1/12 Flashcards
(175 cards)
1
Q
Kas buvo Didysis kunigaikštis?
A
Didysis kunigaikštis buvo valstybės vadovas, vyriausias karo vadas ir teisėjas
2
Q
Kokią funkciją atliko Didysis kunigaikštis XIII–XIV a. LDK?
A
Didysis kunigaikštis vykdė pagrindines administracines, teisines ir karines funkcijas.
3
Q
Kokia buvo LDK centrinių valdžios institucijų sistema XIII–XIV a.?
A
Sistema buvo dar nesudėtinga ir neišplėtota.
4
Q
Ar XIII–XIV a. LDK buvo fiksuota sosto paveldėjimo tvarka?
A
Ne, fiksuotos sosto paveldėjimo tvarkos nebuvo.
5
Q
Kokia buvo LDK sosto paveldėjimo sistema?
A
Sosto paveldėjimas vykdavo dviem būdais:
1) Valstybės padalijimas tarp sūnų.
2) Bendras valstybės valdymas nepadalijus teritorijos.
6
Q
Kas yra patrimonialinė valstybė?
A
Patrimonialinė valstybė yra valstybė, kurioje valdžia ir nuosavybė yra glaudžiai susijusios su valdančiu asmeniu ar grupe, dažniausiai monarchu.
7
Q
Kokie yra patrimonialinės valstybės bruožai?
A
1) Valstybė suvokiama kaip valdovo nuosavybė.
2) Valdžia grindžiama asmeniniais ir giminystės santykiais, o ne formaliomis institucijomis.
8
Q
Koks buvo Didžiojo kunigaikščio valdžios pobūdis XIII–XIV a. Lietuvoje?
A
Didžiojo kunigaikščio valdžia buvo stipri ir centralizuota, tai buvo esminė Lietuvos valstybės ypatybė
9
Q
Kas buvo alodinė valstiečių žemės nuosavybė?
A
1) Žemė priklausė ne kaimo bendruomenėms, o valstiečių šeimoms (alodams).
2) Valstiečiai alodininkai sudarė svarbią socialinę grupę.
3) Stambūs žemvaldžiai buvo menkai įsigalėję, todėl negalėjo savarankiškai pasisavinti valstiečių žemės be didžiojo kunigaikščio pagalbos.
10
Q
Valdžios stiprumo pagrindai:
A
1)Didžiojo kunigaikščio valdžia
2)Alodinė valstiečių žemės nuosavybė
11
Q
Kodėl stambūs žemvaldžiai nebuvo stiprūs XIII–XIV a. Lietuvoje?
A
Stambūs žemvaldžiai buvo menkai įsigalėję ir negalėjo savarankiškai pasisavinti valstiečių žemės be didžiojo kunigaikščio pagalbos.
12
Q
Kaip pasikeitė valstiečių statusas susikūrus Lietuvai?
A
1) Valstiečiai alodininkai tapo priklausomais didžiojo kunigaikščio valstiečiais.
2)Didysis kunigaikštis skyrė iš valstiečių tarnybinius bajorus, kurie tapo jo valdžios atrama
13
Q
Kokia buvo tarnybinių bajorų funkcija Lietuvoje XIII–XIV a.?
A
1) Tarnybiniai bajorai stiprino kariuomenę ir administraciją, tarnavo tiesiogiai didžiajam kunigaikščiui
2) Bajorai tiesiogiai tarnavo didžiajam kunigaikščiui, ne Bažnyčiai ar stambiesiems žemvaldžiams.
14
Q
Kokia buvo slavų žemių prijungimo reikšmė Lietuvoje?
A
Didžiojo kunigaikščio domenas išsiplėtė, o slavų žemių laisvieji valstiečiai tapo didžiojo kunigaikščio valstiečiais, sustiprindami ekonominį valstybės pagrindą.
15
Q
Kokia buvo Bažnyčios įtaka Lietuvoje iki XIV a. pabaigos?
A
Iki XIV a. pabaigos Lietuvoje nebuvo Bažnyčios ir jos žemėvaldos. Didysis kunigaikštis skyrė beneficijas tarnybiniams bajorams, kurie tarnavo valstybei ir nebuvo atleisti nuo mokesčių.
16
Q
Kas lėmė Didžiojo kunigaikščio valdžios silpnėjimą XV a. viduryje?
A
1) Didžiojo kunigaikščio valdžia silpnėjo dėl rinkimų tvarkos,
2) ekonominių pokyčių dėl mažėjančio domeno,
3) bajorijos įtakos ir kokos dėl sosto
4) ir personalinės unijos su Lenkija.
17
Q
Kaip buvo renkamas Didysis kunigaikštis?
A
Didysis kunigaikštis buvo renkamas Seime iš valdančiosios dinastijos.
18
Q
Kokia buvo svarbi sąlyga kandidatui į Didžiojo kunigaikščio postą?
