Brainscape's Knowledge GenomeTM


Top Flashcards (Certified)
All Flashcards

TEISĖS ISTORIJA > 5/12 > Flashcards

5/12 Flashcards

(101 cards)

Start Studying
1
Q

Kas reiškia „suvereniteto“ sąvoką Pamatiniuose Dėsniuose (1918 m.)?

A

Suvereniteto klausimas minimas tik vieną kartą preambulėje.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
2
Q

Kokia yra „laikinajai Lietuvos Valstybės Vyriausybei“ nurodyta reikšmė Pamatiniuose Dėsniuose?

A

„Laikinoji Lietuvos Valstybės Vyriausybė“ vartojama tik 28 straipsnyje, tačiau tai nėra konkreti institucija, bet tiesiog valstybės valdžia.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
3
Q

Koks yra „laikinajai valdžiai“ apibrėžimas pagal Pamatinius Dėsnius?

A

Laikinoji valdžia yra laikina valstybės valdžia, kurią steigia Taryba, tačiau pati Taryba taip pat laikina ir negali būti laikoma suverenu.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
4
Q

Kas yra suverenas pagal Pamatinius Dėsnius?

A

Taryba atlieka suvereno vaidmenį ir kalba suvereno vardu, tačiau pati nėra suverenas

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
5
Q

Ar Pamatiniuose Dėsniuose yra kalbama apie „laikiną suverenitetą“?

A

Ne, Pamatiniuose Dėsniuose nėra vietos „laikinajam suverenitetui“, nes jei nėra laikinos valstybės, negali būti ir laikino suvereniteto.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
6
Q

Kokie dar terminai minimi Pamatiniuose dėsniuose?

A

Taip pat minimi kiti terminai: „Laikinoji Valdžia“, „Vyriausioji Valdžia“, „Vyriausieji laikinieji Valstybės organai“.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
7
Q

Koks buvo laikinas valdžios ir teisinės tvarkos pobūdis pagal 1919 m. Pamatinius Dėsnius?

A

Laikinas valdžios ir teisinės tvarkos pobūdis buvo teisiškai korektiškas, tačiau galėjo sukelti klaidingą įspūdį apie valstybės ir jos valdžios pobūdį, kad ir pati valstybė turi laikino pobūdžio charakteristikas.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
8
Q

Kokią įtaką galėjo turėti gramatinės konstrukcijos, tokios kaip „laikinoji Lietuvos Valstybės Vyriausybė“?

A

Tokios konstrukcijos galėjo sukelti įspūdį, kad pati valstybė ir jos valdžia turi laikino pobūdžio charakteristikas.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
9
Q

Kodėl buvo naudojamas terminas „Valstybės Valdžia“ be žodžio „laikinoji“?

A

Terminas buvo naudojamas norint pabrėžti, kad valdžia yra nuolatinė, o laikinas buvo tik jos priskyrimas Tarybai.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
10
Q

Ką reiškė „Valstybės Valdžia“ 1919 m. Pamatiniuose Dėsniuose?

A

„Valstybės Valdžia“ sustiprino steigiamojo darbo aspektą, nors tai neturėjo tiesiogiai įtakos suvereno paieškoms.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
11
Q

Kaip laikinas pobūdis buvo įtvirtintas Pamatiniuose Dėsniuose ir kokią įtaką tai turėjo?

A

Laikinumas buvo įtvirtintas kaip galiojantis tik iki Steigiamojo Seimo sprendimo, ir tai reiškė, kad „Valstybės Valdžios“ sistema egzistuos tik laikinai.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
12
Q

Ar „Laikinoji Lietuvos Valstybės Vyriausybė“ galėjo pretenduoti į suvereno statusą?

A

Ne, „Laikinoji Lietuvos Valstybės Vyriausybė“ ir „Valstybės Valdžia“ buvo įsteigtos institucijos, kurios pagal klasikinę steigiamosios ir įsteigtosios valdžios viziją negali pretenduoti į suvereno statusą.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
13
Q

Ką reiškia „suvereni galia“ pagal Pamatinius Nuostatus?

A

„Suvereni galia“ Pamatiniuose Nuostatuose pavadinta „suverenia Lietuvos galia“, kuri gali būti interpretuojama tiek kaip Lietuvos valstybė, tiek kaip tauta su savo gyventojais.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
14
Q

Kaip galima interpretuoti „Lietuvos Tarybą“ pagal 1918 m. vasario 16 d. Nutarimą?

