PNS_kolio_cherries Flashcards
(33 cards)
Aktyviu jonu kanalu rusys, elektriniai jonu kanalai, cheminiai jonu kanalai
Aktyvus jonu kanalai turi tam tikras strukturas – vartus, kurie gali atsiverti arba uzsiverti.
• Aktyvaciniai (įtampai jautrūs) vartai – ramybėje uždari.
• Inaktyvaciniai (laikui jautrūs) vartai – ramybėje atviri.
Elektriniu jonu kanalu vartu atsidaryma reguliuoja elektros itampa. Neurono lasteles membrana isoreje ielektrinta teigiamai, o viduje – neigiamai. Sis kruviu skirtumas abipus lasteles membranos vadinamas membraniniu (ramybes) potencialu.
Cheminiai jonu kanalai – tokie, kurie atsiveria prisijungus prie ju tam tikrai cheminei medziagai. Neuromediatoriai, kaip acetilcholinas ir gama amino sviesto rugstis jungiasi prie neurono membranos cheminiu kanalu ir juos atveria.
Jonu kanalu issidestymas neurono membranoje, jonu kanalu specifines funkcijos
Jonu kanalu issidestymas neurono membranoje:
• Pasyvus jonu kanalai issibarste visame neurono pavirsiuje.
• Cheminiai jonu kanalai daugiausia issideste dendrituose ir neurono kune.
• Elektriniai kanalai dazniausiai aptinkami aksono stormenyje, viso nemielininio aksono membranoje ir mielininio aksono Ranvje sasmaukose.
Jonu kanalai pasizymi specifinemis funkcijomis, kurias lemia kanalu issidestymas neurone:
• Pasyvus jonu kanalai atsakingi uz membranos ramybes potenciala.
• Cheminiai kanalai lemia sinapsinio potencialo susidaryma neurone.
• Elektriniu kanalu deka nuorone susidaro ir plinta veikimo potencialas.
Membraninis potencialas, koncentracijos, koncentracijos
Membraninis potencialas- yra potencialų skirtumas abipus ląstelės membranos ramybės būsenoje.
Nervinių ir raumeninių ląstelių MP yra -70–90mV (neuronų kūnų -70mV, storų nervų -90mV,širdies raumens apie -75mV, griaučių raum. Apie -90—80mV.
• Jonų elektrocheminis gradientas skatina jonus judėti per ląstelės membraną.
• Viduląstelinė Na, K ir Cl jonų konc.skiriasi nuo užląstelinės.
Viduląstelinė konc. Užląstelinė konc.
Na 15 150
K 150 5
Cl 10 125
K jonų konc. ląstelės viduje yra didžiausia, tačiau neigiamą vidinės membranos krūvį sukuria neigiamai įelektrinti baltymai ir anijonai. Ląstelės išorėje vyrauja Na ir Cl jonai. Ląstelės membranos išorė įelektrinta teigiamai.
Vienetai nervų jaudrumui vertinti.
- *Reobazė** – tai minimalus dirgiklis, kuriuo dirgindamioi gauname minimalų atsaką. Ji rodo slenkstinio dirgiklio dydį.
- *Chronapsija** – tai trumpiausias laiko trapas, per kuriį dvigubas reobazės stiprumo dirgiklis sukelia minimalų atsaką. Ji rodo min dirginimo laiką, kad struktūra atsakytų minimaliai. Dirglesnis aud reaguoja į dirgiklį greičiau, jo chronapsija trumpesnė.
- *Labilumas** – tai aud gebėjimas praleisti tam tikrą NI skaičių per laiko vnt( dažniausiai sk/s). Nėra pastovus dydis, gali kisti priklausomai nuo aud fizio būklės. Taikoma tiriant nervų ir raumenų jaudrumą. Per sinapsę ~150imp/s, per raum skaidulas 400-500imp/s, nerv skaidulą 1000imp/s, greičiausiai imp sklinda per mielininę nerv skaudulą ~2000imp/s.
