Egzaminas Flashcards

(49 cards)

1
Q
  1. Kas yra informacija ir kuo išsiskiria IT?
A

Informacija – žinios apie faktus, įvykius, daiktus, procesus, idėjas, sąvokas ir kitus objektus, kurios kuriame nors kontekste turi kokią nors prasmę (prasminga).

Informatika – mokslas bei technikos šaka, kuri nagrinėja informacijos apdorojimą, panaudojant kompiuterius.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
2
Q
  1. Programinis progresas.
A

Daugėja kodo, naujos programavimo kalbos, „debesys“, platėja panaudojimas, didelis pasirinkimas.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
3
Q
  1. Technologinis progresas.
A

Naujos gamybos technologijos, efektyvesnis energijos vartojimas, platesnė pritaikymo sritis, artėja prie žmogaus kūno vidaus.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
4
Q
  1. Duomenų saugojimo formatai.
A

Mūsų kompiuteriuose saugojama dvejetainiu kodu, po to kodas paverčiamas mums suprantama informacija.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
5
Q
  1. Fiksuoti ir nefiksuoti informacijos ištekliai.
A

Fiksuoti – formali informacija, užfiksuota fizinėje laikmenoje.

Nefiksuoti – žinios, kurias turi mokslininkai, specialistai, galintys jas perduoti. (T.Y. kurios nėra užrašytos/išsaugotos).

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
6
Q
  1. Kompiuterių sistema ir jos dalys.
A

Kompiuterių sistema – iš vieno ar daugiau kompiuterių, išorinių įrenginių ir programinės įrangos sudaryta visuma, atliekanti duomenų apdorojimą.

KS dalys: aparatūra (hardware), programinė įr. (software), duomenys (data).

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
7
Q
  1. Kompiuterių sistemos operacijos.
A

Individualios KS darbas: įvedimas –> saugojimas/apdorojimas –> išvedimas.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
8
Q
  1. Tinklinė kompiuterių sistema.
A

Tinklinė KS – kompiuterių ir kitų įrenginių aibė sujungta komunikaciniais kanalais, kurių pagalba galima keistis turimais resursais ir informacija.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
9
Q
  1. Pagrindinės kompiuterių sistemos aparatinės dalys.
A

Korpusas, motininė plokštė, CPU, darbinė atmintis (RAM), pastovioji atmintis (HDD/SDD) .

Įvedimas perduoda duomenis procesoriui, procesorius registrams ir pastarieji atminčiai, o išvedimas atvirkščiai.

Valdymas vyksta tarp aritmetinio loginio įtaiso ir valdymo įtaiso, o valdymo įtaisas valdo dar ir registrus bei atmintį.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
10
Q
  1. Programinė kompiuterių sistemos įranga.
A

Programinė įranga:

  1. Programų kūrimo priemonės;
  2. Taikomosios programos;
  3. Sisteminės programos:
    1. 1 Vartotojo sąsajos;
    2. 2 “Naudingos” programėlės;
    3. 3 Įrenginių tvarkyklės;
    4. 4 Operacinės sistemos:
      1. 4.1 Branduolys;
      2. 4.2 Tinklinė sąsaja;
      3. 4.3 Saugumo komponentas;
      4. 4.4 Vartotojo sąsaja.
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
11
Q
  1. Komunikavimo įranga kompiuterių sistemoje.
A

Programinė ir aparatinė dalis, fizinis ir loginis kompiuterio tinklo įrenginių susiejimas, vienodas bendravimo protokolas.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
12
Q
  1. Standartų ir protokolų poreikis kompiuterių sistemose.
A

Tai leidžia bendrauti įvairiems įrenginiams įvairiais kanalais.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
13
Q
  1. Kompiuterių sistemos programavimas.
A

Žmonės, kuriantys kompiuterius, užduotis rašo mikrokodu. Mikrokodu aprašomos elementarios operacijos, kurios tiesiogiai nusako ką konkreti procesoriaus dalis turi atlikti.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
14
Q
  1. Programavimo kalbų lygiai.
A

Mikrokodas => Mašininė (asemblerio) kalba => “Žemo” lygio (Fortran, Cobol, Basic) => “Aukšto” lygio (Java, Python, C++) => Grafinis programavimas

Nuo „sunkiausio“ (smulkiausio/artimiausio mašininiam kodui) iki „lengviausio“. Kuo kalba „lengvesnė“, tuo mažiau efektyvesnė (mažiau galimybių).

