Hematokritas Flashcards

(47 cards)

1
Q

Vidinė organizmo terpė ir jos funkcijos. bendrai.

A
  1. Vidinė organizmo terpė ir jos funkcijos.

Visas organizmo sudedamąsias dalis į vieną darniai funkcionuojantį vienetą susieja ne tik nervų sistema, bet ir organizmo skysčiai- organizmo vidinė terpė (VOT). Vidinės terpės pastovumą palaikantys mechanizmai pradeda veikti, pakitus vidinės terpės savybėms.

VOT reikšmė:
• Dėl VOT fizinės ir cheminės sudėties organizmo funkcijos gali išlikti pastovios, net ir kintančiose aplinkos sąlygose, ji užtikrina normalią organizmo veiklą, normalias funkcijas.

VOT sudaro

  • kraujas
  • limfa
  • audinių skystis
  • likvoras(smegenų skystis).

VOT funkcijos:
1. Transportinė funkcija.
 Maitinamoji funkcija
 Valomoji (šalinamoji, ekskrecinė) funkcija
 Vienijamoji funkcija(integracinė)
 Termoreguliacinė funkcija.
 Kvėpuojamoji (O2, CO2 iš plaučių)

  1. Apsauginė funkcija.

VOT evoliucijos eigoje vystėsi nuo paprastesnės iki sudėtingesnės.
<<<>>>

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
2
Q

VOT funkcijos. Transportinė funkcija.

A

VOT, ypač judriausia jos dalis – kraujas, transportuodama maisto medžiagas, O2, CO2 ir kitus medžiagų apykaitos produktus, hormonus, įvairias medžiagas bei šilumą, atlieka daug funkcijų: maitina, valo, vienija ir reguliuoja temperatūrtą.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
3
Q

VOT funkcijos. Transportinė funkcija >> maitinamoji f-ja

A

 Maitinamoji funkcija – VOT iš virškinamojo trakto perneša ląstelėms maisto medžiagas(B, R, A.R, Min, Vit.)(rezorbcija), o iš plaučių - O2.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
4
Q

VOT funkcijos. Valomoji (šalinamoji, ekskrecinė) f-ja

A

 Valomoji (šalinamoji, ekskrecinė) funkcija – VOT iš ląstelių išgabena medžiagų apykaitos produktus ir nuneša juos į šalinimo organus (inkstus, palučius ir kt.)

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
5
Q

VOT f-jos. Transportinė f-ja –> Vienijamoji funkcija(integracinė)

A

 Vienijamoji funkcija(integracinė) – oganizmo skysčiai po visą organizmą išnešioja hormonus, fermentus ir kitas veikliąsias medžiagas, kurios padeda nervų sistemai sujungti daugybę organizmo elementų į vieną sistemą, bendrai funkcionuojantį vienetą – organizmą.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
6
Q

VOT f-jos. Transportinė f-ja –> termoreguliacinė f-ja

A

 Termoreguliacinė funkcija. Jei nebūtų skystos ir judrios VOT, vieni organai perkaistų (kepenys, raumenys), o - kiti per daug atvėstų.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
7
Q

VOT f-jos. Apsauginė f-ja

A

VOT Apsauginė f-ja. Padeda pašalinti svetimkūnius, padaro organizmą atsparų tam tikroms infekcijoms. Apsauginę funkciją atlieka ir VOT terpės ląstelės, ir skystoji dalis. Leukocitai(baltieji kr. kūneliai) sugeba judėti, fagocituoti ir suvirškinti svetimkūnius (ląstelinis imunitetas). Skystojoj daly yra antikūnų, citokinų, komplemeto baltymų, ŪFB ir kt., galinčių kovoti su patekusiais į organizmą Ag (humoralinis imunitetas).