A
Kandidatas turėjo įsipareigoti ginti ir plėsti bajorų teises bei privilegijas.
19
Q
Kaip ekonominiai pokyčiai paveikė Didžiojo kunigaikščio valdžią?
A
1) Žemės dalijimas tarnybiniams bajorams sumažino kunigaikščio domeną ir pajamas,
2) o 1434 m. ir 1447 m. mokesčių atleidimas dvarininkų valstiečiams dar labiau sumažino pajamų šaltinius.
20
Q
Kaip bajorija įgijo stipresnę įtaką?
A
Bajorija įgijo stipresnę politinę ir ekonominę įtaką, o personalinė unija su Lenkija dar labiau apribojo Didžiojo kunigaikščio galias.
21
Q
Ką prarado Didysis kunigaikštis dėl valdžios silpnėjimo?
A
Didysis kunigaikštis prarado svarbias įstatymų leidybos ir teismo funkcijas, o jo valdžia buvo apribota Ponų tarybos ir Seimo.
22
Q
Kada Ponų taryba tapo oficialia institucija?
A
XV a. Ponų taryba įgijo oficialų pavadinimą – Ponų taryba.
23
Q
Kas sudarė Ponų tarybą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais?
A
Stambieji žemvaldžiai, aukštieji pareigūnai, didžiojo kunigaikščio giminaičiai.
24
Q
Nokia buvo pradinė, neoficiali ponų tarybos funkcija?
A
(XIV-XV) patariamoji institucija prie didžiojo kunigaikščio
25
Kokios buvo pagrindinės Ponų tarybos funkcijos?
1) Vidaus ir užsienio politikos klausimų sprendimas, (ypač, kai dyd. kunigaikštis būdavo išįvykęs)
2) aktų leidimas didžiojo kunigaikščio vardu,
3) kolektyvinis valstybės valdymas.
26
Ką reiškė Ponų tarybos funkcijos Kazimiero valdymo laikotarpio metu?
Ponų taryba tapo šalies vyriausybe, o sprendimai tapo vis labiau įpareigojantys didįjį kunigaikštį.
27
Koks buvo svarbiausias teisės aktas, susijęs su Ponų tarybos įgaliojimais?
1492 m. bendravalstybinė privilegija bajorams, kuria didysis kunigaikštis nebegalėjo savarankiškai keisti ar naikinti Ponų tarybos aktų.
28
Kokias teises prarado didysis kunigaikštis pagal 1492 m. bendravalstybinę privilegiją?
Be Ponų tarybos sutikimo negalėjo skirti pareigūnų ir valdyti valstybės finansus.
29
Kokia buvo 1506 m. bendravalstybinės privilegijos reikšmė?
Įstatymai galėjo būti leidžiami tik kartu su Ponų taryba.
30
Kokia buvo Ponų tarybos reikšmė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdymui?
Ponų taryba tapo svarbia valstybės valdymo institucija, ribojusi didžiojo kunigaikščio valdžią, ir prisidėjo prie bajorų savivaldos stiprinimo bei konstitucinių valdymo pagrindų kūrimo.
31
Kokia buvo Ponų tarybos sudėtis valdant Aleksandrui ir Žygimantui I?
Ponų taryba tapo nuolatine institucija, kurios nariai buvo aukštieji pareigūnai, įskaitant:
1) 4 katalikų vyskupus,
2) 8 vaivadus,
3) 2 kaštelionus,
4) 3 seniūnus,
5) kanclerį,
6) Žemės maršalką ir kitus valdovo rūmų administracijos pareigūnus.
32
Kiek vidutiniškai narių buvo Ponų taryboje per 100 metų?
Taryboje buvo apie 50 narių, per 100 metų – 182 nariai.
33
Kas buvo pagrindiniai valdovo patarėjai Ponų taryboje?
Pagrindiniai valdovo patarėjai buvo:
1) Vilniaus ir Žemaitijos vyskupai,
2) Vilniaus ir Trakų vaivadoms,
3) kaštelionai,
4) Žemaitijos, Gardino ir Lucko seniūnai.
34
Ką sudarė Slaptoji taryba?
Slaptoji taryba buvo nedidelė grupė artimiausių patarėjų, sudaryta tik iš svarbiausių asmenų.
35
Ką darė Ponų taryba?
1) Veikė stambiųjų žemvaldžių interesais.
2) Turėjo įtakos svarbiems sprendimams, tačiau kartais reikėjo tarnybinių bajorų pritarimo.
36
Kas buvo Tarnybiniai bajorai?
1) Bajorai, dirbę tarnyboje ir Ne visi priklausė stambiems žemvaldžiams.
2) Kvietėsi į didžiuosius seimus spręsti svarbius klausimus.
37
Koks buvo Didžiųjų seimų tikslas?
Buvo visuotiniai suvažiavimai, kuriuose dalyvavo tarnybiniai bajorai.
Seimų paskirtis buvo:
1) Rinkti valdovą.
