6/12 Flashcards
(95 cards)
1
Q
Ką reiškia Steigiamojo Seimo suverenumas?
A
Steigiamasis Seimas nėra suvaržytas jokios valdžios ar jau priimtos konstitucijos.
2
Q
Kokie suvaržymai nebuvo taikomi Steigiamajam Seimui?
A
Steigiamasis Seimas nebuvo suvaržytas jokios valdžios ar būtinybės laikytis jau priimtos konstitucijos.
3
Q
Ką reiškia Steigiamosios galios išraiška?
A
Veikia, kai teisės sistemos dar nėra – kuriama viskas iš naujo. Yra visų valstybės valdžios ir tvarkos šaltinis.
4
Q
Koks santykis tarp tautos ir Steigiamojo Seimo?
A
Tauta turi steigiamąją galią, o Seimas ją įgyvendina. Tauta sprendžia, o Seimas teisiškai įformina ir paviešina sprendimą
5
Q
Kokia yra Steigiamojo Seimo funkcija?
A
Tarnauja kaip priemonė, suteikianti tautos valiai suprantamą ir prieinamą išraišką.
6
Q
Ar tauta gali įgyvendinti steigiamąją galią be Seimo?
A
Hipotetiškai, tauta gali įgyvendinti steigiamąją galią ir be Seimo.
7
Q
Tautos ir Seimo santykiai:
A
Tauta turi steigiamąją galią, o Seimas ją įgyvendina.
Tauta sprendžia, o Seimas teisiškai įformina ir paviešina sprendimą.
8
Q
Ką reiškia tautos viršenybė Steigiamojo Seimo atžvilgiu?
A
Tauta gali peržiūrėti ar keisti Steigiamojo Seimo sprendimus
9
Q
Kokie yra Steigiamojo Seimo apribojimai?
A
Steigiamasis Seimas negali nukrypti nuo tautos valios (neturi laisvojo mandato)
10
Q
Ar Steigiamasis Seimas gali varžyti tautą?
A
Ne, Steigiamasis Seimas nevaržo tautos.
11
Q
Ką gali daryti Steigiamasis Seimas?
A
Steigti, nustatyti ir įgalinti kitus valdžios subjektus; riboti, naikinti ar tvarkyti egzistuojančias valdžios struktūras.
12
Q
Koks buvo Steigiamojo Seimo pobūdis?
A
Steigiamasis Seimas buvo laikinasis organas, veikęs iki pagrindinių užduočių įvykdymo.
13
Q
Kokia buvo Steigiamojo Seimo tikslinė paskirtis?
A
Sukurti valstybės teisinį pagrindą.
14
Q
Kaip buvo išrinktas Steigiamasis Seimas?
A
Išrinktas demokratiškai, remiantis proporcine rinkimų sistema.
15
Q
Kokia buvo Steigiamojo Seimo struktūra?
A
Steigiamasis Seimas buvo nedalomas, sudarytas iš vieno rūmo.
16
Q
Kur buvo nustatyti Steigiamojo Seimo rinkimų principai?
A
Rinkimų principai buvo nustatyti 1918 m. ir 1919 m. Pamatiniuose Dėsniuose.
17
Q
Koks buvo teisinis pagrindas rinkimams?
A
Rinkimus reglamentavo 1919 m. spalio 30 d. Tarybos priimtas Lietuvos Steigiamojo Seimo rinkimų įstatymas.
17
Q
Kada įvyko Steigiamojo Seimo rinkimai?
A
Rinkimai įvyko 1920 m. balandžio 14–15 d.
18
Q
Ką reiškia, kad Steigiamasis Seimas buvo atstovaujamoji institucija?
A
Rinkimuose buvo išreikšta tautos valia.
19
Q
Kokios buvo Steigiamojo Seimo teisės?
A
Steigiamasis Seimas turėjo suverenias teises spręsti visus valstybės klausimus.
20
Q
Kada prarado galią Pamatiniai Dėsniai?
