kraujo krešėjimo ir fibrinolizinės sistemos vertinimas Flashcards
(26 cards)
- Hemostazės sistema ir jos reikšmė.
Hemostazės sistema (log. Haima – kraujas, stasis – sustojimas) – tai kraujavimą stabdanti sistema. Hemostazėje dalyvauja kraujagyslės sienelė, forminiai kraujo elementai ir krešėjimo sistema. Su hemostazės sistema glaudžiai susijusi antikoaguliacinė sistema. Kai kurie autoriai šias abi sistemas jungia į vieną. Antikoaguliacinė sistema saugo organizmą nuo kraujo sukrešėjimo kraujagyslėse (kraujo krešėjimo inhibitoriai) ir šalina kraujo krešėjimo padarinius (fibrinolizės sistema)
Hemostazės sistemos komponentai:
1. Kraujagyslės sienelė
2. Trombocitai
3. Eritrocitai ir leukocitai
4. Kraujo plazmos krešėjimo faktoriai
5. Fibrinolizės sistema
- Trombocitai, jų savybės ir funkcijos.
- Trombocitai, jų savybės ir funkcijos.
Tai kaulų čiulpų ląstelių (megakariocitų) atplaišos. Sveiko žmogaus kraujyje trombocitų skaičius 180-320x109/l. Jų gyvenimo laikas - 8-12 dienų. Trombocitams būdinga įvairi forma: apvalūs, ovalūs, žvaigždiški. 1/3 trombocitų deponuojama blužnyje, likusieji cirkuliuoja kraujyje. Trombocitai yra KČ ląstelių – megakariocitų – įvairių formų (apvalių, ovalių ar žvaigždės) atplaišos, kurios kraujagyslėse slenka arti sienelių. Tiek kraujagyslių sienelėms, tiek trombocitams būdingas neigiamas krūvis, sukeliantis tarpusavio atostūmio jėgas.
Jų skaičių didina: - Stresas.
- Adrenalinas.
- Noradrenalinas. Adrenalinas, noradrenalinas→skatina agregaciją, mažina kraujagyslių spindį.
Jų skaičių mažina: - Heparinas. (Slopina trombocitų susimetimą į krūveles/agregaciją→skatina krešėjimą).
- Aspirinas mažina agregaciją.
Trombocituose vyksta intensyvi medžiagų apykaita.
Trombocitų funkcijos:
Trombocitopoezė
Hemopeozės reguliavimas(tinka visur)
2.Trombocitų funkcijos
Trombocitų funkcijos:
- Dalyvavimas kraujo krešėjime. Trombocitai sudaro baltąjį krešulį;
- Dalyvavimas krešulio tirpdymo procese (fibrinolizinėje sistemoje);
- Reikšmingi imuninei sistemai - sugeba prilipti prie svetimkūnių ar sužalotos kraujagyslės sienelės;
- Pasigamina daug aktyvių medžiagų (11 krešėjimo faktorių, tromboksanas A2→skatina trombocitų agregaciją, serotoninas, adrenalinas, ADF- reikalingas tombocitų agregacijai);
trombocitopoezė
hemopoezės reguliavimas
Trombocitopoezė
Prasideda nuo PKL. Trombocitų susidarymui svarbu:
• Meg-KSF skatina PKL mitozę:
• Makrofaguose;
• Endotelinėse kaulų čiulpų ląstelėse.
• Trombopoetinas skatina endomitozę (endomitozė – DNR padvigubėjimas be ląstelės dalijimosi) kepenyse, insktuose
PKL→Meg-KSV→(Meg-KSF) promegakarioblastas→(TPO) trombocitai
Trombopoetino padaugėja, kai sunaudojama daugiau trombocitų pažeidimų, kraujavimo, agregacijos metu.
Hemopoezės reguliavimas
Hemopeozės reguliavimas(tinka visur):
Nervinis hemopoezės reguliavimas:
• SNS:
• Skatina eritropoezę
• Trombocitopoezę
• Neutrofilų pasigaminimą
• Slopina acidofilų ir limfocitų gamybą
• PNS:
• Skatina eritrocitų išmetimą iš kaulų čiulpų
• Acidofilų ir limfocitų pasigaminimą
• Slopina – neutrofilų gamybą
Paveiksliukas. pirminės hemostazės mechanizmas
Pirminė hemostazė. Kraujagysliniai veiksniai.