2) Tartis dėl unijos su Lenkija.
3) Spręsti karo tarnybos ir mokesčių, skirtų karui, klausimus.
38
Kokie buvo svarbiausi klausimai, sprendžiami seimuose?
1)Karo tarnyba.
2)Mokesčiai, susiję su karu.
3)Pagrindiniai politiniai klausimai, kaip valdovo rinkimai ir unijos su Lenkija.
39
Kada buvo sušauktas pirmasis žinomas Lietuvos Seimas?
1398 m., sušaukė Vytautas.
40
Koks svarbus klausimas buvo svarstomas 1401 m. Seime Vilniuje?
Unijos su Lenkija klausimas.
41
Kas buvo pirmieji Seimo dalyviai?
1) Tarnybiniai bajorai: dalyvavo pagal savo nuožiūrą.
2)Ponų taryba: nuolatiniai Seimo dalyviai, svarstydavo ir rengdavo įstatymų projektus.
3) Vietos administracijos vadovai: kartais dalyvaudavo.
4) Vilniaus miestiečių viršūnė: kartais buvo kviečiama dalyvauti.
42
Kada provincijų bajorai pradėjo dalyvauti Seime?
Nuo 1446 m.
43
Kada kai kuriose provincijose buvo renkami privalomi bajorų atstovai?
Nuo 1512 m.
44
Koks buvo Seimo vaidmuo XV a. pabaigoje – XVI a. pradžioje?
Susiformavo nuolatinė Seimo sudėtis, stambieji žemvaldžiai dominuodavo Seime.
45
Kokia buvo tarnybinių bajorų vaidmuo Seime?
Tarnybiniai bajorai dalyvavo Seime pagal savo pasirinkimą, o vėliau kai kuriose provincijose buvo renkami privalomi atstovai.
46
Kaip buvo užtikrinama, kad mažesnės provincijos būtų atstovaujamos Seime?
Kai kuriose provincijose buvo renkami privalomi bajorų atstovai nuo 1512 m.
47
Kas galėjo inicijuoti Seimo šaukimą?
Didysis kunigaikštis,
Ponų taryba
arba tarnybiniai bajorai.
48
Ar tais pačiais metais galėjo vykti keli Seimai?
Taip, pavyzdžiui, 1529 m. vienas Seimas vyko vasarį, o kitas – spalį.
49
Kokia buvo pertraukų trukmė tarp Seimų?
Dažniausiai 2–5 metai.
50
Ar Seimo trukmė buvo nustatoma iš anksto?
Ne, ji priklausė nuo svarstomų klausimų skaičiaus, sudėtingumo ir kitų aplinkybių.
51
Kokios trukmės dažniausiai būdavo Seimai?
Dauguma trukdavo kelias savaites, tačiau kai kurie – iki vienerių metų.
52
Koks buvo pagrindinis 1565–1566 m. Didžiojo Seimo reformų tikslas?
1) Seimo dalyvių skaičius buvo sumažintas;
2) bajorai prarado teisę atvykti į Seimą savo iniciatyva.
53
Kokias grupes sudarė Seimo dalyviai?
Pagrindiniai dalyviai:
1)Didysis kunigaikštis,
2) Ponų tarybos nariai,
3) bajorų atstovai (po du nuo kiekvieno pavieto).
Papildomi dalyviai:
1) vietos administracijos ar rūmų pareigūnai,
2) stambieji žemvaldžiai,
3) Vilniaus miestiečių atstovai.
54
Kokios buvo pasekmės Ponų tarybos nariams už pavėlavimą ar nedalyvavimą Seime?
Pavėlavusieji netekdavo teisės balsuoti tiek dienų, kiek pavėlavo, ir turėjo paklusti visiems nutarimams, priimtiems be jų.
55
Kokia buvo pavieto atstovų pavėlavimo į Seimą pasekmė
Pavėlavę atstovai visiškai netekdavo balso teisės ir negalėjo dalyvauti Seime.
56
Ar bajorams buvo privaloma dalyvauti pavieto seimeliuose?
Taip, bajorų dalyvavimas pavieto seimeliuose buvo privalomas.
57
Kokios buvo bausmės bajorams už nebuvimą arba pavėlavimą pavieto seimeliuose?
Bajorai turėjo sumokėti pinigines baudas ir privalėjo paklusti seimelio priimtiems nutarimams.
58
Kokias karo ir taikos funkcijas vykdė Seimas pagal Antrąjį Lietuvos Statutą?
Seimas sprendė dėl karo paskelbimo ir taikos sudarymo.
59
Kas buvo Seimo prerogatyva mokesčių ir muitų klausimais?
Seimas nustatydavo mokesčius, muitus ir rinkliavas.
60
Kas rinkdavo didįjį kunigaikštį pagal Antrąjį Lietuvos Statutą?
Didįjį kunigaikštį rinkdavo Seimas.
61
Kokie sprendimai dėl užsienio politikos buvo Seimo prerogatyva?