Chem. sinapsės, jų klasifikacija
Cheminės sinapsės yra tokios sinapsės, kur NI nuo vienos ląst kitai perduodamas chem medž dėka. Klasifikuojamos:
• Pagal VP susidarymą
Jaudinamosios
Slopinamosios
• Pagal lokalizaciją
Aksodendritinės
Aksosomatinės
Dendrodendritinės
Aksoaksoninės
• Pagal neuromediatorių
Cholinerginės
Adrenerginės
Dopaminerginės ir kt.
• Pagal išsidėstymą nerv sistemoje
Centrinės
periferinės
Mediatoriai, jų veikimo mechanizmas
Neuromediatoriai.
• Mažamolekuliniai(klasikiniai): Ach, amino r(GAMA, glicerinas, glutamatas), monoaminai(noradrenalinas, adrenalinas, dopaminas, serotoninas, histaminas). Tai mažos molekulės, kurios lengvai patenka į sinpsinį plyšį. Be tarpininkų jung prie recept, pasireiškia jonotropinis veikimas. Veikia greitai.
• Peptidai(neuropeptidai): enkefalinai(met-, leuenkefalinai), medžiaga P, angiotenzinas II, VIP(vazoaktyvus intersticinis peptidas), somatostatinas ir kt. Tai stambiamolekuliniai jung, daugiausia CNS med. Mechanizmas ne visai aiškus, bet jie tiesiogiai nesukelia IPSP ir SPSP. Jie yra ir sinapsės moduliatoriai, sukeliantys kitus, ilgalaikius sipsėje vykstančius pokyčius. Neturi ties poveikio sipasinei membr, bet įtakoja klasikinių neuromed veikimo trukmę ir intensyvumą. Dažnai yra kontransmiteriai ir veikia metabotrop recept. Peptiderginiai sinapsės med pasižymi lėtu veikimu.
Mediatorių antagonistai ir agonistai. Agonistai pasižymi tokiu pat veikimu kaip ir med, jung prie med specif recept ir sukelia tokį pat PSP kaip ir med. Antagonistai – medž, slopinančios med veikimą, nes prisijungia prie specif recept ir nesukelia PSP.
Elektrinės sinapsės
- (142) Elektrinės sinapsės.
Sinapsė – nervinės ląstelės kontakto vieta su kita nervine, raumenine ar liaukine ląstele. Sinapsės yra cheminės ir elektrinės. Elektrinės mažiau paplitę nei cheminės, impulso perdavime nedalyvauja mediatorius. Jos paplitę širdies skersaruožiame raumenyje, lygiuosiuose raumenyse, epiteliniame audinyje, kepenyse, embrione. Elektrinę sinapsę sudaro: nervinis impulsas plinta dėl plyšinių jungčių, gap junctions. Gretimos ląstelės yra susijungę plyšinių jungčių kanalais ( specialus baltymai). Kanala sudaro du puskanaliai – koneksonai, vienas is ju vienos lasteles, o kitas kitos lasteles. Sis kanalas pasizymi ominiu laidumu, todel elektrinis impulsas gali elektrotoniskai ir be sinapsinio uzdelsimo depoliarizuoti kita lastele. Kiekviena koneksona sudaro sesi subvienetai – koneksinai.
Elektineje sinapseje nera mediatoriaus, nervinis impulsas plinta plysinemis jungtimis elektrinio signalo deka. Impulsas elektrineje sinapseje plinta ivairiomis kryptimis.
Išsiaiškint dėl laiko ir erdvės sumacijos
- (146) Griaučių skersaruožio raumens susitraukimo tipai
• Izometrinis susitraukimas – raumens susitraukimas, kai jo ilgis nesikeičia, o kinta įtempimas
Šio susitraukimo metu raumuo neatlieka jokio matomo judesio, nors ir išvysto nemažą jėgą (vartojama energija), pvz. keliant labai sunkų daiktą.
• Izotoninis susitraukimas – raumens susitraukimas, kai raumeninė skaidula trumpėja (t.y. kinta ilgis) esant pastoviam įtempimui (t.y. įtempimas nekinta)
Pvz. keliant delne pūkelį – raumens įtempimas nekinta, bet judesys atliekamas.