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
15
Q
  1. Informacijos įvedimo įrenginių paskirtis.
A

Įvesti duomenis ar valdymo signalus įvairiems skaičiavimo įtaisams (kompiuteriams).

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
16
Q
  1. Informacijos įvedimo būdai. (Reikia kiekvieną būdą aparašyt).
A

Programuojamas įvedimas, įvedimas naudojant pertraukimus, tiesioginė kreiptis į atimtį.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
17
Q
  1. Klaviatūra ir jos funkcijos.
A

Tekstinės informacijos įvedimas, navigavimas, programų valdymas, kompiuterio funkcionavimo valdymas.

Mygtukai gali būti: taktilinis ir su garsu.

Taip pat gali būti ergonominių, jutimui jautrių. Yra visokių išdėstymų (qwerty, dvorak ir t.t.).

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
18
Q
  1. Manipuliatorius ir jo funkcijos.
A

Grafinės vartotojo sąsajos valdymo priemonė, grafinių elementų įvedimo priemonė, tekstinės informacijos įvedimas naudojant virtualias klaviatūras.

Manipuliatorius:

  1. Judėjimu paremti:
    a) Pelė;
    b) Trackball;
    c) Valdymo svirtis.
  2. Lietimu paremti:
    a) Sensorinis ekranas:
    1) Varžinis;
    2) Talpinis.
    b) Trackpad (“Sensorinė aikštelė”)
    c) Grafinės plančetės:
    1) Pasyvios (Elektromagnetinė indukcija);
    2) Aktyvios (Pieštukas siunčia informaciją);
    3) Optinės (Pieštukas - kamera);
    4) Akustinės (Pieštukas - kolonėlė);
    5) Talpuminės (Statinis elektros krūvis).
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
18
Q
  1. Manipuliatorius ir jo funkcijos.
A

Grafinės vartotojo sąsajos valdymo priemonė, grafinių elementų įvedimo priemonė, tekstinės informacijos įvedimas naudojant virtualias klaviatūras.

Manipuliatorius:

  1. Judėjimu paremti:
    a) Pelė;
    b) Trackball;
    c) Valdymo svirtis.
  2. Lietimu paremti:
    a) Sensorinis ekranas:
    1) Varžinis;
    2) Talpinis.
    b) Trackpad (“Sensorinė aikštelė”)
    c) Grafinės plančetės:
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
19
Q
  1. Sensorinis ekranas ir jo funkcijos.
A

Varžiniai – reikalingas mechaninis poveikis (dažnai nepalaiko multi-touch).

Talpiniai – užtenka prisilietimo. Prisilietimas turi būti laidus.

20
Q
  1. Grafinės informacijos įvedimas.
A

Statinės informacijos įvedimas, dinaminės informacijos įvedimas.

Skaitliai ( angl. scanner) – 2D arba 3D skeneriai, fingerprint scanner, bar kodo skaitytuvas, elektroniniai žiūronai.

Foto kameros – DSLR, telefonuose.

Video kameros.

21
Q
  1. Garsinės informacijos įvedimas.
A

Mikrofonas, skaitmeniniai muzikos instrumentai. Mikrofono svarbūs parametrai: jautris, diapazonas, kryptingumas. Instrumentai su kompiuteriu bendrauja MIDI protokolo pagalba.

22
Q
  1. „Minčių skaitymas“.
A

Sąsaja smegenys-kompiuteris (brain-computer interface (BCI))
Sąsaja mintys-mašina (mind-machine interface (MMI))
Neuroninė sąsaja
Realizacija: invazinė, dalinai invazinė, neinvazinė.