Seimas sprendė dėl svarbiausių užsienio politikos klausimų.
62
Kokia buvo Seimo funkcija įstatymų leidybos srityje?
Seimas leido įstatymus, reglamentuojančius valstybės gyvenimą.
63
Kokios buvo bendrų Seimo posėdžių funkcijos?
Bendruose posėdžiuose Ponų tarybos nariai ir pavietų atstovai sprendė svarbiausius klausimus, tokius kaip
1) karo ir taikos klausimai,
2) mokesčiai,
3) didžiojo kunigaikščio rinkimai, 4)užsienio politika
5) įstatymų leidyba.
64
Kas sprendė klausimus atskiruose posėdžiuose?
Ponų tarybos nariai ir bajorų atstovai sprendė klausimus atskirai.
65
kokie buvo posėdžių tipai?
1) Bnedri posėdžiai;
2) Atskiri posėdžiai.
66
Kokią teismo funkciją vykdė Seimas?
Seimas nagrinėjo valstybinius nusikaltimus, tokius kaip
1) didžiojo kunigaikščio įžeidimas,
2) pareigūnų nužudymas ar sužalojimas.
67
Kas buvo sutartinio pobūdžio nutarimai Seime?
Tai buvo nutarimai, kai pavietų atstovai sutikdavo mokėti mokesčius karo reikalams, o mainais didysis kunigaikštis ir Ponų taryba tenkindavo jų prašymus.
68
Kokia buvo pagrindinė problema, susijusi su LDK valdymo sistemos struktūra?
LDK valdymo struktūra nebuvo visiškai atskirta nuo valdovo rūmų aparato, todėl įstatymų leidžiamoji valdžia nebuvo atskirta nuo vykdomosios ir teisminės valdžios.
69
Kokias pareigas užėmė dignitoriai ir urėdai?
Dignitoriai: Aukštieji pareigūnai, užimantys svarbias ir prestižines pozicijas.
Urėdai: Žemesnieji pareigūnai, vykdę vietinius administracinius ir valdymo darbus.
70
Kuo pasireiškė pareigūnų veiklos kaita?
Tas pats asmuo galėjo eiti keletą pareigų tiek valstybės, tiek valdovo rūmų aparatuose, todėl buvo sunku nustatyti, kuri institucija dominavo.
71
Kaip buvo susijęs valstybinis aparatas ir valdovo rūmų aparatas?
Valstybinis aparatas ir valdovo rūmų aparatas buvo glaudžiai susiję, todėl kai kurių institucijų funkcijos galėjo būti vertinamos tiek kaip valstybės valdymo, tiek kaip rūmų administravimo dalis.
72
Kaip buvo skiriami pareigūnai Lietuvoje XV a.?
Pareigūnai buvo skiriami iki gyvos galvos arba iki paskyrimo į kitą tarnybą. Didysis kunigaikštis įsipareigojo neimti pinigų ar turto už paskyrimus, išskyrus savanoriškas dovanas.
73
Kaip buvo atlyginami pareigūnai XV a.?
Pareigūnai dažnai gaudavo rinkliavų ar mokesčių dalį vietoj algos.
74
Kas dažniausiai tapdavo aukštesniaisiais pareigūnais?
Aukštesniaisiais pareigūnais dažniausiai tapdavo stambūs žemvaldžiai.
75
Kokias teises ir valdžią turėjo pareigūnai?
Be finansinių pajamų Pareigūnai turėjo teisminę valdžią (teisėjo funkcijas) ir karinę valdžią, nes administraciniai vienetai buvo ir karo apygardos.
76
Kokia grupė turėjo pirmenybę priimant į valstybės tarnybą?
Pirmenybė buvo teikiama bajorams.
77
Iš kokio sluoksnio dažniausiai buvo renkami aukštieji pareigūnai?
Aukštieji pareigūnai dažniausiai buvo renkami iš stambių žemvaldžių sluoksnio.
78
Kada atsirado Žemės maršalkos pareigos Lietuvoje?
1411 m.
79
Koks buvo Žemės maršalkos statusas?
Aukščiausias dignitorius Lietuvoje.
80
Už ką Žemės maršalka buvo atsakingas valdovo buvimo vietoje?
1) Už tvarkos ir saugumo užtikrinimą.
2) Prašytojų priėminmas ir atsovavimas valdovo vardu;
3) Valdovo nutarimų skelbimas
4)Teisingumo vykdymas
81
Ką Žemės maršalka darydavo su prašytojais?
Priimdavo prašytojus ir kalbėdavo su jais valdovo vardu.
82
Ką Žemės maršalka skelbdavo?
Valdovo nutarimus.
83
Kam Žemės maršalka vykdė teisingumą?
Bajorams už nusikaltimus valdovo buvimo vietoje.
84
Kur galiojo Žemės maršalkos įgaliojimai?
Paprastai tik didžiojo kunigaikščio buvimo vietoje.