• Auksotoninis – kinta ir ilgis ir įtempimas (dažniausiai).
• Koncentrinis – kai susitraukdamas raumuo sutrumpėja.
• Ekscentrinis – kai raumuo aktyviai ištempiamas, veikiant išorine jėga.
• Statinis – raumuo aktyvinamas dalinai, matomas judesys neatliekamas, nes aktyvinama nepakankamai motorinių vienetų.
Izometrinio susitraukimo metu raumens ilgio pasikeitimas (matomas susitraukimas) neįmanomas fiziškai, nepriklausomai nuo raumens aktyvinimo laipsnio, o statinio susitraukimo metu ilgis nekinta, nes nėra aktyvinama pakankamai motorinių vienetų. Kiek motorinių vienetų beaktyvintume, namo iš vietos nepajudinsime!
Išsiaiškint tiksliai kituose konspektuose šitą klausimą:
Pavienio griaučių skersaruožio raumens susitraukimo kreivė. Ilgalaikis griaučių skersaruožio raumens susitraukimas (dantytasis ir lygusis tetanusas).
- (144) Griaučių skersaruožio raumens skaidulos susitraukimas ir atsipalaidavimas: “slenkamųjų filamentų” mechanizmas.
1. Veikimo potencialas, plintantis raumeninės sjkaidulos sarkolema, aktyvina T-vamzdelių elektrinius Ca2+ kanalus. Atsidarius Ca2+ kanalams, Ca2+ difunduoja iš sarkoplazminio tinklo į sarkoplazmą, tad labai padidėja laisvų ca2+ jonų sarkoplazmoje. Ca2+ jonai jungiasi prie troponino ir pakeičia troponino-tropomiozino komplekso konfigūraciją. Tai aktyvian aktino molekules.
2. Aktinui tapus aktyviu, miozino galvutės gali prisijungti prie jo – susidaro skersiniai tilteliai.
3. Miozinui prisijungus prie aktino, sukeliami miozino galvutės figūriniai pokyčiai, lemiantys ADF ir neorganinio fosfato atsipalaidavimą nuo miozino. Skersinių aktino-miozino tiltelių rotaciniai judesiai patraukia plonąjį fialmantą link sarkomero centro. Vyksta sarkomero ir visos raumeninės skaidulos susitraukimas. Cheminė ATF energija virsta mechanine susitraukimo energija.
4. Kad miozino galvutė atsipalaiduotų nuo aktino, prie jos turi prisijungti ATF molekulė.
5. Miozino galvutės atsiskyrimas nuo aktino sukelia ATF hidrolizę Į ADF ir neorganinį fosfatą.
6. Ca2+ jonai siurblių pagalba aktyviai grąžinami iš sarkoplazmos į sarkoplazminio tinklo saugyklas. Aktinas tampa neaktyvus, nes troponino-tropomiozino kompleksas uždengia vietas, gebančias prijungti mioziną.
Aktyvią Ca2+ jonų pernašą vykdo spec. Ca2+ siurbliai, esantys sarkoplazminio tinklo membranose ir naudojantys ATF energiją. Raumeniui susitraukiant storąjį filamentą sudarančios galvutės dirba sinchroniškai – jungiasi ir atsiskiria ne visos vienu metu. Raumeniui susitraukiant sarkomerų ilgis trumpėja (kinta H zonos plotis), bet miofilamentų ilgis nekinta.
Griaučių raumenų skaidulų tipai dar čia kartu
ATF - pagr. Raumens energetinė medžiaga:
- teikia energiją miozino galvučių rotacijai
- būtina miozino galvučių atsiskyrimui nuo aktino
- būtina aktyviai Ca2+ jonų pernašai į sarkoplazminį tinklą.
Griaučių raumenų skaidulų tipai.
Griaučių raumenų skaidulų tipai.
• Klasifikavimo kriterijus, metaboliniai procesai skaiduloje
o Lėtos oksidacinės skaidulos (LOS)
o Greitos oksidacinės-glikolizinės skaidulos (GOGS)
o Greitos glikolizinės skaidulos (GGS)
LOS
LOS
• Mažo skersmens, raudonos spalvos – daug mioglobino (raudonosios skaidulos).
