Kvėpavimo sistema Flashcards
(111 cards)
1
Q
Pagrindiniai išorės veiksniai
A
rūkymas, oro teršalai, alergenai, darbo aplinka, peršalimai, bloga mityba
2
Q
Apčiuopa:
A
krūtinės ląstos orientacinė apčiuopa, elastingumo tyrimas, balsinio virpėjimo tyrimas.
3
Q
Perkusija:
A
plaučių lyginamoji ir topografinė perkusija. Apatinių ir viršutinių ribų nustatymas. Plaučių
paslankumo nustatymas.
4
Q
Plaučių auskultacija:
A
pagrindiniai ir pašaliniai kvėpavimo garsai.
5
Q
Funkciniai tyrimai:
A
spirometrija, kvėpuojamojo oro greičių nustatymas, kraujo dujų sudėties
nustatymas ir įvertinimas.
6
Q
Laboratoriniai tyrimai:
A
bendras kraujo tyrimas (leukocitozė, leukogramos nuokrypis į kairę,
padidėjęs ENG ir kt. CRB koncentracijos kraujo serume padidėjimas. Skreplių ir pleuros punktato
tyrimai ir klinikinis įvertinimas.
7
Q
Radiologiniai tyrimai:
A
priekinė ir šoninė krūtinės ląstos rentgenograma; kompiuterinė tomografija,
plaučių kraujagyslių angiografija, branduolių magnetinio rezonanso tyrimas.
8
Q
Endoskopiniai tyrimo metodai:
A
Bronchoskopija - bronchų gleivinės apžiūra, biopsija, sekreto
siurbimas, gydomosios procedūros. Transtorakalinė plaučių punkcija su biopsija. Bronchoalveolinis
lavažas. Torakoskopija, mediastinoskopija.
9
Q
Patologinio dusulio priežastys: (viso organizmo)
A
Kvėpavimo sistemos ligos, pasireiškiančios dusuliu:
Kardiovaskulinės sistemos patologija, sukelianti dusulį:
Kraujo (cirkuliacinės) ligos:
Centrinės nervų sistemos (CNS) ligos:
Neurogeninis dusulys
Homeostazės sutrikimai:
Kitos ligos ir būklės:
10
Q
Kvėpavimo sistemos ligos, pasireiškiančios dusuliu:
A
obstrukcinis bronchitas, bronchinė astma, lėtinė
obstrukcinė plaučių liga (LOPL), plaučių emfizema, pneumofibrozė, skiltinė pneumonija, plaučių arterijų
trombembolija, bronchogeninis vėžys, eksudacinis pleuritas, infiltracinė arba kaverninė tuberkuliozė (TBC),
hidrotoraksas, pneumotoraksas.
11
Q
Kardiovaskulinės sistemos patologija, sukelianti dusulį:
A
kairiosios širdies nepakankamumas ir stazė mažajame apytakos rate. Širdies nepakankamumą gali sukelti visos širdies ligos, tačiau dažniausiai – mitralinės širdies ydos, koronarinė širdies liga (miokardo infarktas, aritmijos), širdies raumens uždegimas (miokarditas).
12
Q
Kraujo (cirkuliacinės) ligos:
A
didelio laipsnio anemija.
13
Q
Centrinės nervų sistemos (CNS) ligos
A
platus insultas, kvėpavimo centro slopinimas toksinais. Tokiam ligoniui būdinga galvos skausmai, smegenų arterijų aterosklerozės požymiai – ūžimas ausyse, galvos svaigimas, pablogėjusi atmintis, koordinacija. Cianozės nėra.
14
Q
Neurogeninis dusulys
A
neurozė, isterija. Tokiam ligoniui būdingas padidėjęs jautrumas, nervingumas. Cianozės nėra.
15
Q
Homeostazės sutrikimai:
A
šarmų-rūgščių pusiausvyros sutrikimas, pvz. sergant cukriniu diabetu pasireiškianti diabetinė ketoacidozė arba sergant inkstų ligomis (uremija).
16
Q
Kitos ligos ir būklės:
A
šonkaulių patologija, torakalinė radikulopatija; pilvo apimties didelis padidėjimas ir plaučių suspaudimas (nutukimas, meteorizmas, ascitas, nėštumas).
