Hematokritas Flashcards
(47 cards)
Vidinė organizmo terpė ir jos funkcijos. bendrai.
- Vidinė organizmo terpė ir jos funkcijos.
Visas organizmo sudedamąsias dalis į vieną darniai funkcionuojantį vienetą susieja ne tik nervų sistema, bet ir organizmo skysčiai- organizmo vidinė terpė (VOT). Vidinės terpės pastovumą palaikantys mechanizmai pradeda veikti, pakitus vidinės terpės savybėms.
VOT reikšmė:
• Dėl VOT fizinės ir cheminės sudėties organizmo funkcijos gali išlikti pastovios, net ir kintančiose aplinkos sąlygose, ji užtikrina normalią organizmo veiklą, normalias funkcijas.
VOT sudaro
- kraujas
- limfa
- audinių skystis
- likvoras(smegenų skystis).
VOT funkcijos:
1. Transportinė funkcija.
Maitinamoji funkcija
Valomoji (šalinamoji, ekskrecinė) funkcija
Vienijamoji funkcija(integracinė)
Termoreguliacinė funkcija.
Kvėpuojamoji (O2, CO2 iš plaučių)
- Apsauginė funkcija.
VOT evoliucijos eigoje vystėsi nuo paprastesnės iki sudėtingesnės.
<<<>>>
VOT funkcijos. Transportinė funkcija.
VOT, ypač judriausia jos dalis – kraujas, transportuodama maisto medžiagas, O2, CO2 ir kitus medžiagų apykaitos produktus, hormonus, įvairias medžiagas bei šilumą, atlieka daug funkcijų: maitina, valo, vienija ir reguliuoja temperatūrtą.
VOT funkcijos. Transportinė funkcija >> maitinamoji f-ja
Maitinamoji funkcija – VOT iš virškinamojo trakto perneša ląstelėms maisto medžiagas(B, R, A.R, Min, Vit.)(rezorbcija), o iš plaučių - O2.
VOT funkcijos. Valomoji (šalinamoji, ekskrecinė) f-ja
Valomoji (šalinamoji, ekskrecinė) funkcija – VOT iš ląstelių išgabena medžiagų apykaitos produktus ir nuneša juos į šalinimo organus (inkstus, palučius ir kt.)
VOT f-jos. Transportinė f-ja –> Vienijamoji funkcija(integracinė)
Vienijamoji funkcija(integracinė) – oganizmo skysčiai po visą organizmą išnešioja hormonus, fermentus ir kitas veikliąsias medžiagas, kurios padeda nervų sistemai sujungti daugybę organizmo elementų į vieną sistemą, bendrai funkcionuojantį vienetą – organizmą.
VOT f-jos. Transportinė f-ja –> termoreguliacinė f-ja
Termoreguliacinė funkcija. Jei nebūtų skystos ir judrios VOT, vieni organai perkaistų (kepenys, raumenys), o - kiti per daug atvėstų.
VOT f-jos. Apsauginė f-ja
VOT Apsauginė f-ja. Padeda pašalinti svetimkūnius, padaro organizmą atsparų tam tikroms infekcijoms. Apsauginę funkciją atlieka ir VOT terpės ląstelės, ir skystoji dalis. Leukocitai(baltieji kr. kūneliai) sugeba judėti, fagocituoti ir suvirškinti svetimkūnius (ląstelinis imunitetas). Skystojoj daly yra antikūnų, citokinų, komplemeto baltymų, ŪFB ir kt., galinčių kovoti su patekusiais į organizmą Ag (humoralinis imunitetas).
VOT vystymasis evoliucijos eigoje nuo paprastesnės iki sudetingesnės
VOT evoliucijos eigoje vystėsi nuo paprastesnės iki sudėtingesnės.
• Pirmuonys VOT neturi, nes skysčiams nėra kur cirkuliuoti, o gyvybei būtinos maisto medžiagos gaunamos iš aplinkos vandens, taip pat ir šalinami medžiagų apykaitos produktai.