Pati pirmoji ir pati greičiausia hemostazės sistemos reakcija į kraujagyslių pažeidimą yra kraujagyslių susitraukimas (vadinamasis kraujagyslių komponentas). Kraujagyslės (smulkiosios) traukiasi dėl išsiskyrusių iš pažeistos veitos ir pradėjusių lipti prie jos sienelių trombocitų serotonino ir adrenalino. Didžiosios kraujagyslės traukiasi refleksiškai, veikiant simpatinei nervų sistemai. Ši r-ja trunka 2-3 minutes.
Jau pirmosiomis sekundėmis po sužeidimo prie sužeistos vietos pradeda lipti trombocitai – vyksta trombocitų adhezija.
(Schemą atsimint, dalyvauja VF – vilebrando faktorius, GpIb – vilebrando faktoriaus receptorius (glikoproteinas). )
Pirminė hemostazė. plokšteliniai veiksniai
Prie pažeistos kraujagyslės vietos prilipusių trombocitų pradeda lipti kiti trombocitai – prasideda trombocitų agregacija. Ją skatina iš pažeistos kraujagyslės, prilipusių trombocitų ir hemolizavusių eritrocitų išsiskyręs adenozindifosfatas (ADF) ir trombocituose sumažėjęs ciklinio adenozinmonofosfato (cAMF) kiekis. Trombocitų agregaciją skatina tromboksanas A2. Iš pradžių trombocitų agregacija būna grįžtama, t.y. dalis prilipusių trombocitų atitrūksta ir kraujo srovės lengvai nunešami. Iš pažeistų audinių išsiskiria audinių tromboplastinas (III faktorius) ir kartu su prokonvertinu (VII faktoriumi) bei Ca++ aktyvina Stiuarto-Prauerio faktorių (X faktorių) į Xa faktorių, o jis kartu su 3 trombocitų faktoriumi, IV r V faktoriais (protrombinazė) aktyvuoja protrombiną (II faktorių) į trombiną (Iia faktorių). Susidaro nedidelis trombino kiekis, kurio nepakakanka fibrinogenezei aktyvuoti, tačiau šis trombinas grįžtamą trombocitų agregaciją verčia negrįžtama. Toliau įvyksta klampi trombocitų metamorfozė, retrackaija ir susidaro baltasis – trombocitinis trombas (2 pav.) Šis procesas trunka 3-5 min.
Antrinės hemostazės schema.
- Antrinė hemostazė: trombinogenezė, fibrinogenezė, krešulio retrakcija.
- Antrinė hemostazė: trombinogenezė, fibrinogenezė, krešulio retrakcija.
Antrinė hemostazė – tai kraujo krešėjimas, kuriame dalyvauja kraujo plazmos ir trombocitų faktoriai. Pateikiame kaskadinę-fermentinę kraujo krešumo teoriją. Kraujas kreša fazėmis.
Protrombinazės susidarymas. Protrombinazė susidaro dvejopai – vidiniu būdu
ir išoriškai.
Išorinė sistema.
Vidinė sistema
Xa faktorius kartu su Va faktoriumi, trombocitų arba audinių ląstelių membranų fosfolipidine medžiaga (FL) ir Ca++ sudaro protrombinazę. Ši stadija trunka 4 min 50 sek. – 6 min. 50 sek. Žinotina, kad išoriškai protrombinazė susidaor daug greičiau negu vidiniu būdu.
Pastaba: tiek vidinis, tiek išorinis protrombinazės aktyvavimas vienodai svarbūs. Pavyzdžiui, nors išorinė protrombinazės aktyvavimo sistema visiškai pilnavertė, bet trūkstant vien VIII faktoriaus arba vien IX faktoriaus, bus konstatuojami hemoraginiai sindromai. Taipogi trūkstant VII faktoriaus galimi kraujavimai, nors vidinio protrombinazės aktyvavimo faktorių visiškai pakaks.
B.Trombino susidarymas.
C.Fibrino susidarymas.
D. Pokoaguliacinė stadija.
Protrombinazės susidarymas. Išorinė sistema.