17
Q
Dispnėja
A
dusulys;
18
Q
Apnėja
A
rumpalaikis kvėpavimo sustojimas (miego apnėja, kvėpavimo centro slopinimas esant smegenų
2 navikui, intoksikacijai, pvz. hiperkapnijai - kraujyje per daug CO );
19
Q
Ortopnėja
A
priverstinė sėdima padėtis dėl dusulio, sėdint palengvėja.
20
Q
Tachipnėja
A
dažnas kvėpavimas;
21
Q
Bradipnėja
A
retas kvėpavimas;
22
Q
Asfiksija
A
dusimas ir uždusimas dėl mechaninių priežasčių (svetimkūnis gerklose, gerklų edema, plaučių edema);
23
Q
Astma (kardialinė, bronchinė)
A
dusulio priepuolis;
24
Q
Stridoras (stridorinis kvėpavimas)
A
labai susiaurėja viršutiniai kvėpavimo takai, sunku įkvėpti ir iškvėpti (garsiai įkvėpia ir iškvėpia).
25
Pagal klinikinę eigą dusulys skirstomas į
į priepuolinį (epizodinį) ir nuolatinį.
26
Priepuolinis (epizodinis) dusulys būdingas
bronchinei astmai, obstrukciniam bronchitui, recidyvuojančiai plaučių arterijų trombembolijai, pneumotoraksui. Ūminis dusulys gali pasireikšti patekus svetimkūniui į kvėpavimo takus, apsinuodijus dujomis.
27
Nuolatinis dusulys jaučiamas
visą laiką, stiprėja fizinio krūvio metu, būdingas daugeliui lėtinių plaučių ligų, kurių metu progresuoja plaučių emfizema ir pneumofibrozė, - lėtinei obstrukcinei plaučių ligai (LOPL), lėtiniam bronchitui, plaučių tuberkuliozei; taip pat lėtinėms širdies ligoms, kurių metu progresuoja kairiojo skilvelio nepakankamumas ir stazė mažajame apytakos rate; taip pat gali būti sergant anemija, esant kvėpavimo centro veiklos sutrikimui(diencefalitas, isterija).
28
I laipsnis – lengvas dusulys
dūstama esant labai dideliam fiziniam krūviui, uždūstama nuėjus vidutiniu greičiu be sustojimo iki 500 m. arba užlipus į 5 aukštą.
29
II laipsnis – vidutinis dusulys
dūstama esant vidutiniam fiziniam krūviui, uždūstama nuėjus vidutiniu greičiu be sustojimo iki 200 m. arba užlipus į 3-4 aukštą.
30
III laipsnis – sunkus dusulys
dūstama esant mažam fiziniam krūviui, uždūstama nuėjus vidutiniu greičiu be sustojimo iki 100 m. arba užlipus į 2 aukštą.
31
IV laipsnis – labai sunkus dusulys
dūstama esant labai mažam fiziniam krūviui (atsikėlus iš lovos, apsirengus, nusiprausus, pavaikščiojus po kambarį) ir ramybėje.
32
Inspiracinį dusulį –
pasunkėjęs įkvėpimas susiaurėjus viršutiniams kvėpavimo takams – navikas ar skydliaukė spaudžia trachėją, gerklų paburkimas arba patekus svetimkūniui, tuomet būna triukšmingas įkvėpimas – respiracinis stridoras.
33
Ekspiracinį dusulį –
sunku iškvėpti (bronchų spindžio susiaurėjimas – smulkių bronchų ir bronchiolių obstrukcija). Itin pasunkėjęs iškvėpimas, nors yra sunku ir įkvėpti, būna susiaurėjus smulkiųjų bronchų
spindžiui ir sumažėjus alveolių sienelių elastingumui. Būdinga obstrukciniam bronchitui, plaučių emfizemai, bronchinei astmai.
34
Mišrų (restrikcinį) dusulį
vienodai abiejose fazėse pasunkėjęs kvėpavimas – dėl sumažėjusio kvėpuojamojo paviršiaus. Būdinga pneumonijai, eksudaciniam pleuritui, pneumofibrozei, plaučių vėžiui.
