Brainscape's Knowledge GenomeTM


Top Flashcards (Certified)
All Flashcards

TEISĖS ISTORIJA > 2/12 > Flashcards

2/12 Flashcards

(105 cards)

Start Studying
1
Q

Kokia buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) teritorinė sandara iki XV a. pabaigos?

A

LDK teritorija susidėjo iš žemių (sričių), ir valdymą vykdė didžiojo kunigaikščio paskirti vietininkai.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
2
Q

Kada atsirado vaivadijos LDK ir kas tapo vaivadais?

A

Vaivadijos atsirado XV a. pabaigoje – XVI a. pradžioje, o didžiojo kunigaikščio vietininkai tapo vaivadomis.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
3
Q

Kada Vilniaus ir Trakų žemės tapo vaivadijomis?

A

Vilniaus ir Trakų žemės tapo vaivadijomis 1413 m. pagal bendravalstybinę privilegiją.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
4
Q

Kas buvo seniūnijos ir kaip jos buvo organizuotos?

A

Seniūnijos buvo administraciniai vienetai, kuriems vadovavo seniūnai. Jos galėjo būti savarankiškos arba priklausyti vaivadijoms.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
5
Q

Koks buvo valdymo hierarchija LDK?

A

Formali hierarchija: vaivada > seniūnas > valsčiaus laikytojas.

Faktiškai kai kurie seniūnai buvo prilyginami vaivadoms.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
6
Q

Koks buvo žemaitijos, Gardino ir Lucko seniūnų statusas LDK?

A

Žemaitijos, Gardino ir Lucko seniūnai buvo Slaptosios tarybos nariai, o tai rodė jų aukštesnį statusą už kai kuriuos vaivadas.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
7
Q

Kaip buvo skiriami pareigūnai LDK?

A

Didysis kunigaikštis steigė seniūnijas ir valsčius kaip apdovanojimą už tarnybą arba lojalumą. Pareigūnai gaudavo dalį mokesčių ir rinkliavų vietoje atlyginimo.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
8
Q

Kiek laiko veikė sričių seimai Žemaitijoje ir prijungtose slavų žemėse?

A

Sričių seimai veikė iki XVI a. vidurio, o vėliau juos pakeitė pavietų seimeliai.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
9
Q

Koks buvo sričių seimų sudėtis?

A

Sričių seimuose dalyvavo:
1) vietos pareigūnai,

2) bajorai,

3) dvasininkai,

4) pasiturintys miestiečiai.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
10
Q

Kokios buvo sričių seimų administracijos funkcijos?

A

Be didžiojo kunigaikščio paskirtos administracijos, veikė vietos savivaldos institucijos (sričių seimai), kurie vadovavosi vietos paprotine teise.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
11
Q

Kokių funkcijų vykdymą užtikrino sričių seimai?

A

Sričių seimai sprendė:
1) teisėkūros ir teisingumo klausimus,

2) mokesčius,

3) srities apsaugą,

4) gynybą,

5) bajorų žemės nuosavybės bylas

6) vietos administracijos pareigūnų rinkimus.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
12
Q

Kur kreipdavosi sričių seimai dėl privilegijų?

A

Sričių seimai prašydami privilegijų kreipdavosi į :
1) Seimą,

2) Ponų tarybą

3) didįjį kunigaikštį

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
13
Q

Kodėl sričių seimai išnyko?

A

Sričių seimai išnyko po XVI a. vidurio, kai jų funkcijas perėmė pavietų seimeliai.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
14
Q

Koks buvo pagrindinis 1565 m. reformos tikslas LDK?

A

Reformos tikslas buvo gerinti LDK valstybės valdymo ir administracijos efektyvumą, pertvarkant valstybės teritoriją siekiant aiškesnės struktūros.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
15
Q

Kaip buvo suskirstyta LDK po 1565 m. reformos?

A

LDK buvo suskirstyta į 13 vaivadijų, įtraukiant Žemaičių seniūniją, kuri buvo prilyginta vaivadijai.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
16
Q

Kiek pavietų buvo suformuota LDK ir kaip jie buvo suskirstyti?

