3/12

Question 1

Kaip rusų teisė įsigaliojo inkorporuotose LDK žemėse?

Answer 1

Rusų teisė įsigaliojo palaipsniui. Pradžioje buvo palikta galioti LDK teisė, tačiau jos reikšmė nuolat mažėjo.

Question 2

Ką apėmė Rusijos įstatymų plėtra LDK žemėse?

Answer 2

Nuosekliai buvo diegiami Rusijos įstatymai, ir nedelsiant nustojo galioti LDK teisės normos:

1) ribojančios monarcho valdžią,

2) reglamentuojančios Seimo veiklą

3)susijusios su valstybės gynyba ir saugumu.

Question 3

Ką reiškė XIX a. pradžioje LDK baudžiamosios teisės ir baudžiamojo proceso panaikinimas?

Answer 3

LDK baudžiamoji teisė ir baudžiamasis procesas buvo panaikinti, o viešoji teisė buvo keičiama pirmiausia.

Question 4

Kaip buvo traktuojama privatinė teisė LDK pagal Rusijos valdžią iki 1840 m.?

Answer 4

Iki 1840 m. Rusijos valdžia toleravo LDK privatinę teisę

Question 5

Koks buvo teisės sisteminimo procesas Rusijos imperijoje XIX a. pirmoje pusėje?

Answer 5

XIX a. I pusėje vyko intensyvus teisės sisteminimo procesas, įskaitant 1830 m. Pilno Rusijos imperijos įstatymų rinkinio išleidimą, apimantį teisės aktus nuo 1649 m. iki 1825 m.

Question 6

Kas buvo Pilno Rusijos imperijos įstatymų rinkinio apimtis ir struktūra?

Answer 6

Pilnas Rusijos imperijos įstatymų rinkinys (1830 m.) apėmė teisės aktus nuo 1649 m. (Soboro statuto) iki 1825 m., turėjo 50 000 aktų, 40 tomų, kiekvienas apie 1000 puslapių, papildytų 6 tomų rodyklėmis.

Question 7

Koks buvo Rusijos imperijos įstatymų sąvado struktūros turinys?

Answer 7

Rusijos imperijos įstatymų sąvadas turėjo 15 tomų (nuo 1885 m. papildytas 16 tomas), su daugiau nei 42 000 straipsnių. Atnaujinimai buvo atlikti 1842, 1857 ir 1893 m.

Question 8

Kada buvo pradėtas taikyti Rusijos imperijos įstatymų sąvadas Lietuvoje?

Answer 8

Rusijos imperijos įstatymų sąvadas buvo pradėtas taikyti Lietuvoje nuo 1840 m.

Question 9

Kas buvo įtraukta į Rusijos imperijos įstatymų sąvado I tomą?

Answer 9

I tomas apėmė pagrindinius įstatymus ir valstybės įstaigų nuostatus.

Question 10

Ką apėmė X tomas, skirtas civiliniams įstatymams?

Answer 10

X tomas apėmė civilinius įstatymus, ir buvo naudojamas Lietuvoje tarpukariu kaip oficialus teisės šaltinis (1914 m. leidimas). Jis buvo suskirstytas į 4 knygas, apimančias šeimos teises, turtinių teisių įgijimą ir sutartines prievoles.

Question 11

Kokia buvo X tomo (civilinių įstatymų) kokybė ir įtaka?

Answer 11

X tomas buvo paveiktas 1804 m. Prancūzijos civilinio kodekso, tačiau jo kokybė buvo prasta. Rusų teisininkai kritikavo jį, pavadindami jį „teises karikatūra“. Civilinės teisės normos buvo išskaidytos, pavyzdžiui, valstiečių žemės nuosavybė buvo aprašyta IX tome.

Question 12

Kas buvo kritikuojama dėl X tomo civilinės teisės normų?

Answer 12

Civilinės teisės normos buvo išskaidytos, o sąvadas buvo artimesnis 1794 m. Prūsų žemės teisynui nei 1804 m. Prancūzijos kodeksui.

Question 13

Koks buvo civilinės teisės kodifikacijos procesas Rusijoje?

Answer 13

1885–1889 m. buvo parengtas Civilinių įstatymų rinkinys, apimantis Sąvado normas ir papildomą medžiagą. 1906 m. buvo baigtas rengti Civilinis kodeksas pagal 1896 m. Vokietijos civilinį kodeksą, tačiau jis nebuvo patvirtintas.