35
Naktinis dusulys būdingas
širdies nepakankamumui, bronchinei astmai.
36
Rytinis kosulys dažniausiai vargina
sergant lėtiniu bronchitu, rūkorių bronchopatija
37
Nuolatinis
sergant ūminiu bronchitu, bronchopneumonija.
38
Kosulio priežastys
```
Kvėpavimo takų patologija
Pleuros ligos
Širdies ligos
CNS ligos
Ausų ligos
Refleksinis kosulys
```
39
Kosulio tipai
Sausas(neproduktyvus) ir drėgnas (produktyvus)
40
Kvėpavimo takų patologija.
Kosėjama sergant bronchitu, bronchine astma, pneumonija, tuberkulioze, plaučių abscesu, bronchektazine liga.
41
Pleuros ligos
Kosulio receptoriai yra pleuroje. Todėl galima kosėti sergant pleuritu, pleuros karcinoidu, esant pleuros traumai.
42
Širdies ligos.
Sergant širdies ligomis, dažnai progresuoja širdies nepakankamumas, pasireiškia stazinė bronchopatija, plaučių edema. Dėl to ligoniui progresuoja dusulys.
43
Centrinės nervų sistemos ligos
kvėpavimo centro pažeidimas – smegenų auglys.
44
Ausų ligos
Kosulio receptoriai yra ausų išorinėje landoje. Todėl galima kosėti sergant ausų uždegimu, esant svetimkūniui ausyje, ypač tai aktualu vaikams.
45
Refleksinis kosulys
esant šaltoms kojoms, ypač tai būdinga vaikams, dirginant nosies, ryklės gleivinę, būna kosulys.
46
Neproduktyvus kosulys būdingas
ūminiam paprastam (katariniam, virusiniam) bronchitui, skiltinės pneumonijos (pleuropneumonijos) pradinei stadijai, pleuritui, bronchinei astmai, stazinei bronchopatijai.
47
Produktyvus kosulys būdingas
pūlingam bronchitui, plaučių abscesui, bronchektazinei ligai, bronchopneumonijai, skiltinės pneumonijos vėlesnėms stadijoms, plaučių edemai.
48
Pagal kiekį, skrepliavimas skirstomas į:
paprastajį – skreplių nedaug (iki 100 ml per parą), būdinga paprastajam ar obstrukciniam bronchitui, pneumonijai.
gausų (ertminį) – skreplių būna 100 ml. ir daugiau per parą, atkosėjama “pilna burna”. Būdinga plaučių pūliniui (abscesui), bronchektazinei ligai, plaučių tuberkuliozės kavernai.
49
Skreplių pobūdis gali būti:
Gleivingi (mukoidiniai) – balkšvi, tąsūs, bekvapiai, negausūs. Būdingi ūminiam ar lėtiniam paprastąjam ar
obstrukciniam bronchitui, bronchinei astmai, lėtinei obstrukcinei plaučių ligai (LOPL).
Gleivingi – pūlingi – balkšvai gelsvi ar žalsvi. Būdingi bakteriniam bronchitui, bronchopneumonijai. Pūlingi – žalsvi ar geltoni (dėl žūstančių leukocitų) tiršti, blogo kvapo. Būdingi plaučių pūliniui (abscesui), bronchektazinei ligai.
Putridiniai – skysti, purvinai pilki, labai blogo kvapo. Būdingi plaučių gangrenai.
Seroziniai – skysti, šviesiai pilkšvi, putoti. Būdingi širdies nepakankamumui ir didelei stazei mažajame apytakos rate, progresuojant plaučių edemai.
Kraujingi – tamsiai rudi arba skaisčiai raudonos siūleliais. Būdingi krupinei pneumonijai ir ligoms, kurių metu atkosėjama kraujo.
50
Kraujo atkosėjimo priežastys:
```
Pneumonija (skiltinė, virusinė),
• Plaučių vėžys,
• Plaučių tuberkuliozė (TBC),
• Plaučių pūlinys (abscesas),
• Bronchektazinė liga.
• Padidėjęs spaudimas mažajame apytakos rate (plaučių stazė)
Plaučių infarktas
```
51
Pleurinis skausmas. Priežastys
Skiltinė pneumonija, sausasis pleuritas, išplitęs į pleurą plaučių vėžys.