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
8
Q

VOT vystymasis evoliucijos eigoje nuo paprastesnės iki sudetingesnės

A

VOT evoliucijos eigoje vystėsi nuo paprastesnės iki sudėtingesnės.
• Pirmuonys VOT neturi, nes skysčiams nėra kur cirkuliuoti, o gyvybei būtinos maisto medžiagos gaunamos iš aplinkos vandens, taip pat ir šalinami medžiagų apykaitos produktai.
• Primityvūs daugialiąsčiai turi hidrolimfą (hidros, duobagyviai)- skysčiai cirkuliuoja tarp ląstelių, VOT beveik nesiskiria nuo aplinkos sudėties.
• Sudėtingesni daugialąsčiai (kirmėlės, dygiaodžiai) turi hemolimfą- atsiranda baltymų ir pigmentų.
• Žinduoliai- 4 skysčiai. Kraujas ir limfa cirkuliuoja gyslomis, o tarpląsteliniais plyšiais juda audinių, smegenų skystis.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
9
Q

Homeostazė

A

Homeostazė – fizinių savybių ir cheminės sudėties pastovumas, užtikrinantis normalų organų funkcionavimą. Vieni organai tiekia reikalingas medžiagas, kiti – užtikrina medžiagų apykaitos produktų pašalinimą. Homeostazę užtikrina įvairūs procesai, cheminės reakcijos.
Palaikymo mechanizmai:
1) Virškinimo organai – iš jų gaunamos medžiagos, kurios gali būti pasisavintos ląstelėse.
2) Kraujotakos organai – kraujo tekėjimas tiekia deguonį maisto medžiagas ir bei neša apykaitos produktus
3) Per odą, plaučius, inkstus pašalinami galutinės apykaitos medžiagos
4) Nervų sistema ir endokrininės liaukos – neurohumoralinis reguliavimas
Kontroliuojamas: vandens kiekis, gliukozės kiekis, šlapalo kiekis, temperatūra, mineralinių medžiagų koncentracija, pH.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
10
Q

Homeorezė

A

Homeorezė – santykinis biocheminių reakcijų, vykstančių VOT, greičio pastovumas, homeostazei palaikyti.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
11
Q

Homeomorfozė

A

Homeomorfozė – santykinis ląstelių, organų ir audinių struktūros pastovumas, užtikrinantis normalias fiziologines funkcijas, taigi ir homeostazę.

Sutrikus homeostazei, homeorezei ir homeomorfozei, sutrinka visos VOT funkcijos, vystosi ligos, susirgimai.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
12
Q
  1. Kraujo plazmos sudėtis, sudedamųjų dalių reikšmė, pastovumo reguliavimas
A
  1. Kraujo plazmos baltymai, jų frakcijos, reikšmė.
  2. Kraujo plazmos vanduo ir jo kiekio reguliavimas.
  3. Kraujo plazmos katijonai (Na+, K+, Ca2+, Mg2+), jų reikšmė, koncentracijos
    pastovumo palaikymas. Izotoniniai ir fiziologiniai tirpalai.
  4. Kraujo plazmos anijonai. Mikroelementai (Fe, J).
  5. Kraujo plazmos gliukozė, jos reikšmė, koncentracijos pastovumo palaikymas.
  6. Kraujo plazmos nebaltyminės azotinės medžiagos ir jų nustatymo reikšmė.
  7. Pagrindiniai kraujo plazmos lipidai (cholesterolis, triacilgliceroliai, fosfolipidai, RR) ir jų reikšmė.
  8. Kraujo plazmos lipoproteinų klasifikacija, jų sudėtis ir reikšmė.
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
13
Q

3.1. Kraujo plazmos baltymai, jų frakcijos, reikšmė.

A

Norma kraujo plazmoje 66-83 g/l yra norma.
Plazmoje daugiau kaip 200 rūšių baltymų. Elektroforezės būdu nustatyta, kad albuminai sudaro 60% visų kraujo plazmos baltymų, o globulinai 40%.
Baltyminės frakcijos - tai kraujo plazmos baltymų atskiri komponentai.
Globulinų frakcijos

Baltymų sintezė

Specifinių baltymų sintezė

Kraujo plazmos baltymų tipai:

  1. Funkciniai
  2. ląsteliniai

Kraujo plazmos baltymų f-jos.