Question 14

Kokia buvo baudžiamosios teisės raida Rusijoje?

Answer 14

1) 1845 m. buvo išleistas Kriminalinių ir taisomųjų bausmių statutas,

2) 1864–1866 m. buvo priimti Bausmių įstatymai,

3) 1903 m. buvo patvirtinti Baudžiamieji nuostatai, kurie buvo taikomi Lietuvoje nuo 1915 m. Vokiečių okupacijos metu.

Question 15

Koks buvo baudžiamųjų nuostatų įsigaliojimas Lietuvoje per Vokiečių okupaciją?

Answer 15

1915–1918 m. vokiečiai Lietuvoje taikė 1903 m. Baudžiamuosius nuostatus, išverstus į vokiečių kalbą, kurie buvo panašūs į 1871 m. Vokietijos baudžiamąjį kodeksą.

Question 16

Kokia buvo vietinė teisė Pabaltijo ir Vakarų gubernijose Rusijos imperijoje?

Answer 16

Pabaltijo (Estija ir Latvija) ir Vakarų gubernijos turėjo „vietinę teisę“, kuri nebuvo įtraukta į Rusijos imperijos Pilną Rinkinį ir Įstatymų Sąvadą.

Question 17

Kokios buvo numatytos teisės kodifikacijos Pabaltijo ir Vakarų gubernijose?

Answer 17

Pabaltijo gubernijose buvo numatyta parengti vietos įstatymų sąvadą, o Vakarų gubernijose – atskirą vietos įstatymų sąvadą.

Question 18

Kas atsakingas už Vakarų gubernijų vietos įstatymų sąvado rengimą?

Answer 18

Už Vakarų gubernijų vietos įstatymų sąvado rengimą atsakingas buvo Charkovo universiteto profesorius Ignotas Danilavičius, buvęs Vilniaus universiteto profesorius.

Question 19

Koks buvo Vakarų gubernijų vietos įstatymų sąvado turinys?

Answer 19

Sąvadas turėjo preambulę ir 2070 paragrafų, reguliuojančių

1) luomų teisinę padėtį,
2) civilinius santykius,
3) civilinį procesą.

Question 20

Kodėl Vakarų gubernijų vietos įstatymų sąvadas nebuvo įgyvendintas?

Answer 20

Sąvadas turėjo įsigalioti 1839 m., tačiau nebuvo patvirtintas caro, ypač po 1831 m. sukilimo, kai vietinė teisė prarado elito palaikymą.

Question 21

Ką 1840 m. birželio 25 d. įvedė imperatorius Lietuvoje?

Answer 21

Imperatorius panaikino Trečiąjį Lietuvos Statutą ir vietinius įstatymus, o Vakarų gubernijose įvesta bendroji Rusijos imperijos teisė.

Question 22

Kokia buvo Sąvado reikšmė istorijai?

Answer 22

Nors Sąvado projektas neįsigaliojo ir buvo pamirštas, 1910 m. jis buvo išleistas Peterburge kaip svarbus Lietuvos teisės istorijos šaltinis.

Question 23

Kokią teisinę įtaką turėjo Pabaltijo gubernijų teisės sistema?

Answer 23

Pabaltijo gubernijų teisės sistema buvo pagrįsta vokiečių teisės doktrina, tačiau įtaką darė ir švedų, lenkų teisė, kanonų ir romėnų teisė.

Question 24

Kiek tomų surinkta vietinės teisinės medžiagos Pabaltijo gubernijose?

Answer 24

Surinkta 23 tomai vietinės teisinės medžiagos, o galutinį įstatymų sąvadą sudarė 4600 straipsnių.

Question 25

Kokia buvo Pabaltijo gubernijų įstatymų sąvado struktūra?

Answer 25

Sąvadas susidėjo iš trijų pagrindinių dalių: administracinės dalies (6 knygos, 1730 straipsnių), luomų teisės dalies (3 knygos, 1502 straipsniai) civilinių įstatymų (įvadas ir 4 knygos, 4600 straipsnių).

Question 26

Kada įsigaliojo Pabaltijo gubernijų įstatymų sąvado pirmosios dvi dalys?

Answer 26

Pirmosios dvi dalys įsigaliojo 1846 m.

