Informacija – žinios apie faktus, įvykius, daiktus, procesus, idėjas, sąvokas ir kitus objektus, kurios kuriame nors kontekste turi kokią nors prasmę (prasminga).
Informatika – mokslas bei technikos šaka, kuri nagrinėja informacijos apdorojimą, panaudojant kompiuterius.
Daugėja kodo, naujos programavimo kalbos, „debesys“, platėja panaudojimas, didelis pasirinkimas.
Naujos gamybos technologijos, efektyvesnis energijos vartojimas, platesnė pritaikymo sritis, artėja prie žmogaus kūno vidaus.
Mūsų kompiuteriuose saugojama dvejetainiu kodu, po to kodas paverčiamas mums suprantama informacija.
Fiksuoti – formali informacija, užfiksuota fizinėje laikmenoje.
Nefiksuoti – žinios, kurias turi mokslininkai, specialistai, galintys jas perduoti. (T.Y. kurios nėra užrašytos/išsaugotos).
Kompiuterių sistema – iš vieno ar daugiau kompiuterių, išorinių įrenginių ir programinės įrangos sudaryta visuma, atliekanti duomenų apdorojimą.
KS dalys: aparatūra (hardware), programinė įr. (software), duomenys (data).
Individualios KS darbas: įvedimas –> saugojimas/apdorojimas –> išvedimas.
Tinklinė KS – kompiuterių ir kitų įrenginių aibė sujungta komunikaciniais kanalais, kurių pagalba galima keistis turimais resursais ir informacija.
Korpusas, motininė plokštė, CPU, darbinė atmintis (RAM), pastovioji atmintis (HDD/SDD) .
Įvedimas perduoda duomenis procesoriui, procesorius registrams ir pastarieji atminčiai, o išvedimas atvirkščiai.
Valdymas vyksta tarp aritmetinio loginio įtaiso ir valdymo įtaiso, o valdymo įtaisas valdo dar ir registrus bei atmintį.
Programinė įranga:
Programinė ir aparatinė dalis, fizinis ir loginis kompiuterio tinklo įrenginių susiejimas, vienodas bendravimo protokolas.
Tai leidžia bendrauti įvairiems įrenginiams įvairiais kanalais.
Žmonės, kuriantys kompiuterius, užduotis rašo mikrokodu. Mikrokodu aprašomos elementarios operacijos, kurios tiesiogiai nusako ką konkreti procesoriaus dalis turi atlikti.
Mikrokodas => Mašininė (asemblerio) kalba => “Žemo” lygio (Fortran, Cobol, Basic) => “Aukšto” lygio (Java, Python, C++) => Grafinis programavimas
Nuo „sunkiausio“ (smulkiausio/artimiausio mašininiam kodui) iki „lengviausio“. Kuo kalba „lengvesnė“, tuo mažiau efektyvesnė (mažiau galimybių).
Įvesti duomenis ar valdymo signalus įvairiems skaičiavimo įtaisams (kompiuteriams).
Programuojamas įvedimas, įvedimas naudojant pertraukimus, tiesioginė kreiptis į atimtį.
Tekstinės informacijos įvedimas, navigavimas, programų valdymas, kompiuterio funkcionavimo valdymas.
Mygtukai gali būti: taktilinis ir su garsu.
Taip pat gali būti ergonominių, jutimui jautrių. Yra visokių išdėstymų (qwerty, dvorak ir t.t.).
Grafinės vartotojo sąsajos valdymo priemonė, grafinių elementų įvedimo priemonė, tekstinės informacijos įvedimas naudojant virtualias klaviatūras.
Manipuliatorius:
Grafinės vartotojo sąsajos valdymo priemonė, grafinių elementų įvedimo priemonė, tekstinės informacijos įvedimas naudojant virtualias klaviatūras.
Manipuliatorius:
Varžiniai – reikalingas mechaninis poveikis (dažnai nepalaiko multi-touch).
Talpiniai – užtenka prisilietimo. Prisilietimas turi būti laidus.
Statinės informacijos įvedimas, dinaminės informacijos įvedimas.
Skaitliai ( angl. scanner) – 2D arba 3D skeneriai, fingerprint scanner, bar kodo skaitytuvas, elektroniniai žiūronai.
Foto kameros – DSLR, telefonuose.
Video kameros.
Mikrofonas, skaitmeniniai muzikos instrumentai. Mikrofono svarbūs parametrai: jautris, diapazonas, kryptingumas. Instrumentai su kompiuteriu bendrauja MIDI protokolo pagalba.
Sąsaja smegenys-kompiuteris (brain-computer interface (BCI))
Sąsaja mintys-mašina (mind-machine interface (MMI))
Neuroninė sąsaja
Realizacija: invazinė, dalinai invazinė, neinvazinė.
Operacijos: aritmetinės ir loginės, rūšiavimas ir suliejimas, programų kompiliavimas ir surinkimas, operacijos su tekstu, grafine ar garsine informacija, operacijos su atmintimi, paieška, rodymas ekrane ir spausdinimas.
Komandų skirstymas: duomenų ir atminties valdymas, aritmetika ir logika, programos eigos valdymas.