Silpnaprotystės sindromai: įgimta ir įgyta Flashcards
(14 cards)
Kokios yra silpnaprotystės rūšys?
Įgimta (protinis atsilikimas) ir įgyta (demencija)
Protinis atsilikimas
Tai įgimta silpnaprotystė. Svarbiausias požymis - intelekto nevisavertiškmas. Požymiai atsiranda per pirmus 3 gyvenimo metus.
Ji yra visapusiška - pilnai nesusiformavę pažinimo procesai, elgesys ir socialinės funkcijos.
4 protinio atsilikimo laipsniai
1) Lengvas (50-69 IQ): geba mokytis, kalbėti, tačiau nesugeba abstrakčiai mąstyti, apibendrinti, prasta savikontrolė, savikritikos stoka/ egocentriškumas.
2) Vidutinis (35-40 IQ): mąstymas konkretus, operacijos žemo lygio, nesugeba savarankiškai gyventi, skurdus žodynas, gali kaupti žinias.
3) Sunkus ir labai sunkus (20-34IQ; <20): negali atlikti protinių opreacijų, kalba neišlavinta, savimonės nėra, veikla menka - instinktyvi.
Protinio atsilikimo diagnostika
Psichologiniai testai, IQ testai, raidos analizė, asmenybės vertinimas.
Protinio atsilikimo priežastingumas
Fizinės galvos traumos, infekcijos vykusios iki 3 m., genetiniai veiksniai, prenetaliniai, gymdymo, gimimo veiksniai.
Įgyta silpnaprotystė (demencija)
Tai intelekto regresija; įgytų protinių sugebėjimų sumažėjimas pasireiškiantis per dėmesio, atminties, mąstymo, suvokimo, orientacijos sutrikimais, kurie sąlygoja dalinę/visišką individo psichosocialinę dezadaptaciją.
Įgytos silpnaprotystės (demencijos) etiologija
- Organiniai galvos smegenų pažeidimai (neurodegeneracijos, kraujagyslinė, antrinė dėl pavyzdžiui traumų, neuroinfekcijų)
- Genetiniai faktoriai
Kaip skirstomos demencijos?
- organinė silpnaprotystė
- dalinė silpnaprotystė
- visiška (totalinė) silpnaprotystė
- epilepsinė silpnaprotystė
Demencijos diagnostika
Renkama anamnezė, klinika (bendravimo su pacientu ir artimaisiais ypatumai), paraklinikiniai tyrimai, psichologinis testavimas.
Demencijos simptomai
Pradinė stadija: asmenybės pokyčiai (prarandami bruožai, skyriantis asmenį nuo kitų), blėsta etiniai, estetiniai, humoro jausmai. Siaurėja interesai, silpsta atmintis (sunku įsiminti naują medžiagą, vėliau atgamint), sutrinka dėmesys (išlaikyti, apimtis, klampėja), kinta valia (nesavarankiškas), mąstymas netenka lankstumo, nyksta gebėjimas savarankiškai mąstyti.
Vėlesnės stadijos: nuskursta interesai, apsiribojama ties fiziologiniais poreikiais, emocijos išblėsta, sutrinka atmintis ir dėmesys, mąstymas tampa konkretus, nyksta savikritiškumas.
Dalinė demencija: simptomai
lėtai progresuoja, silpnėja dėmesio koncentracija, siaurėjo apimtis, emocinis nepastovumas, nekantrūmas/silpnadvasiškumas, atminties sutrikimai (įsiminimas ir atgaminimas), veikla vienpusiška (nieko naujo nenori), daug bendrauja, siaurėja interesų ratas, sunku skirti esminius dalykus nuo neesminių, nuotaika prislėgta, asmenybė kinta paskutinė, nyksta abstraktus mąstymas, sutrinka įgūdžiai, elgesys, nyksta kritiškumas.
Iš pradžių išlieka kritiškumas, suvokia, kad serga, pradžioj tai slepia ir asmenybės pokyčiai būna paskutiniai.
Visiška demencija: simptomai
Visa psichika nukenčia vienodai: iš karto atsiranda dėmesio, atminties, mąstymo, emocijų sutrikimai, kinta psichinės funkcijos, anksti išryškėja kritiškumo stoka, nesupranta, kad serga.
Epilepsinė demencija: simptomai
Ligonių mąstymas tampa klampus, lėta, įklimpsta į smulkmentas, pamažu mažėja intelektas, mąstymas palaipsniui tampa konkretus, palaipsniui siaurėja interesai, kalba skurdi, ryškiai sutrinka atmintis, emocijos nepastovios.
Pagrindiniai skiriamieji kriterijai demencijos nuo įgytos silpnaprotystės:
1) Demencija atsiranda po ligos, o įgimta - nuo gimimo ar veiksniai iki 3 m.;
2) Demencija gali nuo pradžio būti dalinė/ progresuoja palaipsniui; įgimta - visiška nuo pradžios;
3) demencijos ligoniams sutrinka socialiniai įgūdžiai, o lengvai protiškai atsilikę asmenys - gali būt aktyvūs socialiniame gyvenime iki tam tikro lygio.