A

LDK buvo sukurti 30 pavietų, išsidėsčiusių per visas vaivadijas. Dauguma vaivadijų turėjo 2-3 pavietus, tačiau Vilniaus vaivadija turėjo 5, Trakų vaivadija – 4, o keturios vaivadijos turėjo tik po 1 pavietą.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
17
Q

Kaip pasikeitė pavieto sąvoka po 1565 m. reformos?

A

Pavietas tapo administraciniu vienetu, tačiau ankstesniais laikais (XV a. – XVI a. pirmoje pusėje) pavietas reiškė teritoriją, kurioje tam tikras pareigūnas vykdė valdžią (tai galėjo būti valsčiai, seniūnijos ar net pačios vaivadijos).

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
18
Q

Ką reformos pokyčiai reiškė administraciniu požiūriu?

A

Reforma sustiprino centralizuotą valdymą, leisdama efektyviau vykdyti valdžios funkcijas regionuose, geriau organizuoti mokesčių rinkimą, teismų veiklą ir kitus administracinius procesus.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
19
Q

Kas buvo vaivada ir kokia buvo jo kompetencija LDK?

A

Vaivada buvo pagrindinis vaivadijos vadovas, kurio kompetencija liko nepakitusi po reformos.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
20
Q

Koks buvo kašteliono vaidmuo vaivadijoje?

A

Kaštelionas buvo antras pagal svarbą pareigūnas, valdovo arba kunigaikščio skiriamas, ir veikė kaip vaivados pavaduotojas bei bajorų vadas centriniame paviete.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
21
Q

Kada atsirado kašteliono pareigos Vilniaus ir Trakų vaivadijose?

A

Kašteliono pareigos atsirado Vilniaus ir Trakų vaivadijose dar 1413 m., o kitose vaivadijose jos buvo įsteigtos tik vaivadijų reformos metu.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
22
Q

Kas buvo pavaivadis ir kokios buvo jo pareigos?

A

Pavaivadis buvo atsakingas už vaivados potvarkių vykdymą ir buvo skiriamas vaivados iš vietinių bajorų.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
23
Q

Kas buvo pavieto maršalka ir kaip jis buvo skiriamas?

A

Pavieto maršalka buvo aukščiausias pavieto pareigūnas, skiriamas didžiojo kunigaikščio.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
24
Q

Kokia buvo pavieto maršalkos dviguba padėtis?

