsia šia idėja paremtą tėvo žygį.
Aleksandro Didžiojo politinė žygio svarba
Tautiškumas – bendra graikiškumo kaip tautiškumo tapatybė – graikai tampa tauta svetur, o ne namie.
Kultūra – graikiškosios kultūros maišymasis su vietinėmis. Naujos religijos, menai, mokslai. Panhelenizmas tampa ne graikų kultūros įsitvirtinimas Rytuose, o Rytų ir Vakarų kultūrų sintezė.
Monarchas – graikų poliai vienijami ne bendra kalba ar kultūra, o vieno žmogaus(Pilypo II/Aleksandro); jų karinė sėkmė padeda pagrindą Makedonijos valdymo legitimumui.
Iš Aleksandro iškyla naujas politinio valdymo suvokimas – valdovai savo galia ir įvaizdžiu turi prilygti dievam.
Helestinės monarchijos bruožai
- Politinis dalyvavimas tik elitui.
- Politika - globali(ne tik lokali).
- Valdovai legitimuojasi save vaizduodami kaip tobulus. Žmonės mano, jog atsiras tobuli valdovai, o monarchija yra tobula santvarka.
- Graikai - dominuojanti tauta (karinės pergalės, kultūros plėtra).
Kaip tapti tobulu valdovu, išvengti pavaldinių nepaklusnumo?
Pagal Kyrą(valdovo veidrodis) reikia įgyti moralinį pagrindą(trys būdai):
o Darbštumas – įgijo skurdžiom sąlygom, kokias patiria valdiniai.
o Dosnumas - valdinių nereikia skriausti, o apdovanoti, rūpintis jų interesais - skatinama ištikimybė.
o Susitvardymas – įgyjama nepiktnaudžiaujant turima galia, nesiekiant turtų, jais nesipuikuojant.
Pavaldiniai yra valdovo nuosavybė, tad siekti kažko daugiau nereikia.
Kyras apdovanoja paklusniausius pagal jų lojalumą.
,,Valdovo veidrodis“
literatūrinis žanras, kuri atskleidžia tobulą valdovo paveikslą. Kreipiasi į patį valdovą, siekiant jį supažindinti, kokio auklėjimo,veiksmų reikia, kad tokiu taptų (,,veidrodžio“ metafora).
Pseudo-Aristotelio Retorika Aleksandrui“
- Demokratijos gėrį žmonės suvokia įstatymais ir bendrais susitarimais.
- Ne darbštumu ir baime(Kyras), o protu ir iškalba užtikrinamas monarchijos valdovo legitimumas.
- Valdovo veiksmus turi varžyti ne demokratinės vertybės, įstatymai, bet jo paties protas, kuriuo pasiekiamas sielos tobulumas.
Aristėjo ,,Laiškas Filokratui“ (egiptietiškojo karaliaus idealas):
-Paprasti žmonės yra neteisingi, siekia tik asmeninės naudos – emocijos įveikia protą.
-Monarchijos valdovas pasižymi išskirtinėm karališkom savybėm:
o Dievobaimingumas.
o Gailestingumas.
o Didžiadvasiškumas
o Rūpestis valdiniais.
Įstatymai turi kontroliuoti valdovo veiksmus, sprendimus, edukaciją, kasdienę rutiną. Jis turi būti dievobaimingas, tapti doru ne dėl asmeninių intersų, o todėl, kad toks yra dievas santyky su žmonėmis.
-Valdovo idealas ne užkariautojas ar filosofas, o teisėjas – įkūnija dieviškąją galią bei teisingumą.
Romos sankloda
- Magistratai - tiesioginė valdžia (renkami iš kilmingųjų ). Aukščiausi magistratai buvo konsulai, pirmininkavo senate.
- Senatas – pagrindinė valdžia. Ten elitas diskutavo Romos gyvenimo reikalais, patarinėjo magistratams.
- Piliečių susirinkimai – įpareigoti tvirtinti magistrato priimtus įstatymus. Neitin reikšmingas.
Socialinės Romos grupės
Patricijai - valdė valstybę; kilmingi iš giminės garsumo. Jų dorybės susidėjo iš vyriškumo ir drąsos;
o Įgyti garbę ir reputaciją institucinėje sanklodoje.
o Įgyti karinę šlovę žygiuose arba autoritetą senate.
Plebėjai - paprasti piliečiai, populistai, siekia valdžią kildinti iš paprastų žmonių.
Socialinės Romos grupės
Patricijai - valdė valstybę; kilmingi iš giminės garsumo. Jų dorybės susidėjo iš vyriškumo ir drąsos;
o Įgyti garbę ir reputaciją institucinėje sanklodoje.
o Įgyti karinę šlovę žygiuose arba autoritetą senate.
Plebėjai - paprasti piliečiai, populistai, siekia valdžią kildinti iš paprastų žmonių.
Romėnų teisė
Dvylika lentelių – pirmi rašytiniai Romos įstatymai:
o Ginčų sprendimo būdai.
o Procesai, padedantys pasiekti teisingumą teismuose.
Romėnų teisė buvo sudaryta iš:
o Civilinės teisės – aktualizavosi privačioje nuosavybėje, šeimos ir giminių, piliečių santykiuose.
o Tautų teisė – kitataučiams; tarptautinės teisės pagrindo pradžia, kadangi tai atskleidžia valstybės ryšį su užsieniečiais.
Romėnų išskirtinumas - pabrėžti ne patys įstatymai, o piliečio teisės, nustatančias kas jam (ne)priklauso.
virtus
dorybė
pietas
pamaldumas
Polibijaus politinė teorija
Naudojama šešių santvarkų teoriją atsižvelgiant į tai, ar (ne)valdoma prievarta(gerosios – monarchija, aristokratija, demokratija, blogosios – tironija, oligarchija, ochlokratija)
Jis nagrinėja kaip santvarkos keičiasi, išgyevna ciklus, analizuojama ar galima išvengti ciklo, pasiekti stabilumo: - Maišytą santvarką - gerųjų valdymo formų mišinyd:
o Visi elementai gauna tam tikrą valdžios dalį: monarchija – magistratus, aristokratija senatą, demokratija – piliečių susirinkimus.
Aiški struktūra nuo kurios priklauso stabilumas yra panaši su graikų.