A

„Lietuvos Taryba“ gali būti interpretuojama kaip vienintelė lietuvių tautos atstovybė ir kaip aukščiausia valstybės valdžios institucija.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
15
Q

Ką reiškia Tarybos vaidmuo pagal 1918 m. Pamatinius Dėsnius?

A

Taryba, kaip tautos atstovybė ir aukščiausia valstybės valdžios institucija, galėjo reikšti tiek valstybės, tiek tautos galią.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
16
Q

Kaip galima interpretuoti suvereno šaltinį pagal Pamatinius Dėsnius?

A

Suverenitetas gali būti siejamas su tauta arba su valstybė, priklausomai nuo pasirinktos interpretacijos.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
17
Q

Kokia buvo M. Romerio nuomonė apie suvereno šaltinį?

A

M. Romeris laikė suverenu būtent Lietuvos tautą.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
18
Q

Ką nusprendė Steigiamasis Seimas 1920 m. gegužės 15 d. Rezoliucijoje dėl valstybės formos?

A

Steigiamasis Seimas nusprendė, kad valstybės forma bus:

Valdymo forma: respublika

Valstybinis režimas: demokratija

Teritorinė sąranga: unitarinė valstybė.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
19
Q

Koks buvo Tarybos vaidmuo valstybės formos klausime?

A

Nors Taryba nepajėgė pretenduoti į steigiamąją valdžią, ji buvo atsakinga už preliminarų valstybės formos sprendimą.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
20
Q

Ką galėjo Taryba daryti pagal 1917 m. Lietuvos Vilniaus konferencijos politinę rezoliuciją ir 1918 m. vasario 16 d. Nutarimą?

A

Kadangi šiuose dokumentuose nebuvo paminėta respublika, Taryba turėjo manevravimo erdvę dėl valstybės formos.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
21
Q

Kokią valdžią Taryba nusprendė įsteigti 1918 m. birželio 4 d. nutarimu?

A

Taryba nusprendė atkurti konstitucinę monarchiją ir, 1918 m. liepos 11 d., išrinko Lietuvos karaliumi Vilhelmą von Urachą (Mindaugą II).

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
22
Q

Kodėl 1918 m. ir 1919 m. Pamatiniuose Dėsniuose vengta žodžio „respublika“?

A

1918 m. ir 1919 m. Pamatiniuose Dėsniuose vengta žodžio „respublika“, nors valdymo sistema atitiko respublikos sąvoką, nes Taryba dar nebuvo galutinai apsisprendusi dėl šios formos.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
23
Q

Koks buvo 1919 m. spalio 30 d. Tarybos sprendimas dėl Prūsų Lietuvos (Klaipėdos krašto)?

A

1919 m. spalio 30 d. Taryba priėmė Lietuvos Steigiamojo Seimo rinkimų įstatymo 87 straipsnį, pirmą kartą norminiu aktu pavadindama Prūsų Lietuvą (Klaipėdos kraštą) Lietuvos valstybės dalimi.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
24
Q

Ką nustatė 1919 m. įstatymas dėl Prūsų Lietuvos atstovų rinkimų į Steigiamąjį Seimą?