Question 27

Kada įsigaliojo trečioji dalis Pabaltijo gubernijų įstatymų sąvado ir kokia jos reikšmė Lietuvoje?

Answer 27

Trečioji dalis įsigaliojo 1865 m. ir galiojo tarpukario Lietuvoje (1921 m.) Palangos valsčiuje ir kai kuriuose Zarasų apskrities kaimuose.

Question 28

Kokia buvo ketvirtosios ir penktosios Pabaltijo gubernijų įstatymų sąvado dalių padėtis?

Answer 28

Ketvirtoji ir penktoji dalys turėjo apimti civilinį ir baudžiamąjį procesą, tačiau jos nebuvo parengtos.

Question 29

Kodėl Lietuvos Užnemunės žemės neteko vietinės teisės galiojimo?

Answer 29

Lietuvos Užnemunės žemės Prūsijos karalystėje anksti neteko vietinės teisės galiojimo dėl Prūsijos vykdytos suvokietinimo politikos ir 1797 m. rugsėjo 1 d. įvestų Prūsijos įstatymų.

Question 30

Kokios priemonės buvo taikomos vykdant suvokietinimo politiką?

Answer 30

Įstaigose įvesta vokiečių kalba, siekta Lietuvos žemes paversti vientisa Prūsijos provincijų dalimi.

Question 31

Koks svarbiausias teisės aktas įvestas Užnemunėje?

Answer 31

1794 m. Bendroji prūsų provincijų žemės teisė (Prūsų žemės teisynas).

Question 32

Kiek straipsnių sudarė Prūsų žemės teisynas?

Answer 32

Per 19 tūkst. straipsnių, išdėstytų be bendros numeracijos.

Question 33

Kokios dvi dalys sudarė Prūsų žemės teisyną?

Answer 33

Bendroji teisė (daiktinė ir prievolinė teisė). Specialioji teisė (baudžiamoji teisė, santuokos ir šeimos teisė, administracinė teisė ir kt.).

Question 34

Kokie buvo Prūsų teisyno tikslai?

Answer 34

Reglamentuoti visas gyvenimo sritis, apibrėžti kiekvieno piliečio vietą valstybėje ir „užtikrinti lygybę bei teisingumą“ pagal luominės visuomenės principus.

Question 35

Kaip buvo užtikrinamas griežtas Prūsų teisyno laikymasis?

Answer 35

Teismams drausta aiškinti įstatymus ar kurti naujas normas; už pažeidimus grėsė baudos.

Question 36

Kokiomis kalbomis buvo prieinamas Prūsų teisynas?

Answer 36

Parašytas vokiečių kalba, gyventojams išverstas į lotynų kalbą; kai kurios dalys parengtos lenkų kalba.

Question 37

Kokie papildomi įstatymai galiojo Užnemunėje?

Answer 37

1793 m. Civilinio proceso įstatymas. 1717 m. Baudžiamojo proceso įstatymas (su 1805 m. redakcija).

Question 38

Kokie buvo pagrindiniai svetimos teisės Užnemunėje bruožai?

Answer 38

Reglamentuota visa visuomenės veikla, akcentuota luominė lygybė, užtikrinta centralizuota kontrolė detaliais normų aprašymais griežta teismų priežiūra.

Question 39

Kada ir kokiomis aplinkybėmis buvo įvestas Prancūzijos Civilinis kodeksas (CK) Lietuvos teritorijoje?

Answer 39

1804 m. Prancūzijos Civilinis kodeksas buvo įvestas Užnemunėje 1808 m. gegužės 1 d., panaikinus Prūsijos teisę.

Question 40

Iš ko susideda 1804 m. Prancūzijos Civilinis kodeksas?

Answer 40

CK susideda iš trumpo įvado ir trijų knygų, iš viso 2281 straipsnio.

Question 41

Kada įsigaliojo Prancūzijos Prekybos kodeksas Lietuvos Užnemunėje?

Answer 41

1809 m. gegužės 1 d.

Question 42

Kaip Rusijos valdžia pradžioje traktavo Prancūzijos kodeksus?

Answer 42

Rusijos valdžia iš pradžių panaikino Prancūzijos Civilinį kodeksą ir Prekybos kodeksą, bet vėliau leido lenkams pataisyti CK

Question 43

Kas buvo pakeista 1825 m. Lenkijos Karalystės Civiliniame kodekse?