A

Pavieto maršalka buvo tiek vyriausybės atstovas paviete, tiek bajorų korporacijos vadas. Bajorų korporaciją sudarė tik bajorai ir dvarų savininkai, kurie turėjo politinių teisių paviete.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
25
Kokios funkcijos priklausė pavieto maršalkai taikos metu?
Taikos metu pavieto maršalka pirmininkavo pavietų seimeliams.
26
Kokios funkcijos priklausė pavieto maršalkai karo metu?
Karo metu pavieto maršalka vadovavo bajorų kariuomenei, kurią sudarydavo bajorai, organizuojantys karinį vienetą – „vėliavą“.
27
Kokia buvo maršalkos pareigų situacija centriniame vaivadijos paviete?
Centrinio vaivadijos pavieto maršalkos pareigų nebuvo, jas atlikdavo kaštelionas.
28
: Kokia buvo pilies seniūno atsakomybė LDK?
Pilies seniūnas užtikrino viešąją tvarką ir saugumą, buvo pilies teismo pirmininkas.
29
Kokia buvo pakamario funkcija LDK?
Pakamarys vadovavo dvarų ribų nustatymui, organizavo žemės matavimus dalyvavo sudarant žemės perleidimo aktus kaip ekspertas ar liudytojas.
30
Ką veikė horodnyčiai LDK?
Horodnyčiai buvo atsakingi už: 1) pilių ir tvirtovių saugumą bei gynybą, 2) rūpinosi ginklų ir amunicijos tiekimu, 3) rinko mokesčius įgulos išlaikymui.
31
Kokia buvo vėliavininko (karūžo) funkcija LDK?
Vėliavininkas nešė pavieto vėliavą, informavo bajorus apie mobilizaciją, surinkdavo bajorus, sudarydavo sąrašus ir tikrindavo ginkluotę bei amuniciją.
32
Ką veikė vaiskis LDK?
Vaiskis organizavo pavieto teritorijos apsaugą ir gynimą, kai pavieto maršalkas ir vėliavininkas buvo išvykę.
33
Kokia buvo seniūno ir laikytojo vaidmuo LDK valsčiuose?
Seniūnas buvo didesnio valsčiaus vadovas, laikytojas – mažesnio. Abu buvo skiriami Didžiojo kunigaikščio.
34
Kas sudarė valsčių LDK?
Valsčius sudarė tik valstybinės žemės. Bajorų ir dvasininkų dvarai nepriklausė valsčiui – jie buvo priskirti pavietui ir vaivadijai.
35
Kokie buvo valdžios apribojimai seniūnams ir laikytojams LDK?
Seniūnai ir laikytojai neturėjo valdžios privačių dvarų valstiečiams. Pilies seniūnas ir vaivada galėjo teisti dvarininkų valstiečius, jei to nedarė jų ponai.
36
Koks buvo Didžiojo kunigaikščio dvarų administravimas?
Seniūnai ir laikytojai dažnai buvo Didžiojo kunigaikščio dvarų laikytojai ir administravo bei teisė Didžiojo kunigaikščio valstiečius kaip rūmų administracijos pareigūnai.
37
Kiek rūšių pavieto seimeliai buvo išskiriami LDK ir kokios jų pagrindinės rūšys?
Išskiriamos penkios pagrindinės pavieto seimelių rūšys: priešseiminiai, poseiminiai, rinkiminiai, grabnyčių kaptūriniai seimeliai.
38
Kas buvo priešseiminiai seimeliai LDK?
Priešseiminiai seimeliai buvo organizuojami gavus didžiojo kunigaikščio universalą dėl didžiojo seimo sušaukimo, ir jų paskirtis buvo 1) aptarti seimo darbotvarkę, 2) rinkti atstovus į seimą 3) parengti instrukciją.
39
Kuo buvo svarbūs poseiminiai seimeliai LDK?
Poseiminiai seimeliai, reglamentuoti tik III Lietuvos Statute, buvo skirti išklausyti atstovų ataskaitas apie jų veiklą seime ir supažindinti su seimo nutarimais.
40
Kokie buvo rinkiminiai seimeliai LDK?