A

Įstatymas nustatė, kad Prūsų Lietuva renka atstovus į Steigiamąjį Seimą pagal bendrus rinkimų principus, tačiau su galimybe pasirinkti kitą rinkimų dieną.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
25
Kokia buvo tarptautinė situacija dėl Klaipėdos krašto 1919 m.?
Tarptautiniu mastu Klaipėdos krašto statusas dar buvo neaiškus, o Lietuva dar nebuvo visiškai pripažinta užsienio šalių.
26
Ką apie Klaipėdos kraštą kalbėjo Prezidentas A. Smetona Steigiamojo Seimo pirmojo posėdžio atidarymo kalboje?
Smetona apgailestavo, kad Lietuvos nepriklausomybė dar nebuvo visiškai įtvirtinta, ypač dėl Vilniaus ir Klaipėdos krašto, tačiau pabrėžė, kad Klaipėdos kraštas jau buvo suvokiamas kaip Lietuvos teritorijos dalis.
27
Kaip Lietuva buvo suvokiama pagal Pamatinius Dėsnius ir valdžios konstrukcijas?
Lietuva buvo suvokiama kaip vientisa ir nedaloma unitarinė valstybė, kurios teritorija apima etnografinę Lietuvą, įskaitant Klaipėdos kraštą.
28
Koks buvo Klaipėdos krašto pripažinimo Lietuvos teritorija teisinis pagrindas?
Klaipėdos krašto pripažinimas Lietuvos teritorija buvo įtvirtintas tiek konstituciniu, tiek ordinariniu teisės aktu lygmeniu, o ne tik Laikinosios Valdžios nuopelnu.
29
Ką apibrėžė 1917 m. Lietuvių Vilniaus konferencijos politinės rezoliucijos nuostata „valstybė etnografinėmis ribomis“?
Nuostata apibrėžė, kad Lietuva apima tik tas teritorijas, kurios priklauso etnografinei Lietuvai, t.y. be pretenzijų į buvusią Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritoriją.
30
Ką 1917 m. Lietuvių Vilniaus konferencijos politinės rezoliucijos nuostata signalizavo kaimyninėms tautoms?
Nuostata buvo aiškus signalas kaimyninėms tautoms, kad Lietuva nepretenduoja į LDK žemes ir neprieštarauja kitų tautų teisėms spręsti savo likimą bei kurti savo nacionalinį valstybingumą.
31
Kokia buvo priežastis, kodėl Lietuva nepretendavo į LDK teritorijas?
Lietuva pripažino, kad kaimyninės tautos turi teisę į savo apsisprendimo teisę ir laisvę kurti savo nacionalinį valstybingumą, todėl nenustatė pretenzijų į teritorijas, kurios priklausė LDK.
32
Kaip nuostata „valstybė etnografinėmis ribomis“ kelia Lietuvos valstybingumo tęstinumo klausimą?
Nuostata kelia klausimą, ar Lietuva, apsiribodama etnografiniu teritoriniu apibrėžimu, nepraranda ryšių su LDK ir istorine Lietuvos teise, pvz., Lietuvos Statutais ir kovomis už valstybingumą, apėmusiu ne tik etnografinę Lietuvą.
33
Kaip ši nuostata gali būti susijusi su Lietuvos laisvės kovotojų veikla nuo XVI–XIX a.?
Nuostata gali kelti klausimą, ar ji nepaneigia Lietuvos laisvės kovotojų kovos už valstybingumą, kuris apėmė ir plačias teritorijas, neapsiribodamas tik etnografinėmis ribomis.
34
Koks buvo teisinio tęstinumo principas, paskelbus nepriklausomybę 1918 m.?
Nepriklausoma Lietuva buvo laikoma tęstinumu nuo ankstesnės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK), o ne visiškai nauju teisės subjektu.
35
Kodėl Vilnius buvo laikomas Lietuvos sostine po nepriklausomybės atkūrimo?
Vilnius buvo įtvirtintas kaip sostinė pagal 1588 m. Trečiąjį Lietuvos Statutą, atspindint istorinį ryšį su LDK.
36
Kokias istorines sąsajas atskleidžia Tarybos pasirinktas pavadinimas?
Tarybos pavadinimas buvo pasirinktas iš LDK institucijų (pvz., Didžiojo Kunigaikščio Taryba, Ponų Taryba), rodančių nuoseklų ryšį su LDK.
37