• Primityvūs daugialiąsčiai turi hidrolimfą (hidros, duobagyviai)- skysčiai cirkuliuoja tarp ląstelių, VOT beveik nesiskiria nuo aplinkos sudėties.
• Sudėtingesni daugialąsčiai (kirmėlės, dygiaodžiai) turi hemolimfą- atsiranda baltymų ir pigmentų.
• Žinduoliai- 4 skysčiai. Kraujas ir limfa cirkuliuoja gyslomis, o tarpląsteliniais plyšiais juda audinių, smegenų skystis.
Homeostazė
Homeostazė – fizinių savybių ir cheminės sudėties pastovumas, užtikrinantis normalų organų funkcionavimą. Vieni organai tiekia reikalingas medžiagas, kiti – užtikrina medžiagų apykaitos produktų pašalinimą. Homeostazę užtikrina įvairūs procesai, cheminės reakcijos.
Palaikymo mechanizmai:
1) Virškinimo organai – iš jų gaunamos medžiagos, kurios gali būti pasisavintos ląstelėse.
2) Kraujotakos organai – kraujo tekėjimas tiekia deguonį maisto medžiagas ir bei neša apykaitos produktus
3) Per odą, plaučius, inkstus pašalinami galutinės apykaitos medžiagos
4) Nervų sistema ir endokrininės liaukos – neurohumoralinis reguliavimas
Kontroliuojamas: vandens kiekis, gliukozės kiekis, šlapalo kiekis, temperatūra, mineralinių medžiagų koncentracija, pH.
Homeorezė
Homeorezė – santykinis biocheminių reakcijų, vykstančių VOT, greičio pastovumas, homeostazei palaikyti.
Homeomorfozė
Homeomorfozė – santykinis ląstelių, organų ir audinių struktūros pastovumas, užtikrinantis normalias fiziologines funkcijas, taigi ir homeostazę.
Sutrikus homeostazei, homeorezei ir homeomorfozei, sutrinka visos VOT funkcijos, vystosi ligos, susirgimai.
- Kraujo plazmos sudėtis, sudedamųjų dalių reikšmė, pastovumo reguliavimas
- Kraujo plazmos baltymai, jų frakcijos, reikšmė.
- Kraujo plazmos vanduo ir jo kiekio reguliavimas.
- Kraujo plazmos katijonai (Na+, K+, Ca2+, Mg2+), jų reikšmė, koncentracijos
pastovumo palaikymas. Izotoniniai ir fiziologiniai tirpalai. - Kraujo plazmos anijonai. Mikroelementai (Fe, J).
- Kraujo plazmos gliukozė, jos reikšmė, koncentracijos pastovumo palaikymas.
- Kraujo plazmos nebaltyminės azotinės medžiagos ir jų nustatymo reikšmė.
- Pagrindiniai kraujo plazmos lipidai (cholesterolis, triacilgliceroliai, fosfolipidai, RR) ir jų reikšmė.
- Kraujo plazmos lipoproteinų klasifikacija, jų sudėtis ir reikšmė.
3.1. Kraujo plazmos baltymai, jų frakcijos, reikšmė.
Norma kraujo plazmoje 66-83 g/l yra norma.
Plazmoje daugiau kaip 200 rūšių baltymų. Elektroforezės būdu nustatyta, kad albuminai sudaro 60% visų kraujo plazmos baltymų, o globulinai 40%.
Baltyminės frakcijos - tai kraujo plazmos baltymų atskiri komponentai.
Globulinų frakcijos
Baltymų sintezė
Specifinių baltymų sintezė
Kraujo plazmos baltymų tipai:
- Funkciniai
- ląsteliniai
Kraujo plazmos baltymų f-jos.
Sutrikimai
Sutrikimai:
• Hipoproteinemija
• Hiperproteinemija
• Disproteinemija (sutrikęs kraujo plazmos baltymu frakcijų santykis):
• Fiziologinės
• Patologinės
Klinikiniai tyrimai
Onkotinis slėgis
Kraujo plazmos baltymai. Globulinų frakcijos.