Answer 43

Įvadas ir pirmoji knyga pakeisti 1–515 straipsniais. Pritaikyti 1836 m. Santuokos įstatymas ir 1818 m. bei 1825 m. Hipotekos įstatymai. Civilinė metrikacija pakeista bažnytine.

Question 44

Kaip buvo vadinamas 1804 m. Prancūzijos CK tarpukario Lietuvos Užnemunėje?

Answer 44

Nepaisant pakeitimų, kodeksas buvo neoficialiai vadinamas Napoleono kodeksu.

Question 45

Kurios Prancūzijos Civilinio kodekso dalys galiojo Užnemunėje tarpukariu?

Answer 45

1804 m. CK antroji ir trečioji knygos.

Question 46

Kokios kalbos buvo naudojamos Lenkijos Karalystės įstatymų leidyboje?

Answer 46

Lenkijos Karalystės įstatymai buvo leidžiami lenkų ir rusų kalbomis, o po 1918 m. pradėti versti į lietuvių kalbą.

Question 47

Koks buvo svarbiausias 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos politinis įvykis?

Answer 47

Lietuva paskelbė nepriklausomą valstybę, kai Aukščiausioji Taryba – Atkuriamasis Seimas priėmė aktą „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“.

Question 48

Kokiais istoriniais dokumentais rėmėsi 1990 m. Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas?

Answer 48

1918 m. vasario 16 d. Nutarimu ir 1920 m. gegužės 15 d. Rezoliucija.

Question 49

Kokią funkciją atliko Lietuvos Taryba ir Steigiamasis Seimas?

Answer 49

Kūrė valstybės atkūrimo pagrindus. Priėmė ordinarinius įstatymus. Prižiūrėjo Vyriausybės veiklą.

Question 50

Kuo išsiskyrė Lietuvos Tarybos ir Steigiamojo Seimo veikla valdžios pasidalijimo požiūriu?

Answer 50

Šios institucijos derino steigiamąją ir įsteigtąją valdžią, susitelkusią vienose rankose.

Question 51

Kodėl steigiamąją ir įsteigtąją valdžią derinančios institucijos yra laikomos teisiniu fenomenu Lietuvos istorijoje?

Answer 51

Toks valdžios sutelkimas leido vienai institucijai spręsti valstybės atkūrimo ir praktinius valdymo klausimus.

Question 52

Kada ir kodėl vyko 1917 m. Vilniaus konferencija?

Answer 52

rugsėjo 18–22 d. Vilniuje, siekiant remti Lietuvos reikalus ir atstovauti visai Lietuvai.

Question 53

Koks buvo pagrindinis Vilniaus konferencijos sprendimas?

Answer 53

Nutarta remti „visuotinu lietuvių siekimu“ ir įkurti Tautos tarybą, kuri vėliau tapo Lietuvos Taryba.

Question 54

Kada buvo įkurta Lietuvos Taryba, ir kaip ji buvo pavadinta vėliau?

Answer 54

Lietuvos Taryba įkurta 1917 m. rugsėjo 24 d., o 1918 m. liepos 11 d. pervadinta į Lietuvos Valstybės Tarybą.

Question 55

Koks buvo Lietuvos Tarybos vaidmuo?

Answer 55

Lietuvos Taryba veikė kaip lietuvių tautos atstovybė ypatingomis aplinkybėmis, siekė nustatyti nepriklausomos Lietuvos pagrindus ir santykius su kitomis valstybėmis.

Question 56

Kokiu raštu Lietuvos Taryba paskelbė savo atstovavimą lietuvių tautai?

Answer 56

1918 m. spalio 20 d. rašte Vokietijos vyriausybei Taryba teigė esanti „vienintelė lietuvių tautos atstovybė“.

Question 57

Kodėl Vilniaus konferencija ir Lietuvos Taryba sulaukė kritikos?

Answer 57

Jos nebuvo išrinktos demokratiniu būdu kaip tautos steigimo institucijos.

Question 58

Ką Vilniaus konferencija nutarė dėl Steigiamojo Seimo?

Answer 58

Steigiamasis Seimas turi būti sušauktas Vilniuje. Jis turi galutinai nustatyti Lietuvos nepriklausomybės pagrindus ir santykius su kitomis valstybėmis. Seimas turi būti demokratiniu būdu išrinktas visų gyventojų.

Question 59

Ką numatė 1917 m. Vilniaus konferencijos politinė rezoliucija?