A
Pamatiniai Dėsniai neteko galios nuo pirmojo posėdžio, įvykusio 1920 m. gegužės 15 d.
21
Q
Kas paskelbė Steigiamąjį Seimą atidarytu?
A
Valstybės prezidentas Antanas Smetona paskelbė Steigiamąjį Seimą atidarytu.
22
Q
Kokia buvo istorinė Antano Smetonos kalba Steigiamojo Seimo atidarymo metu?
A
„Remdamasis Steigiamojo Seimo rinkimų įstatymu, skelbiu Steigiamąjį Seimą esant atidarytą ir prašau vyriausiąjį jo narį imti pirmininkaujančio Seimui vietą“.
23
Q
Koks buvo 1919 m. Pamatinių Dėsnių galiojimo terminas?
A
Pamatinių Dėsnių galiojimo pabaiga nebuvo aiškiai nurodyta jų tekste.
24
Ką nusprendė Steigiamasis Seimas dėl Pamatinių Dėsnių galiojimo?
Seimas nepriėmė atskiro akto dėl Pamatinių Dėsnių galiojimo pabaigos.
25
Kas atsitiko su valdžios struktūra po Steigiamojo Seimo įsisteigimo?
Steigiamojo Seimo egzistavimas panaikino 1919 m. Pamatiniuose Dėsniuose nustatytą valdžios sistemą.
26
Kada laikinoji valdžia paskelbė savo egzistavimo pabaigą?
Pirmojo Steigiamojo Seimo posėdžio metu laikinoji valdžia oficialiai nutraukė savo egzistavimą.
27
Kada Pamatiniai Dėsniai prarado galiojančią teisę?
Pamatiniai Dėsniai neteko galios kartu su laikinosios valdžios pabaiga.
28
Kaip buvo suvokiama Pamatinių Dėsnių teisinė galioje po Steigiamojo Seimo įsisteigimo?
Pamatiniai Dėsniai buvo laikomi netekusiais teisinės galios nuo Steigiamojo Seimo pradžios.
29
Koks buvo Steigiamojo Seimo valdžios pobūdis?
Steigiamojo Seimo valdžia buvo pirminė (savarankiška), o ne išvestinė.
30
Iš kur kilo Steigiamojo Seimo įgaliojimai?
Steigiamojo Seimo įgaliojimai kilo tiesiogiai iš tautos, ne iš ankstesnių teisinių dokumentų ar institucijų.
31
Kas įvyko su laikinosios valdžios institucijomis?
Laikinoji valdžia atsistatydino, o 1919 m. Pamatiniai Dėsniai neteko galios.
32
Ką užtikrino laikinosios valdžios atsistatydinimas?
Užtikrinta, kad Steigiamasis Seimas galėtų veikti visiškai nevaržomai.
33
Kada veikiančios institucijos grįžo į politinę erdvę?
Tik Steigiamojo Seimo sprendimu veikiančios institucijos galėjo grįžti į politinę erdvę.
34
Ką reiškia Steigiamojo Seimo suverenumas?
1920 m. gegužės 15 d. Steigiamasis Seimas tapo aukščiausia institucija Lietuvoje priimdamas rezoliuciją.
35
Kas negalėjo riboti Steigiamojo Seimo sprendimų?
Nei hipotetiškai, nei faktiškai niekas negalėjo riboti ar varžyti Steigiamojo Seimo sprendimų.
36
Koks buvo Lietuvių konferencijos tikslas 1917 m.?
Atkurti nepriklausomą Lietuvos valstybę.
37
Ką nusprendė Lietuva 1918 m. vasario 16 d.?
Pradėti valstybės atkūrimo darbus.
38
Ką konstatavo Steigiamojo Seimo rezoliucija 1920 m. gegužės 15 d.?
Konstatuota, kad Lietuvos valstybė egzistuoja ir yra nepriklausoma.
39
Kokie buvo valstybės atkūrimo proceso etapai?