23
Q
  1. Duomenų apdorojimo operacijos ir komandų sistema.
A

Operacijos: aritmetinės ir loginės, rūšiavimas ir suliejimas, programų kompiliavimas ir surinkimas, operacijos su tekstu, grafine ar garsine informacija, operacijos su atmintimi, paieška, rodymas ekrane ir spausdinimas.

Komandų skirstymas: duomenų ir atminties valdymas, aritmetika ir logika, programos eigos valdymas.

24
24. Operacijų kodavimas.
1. Instrukcijos prefiksas - iki 4 vieno baito dydžio prefiksų (jei reikalinga). 2. Operacijos kodas - 1, 2 arba 3 baitų ilgio kodas. 3. Adresavimo tipas - 1 baitas (jei reikalinga). 4. Adresavimo parametrai - 1 baitas (jei reikalinga). 5. Postūmis adresavime - 0, 1, 2 arba 4 baitai. 6. Tiesioginiai duomenys - 0, 1, 2 arba 4 baitai.
25
25. Komandų vykdymo etapai.
``` F – komandos išrinkimas D – komandos dekodavimas O – operandų išrinkimas X – komandos vykdymas W – rezultato įrašymas ```
26
26. Nuoseklus ir konvejerizuotas komandų vykdymas.
Nuoseklus - viena komanda prasideda kai kita baigiasi. Konvejerizuoto komandų vykdymo atveju sekanti komanda pradedama vykdyti vienu komandos etapu vėliau nei ankstesnė komanda. Taip daroma tam, kad procesoriaus dalys neliktų be darbo.
27
27. Procesorių našumo didinimo priemonės.
Konvejeriškumas, registrų pakeitimas, komandų vykdymo eilės tvarkos pakeitimas, atminties didinimas.
28
28. Energijos išsklaidymas procesoriuose (methods of cooling):
Oru, skysčiu, skystu azotu, mišriu būdu.
29
29. Atminčių parametrai.
Charakteristikos: 1. Talpa: a) Žodžio ilgis (grupė bitų: 8, 16, 24, 32 ir pan.) b) Žodžių skaičius (Žinodami žodžio ilgų ir žodžių skaičių, galima apskaičiuoti talpą). 2. Fizinės charakteristikos: a) Išsauganti/neišsauganti informacijos; b) Ištrinama/Neištrinama; 3. Fizinis tipas: a) Puslaidininkė; b) Magnetinė; c) Optinė. 4. Našumas: a) Kreipties laikas; b) Ciklo trukmė; c) Persiuntimo sparta. 5. Krypties metodas: a) Nuoseklus (CD, HDD); b) Tiesioginis (RAM, SSD, micro SD); c) Asociatyvus (CPU cache, įrašoma tik į specifinę vietą). 6. Persiunčiama: a) Žodis; b) Blokas.
30
30. Atminties hierarchija.
Piramidė: 1. CPU registrai; 2. Spartinančioji atmintis; 3. Pagrindinė atmintis; 4. Išorinė atmintis. Į piramidės viršų kyla sparta bei kaina. Į piramidės pagrindą talpa didėja, o kaina mažėja.
31
31. CPU registrai.
Pati sparčiausia atmintis, veikianti tokiu pačiu dažniu kaip ir pats procesorius.
32
32. Spartinančioji atmintis.
Skirta sumažinti greitaveikos skirtumą tarp pagrindinės atminties ir procesoriaus.
33
33. Pagrindinė atmintis.
Naudojama procesoriaus vykdant eilinę instrukciją.
34
34. Išorinė atmintis.
Pati lėčiausia, bet talpiausia atmintis. | Tipai: nuolatos prijungta, atjungiama.
35
35. Flash atmintis.
Puslaidininkė atmintis.
36
36. Informacijos išvedimas visiems žmogaus pojūčiams.
Informacijos įvedimas: a) Rega - monitorius, spausdintuvas; b) Lytėjimas - 3D spausdintuvai; c) Skonis - kavos aparatai; d) Klausa - kolonėlės, ausinės; e) Uoslė - specialūs įrenginiai, kurie skleidžia kvapą.
37
37. Monitorius ir jo tipai.