Kodėl 1918 m. buvo naudojamas istorinis Seimo pavadinimas?
Steigiamasis Seimas buvo pavadintas taip, kaip buvo įprasta nuo XV a., atstatant Lietuvos nepriklausomybę ir ryšį su senąja tradicija.
38
Koks buvo monarchijos atkūrimo ryšys su LDK?
1918 m. birželio 4 d. Taryba paskyrė Mindaugą II Lietuvos karaliumi, stiprindama ryšį su LDK ir simbolizuodama atkurtos valstybės ryšį su senąja valdžios struktūra.
39
Koks buvo sutarties su valdovu simbolizmas 1918 m.?
„Pacta conventa“ buvo terminas, simbolizuojantis sutartis su LDK valdovais ir tapęs svarbus 1791 m. Konstitucijoje.
40
Kaip LDK įtaka pasireiškė kuriant ordinarinę teisę atkurtos Lietuvos?
„Laikinasis Lietuvos teismų ir jų darbo sutvarkymas“ atskleidžia LDK įtaką, pavyzdžiui, Vyriausiasis Lietuvos Tribunolas buvo pavadintas kaip ir aukščiausiasis teismas LDK.
41
Koks buvo teisinio tęstinumo principas, paskelbus nepriklausomybę 1918 m.?
Nepriklausoma Lietuva buvo laikoma tęstinumu nuo ankstesnės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK), o ne visiškai nauju teisės subjektu.
42
Kodėl Vilnius buvo laikomas Lietuvos sostine po nepriklausomybės atkūrimo?
: Vilnius buvo įtvirtintas kaip sostinė pagal 1588 m. Trečiąjį Lietuvos Statutą, atspindint istorinį ryšį su LDK.
43
Kokias istorines sąsajas atskleidžia Tarybos pasirinktas pavadinimas?
Tarybos pavadinimas buvo pasirinktas iš LDK institucijų (pvz., Didžiojo Kunigaikščio Taryba, Ponų Taryba), rodančių nuoseklų ryšį su LDK.
44
Kodėl 1918 m. buvo naudojamas istorinis Seimo pavadinimas?
Steigiamasis Seimas buvo pavadintas taip, kaip buvo įprasta nuo XV a., atstatant Lietuvos nepriklausomybę ir ryšį su senąja tradicija.
45
Koks buvo monarchijos atkūrimo ryšys su LDK?
1918 m. birželio 4 d. Taryba paskyrė Mindaugą II Lietuvos karaliumi, stiprindama ryšį su LDK ir simbolizuodama atkurtos valstybės ryšį su senąja valdžios struktūra.
46
Ką simbolizavo Mindaugas II
turėjo simbolizuoti atkurtos valstybės ryšį su senąja LDK valdžios struktūra.
47
Pirmas ordinarinis atkurtos Lietuvos įstatymas
„Laikinasis Lietuvos teismų ir jų darbo sutvarkymas“ – taip pat atskleidžia sąsajas su praeitimi.
48
Ar 1918–1920 m. Tarybos priimtuose aktuose buvo aiškiai išreikštos tęstinumo nuostatos?
Ne, tęstinumo nuostatos nebuvo aiškiai išreikštos, kaip galiojančioje Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje.
49
Kodėl Taryba vengė aliuzijų į 1791 m. gegužės 3 d. Valdymo įstatymą?
Siekta išvengti suvereniteto varžymo interpretacijų ir nenorėta "reinkarnuoti" Abiejų Tautų Respublikos.
50
Kokios buvo 1918 m. lapkričio 2 d. Pamatinių Dėsnių nuostatos dėl luomų?
Akcentuota, kad visi piliečiai yra lygūs prieš įstatymus, o luomų privilegijos panaikintos.
51
Koks buvo tęstinumo vaidmuo 1918–1920 m. konstituciniuose aktuose?
Buvo užtikrintas minimalus ir pakankamas tęstinumas valstybingumui atkurti, vengiant negatyvios praeities problemų.
52
Kokią svarbą turėjo Steigiamojo Seimo 1920 m. gegužės 15 d. Rezoliucija?
Rezoliucija patvirtino konstitucinius pagrindus, kurie sutapo su Tarybos aktais, ir įtvirtino Tarybą kaip pagrindinį atkurto valstybingumo šaltinį.
53
Kodėl svarbu, kad Steigiamasis Seimas buvo nepriklausomas nuo ankstesnių sprendimų?
Tai leido objektyviai įvertinti Tarybos darbą ir patvirtinti ją kaip konstitucinį pagrindą.
54
Kokia buvo Tarybos laikysena luominių sistemų atžvilgiu?