Tikslas: nepriklausomybės atkūrimas (Lietuvių konferencija);
Procesas: valstybės atkūrimo darbų pradžia (1918 m. Nutarimas);
Rezultatas: nepriklausomybės įtvirtinimas (Steigiamojo Seimo rezoliucija).
40
Ką pripažino Steigiamasis Seimas 1920 m.?
Steigiamasis Seimas pripažino „atstatytą nepriklausomą Lietuvos valstybę“ ir nustatė jos formą.
41
Ką nustatė 1920 m. gegužės 15 d. rezoliucija?
Buvo nustatytos pagrindinės valstybės savybės: „nepriklausoma“, „laisva“, „demokratinė“, „respublika“, „etnologinės sienos“.
42
Ką reiškia „pirmoji konstitucijų banga“?
Iki 1920 m. antrasis dešimtmetis buvo „pirmosios konstitucijų bangos“ pabaiga, kai konstitucija buvo suvokiama kaip rašytinis dokumentas, aiškiai atskirtas nuo įstatymų.
43
Kokia buvo visuomenės ir teisininkų lūkesčių reakcija į Steigiamojo Seimo rezoliuciją?
Teisininkai ir visuomenė tikėjosi detalesnės, struktūruotos ir aiškiai apibrėžtos konstitucijos, nors Steigiamasis Seimas priėmė lakonišką rezoliuciją.
44
Kada teoriniu požiūriu Steigiamasis Seimas galėjo baigti savo darbą?
Teoriškai Steigiamasis Seimas galėjo baigti savo darbą tą pačią dieną, kai priėmė 1920 m. gegužės 15 d. rezoliuciją.
45
Ką priėmė Steigiamasis Seimas 1920 m. birželio 2 d.?
Priimta trečioji Laikinoji Lietuvos Valstybės Konstitucija, laikoma pereinamuoju teisės aktu.
46
Ką siekė Steigiamasis Seimas su konstitucijos priėmimu?
Steigiamasis Seimas siekė ne tik įtvirtinti nepriklausomybę, bet ir užtikrinti nuolatinės konstitucijos kūrimą, kad būtų sukurtas stabilus ir aiškus valstybės teisinis pagrindas.
47
Koks buvo Steigiamojo Seimo vaidmuo po 1920 m. gegužės 15 d. rezoliucijos priėmimo?
Po rezoliucijos priėmimo Steigiamasis Seimas būtų baigęs savo vaidmenį, nes ji suteikė teisinį pagrindą atkurtai Lietuvos valstybei.
48
Kokią funkciją atliko Laikinoji konstitucija 1920 m. birželio 2 d.?
Laikinoji konstitucija tapo pasirinkimu, nes Steigiamasis Seimas papildomai prisiėmė paprasto parlamento funkciją, nors ji nebuvo būtina.
49
Ką tapo 1920 m. gegužės 15 d. rezoliucija?
Rezoliucija tapo atkurtos valstybės teisinės sistemos konstituciniu pagrindu.
50
Ką apima platus konstitucijos apibrėžimas?
Konstitucija apima ne tik rašytinį dokumentą, bet ir valdžios struktūrą bei valstybės ir piliečių santykių pagrindus.
51
Koks buvo Steigiamojo Seimo konstitucinis statusas?
Steigiamasis Seimas veikė kaip tiek steigiamoji, tiek įsteigtoji valdžia.
52
Kokią papildomą funkciją prisiėmė Steigiamasis Seimas?
Be steigiančiosios valdžios funkcijos, Steigiamasis Seimas prisiėmė ir paprasto parlamento vaidmenį, priimdamas ordinarinius įstatymus.
53
Kokie klausimai kilo praktiškai Steigiamajam Seimui?
Kilo klausimas, kaip bus įgyvendinamos įprastos valdžios funkcijos (įstatymų leidžiamoji, vykdomoji ir teisminė valdžia) tiek sostinėje, tiek provincijoje.
54
Koks buvo Steigiamojo Seimo konstitucinis statusas?
Steigiamasis Seimas turėjo absoliučią teisę kurti teisinę sistemą, tačiau papildomai prisiėmė ir įsteigtojo parlamento funkcijas, suteikdamas savo veiklai dvilypį konstitucinį statusą.