Sutrikimai

Sutrikimai:
• Hipoproteinemija
• Hiperproteinemija
• Disproteinemija (sutrikęs kraujo plazmos baltymu frakcijų santykis):
• Fiziologinės
• Patologinės

Klinikiniai tyrimai

Onkotinis slėgis

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
14
Q

Kraujo plazmos baltymai. Globulinų frakcijos.

A

Globulinų frakcijos:
• α1 (4%, ŪFB, antitripsinas, chimotripsinas, rūgštus glikoproteinas),
• α2 (8%, haptoglobinas, ceruloplazminas),
• β1 (hemopeksinas, transferinas)
• β2 (12%, fibrinogenas, krešėjimo faktoriai),
• γ globulinai (16%, IgM, IgA, IgG, IgD, IgE).
Jie skiriasi fizinėm-cheminėm savybėm ( tirpumu, koloidinių tirpalų klampumo pastovumu, izoelektriniais taškais) ir biologinėmis savybėmis.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
15
Q

Kraujo plazmos baltymai. Baltymų sintezė.

A

Baltymų sintezė: 100 proc. albuminų sintetinama kepenyse (jei mažai albuminų – kepenų ligos), Alfa globulinų 70-80 proc., beta 50 proc. Gama sintetinami plazminėse ląstelės ir limfoidiniame audinyje.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
16
Q

Kraujo plazmos baltymai. Specifinių baltymų sintezė.

A

Specifinių baltymų sintezė: hormonai – endokrininėse liaukose, fermentai – įvairiuose organuose. Fibrinogenas gaminamas kepenyse ir trombocituose.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
17
Q

Kraujo plazmos baltymai. jų tipai.

A
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
18
Q

Kraujo plazmos baltymai. jų funkcijos.

A

Funkcijos:

1) Palaiko kraujo plazmos onkotinį slėgį
2) Palaiko kraujo klampumą
3) Transportinė (pernašos) f-ja
4) Buferinė
5) Apsauginė:
6) Maitinamoji
7) Hemostazinė
8) proteinazių inhibitoriai
9) Reguliuoja kraujo plazmos osmosini slegi (baltymai brinkdami suriša daugiau vandens);
10) Reguliuoja laisvo vandens kiekį kraujyje (baltymai brinkdami suriša daugiau vandens).

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
19
Q

Kraujo plazmos baltymai. jų f-jos. 1)palaiko kr. plazmos onkotinį slėgį.

A

Funkcijos:
1)Palaiko kraujo plazmos onkotinį slėgį ir kartu pastovų kraujo kiekį, nes reguliuoja vandens pasiskirstymą tarp kraujo plazmos ir audinių skysčio (ypač albuminai);

20
Q

Kraujo plazmos baltymai. jų f-jos. 2)palaiko kraujo klampumą.

A

Palaiko kraujo klampumą (geba surišti vandenį ir esant reikalui jį atpalaiduoti) ir tai turi įtakos hemodinamikai. Nes jei per skystas pvz. Kraujas, tai prasideda turbulentinis judėjimas, padidėja pasipriešinimas, tekėjimas apsunkinamas. Šioms f-joms svarbiausi albuminai;

21
Q

Kraujo plazmos baltymai. jų f-jos. 3)Transportinė (pernašos) f-ja.

A

3) Transportinė (pernašos) f-ja – taip pat svarbiausi albuminai, kurie geba sujungti daugelį medžiagų (RR, bilirubiną, įvairius vaistus, hormonus, dažus) ir išnešioti po organizmą.

Pernašos baltymai:
• haptoglobinas
• hemopeksinas
• transferinas (Fe);
• plazmos baltymai sujungia katijonus

•kitos pernašos baltymų funkcijos

22
Q

Pernašos baltymai. haptoglobinas

A

(eritrocitų hemolizės metu sujungia hemoglobiną ir neša į kepenų ląsteles. Todėl organizmo kraujagyslės nealergizuoja, neleidžia pasišalinti pro inkstus (taip išsaugoma Fe). Jei trūksta haptoglobino, tai vyksta šalinimas pro inkstus;

23
Q

Pernašos baltymai. hemopeksinas.