Rinkiminiai seimeliai buvo organizuojami rinkti kandidatus į įvairias pavieto administracijos ir teismo pareigas, užtikrinant, kad pavieto administracija būtų tinkamai įgaliota.
41
Ką apima grabnyčių seimeliai LDK?
Grabnyčių seimeliai buvo skirti rinkti Lietuvos Vyriausiojo tribunolo narius ir spręsti kitus pavieto reikalus, organizuojami kasmet vasario 2 d.
42
Kokia buvo kaptūrinių seimelių paskirtis LDK?
Kaptūriniai seimeliai buvo rengti po didžiojo kunigaikščio mirties, kad tvarkytų pavieto reikalus iki naujo valdovo išrinkimo. Bajorai atvykdavo ginkluoti ir su gedulo kepurėmis.
43
Kas pirmininkavo pavieto seimeliams LDK?
Pavieto seimeliams pirmininkavo pavieto maršalka arba aukštesnis pareigūnas, o XVII a. viduryje buvo įvesta tvarka, kad seimeliams būtų renkamas laikinas pirmininkas
44
Kokia buvo pavieto seimelių veiklos trukmė ir kaip buvo registruojami nutarimai?
Seimelių trukmė nebuvo griežtai nustatyta, išskyrus priešseiminius seimelius, kurie galėjo trukti iki 4 dienų. Nutarimai buvo įrašomi į Žemės arba pilies teismo knygas.
45
Kokia buvo pavieto seimelių istorinė reikšmė LDK?
XVI a. reformos sustiprino tarnybinių bajorų vaidmenį sprendžiant vidaus ir užsienio politiką, o pavietai ir valsčiai tapo savarankiškais vienetais su mažesne centrinės valdžios kontrole.
46
Kokia buvo priešseiminių seimelių organizavimo tvarka pagal Lietuvos Statutus?
Pagal II Lietuvos Statutą priešseiminiai seimeliai turėjo vykti ne vėliau kaip 4 savaitės prieš seimą, o pagal III Statutą – ne vėliau kaip 6 savaitės.
47
Kas buvo pagrindinė priešseiminių seimelių funkcija LDK?
Pagrindinė funkcija buvo aptarti seimo darbotvarkę, rinkti atstovus į seimą ir parengti instrukcijas atstovams.
48
Kas sudarė bajorų korporaciją rinkiminiuose seimeliuose?
Bajorų korporaciją sudarė tik bajorai, dvarų savininkai, kurie turėjo politines teises paviete.
49
Kaip buvo tvarkomi pavieto seimelių nutarimai LDK?
Pavieto seimelių nutarimai buvo įrašomi į Žemės arba pilies teismo knygas, kad būtų užtikrinta jų teisėtumas ir galiojimas.
50
Kaip pavieto seimeliai prisidėjo prie vidaus ir užsienio politikos LDK?
Pavieto seimeliai sustiprino tarnybinių bajorų vaidmenį, leido spręsti vietos ir valstybės lygio politinius klausimus, todėl pavietai tapo savarankiškesni.
51
Kokia buvo teisminės valdžios struktūra LDK?
LDK teisminė valdžia nebuvo atskirta nuo įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios. Byloje dalyvavo urėdai, dignitoriai, Ponų taryba, Seimas, Didysis kunigaikštis (aukščiausiasis teisėjas).
52
Kaip buvo sprendžiama, į kurį teismą kreiptis iki 1542 m.?
Iki 1542 m. ieškovas pats spręsdavo, į kurį teismą kreiptis, ir dažnai rinkdavosi Didžiojo kunigaikščio teismą.
53
Kokią teisę turėjo bajorai pagal 1447 m. bendravalstybinę privilegiją?
Bajorams buvo leista teisti savo valstiečius, o valstybinių teismų jurisdikcija apėmė tik svarbiausias baudžiamąsias bylas.
54
Koks buvo LDK teismo proceso praktikos bruožas?
Parengtinis tardymas nebuvo atskirtas nuo bylos nagrinėjimo, ir tardymo sistema neegzistavo – tas, kas teisdavo, tas ir tardydavo.
55
Koks buvo Didžiojo kunigaikščio vaidmuo teismuose?
Didysis kunigaikštis asmeniškai neieškojo įrodymų, bet pavedė tai vaivadai arba seniūnui, kurie perduodavo užduotis žemesniesiems pareigūnams.