52
Pleurinis skausmas. Apibūdinimas
Dažniausiai skausmas lokalizuojasi krūtinės ląstos apatinėse srityse, mažai plinta (retais atvejais į pilva), stiprus, didėja giliai įkvepiant, kosint, lenkiantis į sveiką pusė, gulint ant sveiko šono, palengvėja nekosint, paviršutiniškai kvėpuojant, gulint ant nesveiko šono, pavartojus analgetikus. Trunka tol, kol pleuros ertmėje neatsiranda skystis, arba kol nerezorbuojasi fibrininiai pakitimai
53
Trachėjinis skausmas. Priežastys
ūminis tracheitas – trachėjos gleivinės paburkimas, paraudimas (hiperemija)
54
Trachėjinis skausmas. Apibūdinimas
Deginimas, graužimas krūtinės viršutinėje vidurinėje dalyje, trachėjos projekcijoje, stiprėja kosint.
55
Raumeninis skausmas. Priežastis
tarpšonkaulinių raumenų dirginimas daug kosint.
56
Raumeninis skausmas. Apibūdinimas
Skauda įvairiose krūtinės ląstos vietose.. Skausmas nestiprus, mažai keičiasi kosint.
57
gniaužiantys, plinta į kairią ranką, stiprėja fizinio, psichinio krūvio metu.
širdies skausmai
58
uosiantys krūtinę skausmai, sustiprėja judinant galvą ir liemenį, nugaros tirpimas, trys skausmingi taškai tam pačiam tarpšonkauliniam tarpe – ties krūtinkauliu, pažasties srityje, ties stuburu.
Stuburo patologijos: tarpšonkaulinė neuralgija
59
anamnezėje trauma, labai stiprūs lokalizuoti skausmai, sustiprėja spaudžiant, įkvėpus.
šonkaulių lūžiai
60
Prikimimas. Priežastys
```
Peršalimas
• Virusinė ar bakterinė infekcija.
• Profesinis – dainininkai, lektoriai.
• Rūkorių prikimimas
• Gerklų navikai
```
61
Priverstinė šoninė gulima padėtis. Gulima ant nesveiko šono.
| Būdinga:
Pleuros patologijai: sausas pleuritas, skiltinė pleuropneumonija, plaučių infarktas;
Ertminėms plaučių ligoms – plaučių abscesui, bronchektazinei ligai.
62
Priverstinė sėdima padėtis
Sėdint mažėja dusulys, nes didėja plaučių kvėpavimo paviršius, geriau juda diafragma, pagalbiniai kvėpavimo raumenys. Būdinga visoms sunkesnės eigos plaučių ligoms; taip pat širdies nepakankamumui.
63
Odos, gleivinių cianozė.
Centrinė cianozė – kraujo CO2 ir redukuoto Hb perteklius dėl sutrikusios kraujo oksigenacijos plaučiuose.
64
Lūpų pūslėlinis išbėrimas
vezikulos su skysčiu herpes. Dažnai būna sergant skiltine pneumonija.
65
Būgno lazdelių formos pirštai ir laikrodžio stiklelių formos nagai.
Būdinga plaučių pūliniui, bronchektazinei ligai.
66
Emfizeminė (inspiracinė) krūtinės ląsta būdinga
bronchinei astmai, plaučių emfizemai.
67
Suretėjęs kvėpavimas (bradipnėja) būdingas
centrinės nervų sistemos ligoms, kurių metų pažeidžiamas arba slopinamas kvėpavimo centras - insultas, toksinų poveikis (migdomųjų, narkotikų).
68
Bioto kvėpavimas
Normalus kvėpavimas kaitaliojasi su apnėja. Būna sergant meningitu, anemija, uremija.
69
Groko kvėpavimas
Stiprėjantis-silpnėjantis kvėpavimas, tačiau nėra kvėpavimo sustojimo pauzių.
Būna sergant smegenų naviku, sunkia ateroskleroze.
70
Kusmaulio kvėpavimas
Gilus retas triukšmingas kvėpavimas.
| Būna sergant cukriniu diabetu su ketoacidoze, inkstų funkcijos nepakankamumu (uremija), esant acidozei, komai.