A

• hemopeksinas (suriša hemą. Nuneša į kepenis, svarbus geležies apykaitai);

24
Q

Pernašos baltymai. plazmos baltymai

A

• plazmos baltymai sujungia katijonus – Ca, Fe, Mg, Cu, sunkiuosius metalus, Pvz.:40-50%Cu kraujo plazmoje yra sujungta su baltymais (ceruloplazminu) ir taip palaikoma jo pastovi konc.;

25
Pernašos baltymai. kitos pernašos baltymų f-jos
perneša vitaminus (retinolį), hormonus (tiroksinas; pasiekia ląstelę taikinį atskyla nuo baltymo, jungiasi prie receptoriaus ir pradeda savo veiklą), riebalų r. iš kepenų į periferinius audinius, vaistus (netenka savo aktyvumo), bilirubinas. Vaistus sujungia ir perneša. Lipidus perneša. Baltymai surišdami medžiagas gali jas inaktyvuoti ir taip palaikyti jų reikalingą koncentraciją kraujyje.
26
Kraujo plazmos baltymai, jų f-jos. 4)Buferinė
4) Buferinė – kaip amfoteriniai junginiai dalyvauja palaikant kraujo pH (nes gali reaguoti ir su rūgštimis, ir su šarmais) ir Hb buferinėje sistemoje;
27
Kraujo plazmos baltymai, jų f-jos.5) Apsauginė.
5) Apsauginė: • Ig, komplemento baltymai ir pagrindiniai apsauginiai baltymai: C reaktyvusis, α1rūgštusis glikoproteinas ir kiti ŪFB dalyvauja organizmo apsaugoje nuo infekcijų ir pan.
28
Kraujo plazmos baltymai, jų f-jos. 6) Maitinamoji
6) Maitinamoji - esant ekstremalioms sąlygoms kraujo plazmos baltymai gali būti AR šaltinis. Vien plazmoje yra apie 200g baltymų. Bet ne visos ląstelės gali pasiimti baltymus (membrana turi būti pralaidi baltymams). Baltymus (pagrinde albuminus) paima kepenų ląstelės, skaido iki aminorūgščių, kurios pagrinde naudojamos energijai gauti;
29
Kraujo palzmos baltymai, jų f-jos. 7)Hemostazinė.
7) Hemostazinė - dalyvauja kraujo krešėjime (krešėjimo faktoriai). Apsauginei funkcijai galima priskirti kraujo krešėjimą, antikrešulinę ir fibrinolizinę sistemas – organizmo apsauga nuo nukraujavimo bei kraujo sukrešėjimo kraujagyslėse – kraujo plazmos krešėjimo faktoriai (pvz.: fibrinogenas) ir kai kurie antikoaguliacinės (antitrombinas, C ir S baltymai) bei hemolizinės (plazminogenas) sistemų komponentai yra baltymai;
30
Kraujo plazmos baltymai, jų f-jos. 8)proteinazių inhibitoriai
8) proteinazių inhibitoriai (α1antitripsinas, antichimotripsinas, α2makroglobulinas) – apsaugo nuo lizuojančių fermentų poveikio, esant organizmo struktūrų pažeidimams, kai jie patenka į kraują;
31
Kraujo plazmos baltymai. sutrikimai. Hipoproteinemija.
• Hipoproteinemija (\<60g/l) – dažniausiai susijusi su albuminų kiekio mažėjimu, kai trūksta baltymo maiste, jų sintezė kepenyse sutrinka ar pasireiškia įvairios kepenų patologijos.
32
Kraujo palzmos baltymai, jų frakcijos. sutrikimai, hiperproteinemija.
• Hiperproteinemija (\>90g/l) – dažniausiai dėl globulinų padaugėjimo, ypač ŪFB, esant uždegimams. Infekcinių ligų atveju.
33
Kraujo plazmos baltymai, jų frakcijos, sutrikimai, fiziologinė disproteinemija