56
Ką atlikdavo diečkus LDK teismuose?
Diečkus šaukė atsakovą į teismą, sulaikydavo kaltinamąjį, paskirdavo turto areštą vykdydavo teismo sprendimus.
57
Kaip derėjo diečkus ir vižas teismo sistemoje?
Diečkaus ir vižo kompetencija iš dalies sutapdavo, todėl kartais vienas kito pareigas galėjo pavadauti.
58
Ką atlikdavo vižas LDK teismuose?
Vižas buvo oficialus liudytojas, paliudydavo veiksmus ar įvykius, apžiūrėdavo teisės pažeidimo vietą, nustatydavo padarytą žalą prižiūrėdavo tvarką teisme.
59
Kokia buvo teismų sistema Lietuvoje pagal 1542 m. įvestą reformą?
Lietuvoje buvo įvesta ketverių pakopų teismų sistema: 1) Seniūno arba valsčiaus laikytojo teismas (pirmoji grandis). 2) Vaivados teismas (antroji grandis). 3) Ponų tarybos teismas (trečioji grandis). 4) Didžiojo kunigaikščio teismas (ketvirtoji grandis).
60
Ką veikė Didžiojo kunigaikščio teismas pagal 1542 m. teismų sistemą?
Didžiojo kunigaikščio teismas nenagrinėjo bylų tiesiogiai. Bylos buvo pavestos komisarų teismui (Ponų tarybos nariams), asesorių teismui (rūmų administracijos pareigūnams) referendorių teismui (nagrinėjo apeliacijas dėl valstybinių valstiečių ir miestiečių ginčų).
61
Kokia buvo bylų nagrinėjimo tvarka pagal 1542 m. teismų sistemą?
Bylos pradėdavo seniūno teisme, po to galėjo būti apeliuojama į vaivados teismą, vėliau į didžiojo kunigaikščio teismą, o galutinis sprendimas galėjo būti apskųstas Ponų tarybos teisme ir dar kartą – didžiajam kunigaikščiui.
62
Kokia buvo stambių žemvaldžių ir bajorų teisė kreiptis į teismą?
Stambieji žemvaldžiai ir aukštieji pareigūnai galėjo tiesiogiai kreiptis į Didžiojo kunigaikščio arba Ponų tarybos teismą, nes tarnybiniai bajorai nepasitikėjo seniūnų teismų sprendimais.
63
Ką įvedė teismų reforma 1564 m.?
Teismų reforma 1564 m. sukūrė dvi teismo instancijas: Pavieto teismai (pirmoji instancija). Didžiojo kunigaikščio teismas (antroji apeliacinė instancija). Reforma buvo įtvirtinta Antrajame Lietuvos Statute.
64
Kokia buvo Žemės Teismo paskirtis LDK?
Žemės Teismas nagrinėjo civilines bylas, kuriose dalyvavo bent vienas bajoras.
65
Kas sudarė Žemės Teismą?
Žemės Teismą sudarė teisėjas, pateisėjas raštininkas.
66
Kaip buvo renkami Žemės Teismo kandidatai?
Kandidatus rinko pavieto bajorai, o patvirtindavo didysis kunigaikštis.
67
Kiek kartų per metus vykdavo Žemės Teismo sesijos?
Žemės Teismo sesijos vykdavo 3 kartus per metus ir trukdavo apie 3 savaites.
68
Kokia buvo Pilies Teismo paskirtis LDK?
Pilies Teismas nagrinėjo baudžiamosios bylas, kuriose dalyvavo bent vienas bajoras.
69
Kas sudarė Pilies Teismą?
Pilies Teismą sudarė pilies seniūnas (arba vaivada), pilies teisėjas ir raštininkas.
70
Kiek kartų per mėnesį vykdavo Pilies Teismo sesijos ir kiek jos trukdavo?
Pilies Teismo sesijos vykdavo kiekvieną mėnesį ir trukdavo dvi savaites.
71
Kokia buvo Pakamario Teismo paskirtis?
Pakamario Teismas nagrinėjo ginčus dėl bajorų žemės sklypų (dvarų) ribų.
72
Kas sudarė Pakamario Teismą?
Pakamario Teismą sudarė vienas pakamarys arba jo paskirtas pavaduotojas kamarnikas.
73
Kaip buvo renkamas Pakamario teismo pakamarys?