71
Balsinio virpėjimo sustiprėjimas
Infiltracijos sindromas. Plaučio dalis beorė, pripildyta eksudato (uždegiminio skysčio), sustandėjusi, vienalytė. Taip būna sergant skiltine pneumonija, infiltracine tuberkulioze, plaučių infarktu, kompresinė atelektaze.
Ertmės sindromas. Ligos, kurioms būdinga ertmių formavimasis plaučuose: plaučių pūlinys, tuberkulioinė kaverna, bronchektazė. Ertmės sienelės rezonuoja garsą. Be to, sutrumpėja garso plitimo kelias.
72
Balsinio virpėjimo susilpnėjimas
Skysčio pleuros ertmėje sindromas. Eksudacinis pleuritas. Hidrotoraksas.
Pneumotoraksas. Pleuros ertmėje oras. Trauma, plaučio prakiūrimas.
Padidėjusio plaučių oringumo sindromas. Plaučių emfizema. Bronchinė astma. Lėtinė obstrukcinė plaučių liga.
Obturacinė atelektazė – navikui užspaudus bronchą.
Sustorėjus kūtinės ląstos sienelei, esant nutukimui, dideliam raumenynui.
73
Paduslėjęs perkusinis garsas (mažėja oro kiekis plaučiuose )
Polisegmentinė pneumonija (infiltratų susiliejimas).
• Kompresinė atelektazė (virš skysčio ar oro pleuros ertmėje)
• Pilna obturacinė atelektazė dėl bronchogeninio vėžio
• Plaučių edema
• Pneumofibrozė sergant lėtiniu bronchitu, LOPL, plaučių tuberkulioze.
• Pleuros sąaugos po persirgto pleurito, dėl ko mažėja plaučių ventiliacija.
74
Duslus perkusinis garsas (kepenų ar šlaunies )
Skiltinė pneumonija
• Plaučių parenchimos navikas (beoris darinys)
• Skystis pleuros ertmėje (empiema, kraujas, eksudatas, transudatas)
75
Perkusinis (dėžė ) garsas - padidėjus plaučių oringumui.
Plaučių emfizema
• Bronchinė astma
• Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL)
76
Timpaninis perkusinis garsas - ertmė, pripildyta oru, ir susisiekianti su bronchu.
Plaučių pūlinys (abscesas)
| • Tuberkuliozinė kaverna.
77
Metalinis garsas
* Labai didelė (>6 cm) oringa plaučių ertmė su sustorėjusiom sienelėm,
* Oras pleuros ertmėje (pneumotoraksas).
78
Patomorfologiniai kraujavimo būdai
per diapedesin- per laidžią kraujagyslės sienelę
per diabrosin- pragriaužus kraujagyslės sienelę
per rhexin- plyšus kraujagyslei
79
Karščiavimas. Priežastys
pneumonija, ūminis bronchitas, plaučių tuberkuliozė, plaučių pūlinys
Karščiavimo nebūna sergant lėtiniu obstrukciniu bronchitu, bronchine astma, plaučių emfizema, pneumofibroze, pneumokoniozėmis (profesinėmis plaučių ligomis).
80
Tremoras būdingas
kvėpavimo nepakankamumui
81
kvėpavimas per sučiauptas lūpas
būdingas LOPL
82
vezikulinis kvėpavimo garsas-
švelnus, žemas garsas.
83
Dėl kokių priežasčių galimas susilpnėjęs arba visiškai duslus plaučių perkusinis garsas
2. skystis pleuros ertmėje
4. stazė plaučiuose (mažajame apytakos rate)
5. sumažėjęs plaučių audinio oringumas (išplitusi pneumofibrozė)
84
Kokiomis kvėpavimo sistemos ligomis sergant galimi kraujingi skrepliai?
2. bronchektazinė liga
3. virusinė pneumonija
4. skiltinė pneumonija
5. plaučių vėžys
85
Klinikiniai kosulio variantai:
```
Sukeltas uždegiminių procesų kvėpavimo takuose;
Iritacinis- sukeltas dirginimo;
alerginis- būdingas astmai;
sukeltas širdies nepakankamumo;
refleksinis.