• Fiziologinės disproteinemijos: nėštumo metu (sumažėja bendras baltymų kiekis (dėl hidremijos- vandens susilaikymo) ir padaugėja α1,α2, β1 globulinų, fibrinogeno, nepakitę lieka β2 , γ kiekiai). Naujagimystė (padaugėję γ globulinų, nes per placentą jų gauna iš motinos, jei šie išnyksta, o naujų sintezė nevyksta, tai atsiranda antikūnų stokos sindromas), senyvo amžiaus žmonėms (padaugėja globulinų, sumažėja albuminų).
34
Kraujo plazmos baltymai, jų frakcijos, sutrikimai. patologinė disproteinemija
Patologinė disproteinemija. 1) reakcinė (uždegimo metu) 2) stokos (kai B negauname su maistu, jų negaminama ar nerenkame esant inkstų patologijoms) 3) genetinės (kai neaktyvus konkretų B koduojantis genas)
35
Kraujo plazmos baltymai, jų frakcijos. Klinikiniai tyrimai.
Klinikoje tiriamas bendras baltymų kiekis ar jų frakcijos (elektroforeze) – albuminai (alfa vienas, alfa du), gama globulinai. Imunoelektroforezė, kai naudojant imuninius serumus išskiriami individualūs baltymai. Bendras kiekio nustatymas svarbus diagnostikai.
36
Kraujo plazmos baltymai, jų frakcijos. Onkotinis slėgis.
Onkotinis slėgis (koloido osmosinis) – tai osmosinio slėgio dalis, kurią lemia baltymai (25mmHg). Jis yra labai pastovus bei labai svarbus vandens pasiskirstymui tarp kraujo plazmos ir audinių skysčio.
37
3.2.Kraujo plazmos vanduo ir jo kiekio reguliavimas.
Osmoliškumas – molių skaičius 1 litre tiraplo. Osmoliališkumas – molių skaičius 1kg tirpalo. Sudaro didžiausią kraujo tūrio dalį, apie 90-92 proc.. Labai tiksliai organizme pasiskirsto tarp audinių ir skysčių. Vandens kiekis kraujo plazmoje gana pastovus. Tai įmanoma dėl to, kad vandens patekimas į kraują (iš virškinamojo trakto) ir jo pašalinimas (su šlapimu, prakaitu, išmatomis) yra labai tiksliai reguliuojamas. **Reikšmė ** **Vanduo kraujo plazmoje gali būti dvejopas** **Trumpalaikis vandens kiekio reguliavimas, pastovumo palaikymas**
38
Kraujo plazmos vanduo. reikšmė.
Kraujo plazmos vandens reikšmė: • Tirpiklis – visų medžiagų rezorbcija, ekskrecija, sekrecija vyksta vandeniniuose tirpaluose. Visos reakcijos taip pat vyksta vandeniniuose tirpaluose; • dalyvauja termoreguliacijoje(prakaituojant ir t.t.); • svarbus medžiagų pernašai, kraujo tankio palaikymui; • nuo kraujo plazmos vandens kiekio priklauso kraujo tūris, kraujo klampumas. Nuo tūrio priklauso kraujospūdis (kuo daugiau kraujo – tuo didesnis kraujospūdis)(thank you, captain obvious), klampumą iš esmės lemia kraujo kūneliai ir baltymai, bet kai santykinai padaugėja vandens, sumažėja klampumas;
39
Kraujo plazmos vanduo. Dvejopa forma.
Vanduo kraujyje būna dvejopas: • laisvas. Tik laisvas vanduo gali atlikti savo funkcijas. • surištas su baltymais. Rezervinė forma. Surišimas priklauso nuo kraujo pH ir osmosinio slėgio. Mažėjant pH, vanduo atpalaiduojamas. Mažėjant osmosiniam slėgiui, baltymai išbrinksta sulaikydami vandenį. Surištas vanduo yra rezervinė forma. Baltymams prisijungiant vandenį ar jį atpalaiduojant reguliuojamas laisvo vandens kiekis.
40
Trumpalaikis vandens kiekio reguliavimas, pastovumo palaikymas