Iš pradžių pakamarį skirdavo didysis kunigaikštis, vėliau, pagal Trečiąjį Lietuvos Statutą, pavieto bajorai rinko 4 kandidatus, o didysis kunigaikštis tvirtino vieną iš jų.
74
Kiek dažnai veikė Pakamario Teismas?
Pakamario Teismas buvo nuolat veikiantis teismas.
75
Ką reiškė kaptūriniai teismai LDK po Didžiojo Kunigaikščio mirties?
Kaptūriniai teismai buvo organizuojami pavietuose po Didžiojo Kunigaikščio mirties ir užtikrino teisinių sprendimų tęstinumą, kol buvo išrinktas naujas valdovas.
76
Kas sudarė kaptūrinį teismą?
Kaptūrinis teismas buvo sudarytas iš Žemės, Pilies ir Pakamario teismo narių.
77
Ką darė naujai karūnuotas valdovas su kaptūriniais teismų sprendimais?
Po naujo valdovo karūnavimo, jis tvirtino visus kaptūrinio teismo sprendimus.
78
Ką nagrinėjo kaptūriniai teismai?
Kaptūriniai teismai nagrinėjo visas bylas, kol buvo karūnuotas naujas valdovas.
79
Koks buvo kaptūrinio teismo paskirtis LDK po Didžiojo Kunigaikščio mirties?
Kaptūriniai teismai užtikrino teisinę tvarką ir išvengė teisinio chaoso laikotarpiu, kol buvo paskirtas naujas valdovas.
79
Kaip kaptūriniai teismai padėjo LDK politinei sistemai?
Kaptūriniai teismai užtikrino, kad bylos būtų nagrinėjamos nepriklausomai nuo valdovo, taip užtikrinant teisinių sprendimų tęstinumą ir stabilumą valstybėje.
80
Kas buvo atsakingas už pavieto teismų sprendimų vykdymą?
Vaznis buvo atsakingas už pavieto teismų sprendimų vykdymą.
81
Kokia buvo vaznio pareiga pavieto teismuose?
Vaznis turėjo užtikrinti, kad pavieto teismų sprendimai būtų įgyvendinti tinkamai ir laiku.
82
Kas rinko vaznio kandidatūrą?
Vaznio kandidatūrą rinkdavo pavieto bajorai.
83
Kas tvirtindavo vaznio kandidatūrą?
Vaznio kandidatūrą tvirtindavo vaivada.
84
Kas buvo generolas arba vyriausiasis vaznis paviete?
Generolas arba vyriausiasis vaznis buvo pavieto pareigūnas, turintis didesnę atsakomybę ir galią nei kiti vazniai.
85
Kokia funkcija buvo suteikta Vyriausiajam Lietuvos tribunolui nuo 1581 m.?
Vyriausiasis Lietuvos tribunolas tapo apeliacine instancija pavieto teismams.
86
Kaip buvo renkami Vyriausiojo Lietuvos tribunolo nariai?
Nariai buvo renkami bajorų; kiekvienais metais po 2 narius iš kiekvieno pavieto, iš Žemaitijos buvo renkami 3 nariai.
87
Kas rinko Vyriausiojo Lietuvos tribunolo maršalką?
Nariai patys rinko tribunolo maršalką iš savo tarpo.
88
Kokia buvo Vyriausiojo dvasinio tribunolo struktūra?
Vyriausiojo dvasinio tribunolo sudėtis: 3 teisėjai pasauliečiai 3 teisėjai dvasininkai (nuo 1641 m.), renkami dvasininkijos.
89
Kaip dažnai vyko Vyriausiojo Lietuvos tribunolo sesijos?
Vyriausiojo Lietuvos tribunolo sesijos vykdavo du kartus per metus: pirmoji sesija Vilniuje antroji kasmet keičiasi tarp Naugarduko ir Minsko.
90
Kokią apeliacijos tvarką nustatė Vyriausiasis Lietuvos tribunolas?
Apeliacijos metu buvo draudžiama teikti naujus įrodymus; tribunolas remiasi tik pirmosios instancijos teismui pateiktais įrodymais. Apeliacija suprantama kaip sprendimo apskundimas, o ne teisėjo šališkumo apkaltinimas.
91
Kokie buvo pagrindiniai teismų tipai Lietuvoje Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (LDK)?