55
Koks buvo pirmasis atvejis, kodėl Steigiamasis Seimas nereikėjo konstitucinio akto?
Seimas gavo įgaliojimus tiesiogiai iš tautos.
56
Koks buvo antrasis atvejis, dėl kurio reikėjo konstitucijos?
Konstitucija buvo reikalinga, kad aiškiai nustatyti santykius su kitomis institucijomis, ypač su Vyriausybe.
57
Kodėl buvo reikalinga priimti Laikinąją konstituciją 1920 m.?
Laikinoji konstitucija buvo laikinas sprendimas, kad būtų galima apibrėžti institucijų atsakomybę ir valdžios santykius.
58
Ką konstitucija apibrėžė be institucijų steigimo?
Konstitucija aiškino valdžios prigimtį ir nustatė, kas atsako už valdžios funkcijas.
59
Koks buvo Pamatinių Dėsnių praradimo poveikis?
Tai sukėlė poreikį raštiškai įtvirtinti žmogaus ir piliečio teises bei laisves.
60
Kokia buvo pagrindinė 1920 m. Laikinosios konstitucijos užduotis dėl žmogaus teisių?
Užtikrinti žmogaus teisių apsaugą, nes kai kurios teisės buvo išvestos iš 1918 m. Nutarimo, tačiau reikėjo naujo dokumento.
61
Koks buvo Steigiamojo Seimo dvilypumo statusas?
Jis buvo tiek steigiamoji, tiek įsteigtoji valdžia.
62
Kokios funkcijos buvo priskirtos Steigiamajam Seimui?
Kūrė konstituciją, priėmė įstatymus, formavo valdžią ir prižiūrėjo vykdomąją valdžią.
63
Kas atidarė pirmąjį posėdį
A. Smetona
64
Kokią ypatingą poziciją Seimas įgijo pagal konstituciją?
Seimas tapo aukščiausia institucija valstybėje.
65
Ką apibrėžė 17 straipsnis Laikinąją konstituciją?
Įtvirtino parlamentarų asmens neliečiamybę.
66
Kaip Steigiamojo Seimo funkcijos prisidėjo prie demokratinės sistemos Lietuvoje?
Sustiprino parlamentinę demokratiją ir užtikrino Seimo aukščiausią vaidmenį valstybės kūrimo ir kontrolės procesuose
67
Kaip Steigiamasis Seimas buvo apibrėžtas pagal Laikinąją Konstituciją?
Kaip suvereninės Lietuvos galios išreiškėjas.
68
Kokia buvo pagrindinė Steigiamojo Seimo funkcija kaip steigiančiosios valdžios?
Kurti ir nustatyti teisines struktūras Lietuvoje.
69
Ką reiškia, kad Laikinoje Konstitucijoje teigiama, jog ji yra „pildytina“?
Kad Steigiamasis Seimas galėjo keisti konstituciją pagal savo darbo tvarką.
70
Kuo buvo skirtingas Steigiamojo Seimo konstitucijos keitimas nuo įprastų parlamentų?
Jis galėjo keisti konstituciją be išorinių apribojimų, laikydamasis savo nustatytos tvarkos.
71
Kokia buvo Steigiamojo Seimo pagrindinė funkcija kaip steigiančiosios valdžios?
Kurti ir formuoti Lietuvos teisinę sistemą.
72
Kada Steigiamasis Seimas veikė kaip paprastas parlamentas?
Kai jis priimdavo įprastus įstatymus ir keisdavo konstituciją pagal nustatytą tvarką.
73
Ką reiškia "Įprastos demokratinės praktikos laikymasis" Steigiamajam Seimui?
Steigiamasis Seimas, nors ir turėjo teisę laisvai nusistatyti savo veiklos tvarką, turėjo laikytis minimalių demokratinių valstybių parlamentinės praktikos ir teorijos reikalavimų, tokių kaip paprasta balsų dauguma, trys skaitymai ir teisės aktų stabilumo bei teisėtumo užtikrinimas.