85
Kokia buvo Žemės maršalkos valdžia po valdovo mirties?
Jo valdžia galiojo visoje valstybėje, jis sušaukdavo seimą naujam didžiajam kunigaikščiui rinkti.
86
Kas buvo kancleris Lietuvoje?
Antras pagal svarbą dignitorius Lietuvoje nuo 1411 m., valstybės raštinės viršininkas, atsakingas už teisės kodifikavimą, įstatymų projektų redagavimą ir aiškinimą.
87
Kokia buvo kanclerio atsakomybė dėl Lietuvos Metrikos?
Vadovavo Lietuvos Metrikai (valstybės archyvui).
88
Kokia buvo kanclerio atsakomybė dėl didžiojo valstybės antspaudo?
Laikė didįjį valstybės antspaudą, be kurio negaliojo svarbūs aktai.
89
Kas buvo mažasis valstybės antspaudas pradžioje?
Mažasis valstybės antspaudas priklausė didžiajam kunigaikščiui.
90
Kada įvyko raštinės suskirstymas?
1566 m.
91
Kokios buvo Didžiosios ir Mažosios raštinių funkcijos?
Didžioji raštinė: Kanclerio valdymo sritis, laikė didįjį valstybės antspaudą.
Mažoji raštinė: Pavaldinė kanclerio, jai vadovavo pakancleris, turėjo mažąją valstybės antspaudą.
92
: Kas buvo pakancleris?
Vicekancleris, vadovavęs Mažajai raštinei ir laikęs mažąją valstybės antspaudą.
93
Koks antspaudas nuo 1566 m. liko valdovui?
Tik asmens antspaudas, kuris nepakako įstatymų galiojimui.
94
Trečiasis pagal svarbumą pareigūnas LDK.
žemės paiždininkas
95
Paiždininko pagrindinės funkcijos
1)Finansai
2)Monetų kalykla;
3)Valstybės turtas.
96
Kokias finansines funkcijas vykdė žemės paiždininkis?
Prižiūrėjo valstybės pajamų ir išlaidų valdymą.
97
Kokią svarbią monetarinę funkciją atliko žemės paiždininkis?
Vykdė monetų kaldinimą.
98
Ką tvarkė ir prižiūrėjo valstybės ižde žemės paiždininkis?
1) Valdovo valdžios ženklus
2) Bendravalstybines privilegijas
3) Svarbius dokumentus
4) Ginklus ir karinę amuniciją.
99
Kaip žemės paiždininkis prisidėjo prie valstybės pašto sistemos?
Užtikrino jos veikimą.
100
Kokią teisminę valdžią turėjo žemės paiždininkis?
1) Nagrinėjo ūkinius ginčus.
2) Vykdė teismus susijusius su ūkio ir finansų klausimais
101
Kada pirmą kartą paminėtos Didžiojo etmono pareigos?
1497 m.
102
Kokios buvo pagrindinės Didžiojo etmono funkcijos karo metu?
1) Vadovavo visoms karinėms operacijoms.
2) Užtikrino, kad bajorai atliktų karo prievoles.
3) Galėjo atleisti bajorus nuo tarnybos dėl ligos ar kitų priežasčių.
4) Teisdavo kariškius už nusižengimus karo metu.
103
Kokią funkciją Didysis etmonas atliko rūmuose?
Rūpinosi kariniu pasirengimu ir organizavimu Didžiojo kunigaikščio rūmuose.
104
Ar Didysis etmonas turėjo teisę atleisti bajorus nuo karo prievolės?
Taip, dėl ligos ar kitų rimtų priežasčių.
105
Kas buvo atsakingas už kariškių teisimą karo metu?
Didysis etmonas.
106
Kada ir kokią bendrą valstybę sukūrė Liublino unija?
1569 m. Liublino unija sukūrė bendrą valstybę – Abiejų Tautų Respubliką (ATR), apjungiančią Lenkiją ir Lietuvą.
107
Ką bendro numatė Liublino unija?
Bendrą valstybės vadovą, seimą, pilietybę ir valiutą, nors bendros pilietybės ir valiutos nebuvo.
108
Kur vyko valstybės vadovo rinkimai ir karūnavimas po Liublino unijos?
Rinkimai vyko Varšuvoje, o karūnavimas – Krokuvoje.
109
Kodėl Lietuvos bajorai kritikavo Liublino unijos rinkimų tvarką?
Lietuvos bajorai norėjo, kad Lenkijos karalius būtų karūnuojamas ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu Vilniuje.
110
Kas buvo atsakingas už konvokacinio seimo sušaukimą?
Gniezno arkivyskupas.
111
Kokį dokumentą turėjo pasirašyti karalius, kad įgytų teisę valdyti?
Pacta Conventa – dokumentą, reguliuojantį karaliaus teisinę padėtį ir santykius su bajorais.
112
Ką bajorai galėjo daryti, jei karalius nevykdė Pacta Conventa sąlygų?