Monitorių veikimo principai: 1. CRT - fluorescuojančiame ekrane vaizdą kuria elektronų pluoštelis. Pliusai - didelis kontrastas, gražios spalvos, įvairi rezoliucija, įvairus atnaujinimo dažnis, platus žiūrėjimo kampas. Minusai - sunkus, vartoja daug energijos, išdegimo rizika, žemės magnetinis laukas turi įtakos veikimui. 2. LCD - skystų kristalų pagalba praleidžiamas arba sustabdomas šviesos srautas. Pliusai - lengvi ir kompaktiški, naudoja mažai energijos, neiškraipo geometrinių formų, skaitmeninis. Minusai - mažas stebėjimo kampas, problemos su spalvingumu, didelis atsako laikas, mirę pikseliai. 3. OLED - organinė elektroliuminescencinė medžiaga skleidžia šviesą veikiama elektros. Pliusai - paprastesnė gamybos technologija, ploni, lengvi ir gali lankstytis, geresnis kontrastas ir spalvingumas, naudoja mažiau energijos. Minusai - Trumpesnis veikimo laikas, mėlynos spalvos veikimo laikas trumpesnis už kitas spalvas, balta reikalauja daugiau energijos. 4. microLED - vaiadas ekrane formuojamas iš spalvotų mikroskopinių LED'ų. Pliusai - didelis kontrastas, mažas reakcijos laikas, energetinis efektyvumas. Minusai - brangu, sudėtinga technologija.
38
38. Pagrindiniai spausdintuvų tipai.
Spausdintuvas: 1. Lazerinis; 2. Rašalinis: a) Pastovaus veikimo; b) Veikiantys esant poreikiui: 1) Terminiai; 2) Pjezo elektriniai. Rašalinio privalumai: a) Lengvas spausdinimo galvučių keitimas; b) Didelė raiška; c) Spausdinimas ant įvairiausių paviršių be tiesioginio kontakto. d) Rašalas gali būti gaminamas iš įvairių medžiagų. Lazerinių spausdintuvų veikimo principas pagrįstas lazerinio įrenginio (lazerio spindulio ir daugiabriaunio veidrodžio) galimybe suformuoti ant apvalaus būgno elektrostatinį dokumento atvaizdą. Lazerinis spausdintuvas spausdina visą puslapį iš karto, kaip kopijavimo aparatas. Pirmiausiai specialus skustuvas nuvalo būgno paviršių. Paskui paviršius teigiamai jonizuojamas elektriniu išlydžiu. Lazerio spindulys, moduliuotas įrašoma informacija, daugiabriauniu veidrodžiu yra skleidžiamas eilutėmis besisukančio būgno paviršiuje. Jis invertuoja paviršinius krūvius ir padaro juos neigiamus. Šitaip gaunamas elektrostatinis spausdinimo atvaizdas. Vaizdas išryškinamas teigiamą krūvį turinčiais dažų milteliais, kurie prilimpa neigiamai įelektrintuose būgno paviršiaus taškuose. Paskui dažai perkeliami ant neigiamai įelektrintų popieriaus lapų. Lazeriniai spausdintuvai turi turėti talpią operatyviąją atmintį.
39
39. Garsinės informacijos išvedimas.
Naudojami garsiakalbiai. x b(į kiek intervalų padalinama signalo aukščiausia ir žemiausia reikšmė) * y(reikšmių kiekis per vieną sekundę) * z(driverių kiekis) = xyz kb/s x turi būti du kartus didesnis už y.
40
40. Informacijos perdavimo terpės.
Ryšio terpė: 1. Laidinis ryšys: a) Vyta pora (8 laidų kabelis, susukti poromis); b) Bendraašis kabelis (Viela, kurią supa izoliatorius. Naudojamas antenoms); c) Optinė gija (Stiklinė arba plastikinė gija. Perduoda šviesos impulsą). 2. Belaidis ryšys: a) Antžeminės radijo bangos (Bluetooth, Wi-Fi, Mobilusis ryšys); b) Palydovinis ryšys; c) Infraraudonieji spinduliai.