Globulinų frakcijos:
• α1 (4%, ŪFB, antitripsinas, chimotripsinas, rūgštus glikoproteinas),
• α2 (8%, haptoglobinas, ceruloplazminas),
• β1 (hemopeksinas, transferinas)
• β2 (12%, fibrinogenas, krešėjimo faktoriai),
• γ globulinai (16%, IgM, IgA, IgG, IgD, IgE).
Jie skiriasi fizinėm-cheminėm savybėm ( tirpumu, koloidinių tirpalų klampumo pastovumu, izoelektriniais taškais) ir biologinėmis savybėmis.
Kraujo plazmos baltymai. Baltymų sintezė.
Baltymų sintezė: 100 proc. albuminų sintetinama kepenyse (jei mažai albuminų – kepenų ligos), Alfa globulinų 70-80 proc., beta 50 proc. Gama sintetinami plazminėse ląstelės ir limfoidiniame audinyje.
Kraujo plazmos baltymai. Specifinių baltymų sintezė.
Specifinių baltymų sintezė: hormonai – endokrininėse liaukose, fermentai – įvairiuose organuose. Fibrinogenas gaminamas kepenyse ir trombocituose.
Kraujo plazmos baltymai. jų tipai.
Kraujo plazmos baltymai. jų funkcijos.
Funkcijos:
1) Palaiko kraujo plazmos onkotinį slėgį
2) Palaiko kraujo klampumą
3) Transportinė (pernašos) f-ja
4) Buferinė
5) Apsauginė:
6) Maitinamoji
7) Hemostazinė
8) proteinazių inhibitoriai
9) Reguliuoja kraujo plazmos osmosini slegi (baltymai brinkdami suriša daugiau vandens);
10) Reguliuoja laisvo vandens kiekį kraujyje (baltymai brinkdami suriša daugiau vandens).
Kraujo plazmos baltymai. jų f-jos. 1)palaiko kr. plazmos onkotinį slėgį.
Funkcijos:
1)Palaiko kraujo plazmos onkotinį slėgį ir kartu pastovų kraujo kiekį, nes reguliuoja vandens pasiskirstymą tarp kraujo plazmos ir audinių skysčio (ypač albuminai);
Kraujo plazmos baltymai. jų f-jos. 2)palaiko kraujo klampumą.
Palaiko kraujo klampumą (geba surišti vandenį ir esant reikalui jį atpalaiduoti) ir tai turi įtakos hemodinamikai. Nes jei per skystas pvz. Kraujas, tai prasideda turbulentinis judėjimas, padidėja pasipriešinimas, tekėjimas apsunkinamas. Šioms f-joms svarbiausi albuminai;
Kraujo plazmos baltymai. jų f-jos. 3)Transportinė (pernašos) f-ja.
3) Transportinė (pernašos) f-ja – taip pat svarbiausi albuminai, kurie geba sujungti daugelį medžiagų (RR, bilirubiną, įvairius vaistus, hormonus, dažus) ir išnešioti po organizmą.
Pernašos baltymai:
• haptoglobinas
• hemopeksinas
• transferinas (Fe);
• plazmos baltymai sujungia katijonus
•kitos pernašos baltymų funkcijos
Pernašos baltymai. haptoglobinas
(eritrocitų hemolizės metu sujungia hemoglobiną ir neša į kepenų ląsteles. Todėl organizmo kraujagyslės nealergizuoja, neleidžia pasišalinti pro inkstus (taip išsaugoma Fe). Jei trūksta haptoglobino, tai vyksta šalinimas pro inkstus;
Pernašos baltymai. hemopeksinas.
• hemopeksinas (suriša hemą. Nuneša į kepenis, svarbus geležies apykaitai);
Pernašos baltymai. plazmos baltymai
• plazmos baltymai sujungia katijonus – Ca, Fe, Mg, Cu, sunkiuosius metalus, Pvz.:40-50%Cu kraujo plazmoje yra sujungta su baltymais (ceruloplazminu) ir taip palaikoma jo pastovi konc.;