Išorinė sistema. Pažeidus audinius ir kraujagysles, į kraują patneka audinių tromboplastinas (III faktorius) ir jis kartu su VIIa faktoriumi (aktyvuoja kalikreinas ir XIIa faktorius) ir Ca++ bei audinių ar kraujo ląstelių fosfolipidais (FL) aktyvuoja X faktorių (Stiuarto-Prauerio).
Protrombinazės susidarymas. Vidinė sistema.
Vidinė sistema. Pažeidus kraujagyslę, Hagemano (XII) faktorius kontaktuoja su pažeistos kraujagyslės sienelės kolageno skaidulomis, šiurkščiu paviršiumi, taip pat veikiant proteazėms, adrenalinnui, prisotintoms riebiosioms rūgštims, cholesteroliui, endotoksinams ir kt. Virsta aktyviu – XIIa faktoriumi. XIIa faktorius aktyvuoja XI faktorių į Xia faktorių ir prekalikreiną, virstantį kalikreinu. Kalikreinas aktyvuoja XII faktorių į XIIa faktorių, VII faktorių į VIIa faktorių, taip pat kininogeną verčia kininu. Kininas kartu su XIIa faktoriumi veikia XI faktorių ir paverčia jį XIa faktoriumi. Xia faktorius aktyvuoja IX faktorių į Ixa faktorių. Savo ruožtu Ixa faktorius kartu su membranų fosfolipidine medžiaga, Ca++ kartu su VIIIa faktoriumi aktyvuoja X faktorių į Xa faktorių.
Antrinė hemostazė. B. Trombino susidarymas
B.Trombino susidarymas. Veikiant protrombinazei, iš protrombino susidaro keli protrombino derivatai ir keli trombino tipai (C, E). Svarbiausias – protrombinas C, sugebantis aktyvuoti fibrinogeną. Ši fazė trunka 2-5sek.
Antrinė hemostazė. C. Fibrino susidarymas
C.Fibrino susidarymas. Trombinas nuo fibrinogeno molekulės atskelia du fibrino peptidus – A ir B. Susidaro fibrino monomerai, kruei polimerizuojasi, sudarydami labilaus fibrino siūlus (tirpūs šlapale). Veikiant trombinui, iš XIII faktoriaus susidaro XIIIa. Faktorius ir kartu su Ca++ tirpų fibriną (fibriną S) verčia netirpiu, stabiliu fibrinu (fibrinu I). Į fibrino siūlų tinklą patenka kraujo forminiai elementai ir susidaro krešulys, užkemšantis pažeistą kraujagyslę. Ši stadija trunka 2-5 sek.
Antrinė hemostazė. Pokoaguliacinė stadija (krešulio retrakcija)
D. Pokoaguliacinė stadija. Susidaręs kraujo krešulys iš pradžių esti purus, netvirtas. Po 10-15 min., veikiant 6 trombocitų faktoriui, prasideda krešulio retrakcija. Krešulys tvirtėja iš iš jo išsiskiria serumas. Kartu į serumą dėl padidėjusios spontaninės fibrinolizės patenka ir fibrino siūlų fragmentų. Ši stadija trunka apie 55-85 min.
- Fibrinolizės sistema.
Fiziologinis vaidmuo: nuolatinio kraujo krešėjimo reiškinių šalinimas. Pateikiame tokį fibrinolizės sistemos veiklos aiškinimą (4 pav.) (ties paryškintais, rodyklės žemyn.)
aPa uPa XIIa
PLAZMINOGENAS
Plazminas
NETIRPUS FIBRINAS, FIBRINOGENAS
FIBRINO IR FIBRINOGENO SKILIMO PRODUKTAI (FSP)
Čia:
aPa – audinių plazminogeno aktyvatoriai
uPA – urokinazės tipo plazminogeno aktyvatoriai
XIIa – XII aktyvus kraujo plazmos faktorius
Plazminogeno aktyvatoriai
1.Audinių plazminogeno aktyvatoriai (aPA)
2.Urokinazės tipo plazminogeno aktyvatoriai (uPA)
3.XII aktyvus kraujo plazmos faktorius
- *Fibrinolizės sistemos inhibitoriai:**
1. Plazminogeno aktyvatorių ihibitoriai
2. Plazmino inhibitoriai
Fibrinolizės sistema.