• Daug mitochondrijų – ATF gaminama daugiausiai aerobiniu audinių kvėpavimo keliu (oksidacinės skaidulos)
• Susitraukimo ciklas lėtas – lėtosios skaidulos.
• Labai atsparios nuovargiui, pajėgios ilgai nepertraukiamai dirbti.
• Svarbiausia funkcija – kūno padėties palaikymas (statika) – yra nugaros, kaklo raumenyse.
GOGS
GOGS
• Tarpinio skersmens (LOS<gogs></gogs> • Daug mioglobino – raudonosios.
• ATF gaminasi ir aerobiniu, ir glikolizės (anaerobiniu) būdu – palyginti atsparios nuovargiui.
• Susitraukia ir atsipalaiduoja daug greičiau už LOS – greitosios skaidulos.
• Užtikrina greitesnius, galingesnius judesius (pvz. bicepsas, tricepsas).
GGS
GGS
• Didžiausio skersmens, daugiausiai miofibrilių – susitraukia stipriausiai ir greičiausiai.
• Mažai mioglobino – baltosios skaidulos (nėra raudonos, blyškios)
• Mažai mitochondrijų, daug glikogeno – vyrauja anaerobinė glikolizė.
• Dalyvauja intensyviuose, greituose judesiniuose, bet nuvargsta labai greitai, pvz. kramtymo, mimikos raumenys.
- (147) Griaučių skersaruožio raumens energetika. Raumens tonusas, kontraktūra, pomirtinis sustingimas.
• Daugiausiai ATF sunaudojama: (vykstant slenkamųjų filamentų mechanizmui)
o Skersinių tiltelių tarp aktino ir miozino susidarymui.
o Miozino galvutės rotacijai, filamentų persidengimui, sarkomero sutrumpėjimui.
o Miozino galvutės atsikabinimui nuo aktino
• Mažiau ATF sunaudojama:
o Aktyviai Ca2+ pernašai į sarkoplazminio tinklo saugyklas (pasibaigus susitraukimo fazei)
o Aktyvia Na+ ir K+ pernašai per sarkolemą (Na+/K+-ATFazė), sklindant VP raumenine skaidula.
Pagrindiniai energijos šaltiniai atstatyti ATF
- Kreatinfosfatas
- Glikolizė
• Gali vykti esant O2 trūkumui – raumuo gali susitraukti net ir tuomet, kai O2 tiekimas krauju sutrinka (sportuojant).
• ATF susidarymas anaerobinės glikozės būdu yra apie 2,5 karto greitesnis už aerobinį.
• Glikolizės metu raumenyse susidaro daug skilimo produktų – maždaug po 1 min. raumuo praranda gebėjimą maksimaliai susitraukti - Oksidacinis metabolizmas (audinių kvėpavimas)
apie raumenų tonusą
apie kontraktūrą
apie rigor mortis
Raumenų tonusas
Net ir ramybės metu, raumenys nėra visiškai atsipalaidavę, o išlaiko tam tikrą įtempimą – tonusą. Jį užtikrina nugaros smegenų α-motoneuronų generuojami reti nestiprūs nerviniai impulsai. Tonusas priklauso nuo:
• raumenų elastingumo
• raumenų tankio?
• raumenų kraujotakos ypatybių
• kitų veiksnių
Raumenų tonusas savaime gali padidėti po fizinio darbo, esant emocinei įtampai.
Kontraktūra
Kontraktūra (mėšlungis) – raumens būklę, kai raumuo susitraukia ir kurį laiką neatsipalaiduoja:
• po sunkaus darbo
• sutrikus raumenų kraujotakai (sutrinka ATF resintezė)
• dėl mitybos: Ca, P, mineralinės medžiagos
• šaltame vandenyje
Susikaupia ADF. Raumuo susitraukia, todėl trūksta energijos atsipalaidavimui. Raumuo neatsipalaiduos iki tol, kol Ca2+ nebus grąžinti į sarkoplazminio tinklo cisternas. Tai grįžtamas procesas – norint jį pagreitinti, galima šildyti, masažuoti (atstatyti kraujotaką).