Taryba atmetė luominius principus ir akcentavo piliečių lygybę prieš įstatymus, atskirdama atkurtą valstybę nuo luominės LDK sistemos.
55
Kaip Tarybos aktuose buvo išreikštas ryšys su istorine praeitimi?
Ryšys buvo minimalus, siekiant atkurti valstybingumą, tačiau vengiant tiesioginio ryšio su LDK luominėmis sistemomis ar problematiška praeitimi.
56
Kodėl buvo svarbu vengti tiesioginio ryšio su LDK luominėmis sistemomis?
Tai leido sukurti modernią valstybę, paremtą demokratijos ir lygybės principais, bei išvengti nepageidaujamų praeities asociacijų.
57
Kokie buvo minimalūs konstituciniai pagrindai, įtvirtinti Tarybos aktuose?
Piliečių lygybė, luominių privilegijų atmetimas ir pagrindinės valstybingumo gairės, skirtos užtikrinti nepriklausomą valstybinį valdymą.
58
Kaip Steigiamasis Seimas vertino Tarybos darbą?
Aukštai įvertino, patvirtindamas Tarybos aktus kaip pagrindą valstybės atkūrimui.
59
Kodėl Taryba siekė atsiriboti nuo Abiejų Tautų Respublikos idėjos?
Kad išvengtų asociacijų su suvereniteto ribojimu ir pabrėžtų naujos, nepriklausomos valstybės kūrimą.
60
Kaip 1918–1920 m. konstituciniai aktai atspindėjo nepriklausomybės siekius?
Aktuose buvo įtvirtinta piliečių lygybė, valstybingumo pagrindai ir modernios demokratinės vertybės, kurios atspindėjo nepriklausomybės idėją.
61
Kaip istorinis ir politinis kontekstas lėmė Tarybos sprendimus?
Atsižvelgiant į tuo metu vyravusią politinę situaciją, Taryba siekė maksimaliai prisitaikyti prie išorinių ir vidinių sąlygų, vengiant per didelio praeities sureikšminimo.
62
Kokia buvo pagrindinė 1918 m. Pamatinių Dėsnių reikšmė?
Jie buvo pirmasis žingsnis link modernios, demokratinės valstybės kūrimo, atmetant luomų privilegijas ir deklaruojant piliečių lygybę.
63
Kuo skyrėsi Steigiamojo Seimo ir Tarybos požiūriai į valstybingumo pagrindus?
Steigiamasis Seimas galėjo nepriklausomai įvertinti Tarybos darbą, tačiau jų požiūriai sutapo dėl pagrindinių nepriklausomos valstybės vertybių.
64
Kokias funkcijas Lietuvos Taryba vykdė pagal 1918–1919 m. Pamatinius Dėsnius?
Įstatymų leidyba. Tarptautinių sutarčių ratifikavimas. Vykdomosios valdžios kontrolė. Valstybės institucijų steigimas. Vadovų skyrimas ir atleidimas. Biudžeto tvirtinimas (paminėta 1919 m. Pamatiniuose Dėsniuose).
65
Kas galėjo šaukti Tarybos sesijas pagal 1918 m. Pamatinių Dėsnių 8 straipsnį?
Tarybos sesijas galėjo šaukti pati Taryba, jos Prezidiumas arba reikalaujant 1/3 Tarybos narių.
66
Ar 1918 m. Pamatiniuose Dėsniuose buvo įtvirtintas nepertraukiamo parlamentinio darbo principas?
Ne, tai buvo labiau susiję su sesijų organizavimu ir darbo pertraukų valdymu, o ne su nuolatiniu parlamentiniu darbu.
67
Kokį vaidmenį turėjo Prezidiumas pagal 1918 m. Pamatinius Dėsnius?
Prezidiumas buvo kolegialus valstybės vadovas, atsakingas už Tarybos veiklos organizavimą ir svarbių sprendimų priėmimą.
68
Ar Prezidiumas veikė kaip vienas asmuo?
Ne, Prezidiumas buvo kolegialus organas ir neturėjo vieno asmens autoriteto, kaip moderniuose parlamentuose.
69
Kokia buvo Tarybos funkcija steigiant valstybės institucijas?
Taryba dalyvavo kuriant naujas valstybinės administracijos institucijas, užtikrinant valstybės valdymo pagrindus.
70
Kokias įgaliojimų sritis apėmė Tarybos vykdomosios valdžios kontrolė?