Plazminogeno aktyvatoriai
1.Audinių plazminogeno aktyvatoriai (aPA)
1.Audinių plazminogeno aktyvatoriai (aPA)
Šie aktyvatoriai sintetinami kraujagyslių endotelio ląstelėse ir išskiriami į kraują esant venostazei,a cidozei, stresui, pažeidus audinius ir t.t. Itin daug aPA yra blužnyje, prostatoje, plaučiuose, placentoje ir kt.
Fibrinolizės sistema.Plazminogeno aktyvatoriai
2.Urokinazės tipo plazminogeno aktyvatoriai (uPA)
Plazminogeno aktyvatoriai
2.Urokinazės tipo plazminogeno aktyvatoriai (uPA)
Šio tipo aktyvatoriai nustatyti laisvai cirkuliuojantys kraujyje neaktyvūs. Juos aktyvuoja įvairios medžiagos, drėkinamosiomis paviršiaus savybėmis besiskiriančios nuo endotelio ląstelių.
Fibrinolizės sistema.Plazminogeno aktyvatoriai.
3.XII aktyvus kraujo plazmos faktorius
3.XII aktyvus kraujo plazmos faktorius
XII aktyvus kraujo plazmos faktorius kraujyje būna dėl kalikreino ir kitų aktyvuojančių faktorių poveikio.
Plazminogenas nėra specifinis fibrino fermentas: jis gali ardyti fibrinogeną ir kitus kraujo plazmos faktorius, pavyzdžiui, antihemofilinį globuliną A (VIII faktorių), proakceleriną (V faktorių).
Fibrinolizės sistema. Fibrinolizės sistemos inhibitoriai.
Fibrinolizės sistemos inhibitoriai:
1.Plazminogeno aktyvatorių ihibitoriai
Svarbiausias – PAI (plazminogeno aktyvatorių inhibitorius). Slopina aPA ir uPA.
2.Plazmino inhibitoriai
Svarbiausias – alfa2 plazmino inhibitorius. Specifiškai slopina plazmino aktyvumą.
6.Antikoaguliacinė sistema
Fiziologiniai kraujo krešėjimo inhibitoriai
Fiziologinis vaidmuo: palaiko kraują skystą, saugo organizmą nuo per didelio kraujo krešėjimo padarinių.
1.Antitrombinai. Tai grupė biochemiškai aktyvių medžiagų, iš kurių svarbiausia – antitrombinas III ir jo kofaktorius heparinas.
Antitrombinas III
Heparinas
2.Baltymai C ir S
Baltymas C.
Baltymas S.
3.Heparino kofaktorius II (HKII)
6.Antikoaguliacinė sistema. Antitrombinai.Antitrombinas III.
Antitrombinas III – tai kepenyse sintezuotas glikoproteinas, itin svarbus kraujo krešėjimo inhibitorius, lemiantis 75-90proc. Fiziologinio kraujo antikoaguliacinio aktyvumo.
Veikimo mechanizmas: slopina Iia ir Xa kraujo plazmos faktorius, kiek silpniau slopinamai veikia kalikreiną, XIIa, Xia ir Ixa kraujo plazmos faktorius.
Antikoaguliacinė sistema. Antitrombinai. Heparinas
Heparinas – polisacharidų sulfatas, antitrombino III kofaktorius, paverčiantis jį greito veikimo antikoaguliantu, be to, pats su fibrinogenu, XIII faktoriumi, plazminogenu, plazminu, adrenalinu, tiroksinu sudaro kompleksus, pasižyminčius antikoaguliacinėmis ir fibrinolizinėmis savybėmis.
Antikoaguliacinė sistema. 2. Baltymai C ir S. Baltymas C
Baltymas C. Tai nuo vit. K priklausantis plazmos baltymas – fermentas, sintezuojamas kepenyse. Veiklus tampa tik aktyvuotas trombino (IIa plazmos faktoriaus). Aktyvus baltymas C inaktyvuoja Va ir VIIIa kraujo plazmos faktorius. Šis procesas labai suaktyvėja, kai dalyvauja:
- Ca++
- plazmos baltymas (baltymas S)