1. Antidiuretinis hormonas (ADH). 2. Prieširdžių natrio uretinis faktorius (PNaUF). 3. Pagumburyje yra osmoreceptorių, kurie reaguoja į padidėjusį osmosinį slėgį ar padidėjusį osmoliališkumą. 4. Aldosteronas 5. Troškulys 6. RAAS 7. Hialuronidazė
41
Trumpalaikis vandens kiekio reguliavimas, pastovumo palaikymas. Antidiuretinis hormonas.
Trumpalaikis vandens kiekio reguliavimas, pastovumo palaikymas: 1. Antidiuretinis hormonas (ADH). Į trumpalaikius vandens pokyčius reaguoja voliumoreceptoriais (tuščiosiose venose, prieširdžiuose). Kai receptorius dirgina didelis vandens kiekis kraujyje, nervinis impulsas sklinda į pagumburį ir yra slopinama ADH sekrecija. Mažėjant vandens kiekiui kraujyje – ADH yra sekretuojama daugiau, tuomet ADH skatina vandens reabsorbciją iš pirminio šlapimo į kraują, kraujo tūris padidėja.
42
Trumpalaikis vandens kiekio reguliavimas, pastovumo palaikymas. Prieširdžių natrio uretinis faktorius.
2. Prieširdžių natrio uretinis faktorius (PNaUF). Didėjant prieširdžiuose kraujo ir Na+ kiekiui bei hidrostatiniam spaudimui, juose dirginami tempimo (mechanoreceptoriai). Tuomet išskiriamas PNaUF – jis skatina vandens ir natrio pasišalinimą pro inkstus (natriurezę).
43
Trumpalaikis vandens kiekio reguliavimas, pastovumo palaikymas. Osmoreceptoriai pagumburyje.
3. Pagumburyje yra osmoreceptorių, kurie reaguoja į padidėjusį osmosinį slėgį ar padidėjusį osmoliališkumą (osmosiškai veiklių dalelių (ne H2O) molių skaičius kilograme tirpalo). Osmosreceptoriai sukelia elektrinį dirginimą, kuris skatina antidiuretinio hormono sintezę ir sekreciją. ADH didina vandens reabsorbciją distaliniuose ir surenkamuosiuose kanalėliuose. Sumažėjus osmosiniam slėgiui osmoreceptorių srityje, mažėja ADH sintezė ir išskyrimas (nebedirginami receptoriai).
44
Trumpalaikis vandens kiekio reguliavimas, pastovumo palaikymas. Aldosteronas
4. Aldosteronas: vandens ir Na apykaita labai susijusi. Jeigu sumažėja Na jonų koncentracija, skatinama antinksčių žievė išskirti aldosteroną. Aldosteronas skatina Na reabsorbciją iš pirminio šlapimo, Na grąžinamas į kraują, padidėja slėgis, juda vanduo (padidėja jo kiekis).
45
Trumpalaikis vandens kiekio reguliavimas, pastovumo palaikymas. Troškulys.
5. Troškulys (pagumburyje gėrimo centras, svarbi limbinė sistema (emocijos)) – šią sistemą aktyvina osmoreceptorių dirginimas.
46
Trumpalaikis vandens kiekio reguliavimas, pastovumo palaikymas. RAAS.
6. RAAS.Sumažėjus inkstų kraujotakai (pvz. kai sumažėja cirkuliuojančio kraujo tūris ar arterinis kraujospūdis), didėja renino išskyrimas iš inkstų. Reninas inicijuoja angiotenzino II susidarymą (angiotenzinogenas- angiotenzinas I- angiotenzinas II). Angiotenzinas II dirgina antinksčių žievę ir išsiskiria aldosteronas, kuris didina Na+ reabsorbciją ir dėl osmosinių jėgų poveikio organizme sulaikomas vanduo. Aldosteronas – sumažėjus Na+ skatinamas hormono išskirimas, skatina Na+ reabsorbcija iš pirminio šlapimo, padidėja kraujo plazmos osmosinis slėgis ir vandens kiekis.
47
Trumpalaikis vandens kiekio reguliavimas, pastovumo palaikymas. Hialuronidazė.
7. Hialuronidazė hidrolizina hialurono rūgštį.