Answer 59

„Lietuvos valstybės pamatus ir jos santykius su kitomis valstybėmis privalo galutinai nustatyti Steigiamasis Seimas, išrinktas demokratiniu būdu.“

Question 60

Kas yra „klasikinė demokratijos konstrukcija“ pagal M. Romerį?

Answer 60

Tai teorija, kurioje steigiamoji valdžia priklauso tik tautai. Tauta tiesiogiai arba per specialiai išrinktą instituciją, pvz., Steigiamąjį Seimą, turi teisę kurti ar atkurti valstybę ir nustatyti jos konstituciją.

Question 61

Kokias teises Lietuvos Taryba turėjo pagal savo teisinę padėtį?

Answer 61

Taryba neturėjo teisės paskelbti valstybės atkūrimo ar priimti konstitucijos. Jos funkcijos buvo ribotos, apėmė skubius darbus, tokius kaip Steigiamojo Seimo rinkimų organizavimas.

Question 62

Ką Taryba nuveikė konstitucinių pagrindų kūrimo srityje?

Answer 62

Taryba priėmė Laikinąją Konstituciją (Pamatinius Dėsnius), kurie buvo esminiai valstybės atkūrimo ir konstitucijos nustatymo procesui, bei organizavo Steigiamojo Seimo rinkimus.

Question 63

Kaip konstitucijos priėmimas siejasi su steigiamąja valdžia?

Answer 63

Konstitucija pagal savo prigimtį yra steigiamasis aktas, nes ji apibrėžia naują politinę ir teisinę sistemą. Steigiamoji valdžia priklauso tautai ir įgyvendinama per specialiai išrinktas institucijas, pvz., Steigiamąjį Seimą.

Question 64

Kodėl kyla klausimas dėl Lietuvos Tarybos veiklos atitikimo demokratijos teorijai?

Answer 64

Romerio teorija reikalauja, kad steigiamoji valdžia būtų visiškai autonomiška. Tarybos ribotos galios, priimant konstitucinius aktus ir organizuojant Steigiamąjį Seimą, kelia klausimą, ar ši praktika neprasilenkė su demokratijos nuostatomis.

Question 65

Ar laikinoji konstitucija (1918–1919 m.) atitiko steigiamąją funkciją?

Answer 65

Laikinoji konstitucija nebuvo tik laikinas teisės aktas – ji atliko steigiamąją funkciją, nes apibrėžė naujos politinės ir teisinės sistemos pagrindus. Vis dėlto jos priėmimas kėlė teorinių iššūkių dėl Tarybos ribotų galių.

Question 66

Koks buvo Tarybos demokratijos vizijos įgyvendinimo tikslas?

Answer 66

Taryba siekė įgyvendinti demokratinę viziją organizuodama Steigiamąjį Seimą, kuris galutinai nustatytų Lietuvos valstybės nepriklausomybės pagrindus ir konstituciją.

Question 67

Kaip valstybės funkcijas perimdavo kitos institucijos krizės ar okupacijos metu?

Answer 67

Kai sutrikdavo pagrindinių valstybės institucijų veikla, jų funkcijas perimdavo viešosios institucijos, pasitelkdamos veiksmingus teisės ir politikos mechanizmus, kaip bajorų konfederacijos ar seimeliai.

Question 68

Kas buvo generalinis LDK bajorų suvažiavimas ir kokia jo paskirtis?

Answer 68

Tai buvo institucija, sušaukiama, jei Seimas nesugebėdavo priimti sprendimų dėl liberum veto. Ji atliko teisėkūros funkciją, dalyvaujant valdovui, senatoriams ir pavietų atstovams.

Question 69

Ką darydavo pavietų seimeliai, jei generalinis suvažiavimas nepavykdavo?

Answer 69

Pavietų seimeliai perimdavo teisėkūros funkciją ir priimdavo nutarimus vietos lygmeniu.

Question 70

Kas buvo bajorų konfederacijos ir kada jos naudotos?

Answer 70

Tai bajorų organizacijos, kurios galėjo priimti aktus savo kontroliuojamose teritorijose. Jos buvo svarbios, kai kitos institucijos neveikė, pvz., XVIII a. Baro konfederacija prieš svetimų valstybių agresiją.

Question 71

Kokia buvo bajoro teisė paskelbti konfederaciją?