74
Kaip tarptautinis pripažinimas paveikė Steigiamojo Seimo įstatymų leidybą?
Lietuva siekė tarptautinio pripažinimo, todėl Steigiamasis Seimas buvo suvaržytas laikytis įprastų parlamentinės teisėkūros procedūrų, kurios užtikrintų pasitikėjimą tiek vidaus teisės, tiek tarptautinės bendruomenės atžvilgiu.
75
Ką numatė Laikinoji Konstitucija dėl įstatymų leidybos?
Laikinoji Konstitucija suteikė Steigiamajam Seimui teisę leisti įstatymus, tačiau taip pat pabrėžė įstatymų inicijavimo teisę tiek Seimui, tiek Ministrų Kabinetui, ir Prezidento teisę galutinai patvirtinti įstatymus.
76
Kokių principų laikėsi Steigiamasis Seimas pagal Laikinąją Konstituciją?
Steigiamasis Seimas laikėsi pagrindinių parlamentinės teisėkūros principų: įstatymų priėmimas pagal įprastą parlamentinę procedūrą, įstatymų inicijavimas ir svarstymas tiek parlamento, tiek vykdomosios valdžios, Prezidento vaidmuo galutinai patvirtinant įstatymus.
77
Kokias garantijas turėjo užtikrinti Steigiamasis Seimas teisės aktų leidybos procese?
Steigiamasis Seimas turėjo užtikrinti, kad teisės aktų leidyba vyktų pagal aiškias, demokratines procedūras, garantuojančias įstatymų skaidrumą ir atitiktį demokratinėms vertybėms bei tarptautiniams standartams.
78
Ką numatė Pamatiniai Dėsniai apie žmogaus ir piliečio teises?
Atsakymas:
: Pamatiniuose Dėsniuose, priimtuose 1918–1919 metais, buvo numatyta savarankiška žmogaus ir piliečio teisių ir laisvių garantijų dalis, kuri buvo struktūruota kaip atskiras skyrius. Tai buvo pirmieji žingsniai kuriant teisinę sistemą, užtikrinančią piliečių teises ir laisves nepriklausomoje valstybėje.
79
Kas buvo įtvirtinta 1918 m. Pamatinių Dėsnių 22 straipsnyje?
22 straipsnis išreiškė lygybės prieš įstatymus principą – visi valstybės piliečiai, nepriklausomai nuo lyties, tautybės, tikybos ir luomo, yra lygūs prieš įstatymus, ir kad luomų privilegijos negali egzistuoti.
80
Ką reiškė luomų panaikinimas pagal Pamatinius Dėsnius?
Luomų privilegijų panaikinimas ir visuotinės lygybės proklamavimas reikšmingai prisidėjo prie pilietinės visuomenės kūrimo ir buvo svarbus žingsnis pereinant nuo feodalinės visuomenės prie modernios demokratijos.
81
Kokie buvo teisiniai pagrindai žmogaus ir piliečio teisėms Laikinosios valdžios konstituciniuose aktuose?
Pamatiniai Dėsniai tapo pirmu svarbiu teisiniu pagrindu, kuriuo rėmėsi būsimos konstitucijos kūrimo procesas ir tolesnis teisinės sistemos formavimas Lietuvoje.
82
Kodėl lygybė prieš įstatymus buvo svarbus principas 1918 m. Pamatiniuose Dėsniuose?
Lygybė prieš įstatymus buvo esminis teisinės valstybės principas, užtikrinantis, kad visi piliečiai turėtų vienodas teises ir galimybes nepriklausomai nuo jų socialinės padėties, tautybės ar kitų skirtumų.
83
Kokios teisės buvo garantuojamos pagal 1918 m. Pamatinius Dėsnius?
1918 m. Pamatiniuose Dėsniuose straipsniai 22, 23 ir 24 nustatė asmens, buto ir nuosavybės neliečiamybę, taip pat garantavo tikybos, spaudos, žodžio, susirinkimų ir draugijų laisvę.