Taryba tvirtino Vyriausybes ir užtikrino jų veiklą pagal konstitucinius reikalavimus.
71
Kokie buvo Tarybos įgaliojimai dėl tarptautinių sutarčių?
Taryba turėjo teisę ratifikuoti tarptautines sutartis.
72
Kuo Prezidiumas skyrėsi nuo modernių parlamentų vadovybės?
Prezidiumas buvo kolegialus organas, o ne vieno vadovo institucija, todėl jo autoritetas buvo bendras, o ne individualus.
73
Kada Pamatiniuose Dėsniuose atsirado biudžeto tvirtinimo funkcija?
Biudžeto tvirtinimo funkcija paminėta tik 1919 m. Pamatiniuose Dėsniuose.
74
Ką reiškė Lietuvos Tarybos nepertraukiamumas pagal 1918 m. Pamatinius Dėsnius?
Nepertraukiamumas reiškė, kad Taryba veiks iki Steigiamojo Seimo susirinkimo ir naujos konstitucijos įsigaliojimo. Ji neturėjo kadencijos ar galimybės būti paleistai.
75
Kaip Tarybos nepertraukiamumas skyrėsi nuo klasikinių parlamentų veikimo principų?
Klasikiniams parlamentams būdinga nustatyta kadencija, o Taryba veikė be nustatyto laikotarpio ir kaip valstybingumo tęstinumo organas.
76
Kaip buvo formuojama Taryba?
Tarybos narius iš pradžių rinko Vilniaus konferencijos dalyviai, o vėliau nauji nariai buvo kooptuojami esamų Tarybos narių balsais.
77
Kodėl Tarybos narių kooptacija nebuvo laikoma parlamentiniu elementu?
Kooptacija neatitiko tradicinio parlamento formavimo principų, nes nariai nebuvo renkami tiesiogiai tautos.
78
Kokie pagrindiniai parlamentarizmo principai nebuvo numatyti Pamatiniuose Dėsniuose?
Parlamentarų imunitetas. Laisvas mandatas. Parlamentarų profesionalumas ir atlygintinumas.
79
Kodėl Tarybos legitimumas ir statusas skyrėsi nuo tradicinių parlamentarų?
Tarybos nariai buvo išrinkti pagal Vilniaus konferencijos susitarimus ir kooptaciją, o ne pagal visuotinai priimtas rinkimų normas.
80
Ką numatė Tarybos statuto 42 paragrafas?
Statutas numatė, kad nauji nariai būtų kooptuojami 2/3 Tarybos narių balsais iki tol, kol Laikinoji konstitucija nustatys kitą papildymo formą.
81
Kaip buvo užtikrinamas Tarybos sprendimų priėmimas?
Taryba buvo kolegialus organas, todėl sprendimai buvo priimami kolegialiai esamų narių balsų dauguma.
82
Kodėl Tarybos narių profesionalumo ir atlyginimo nebuvimas buvo svarbus?
Profesionalumo ir atlyginimo stoka ribojo galimybę nariams pilnai skirti laiką savo pareigoms ir atlikti jas tinkamai.
83
Kodėl Tarybos nepertraukiamumo principas buvo svarbus nepriklausomybės atkūrimui?
Jis užtikrino konstitucinio valdymo tęstinumą iki Steigiamojo Seimo susirinkimo.
84
Kokias teisėkūros funkcijas 1918 m. Pamatiniai Dėsniai suteikė Lietuvos Tarybai?
Taryba turėjo spręsti laikinuosius įstatymus ir ratifikuoti tarptautines sutartis, veikdama kaip įstatymų leidybos institucija.
85
Kaip 1919 m. sausio 24 d. papildymas paveikė Tarybos teisėkūros galias?
Papildymas suteikė Ministerių Kabinetui teisę leisti laikinus įstatymus be Tarybos svarstymo, o jų sankcija tapo presumptine – įstatymas galiojo iki Taryba jo nepatvirtindavo arba nepriimdavo sprendimo.
86
Ką reiškia „laikinųjų įstatymų sankcijos prezumpcija“?
Tai reiškė, kad laikinasis įstatymas galėjo įsigalioti be aktyvaus Tarybos svarstymo ar patvirtinimo, jei Taryba nesiėmė jo nagrinėti.
87
Kodėl Tarybos teisėkūros galios degradavo?
Praktikoje Ministerių Kabinetui buvo suteikta teisė leisti įstatymus be Tarybos įsikišimo, todėl Taryba prarado pilną kontrolę teisėkūros procese.
88