Bajorai galėjo išrinkti naują karalių.
113
Kas galėjo būti ATR karaliumi?
Bet kuris ATR bajoras arba užsienietis.
114
Kiek vietinių bajorų ir užsieniečių buvo išrinkti ATR karaliais 1573–1795 m.?
7 užsieniečiai ir 3 vietiniai bajorai.
115
Kur tiklsiai vyko karūnacijos procesas ir kas karūnavo?
Karūnavimas vyko karunaciniame seime, o ceremoniją atlikdavo Gniezno arkivyskupas. (kuris budo laikinas valstybės vadovas)
116
Valdovo Rinkimų eiga
Gniezno arkivyskupas sušaukė konvokacinį seimą.
Rinkiminis seimas sprendė rinkimų laiką, vietą ir tvarką.
Pirmiausia buvo išklausomos pavietų bajorų delegacijos, paskui priimtas pacta conventa – dokumentas, reguliuojantis karaliaus teisinę padėtį ir santykius su bajorais.
117
Koks buvo karaliaus ir bajorų santykis Lietuvoje 1573–1717 m.?
Karaliaus veiksmai buvo ribojami bajorų, kurie turėjo didelę politinę įtaką ir galėjo formuoti valdžios sprendimus.
118
Ar karalius galėjo palikti sosto kitam asmeniui?
Ne, karalius galėjo atsisakyti sosto, tačiau negalėjo palikti jo kitam asmeniui, kas rodo ribotas karaliaus galimybes.
119
Kaip bajorai įtakojo karaliaus veiksmus?
Bajorai kontroliavo karaliaus veiksmus, turėdami reikšmingą politinę įtaką ir galėdami formuoti valdžios sprendimus.
120
Ką reiškia "senatoriai rezidentai"?
Nuo 1573 m. karaliaus valdyme dalyvavo senatoriai rezidentai, kuriuos skyrė Seimas. Pirmiausia jų buvo 16, vėliau – 28. Jie turėjo įtakos karaliaus sprendimams.
121
Ką galėjo daryti senatoriai rezidentai 1717 m.?
Nuo 1717 m. senatoriai rezidentai galėjo duoti karaliui nurodymus, kurie tapo privalomi, taip dar labiau apribojant karaliaus laisvę ir sustiprinant bajorų įtaką.
122
Kas sudarė Seimą?
Seimas susidėjo iš dviejų rūmų:
1) Senatas
2) Bajorų deputatai.
123
Kas buvo įtraukti į Senatą?
Senatą sudarė aukštieji pareigūnai, kurie buvo Lenkijos ir LDK Ponų tarybų nariai.
124
Koks buvo Bajorų deputatų pasirinkimo principas?
Bajorų deputatai buvo renkami pavietų seimeliuose, po 2 deputatus iš kiekvieno pavieto.
125
Kada buvo nustatyta Seimo šaukimo tvarka?
1573 m. buvo nustatyta, kad Seimas turėtų rinktis kas dveji metai.
126
Kiek trukdavo ordinarinis Seimas?
Ordinarinis Seimas turėjo trukti ne mažiau kaip šešias savaites.
127
Kas buvo šaukiama kartais, kai reikėdavo skubiai spręsti klausimus?
Ekstraordinarinis (nepaprastasis) Seimas, kuris turėjo trukti ne mažiau kaip dvi savaites.
128
Koks pokytis buvo įvykęs nuo 1673 m. dėl Seimo vietos?
Nuo 1673 m. kas trečias Seimas vyko LDK teritorijoje, Gardine.
129
Kaip vyko Seimo posėdžių eiga?
Seimo rūmai posėdžiavo atskirai, tačiau svarbiausius klausimus spręsdavo bendrame posėdyje tarp senatorių ir bajorų deputatų.
130
Kas vadovavo Bajorų deputatų rūmams?
Bajorų deputatų rūmams vadovavo Seimo maršalka.
131
Kas buvo Senato pirmininkas?
Senato pirmininkas buvo karalius.
132
Kas buvo pradiniuose Seimo nutarimų priėmimo etapuose?
Seimo nutarimai buvo priimami be balsavimo, bendru karaliaus, senato ir bajorų deputatų sutarimu. Tai reiškė, kad visi svarbūs sprendimai buvo priimami konsensuso būdu.
133
Koks buvo Seimo nutarimų priėmimo procesas XVII a. viduryje?
Nuo XVII a. vidurio Seimo nutarimai tapo priimami tik vienbalsiai, reikalaujant visų narių sutikimo.
134
Kas yra liberum veto teisė?
Liberum veto teisė leido bet kuriam pavieto atstovui balsuoti prieš Seimo nutarimą ir nutraukti nutarimo priėmimo procedūrą.
135
Kada buvo įtvirtinta liberum veto teisė?
Liberum veto teisė buvo įtvirtinta 1655 m.
136
Kokia buvo Seimo konstitucijos ir balsavimo praktika?