84
Ką numatė 1919 m. Pamatinių Dėsnių straipsniai 26, 27 ir 29?
1919 m. Pamatiniuose Dėsniuose straipsniai 26, 27 ir 29 žodis į žodį pakartojo 1918 m. Pamatinių Dėsnių straipsnius, užtikrinančius asmens, buto ir nuosavybės neliečiamybę bei įvairias laisves (tikybos, spaudos, žodžio, susirinkimų ir draugijų).
85
Koks buvo Pamatinių Dėsnių tikslas?
Pamatinių Dėsnių tikslas buvo garantuoti žmogaus teises ir laisves, kurioms valstybė suteikia garantijas, tačiau jas pripažįsta kaip natūralias ir nepriklausančias nuo valstybės sprendimo.
86
Ką reiškia, kad tam tikros teisės ir laisvės egzistuoja nepriklausomai nuo valstybės pripažinimo?
Tai reiškia, kad šios teisės ir laisvės yra prigimtinės ir egzistuoja be valstybės leidimo ar dovanos. Valstybė tik turi garantuoti jų įgyvendinimą.
87
Kokia buvo valstybės atsakomybė pagal Pamatinius Dėsnius?
Valstybė turėjo garantuoti ir užtikrinti sąlygas, kad piliečiai galėtų įgyvendinti savo teises ir pasinaudoti laisvėmis.
88
Kokie buvo praktiniai teisės taikymo įrankiai, užtikrinant teises ir laisves?
Buvo priimti ordinarinės teisės normos, tokios kaip Draugijų įstatymas (1919 m. spalio 10 d.), Spaudos įstatymas (1919 m. lapkričio 30 d.) ir Susirinkimų įstatymas (1920 m. vasario 21 d.), kurie suteikė teisinį pagrindą teisių praktiniam įgyvendinimui.
89
Kokios teisės buvo garantuojamos pagal 1918 m. Pamatinius Dėsnius?
1918 m. Pamatiniuose Dėsniuose straipsniai 22, 23 ir 24 nustatė asmens, buto ir nuosavybės neliečiamybę, taip pat garantavo tikybos, spaudos, žodžio, susirinkimų ir draugijų laisvę.
90
Ką reiškia, kad suvaržomos garantijos, o ne pačios teisės?
Tai reiškia, kad valstybė nesikiša į pačias teises, bet laikinai riboja sąlygas, kuriomis teisės gali būti įgyvendinamos esant ypatingoms aplinkybėms (karas, sukilimas, riaušės).
91
Ką nustatė Pamatinių Dėsnių 23 straipsnis apie teisės įgyvendinimą?
23 straipsnis pabrėžia, kad teisės įgyvendinimas negali prieštarauti valstybės įstatymams. Be to, buvo draudžiami ginkluotų asmenų susirinkimai. Suvaržymai taikomi ne pačioms teisėms, bet jų įgyvendinimo aplinkybėms (tikslams, įrankiams, susirinkimams).
92
Kokie buvo pagrindiniai 1920 m. Laikinosios Konstitucijos pokyčiai dėl piliečių teisių ir laisvių?
1920 m. Laikinoji Konstitucija išplėtė piliečių teises ir laisves, įtraukdama korespondencijos neliečiamumą, sąžinės ir streikų laisvę.
93
Ką numatė 1920 m. Laikinoji Konstitucija dėl mirties bausmės ir titulų?
Laikinoji Konstitucija paskelbe mirties bausmės ir titulų panaikinimą, kaip žingsnį į demokratijos ir žmogaus teisių užtikrinimą.
94
Koks buvo Steigiamojo Seimo požiūris į žemės reformą pagal 1920 m. Laikinąją Konstituciją?
Steigiamasis Seimas, rengdamasis žemės reformai, neužsiminė apie nuosavybės teisę Konstitucijoje, kas gali rodyti tam tikras ideologines ir politines nuostatas dėl žemės reformos ir jos santykio su nuosavybės teise.