Rigor mortis
Rigor mortis, pomirtinis sustingimas
• Kelios valandos po mirties sustingsta visi kūno raumenys.
• Raumuo susitraukia ir tampa rigidišku net ir be VP.
• Rigidiškumo priežastis – ATF išeikvojimas ir nevykstanti jos resintezė (miozino galvutės neatsiskiria nuo aktino – nėra raumens atsipalaidavimo fazės) dėl sustojusios kraujotakos.
• Raumenys lieka susitraukę, kol suyra struktūriniai baltymai (~15-25 val.)
• Tuomet atsipalaiduoja lizosominiai fermentai – ardomi toliau audiniai, vyksta autolizė.
• Procesas spartėja aukštesnėje temperatūroje.
• Anksčiausiai „rigos mortis“ įvyksta greitose glikolizinėse skaidulose, vėliausiai – lėtose oksidacinėse skaidulose.
- (148) Lygiųjų raumenų struktūros ir funkcijų ypatumai, membraninis ir veik. potenc., inervacija
Lygieji raumenys sudaro tik apie 10% žmogaus kūno masės, tačiau yra labai reikšmingi, nes sudaro vidaus organų sieneles.
Lygiųjų raumenų struktūros ypatybės
• Ląstelės verpstės formos, žymiai mažesnės už skersaruožių raumenų skaidulas.
• Kiekviena ląstelė turi centre esantį branduolį.
• Turi tarpinius filamentus (desminą ir vimentiną).
• Turi tankiuosius kūnelius, atliekančius Z linijų funkciją.
• Filamentai išsidėstę netvarkingai, nepersidengia – stebint optiniu mikroskopu nėra dryžuotumo (nėra A, I juostų).
• Aktino filamentai tvirtinasi prie tankiųjų kūnelių (nėra Z diskų).
• Aktino yra gerokai daugiau nei miozino. Mažiau Cl, Na, K jonų.
• Plonąjį filamentą sudaro aktinas ir tropomiozinas (nėra troponino)
• Nėra T vamzdelių sistemos
• Sarkoplazminis tinklas silpnai išsivystęs
Lygiųjų raumenų funkcinės ypatybės
• Susitraukia žymiai lėčiau, susitraukimas trunka gerokai ilgiau nei skersaruožių.
• Didelis metabolizmo ekonomiškumas – ilgą laiką susitraukęs raumuo sunaudoja mažai energijos.
• Kontaktuoja plyšinėmis jungtimis (elektrinėmis sinapsėmis), susidaro vadinamasis funkcinis sincitijas.
• Ca2+ į lygiojo raumens ląstelę patenka ir iš jos išeina lėtai – tai sąlygoją tonusą, lėtesnį susitraukimą ir atsipalaidavimą.
• Pasižymi dideliu plastiškumu (gebėjimas stipriai išsitempti, keisti formą)
Lyg. r. MP ypatybės, sinusoidinis MP, relaksacinis MP, lygiųjų raumenų VP ypatybės
Lygiųjų raumenų MP ypatybės
• MP ~ -60 mV (skersaruožių -90 mV)
• Būdingas MP labilumas.
o Sinusoidinis
o Relaksacinis (būdingas spontaninis miogeninis aktyvumas)
Sinusoidinis MP
• MP „banguoja“ kaip sinusoidė
• Bangos yra beveik reguliarios.
• Pavienės bangos kartais pasiekia kritinį lygį – susiformuoja VP.
Relaksacinis MP
• MP bangos nėra tolygios.
• Beveik visos pasiekia kritinį lygį (aktyvinami elektrinai Ca2+ kanalai), jų viršūnėse formuojasi VP, kurie plyšinėmis jungtimis plinta į gretimas ląsteles ir sukelia raumens susitraukimą – spontaninis miogeninis aktyvumas. Nereikalingas dirgiklis.