Visi nutarimai buvo suformuluojami į vieną dokumentą – Seimo konstituciją. Balsavimas prieš vieną nutarimą tapo balsavimu prieš visą konstituciją.
137
Kokios buvo liberum veto pasekmės?
Liberum veto praktika dažnai sutrikdydavo Seimo darbą ir nutarimų priėmimą.
138
Kada pirmą kartą buvo panaudota liberum veto teisė?
Pirmas atvejis, kai buvo panaudota liberum veto teisė, įvyko 1669 m.
139
Kaip liberum veto buvo naudojama XVII a. pabaigoje ir XVIII a. pradžioje?
XVII a. pabaigoje ir XVIII a. pradžioje liberum veto tapo dažnai naudojama praktika, dažnai sutrikdydama Seimo darbą.
140
Konfederacinio Seimo tikslas
Panaikinti liberum veto teisę, kuri stabdė Seimo darbą.
141
Konfederacinio Seimo proceso tvarka
Deputatai buvo renkami įprasta tvarka.
142
Karaliaus pasiūlymas konfederaciniam Seimui
Laikinai atsisakyti liberum veto ir spręsti klausimus balsų dauguma.
143
Sutartis su bajorais
Senatoriai ir pavietų atstovai sutiko atsisakyti liberum veto, pasirašydami pasižadėjimo aktą, tačiau tai buvo laikinas sprendimas.
144
Kodėl bajorai priešinosi libero veto panaikinimui?
Bajorai bijojo, kad atsisakius liberum veto teisės, karaliaus valdžia sustiprės ir apribos jų politines teises.
145
Kodėl bajorai palaikė liberum veto tese?
Bajorai laikė liberum veto kaip teisinę garantiją savo politinei įtakai.
146
Kada Liberum veto teisė buvo panaikinta.
(1791 m.)
147
Kada buvo grąžinta liberum veto teisė
1793 m.)
Teisė buvo vėl grąžinta ir galiojo iki trečiojo Lietuvos Respublikos padalijimo.
148
Kas buvo pavietų seimeliai?
Pavietų seimeliai – tai vietiniai bajorų susirinkimai, kuriuose buvo sprendžiami įvairūs valstybės reikalai.
149
Ką reiškia pavietų seimelių nepriklausomybė nuo karaliaus ir Seimo?
XVII a. pabaigoje pavietų seimeliai tapo nepriklausomi nuo karaliaus ir Seimo, t.y., jie galėjo spręsti valstybei svarbius klausimus nepriklausomai.
150
Koks buvo karaliaus pareigūnų vaidmens mažėjimas pavietuose?
Mažėjo karaliaus skiriamų pareigūnų įtaka pavietuose, o bajorai turėjo daugiau galios vietos valdyme.
151
Kaip pavietų seimeliai kišosi į valstybės valdymą?
Pavietų seimeliai dažnai kišosi į aukštesnių valdžių kompetenciją, sprendė net užsienio politikos klausimus, kas kėlė konfliktus su karaliumi ir Seimu.
152
Ką reiškia liberum veto teisė pavietų seimeliuose?
Pavietų seimeliai turėjo teisę blokuoti sprendimus, panašiai kaip ir Seime, ir tai buvo naudojama siekiant užtikrinti savo interesus.
153
Kokia buvo Liublino unijos reikšmė LDK parlamentarizmui?
Po 1569 m. Liublino unijos LDK atsirado dvi parlamentarizmo formos:
1) generaliniai seimeliai
2) generaliniai bajorų suvažiavimai.
154
Kas buvo generaliniai seimeliai LDK?
1) Įsteigti pagal Trečiąjį Lietuvos Statutą.
2) Senatoriai ir pavietų atstovai susirinkdavo dvi savaites prieš Seimą, kad suderintų pavietų seimelių instrukcijas.
3) Tikslas: Užtikrinti, kad LDK atstovai Seime laikytųsi bendros pozicijos.
4) Teisinė galia: Generalinio seimelio nutarimai buvo privalomi tik jo dalyviams, tačiau neturėjo įstatymų galios.
155
Kas buvo generaliniai bajorų suvažiavimai LDK?
1) Sudėtis ir sušaukimo tvarka buvo tokia pati kaip LDK seimo (iki 1569 m.).
2) Spręsdavo svarbius valstybės klausimus, ypač susijusius su gynyba ir karo mokesčiais.
3) Teisinė galia: Nutarimai turėjo įstatymų galią ir buvo privalomi visoje LDK.
156
Kokie buvo prieštaravimai Liublino unijos aktui?
Liublino unijos aktas numatė, kad neturėtų būti atskirų seimų Lenkijoje ir LDK, tačiau buvo prieštaravimų dėl to
1) Generaliniai seimeliai ir bajorų suvažiavimai veikė nepriklausomai nuo bendros unijos struktūros.
2) Ponų taryba galėjo būti sušaukta tik LDK senatoriams aptarti LDK reikalus.