Teismų sistema buvo luominė, ir buvo skirtingi teismai, priklausomai nuo šalių socialinės padėties: bajorų teismai, valstiečių teismai, miestiečių teismai, bažnytiniai teismai.
92
Kokia buvo Vyriausiojo Lietuvos tribunolo teisminė praktika?
Tam tikros bylos (pvz., tarnybiniai nusikaltimai) buvo nagrinėjamos pirmosios instancijos teismuose. Sprendimai priimami balsų dauguma, o tribunolo sprendimai buvo galutiniai.
93
Kur nagrinėjo bylas bajorai LDK?
Bajorai turėjo teismus, tokius kaip Pavieto teismai ir Vyriausiasis Lietuvos Tribunolas, kurie nagrinėjo bylas, kai viena iš šalių buvo bajoras.
94
Kur ir kaip buvo teisiami valstiečiai LDK?
Valstiečius teisdavo valsčiaus seniūno arba dvarininko teismai. Taip pat egzistavo luominis valstiečių teismas, vadinamas kuopos teismu, kur buvo nagrinėjamos bylos kaimo vyrų sueigoje.
95
Kokie teismai buvo naudojami miestiečiams LDK?
Miestiečiai turėjo luominius teismus pagal Magdeburgo teisę, įskaitant amatų cechų, pirklių gildijų teismus ir magistrato teismą.
96
Kokie teismai veikė dvasininkams LDK?
Dvasininkai turėjo atskirą kanonų teisės teismų sistemą, nagrinėjančią ir pasauliečių bylas, pvz., šeimos santykius ir religinius nusikaltimus.
97
Kokia buvo problema su bažnytiniais teismas LDK?
Bažnytinė jurisdikcija ir pasaulietinė jurisdikcija dažnai kildavo konfliktų, nes dvasininkai siekė nagrinėti kuo daugiau pasauliečių bylų dėl ekonominės naudos ir politinės įtakos.
98
Kaip buvo išspręsta bažnytinių ir pasaulietinių teismų jurisdikcijos problema?
Trečiasis Lietuvos Statutas aiškiai apibrėžė teismų jurisdikcijas ir padėjo išspręsti konfliktus tarp bažnytinių ir pasaulietinių teismų.
99
Kokia pagrindinė problema buvo susijusi su teismų sprendimų vykdymu LDK?
Daug teismo sprendimų ir nuosprendžių likdavo neįvykdyti, o laimėjusieji bylas dažnai patys turėjo pasirūpinti jų vykdymu.
100
Ką teismai dažniausiai siųsdavo laimėjusioms šalims, bet tai nepadėdavo?
Teismai siųsdavo tik formalius pranešimus, kurie dažnai nebuvo pakankami sprendimų įgyvendinimui.
101
Kokie pokyčiai teisinių reformų srityje įvyko XVII–XVIII a. LDK?
1) Pilies teismo vaidmuo išaugo, ir jis pradėjo nagrinėti civilines bylas, dėl ko sumažėjo Žemės ir pakamario teismų reikšmė. 2) Vyriausiasis Lietuvos Tribunolas vis dažniau veikė kaip pirmosios instancijos teismas. 3) Asesorių teismo kompetencija buvo perduota kancleriui. 4) 1613 m. įsteigtas Iždo tribunolas, kuris sprendė mokesčių ir finansinius ginčus.
102
Kas organizavo Iždo tribunolo narių rinkimus, ir kaip tai keitėsi?
1) Iš pradžių narius rinko seimas. 2) 1703 m. teisė rinkti buvo perduota pavietų seimeliams.
103
Kokie buvo pagrindiniai teismų sistemos pokyčiai pagal 1791 m. Gegužės 3 d. Konstituciją?
1) Trijų pavieto teismų sistemą pakeitė vienas Žemės teismas. 2) Reorganizuoti miestiečių teismai privilegijuotuose miestuose. 3) Konstitucija nepanaikino luominio teismų pobūdžio.
104
Kokia institucija nuo 1613 m. sprendė finansinius ir mokesčių ginčus?
Iždo tribunolas.

TEISĖS ISTORIJA (6 decks)

Brainscape helps you reach your goals faster, through stronger study habits.
© 2025 Bold Learning Solutions. Terms and Conditions