Lygiųjų raumenų VP ypatybės
• Dvejopi VP – „spyglio“ ir „plato“ (reiktų grafikus gal papiešt)
Lygiųjų raumenų tipai:
Atsižvelgiant į struktūrines ir funkcines ypatybes:
o Atskirojo vieneto tipas (Single-unit type)
• Čia ląstelės jungiasi plyšinėmis jungtimis – elektrinis signalas greitai plinta tarp ląstelių, jos reaguoja kaip vienas funkcinis vienetas (funkcinis sincitijas).
• Būdinga lėta spontaninė depoliarizacija – miogeninis aktyvumas.
• Pvz. virškinamojo trakto, šlapimo pūslės, šlapimtakių, gimdos raumenys.
o Dauginių vienetų tipas (Multi-unit type)
• Būdingas neurogeninis aktyvumas – sujaudina ANS.
• Neurogeninis aktyvumas atsiranda atskirose ląstelėse ar jų grupėse, kurių veikla nepriklauso nuo kitų to paties raumens ląstelių.
• Pvz. rainelės, krumplyno raumuo.
o Mišrios formos
• Būdingas ir neurogeninis (ANS sukeltas) ir miogeninis (pačių lygiųjų ruamenų sukeltas) aktyvumas.
• Pvz. kraujagyslių lygieji raumenys
Lygiųjų raumenų f-jų reguliavimas. ANS: neuromediatoriai.
Katecholaminu veikimas, NA
Lygiųjų raumenų funkcijų reguliavimas:
• ANS: neuromediatoriai noradrenalinas ir acetilcholinas
Katecholaminai išskiriami iš simpatinių nervinių galūnėlių, todėl jų veikimas panašus į simpatinės nervų sistemos poveikį.
Katecholaminų veikimas:
- veikia per α ir β adrenoreceptorius, daro įtaką lygiųjų raumenų tonusui ir susitraukimui (β receptorių jautrumas katecholaminams didesnis nei α recept.).
Fiziologinėmis sąlygomis:
I. Noradrenalinas veikia per α receptorius→ lygieji raumenys susitraukia
II. a) Adrenalinas per β rec. → lygieji raumenys atsipalaiduoja (daro įtaką medžiagų apykaitai, širdies darbui → plečia širdies ir raumenų kraujagysles)
b) A per α rec. (kai A didelis kiekis) → lygieji raumenys susitraukia(sutraukia kraujagysles odoje, viršk. trakte)
Lyg.r. f-jų reguliavimas
ANS:neuromed. Ach,
baroreceptoriai
Humoralinis reguliavimas
Acetilcholinas (PNS mediatorius) paveikia lygiuosius raumenis lb stipriai – membranos depoliarizuojasi ir lygieji raumenys susitraukia. Kraujagyslių lygieji raumenys, veikiami acetilcholino, atsipalaiduoja.
PVZ: Rainelę plečiantį raumenį įnervuoja simpatinis, o siaurinantį , o siaurinanatį parasimpatinis nervas. Todėl, padidėjus simpatinės NS tonusui vyzdys išsiplečia, lygusis raumuo atsipalaiduoja. Padidėjus parasimpatinės SN tonusui – vyzdys susitraukia.
Didėjant ↑AKS, dirginami baroreptoriai (aortos lanke, miego antyje) – juose kyla nervinis impulsas. Impulsai į vazomotorinį centrą sklinda IX, X nervų poromis. Aktyvina PNS (daugiau acetilcholino) dalį → širdies veikla slopinama (SNS inaktyvinama). Į kraujagysles atsklinda mažiau SNS impulsų, kraujagyslių lygieji raumenys atsipalaiduoja, spindis padidėja ir ↓AKS.
• Humoralinis reguliavimas:
Oksitocinas skatina gimdos lygiųjų raumenų ritmišką susitraukimą nėštumo pabaigoje ir maksimalų gimdymo pradžioje. Nėštumo pradžioje receptorių skaičių mažina progesterono didelė konc. Nėštumo pabaigoje mažėjant progesterono, didėja estrogenų konc, kurie didina receptorių skaičių ir gimdos jautrumą oksitocinui.