157
Ką Lenkijos bajorai norėjo pakeisti Trečiame Lietuvos Statute?
Lenkijos bajorai siekė panaikinti arba pakeisti Trečiąjį Lietuvos Statutą, nes jis įtvirtino LDK nepriklausomumą.
LDK bajorai gynė Statutą kaip teisinę Lietuvos valstybingumo garantiją, nes jis apsaugojo LDK teisės viršenybę ir autonomiją.
158
Generaliniai Seimeliai ir Generaliniai Bajorų Suvažiavimai. Koks buvo veikimo laikotarpis ir funkcijos?
Veikimo laikotarpis: Iki XVIII a. pradžios.
Funkcijos:
1) Svarbūs politiniai ir teisės aktų priėmimo organai.
2) Susirinkdavo priimti svarbių sprendimų dėl valstybės valdymo.
159
Kada susikūrė Generalinė Bajorų Konfederacija ir koks jos tikslas?
Laikotarpis: Po XVIII a. pradžios.
Tikslas: Politinė ir karinė bajorų sąjunga, siekianti užtikrinti savo teises ir interesus prieš valdžią.
160
Kuo Generalinė Bajorų Konfederacija panaši į Seimą?
Panašumai su Seimu:
1) Priimdavo įstatymus.
2) Sprendė svarbius užsienio politikos klausimus.
3) Turėjo didelę įtaką valstybės valdymui.
161
Kokios buvo pagrindinės Generalinės Bajorų Konfederacijos funkcijos?
1) Leido įstatymus.
2) Formavo užsienio politiką.
3) Kartu su valdžia priimdavo sprendimus, turinčius reikšmės visai valstybei.
162
Kokia buvo XVII–XVIII a. Lietuvos Respublikos valdymo pokyčių kontekstas?
XVII–XVIII a. buvo bandyta apriboti seimelių valdžią ir uždrausti konfederacijas, tačiau šie bandymai buvo nesėkmingi. Užsienio valstybės, ypač Rusija, kišosi į Lietuvos Respublikos reikalus.
163
Ką reiškė 1767 m. konfederacija?
1767 m. Rusija organizavo konfederaciją, kuri pasipriešino reformoms.
164
Kokios buvo Kardinalinės bajorų teisės, priimtos 1768 m.?
1) Bajorų valdžia valstiečiams.
2) Teisė rinkti karalių.
3) Liberum veto teisė.
4) Teisė neklausyti karaliaus, jei jis nesilaiko pacta conventa (susitarimų su bajorais).
165
Kokie buvo Kardinalinių teisų pakeitimai 1775 m.?
1) Liberum veto teisė buvo šiek tiek apribota: svarbiausi nutarimai turėjo būti priimami vienbalsiai, kiti – balsų dauguma.
2) Karaliaus valdžia buvo apribota, susikūrė Nuolatinė taryba.
166
Kas sudarė Nuolatinę tarybą?
1) Pirmininkas – karalius.
2) 18 senatoriai ir 18 bajorų deputatų.
3) Trečdalis deputatų atstovavo Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei.
167
Kokios buvo Nuolatinės tarybos funkcijos?
1) Rengė įstatymų projektus ir teikė juos seimui.
2)Aiškino įstatymus ir prižiūrėjo valstybės institucijų veiklą.
168
Ar Nuolatinė taryba buvo vyriausybė?
Ne, Nuolatinė taryba nebuvo vyriausybė, bet atliko svarbų vaidmenį valdymo procese.
169
Kada buvo įkurta Edukacinė komisija?
1773 m.
170
Koks buvo Edukacinės komisijos tikslas?
Organizuoti ir valdyti švietimo sistemą, apimant visą Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę ir Lenkiją.
171
Kas buvo pirmasis Edukacinės komisijos pirmininkas
Vyskupas Ignacas Massalskis.
172
Kiek narių turėjo Edukacinė komisija ir kaip jie buvo renkami?
Komisija turėjo 8 narius (vėliau – 12), kurie buvo renkami Seimo dvejų metų laikotarpiui.
173
Kokias funkcijas vykdė Edukacinė komisija?
Tvarkė ir organizavo švietimo sistemą, prižiūrėjo mokyklas, nustatė švietimo programas ir ugdymo metodus, taip pat prižiūrėjo švietimo turtą ir teises po Jėzuitų ordino panaikinimo.
174
Kokie buvo Edukacinės komisijos veiklos tikslai?
Įvesti švietimo reformas, kurti valstybės švietimo sistemą ir plėtoti švietimo standartus bei nacionalinį ugdymą.
175
Koks buvo Edukacinės komisijos reikšmė?
Pirmas žingsnis kuriant centralizuotą ir valstybės kontroliuojamą švietimo sistemą Lenkijos ir Lietuvos teritorijoje. Prisidėjo prie moderniųjų švietimo idėjų diegimo ir mokymo kokybės gerinimo.