Answer 71

Kiekvienas bajoras galėjo teisiškai skelbti konfederaciją ir pritraukti kitus bajorus. Tai buvo svarbi teisinė galimybė ginti valstybės interesus net krizės sąlygomis.

Question 72

Kaip politinė tauta galėjo tęsti teisėkūrą, net jei dauguma buvo nuslopinta?

Answer 72

Likusieji politinės tautos nariai galėjo kalbėti visos tautos vardu, priimti konstitucinius aktus ir imtis valstybės atkūrimo darbų.

Question 73

Kokiais XIX–XX a. įvykiais tęsėsi teisėkūros mechanizmų tradicija?

Answer 73

Teisėkūros tęstinumas matomas per sukilimus, Didįjį Vilniaus seimą, Vilniaus konferenciją (1917 m.), Lietuvos tarybos veiklą ir LLKS deklaraciją (1949 m.).

Question 74

Kokie svarbiausi teisiniai aktai įtvirtino Lietuvos nepriklausomybę?

Answer 74

1918 m. Vasario 16 d. Lietuvos Tarybos nutarimas paskelbė nepriklausomybę, o 1949 m. LLKS deklaracija pratęsė nepriklausomybės kovos tradiciją.

Question 75

Kaip bajorų konfederacijos padėjo išlaikyti teisėkūrą krizės sąlygomis?

Answer 75

Jos suvienydavo bajorus bendram tikslui ir užtikrindavo teisėkūros veiklą, kai kitos institucijos neveikė.

Question 76

Kokia LLKS deklaracijos (1949 m.) reikšmė Lietuvos teisėkūros tradicijai?

Answer 76

Ji simbolizavo teisėkūros ir kovos už nepriklausomybę tęstinumą, tapdama svarbiu Lietuvos laisvės ir valstybingumo įtvirtinimo dokumentu.

Question 77

Koks buvo Tarybos pagrindinis tikslas tautos vardu?

Answer 77

Taryba turėjo kalbėti tautos vardu, siekdama išsaugoti tautos egzistavimą ir atkurti valstybę, priimdama konstitucinius aktus.

Question 78

Koks romėnų principas atspindi Tarybos tikslą?

Answer 78

„Salus populi suprema lex“ (tautos gerovė yra aukščiausia teisė).

Question 79

Ar Tarybos veikla prieštaravo demokratijos vertybėms?

Answer 79

Ne, Tarybos veikla neprieštaravo demokratijos vertybėms ir nesiekė pažeisti kitų konstitucinių vertybių.

Question 80

Ką reiškia terminas „galutinai“ Tarybos veikloje?

Answer 80

Terminas „galutinai“ rodo, kad Taryba atliko preliminarų vaidmenį, o galutiniai valstybės atkūrimo darbai buvo skirti Steigiamajam Seimui.

Question 81

Koks buvo Tarybos vaidmuo Vilniaus konferencijos ir 1918 m. vasario 16 d. nutarimo kontekste?

Answer 81

Taryba buvo atsakinga už valstybės atkūrimą, atliko pirmuosius veiksmus ir veikė kaip tautos atstovybė.

Question 82

Kodėl svarbus Tarybos statusas ir pripažinimas?

Answer 82

Tarybos pripažinimas Lietuvoje ir užsienyje buvo būtinas jos veiklos legitimavimui, ypač santykiuose su vokiečių valdžia.

Question 83

Kokie dokumentai buvo svarbūs Tarybos veikloje?

Answer 83

1917 m. gruodžio 17 d. ir 1918 m. vasario 16 d. nutarimai bei konstitucinės monarchijos projektas.

Question 84

Kaip reikia vertinti Tarybos veiklą?

Answer 84

Atsižvelgiant į bendrą politinį, socialinį ir istorinį kontekstą, taip pat į kaimyninių tautų pastangas atkurti valstybingumą.

Question 85

Kokios buvo Tarybos ir Steigiamojo Seimo funkcijos valstybės atkūrimo procese?

Answer 85

Taryba atliko pirmuosius atkūrimo veiksmus, o Steigiamasis Seimas turėjo „galutinai“ atlikti šį darbą.

Question 86

Kokie išoriniai veiksniai turėjo įtakos Tarybos veiklai?

Answer 86

Vokiečių valdžios poveikis, kaimyninių tautų valstybingumo atkūrimo pastangos ir bendras istorinis-politinis kontekstas.