Kokie pagrindiniai Vakarų parlamentarizmo principai nebuvo įgyvendinti Tarybos veikloje?
Vieši debatai ir sprendimų priėmimo viešumas. Pilna įstatymų svarstymo procedūra ir įstatymų statuso pripažinimas.
89
Kodėl Taryba laikoma kvazi-parlamentu?
Taryba buvo laikinas organas, turintis ribotas parlamentines funkcijas ir nepritaikęs pilnų parlamentinių standartų, tokių kaip vieši debatai ar parlamentinis teisėkūros procesas.
90
Kuo skyrėsi Tarybos veikla nuo tradicinio parlamento?
Tarybos sprendimai buvo labiau administraciniai, o ne parlamentiniai, nes dažnai trūko diskusijų ir debato procedūrų.
91
Kodėl buvo suteikta teisė Ministerių Kabinetui leisti laikinus įstatymus?
Tai buvo praktinis kompromisas, nes Taryba kaip laikinas organas nebuvo visiškai pasirengusi vykdyti pilnavertes parlamentines funkcijas.
92
Kokį vaidmenį atliko 1918–1919 m. Taryba nepriklausomos Lietuvos valstybės kūrime?
Ji veikė kaip laikinas įstatymų leidėjas, užtikrinantis valstybės teisinių pagrindų kūrimą ir valdžios tęstinumą, tačiau jos galios buvo ribotos.
93
Kaip 1919 m. Pamatinių Dėsnių pataisos paveikė parlamentarizmą Lietuvoje?
Jos silpnino parlamentarizmą, nes Ministerių kabinetui buvo suteikta teisė leisti įstatymus be Tarybos aktyvaus dalyvavimo, o Valstybės Prezidentui – stipresnė vykdomosios valdžios kontrolė.
94
Kokia buvo pagrindinė britiško ir prancūziško valdymo modelių skirtumo esmė?
Britiškame modelyje parlamentas turi visišką suverenitetą, o prancūziškame modelyje vykdomoji valdžia (prezidentas ir ministrai) turi didesnę įtaką.
95
Kaip keitėsi Tarybos vaidmuo po 1919 m. balandžio 4 d. pataisų?
Tarybos įtaka sumažėjo, nes Valstybės Prezidentas tapo dominuojančia institucija, pavaldžia jam tapo tiek Ministrų kabinetas, tiek Taryba.
96
Kodėl parlamentarizmas vėl tapo centrine valdymo sistemos dalimi po Steigiamojo Seimo sušaukimo?
Steigiamasis Seimas buvo paskelbtas suverenios valstybės galios išreiškėju ir tapo pagrindine įstatymų leidybos institucija, sugrąžinant parlamentarizmo principus pagal Vakarų tradicijas.
97
Kokią įtaką turėjo laikinoji konstitucija parlamentarizmo sugrįžimui?
Ji aiškiai įtvirtino parlamentinę santvarką, kur Seimas buvo aukščiausia valdžios institucija, o vykdomoji valdžia tapo pavaldžia.
98
Kokias sąsajas galima įžvelgti tarp 1919 m. parlamentarizmo menkinimo ir valdžių padalijimo principo?
Vykdomoji valdžia tapo dominuojančia, o Taryba prarado suvereniteto poziciją, taip iš dalies atspindint prancūzišką valdžių padalijimo modelį.
99
Kaip Tarybos vaidmens pasikeitimai atspindi Lietuvos valdymo formos dinamiką?
Pereita nuo parlamentinės valdžios dominavimo prie vykdomosios valdžios sustiprėjimo, tačiau Steigiamasis Seimas atstatė parlamentinę santvarką.
100
Kodėl Tarybos vaidmuo 1919 m. buvo laikomas simboliniu?
Taryba neteko aktyvių teisėkūros galių, jos sprendimai buvo labiau formalūs, o įstatymų leidybos iniciatyva perėjo Ministerių kabinetui ir Prezidentui.
101
Kaip Steigiamasis Seimas užbaigė Tarybos kaip pagrindinės institucijos laikotarpį?
Perimdamas suverenitetą ir tapdamas pagrindine įstatymų leidybos institucija, Steigiamasis Seimas įtvirtino parlamentarizmą kaip centrinę Lietuvos valdymo formą.

TEISĖS ISTORIJA (6 decks)

Brainscape helps you reach your goals faster, through stronger study habits.
© 2025 Bold Learning Solutions. Terms and Conditions