```
86
Skreplių klausimai;
```
koks kiekis
koks pobūdis
kiek kartų per dieną
ar reikia pastangų
kiek laiko
```
87
Retos kraujo atkosėjimo priežastys:
```
dviburio vožtuvo stenozė
aspergiloma
bronchų adenoma
gerklų navikai
jungiamojo audinio ligos
Gudpasčio sindromas
```
88
užkrūtinkaulinis skausmas
gniaužiantis, deginantis. Tarpuplaučio organų pažeidimas, dažniausiai- išeminė širdies liga(krūtinės angina)
89
Emfizeminė krūtinės ląsta-
trumpa krūtinės ląsta, platūs horizontalūs tarpšonkauliniai tarpai
90
paralyžinė krūtinės ląsta-
labai siaura, gilios viršraktikaulinės duobės, atsikišusios mentės
91
rachitinė krūtinės ląsta
atsikišusi į priekį
92
piltuvėlio formos krūtinės ląsta-
įdubusi krūtinė
93
Čeino-Stokso kvėpavimas-
stiprėjantį ir silpnėjantį kvėpavimą keičia nekvėpavimo tarpai- kairiojo širdies skilvelio. nepakankamumas, pablogėjusi smegenų kraujotaka.
94
bronchofonija-
krūtinės ląstos tyrimas, kai pacientas šnabžda arba kalba
95
kur girdimas bronchovezikulinis garsas?
priekyje I ir II tarpšonkauliniame tarpe, prie krūtinkaulio
| Nugaroje tarp menčių, prie stuburo
96
Vezikulinis garsas gali išnykti dėl:
bronchų obstrukcijos gleivėmis sunkaus astmos priepuolio metu
pneumotorakso
didelio skysčio kiekio pleuros ertmėje
97
Klausydami sveikus plaučius girdime
bronchinį, bronchovezikulinį ir vezikulinį garsus.
98
Sausi karkalai
susiaurėjus bronchams spazmo ir edemos metu. Būna švilpiantys (astma) ir birzgiantys.(LOPL, lėtinis bronchitas)
99
drėgni karkalai
stambūs, vidutiniai, smulkūs; skambūs, neskambūs.
100
Smulkūs neskambūs karkalai
širdies kairiojo skilvelio nepakankamumas
| intersticinė plaučių fibrozė
101
smulkūs ir vidutiniai skambūs karkalai
pneumonija, infiltracinė tuberkuliozė
102
stambūs ir skambūs karkalai
ertmės: kaverninės ir fibrokaverninės tuberkuliozės; išsivalius plaučių abcesui
103
dažniausios drėgnų karkalų priežastys
```
kairiojo širdies skilvelio nepakankamumas
pneumonija
plaučių intersticinė fibrozė
alerginis alveolitas
bronchektazės
lėtinis bronchitas
```
104
krepitacija-
smulkus traškesys, kai alveolėse yra ir skysčio ir oro. kosulys įtakos neturi. pneumonijos pradžia ir pabaiga; kairiojo širdies skilvelio nepakankamumas;
105
pleuros trinties garsas
sniego giurgždėjimą primenantis garsas. Sukelia pleuros lapelių uždegimas ir fibrino danga priežastys: tuberkuliozė; pneumonija; uremija, nekinta nuo kosulio, geriausiai girdimas pažastų srityje, gali būti apčiuopiamas, atsiranda pleuritinio pobūdžio skausmų.
106
punkcija atliekama
VI-VII tarpšonkauliniame tarpe
107
lyties įtaka kvėpavimo sistemai
moterų kvėpavimo galia mažesnė nei vyrų
108
kada galima vartoti kosulį slpoinančius medikamentus?
tik pirmą parą
109
Ūmus kosulys dažnai sukeltas
peršalimo, sinusitas, kokiušas, LOPL paūmėjimas, alerginis rinitas, rečiau astma, pneumonija, aspiracinis sindromas, bronchektazinė liga, plaučių trombembolija
110
Nuolatinis dusulys sukeliamas
LOPL, plaučių. emfizema, širdies. ligos su staze MKApR
111
Priepuolinis dusulys sukeliamas
Bronchinė Astma, PATE-plaučių arterijos trombembolija