41
41. Bevielio informacijos perdavimo standartai.
WAN (Wide Area Network) – technologijos skirtos sujungti atskirus tinklus. MAN (Metropolitan Area Network) – kompiuterių tinklas apimantis tankiai apgyvendintą vietovę. „Stuburinis“ tinklas (BackBone) – didesnės apimties tinklų sujungimo mechanizmas CAN (Campus Area Network) – nedidelėje geografinėje vietovėje esantis kompiuterių tinklas LAN (Local Area Network) – nedidelis kompiuterinis tinklas. Paprastai didelės vidinės spartos ir turintis jungtį į išorę. Nedidelės apimties tinklai: NAN (Near-me Area Network), PAN (Personal Area Network), BAN (Body Area Network), NFC (Near Field Communication).
42
42. Baziniai kompiuterių tinklo komponentai.
Tinklo plokštė – įrenginys fiziškai susiejantis kompiuterį su komunikaciniais tinklais. Gali būti laidinė ar bevielė. Komutatorius – sujungia keletą tinklo įrenginių ir skirsto perduodamų duomenų srautus. Kartotuvas – įrenginys sustiprinantis signalą, kurį reikia perduoti didesniu atstumu. Maršrutizatorius – tarptinklinis įrenginys susiejantis atskirus tinklus ir atskiriantis duomenų srautus tarp vidinio ir išorinio tinklo. Ugniasienė – tinklo apsaugos įrenginys filtruojantis duomenis.
43
43. OS tipai ir funkcijos.
OS – Programinė įranga, skirta susieti taikomąsias programas su kompiuterio aparatine įranga. Tipai: vieno vartotojo ir vienos užduoties (palm), vieno vartotojo ir daugelio užduočių (Windows), didelių komp. (linux), nešiojamų įtaisų (android), tinklinės sistemos (Windows Server), įterptinės sistemos (Windows CE), realaus laiko sistemos (RTOS) Funkcijos: komandų priėmimas ir apdorojimas, aplikacijų programavimo sąsaja, vartotojo sąsaja, failų valdymo sistema, informacijos įvedimo ir išvedimo valdymas, procesų valdymas, resursų skirstymas, tinklo valdymas ir t.t.
44
44. Taikomųjų programų paskirtis.
Padeda atlikti įvairias reikalingas operacijas naudojantis kompiuteriu.
45
45. Programų licencijos ir jų tipai.
Licencija – teisinė priemonė, kurios pagalba nurodoma kokiomis sąlygomis vartotojas gali naudotis kompiuterine programa. Licencijos: 1. Laisvosios - neriboja galimybių naudotis, galima laisvai kopijuoti, sparčiai populiarėja. 2. Nuosavybinės - griežti naudojimo apribojimai, kūrėjas yra savininkas, neturi teisės tobulinti.
46
46. Kas yra dirbtinis intelektas? (Galima plati interpretacija)
Mašinos sugebėjimas parodyti į žmogų panašias galimybes, tokias kaip argumentavimas, mokymasis, planavimas ir kūrybiškumas.
47
47. Dirbtinio intelekto vystymosi periodai.
Puikus startas => Pirmoji žiema => Antrasis bandymas ir vėl žiema => Dar vienas pakylėjimas.
48
48. Dirbtinio intelekto pritaikymo sritys.
1. Autonominės sistemos; 2. Mašinų ir gilusis mokymasis; 3. Neuronų tinklai; 4. Pasikartojimų atpažinimas; 5. Kalboms; 6. Chatbot'ai; 7. Realaus laiko emocijų analitika; 8. Virtualūs kompanionai; 9. Valdymas mintimis; 10. Naujos kartos debesijos robotika; 11. Autonominiai robotai chirurgai; 12. Robotai asmeniai asistentai; 13. Kognityvi kibernetinė apsauga; 14. Neoromorfinė kompiuterizacija.