kraujo grupes Flashcards
(18 cards)
- Kuo remiantis kraujas skirstomas į grupes?
- Kuo remiantis kraujas skirstomas á grupes?
Kraujo ląstelių antigenai skirstomi į keletą grupių:
1. Eritrocitų (daugiau nei 500 Ag, 23 genetiškai nepriklausomos kraujo grupių sistemos)
2. Leukocitų – HLA, HGA (granuliocitų specifiniai antigenai), ABO grupės antigenai
3. Trombocitų – HTA, HPA (trombocitų specifiniai antigenai), ABO
Be to, yra žinomi:
• Tirpūs kraujo grupių antigenai ( Lewis, Chido/Rodgers)
• Susijungę su plazmos faktoriais (Am-, Gm-, Km-, Ig molekulių alotipuose)
• Kt. organizmo ląstelių, įvairių organizmo skysčių antigenai.
Kliniškai svarbesnės eritrocitų kraujo grupės (vadinamos pagal eritrocitų membranos antigenus):
ABO – A, B; Rh – D, C, c, E, e; Kell – K, k; Duffy.
Antigeno molekulėje skiriama veiklioji sritis- antigeninės determinantės (epitopai), kurios:
• Sukelia imuninį atsaką
• Specifiškai jungiasi su antikūnų aktyviaisiais centrais - paratopais.
• Taigi epitopai lemia antigeno specifiškumą.
Imunogeniškumą taip pat lemia(pagrindinis – epitopas):
• Antigeno dydis (kuo didesnis Ag, tuo stipresnė jo sukeliama reakcija, jei per didelis - nesukels);
• Antigeno dozė (jei Ag veikia nedidelėm dozėm, gali atsirasti tolerantiškumas);
• Trukmė (jei Ag veikia trumpai, imuninė sistema gali jo neatpažinti);
• Recipiento amžius (bėgant metam reakcija į eritrocitų antigenus silpnėja, vaiko stipresnė nei suaugusiojo).
- Išvardykite AB0 (H) sistemos kraujo grupes. Iš ko pasigamina A
ir B antigenai?
- Iðvardykite AB0 (H) sistemos kraujo grupes. Ið ko pasigamina A
ir B antigenai?
ABO (H) antigenų sistema
1900m. atrado Karlas Landšteineris. Jis nustatė A, B, O kraujo grupes. jam nepavyko nustatyti AB, nes jo tirtoje nedidelėje žmonių grupėje nebuvo žmogaus, turinčio tokią kraujo grupę.
Eritrocitų antigenų ABO sistemai būdinga tai, kad plazmoje aptinkami natūralieji antikūnai - alfa ir beta (anti-A ir anti-B) antikūnai (agliutininai), o eritrocitų membranų sudėtyje - antigenai A ir B. ABO ir Rh sistemos antigenai yra stipriausi eritrocitų membranose esantys imunogenai. ABO, H sistemos antigenus formuoja angliavandenių molekulės. Šiuos antigenus turi eritrocitai, kraujagyslių endotelinės ląstelės. Jų taip pat yra ištirpusių kraujo plazmoje. ABO sistemoje yra keturi fenotipai, kartu ir skiriamos keturios kraujo grupės (O, A, B, AB).
ABO grupės svarba:
• Perpilant kraują;
• Organų (inkstų ir širdies) transplantacijai;
• Atliekant alogeninį KČ perpylimą.
ABH(O) sistemos antigenų sintezė
Dėl atitinkamų genų poveikio, eritrocitų membranoje sintetinami specifiniai monosacharidai, lemiantys eritrocitų membranos antigenines savybes. A ir B genai atsakingi už antigenų sintezę netiesiogiai, nes koduoja transferazes, būtinas antigenams pasigaminti. Bet pirmiausia H geno poveikyje pasigamina H antigenas, kuris yra A ir B antigenų sintezės pirmtakas (H antigeno išlieka visose kraujo grupėse, o O kraujo grupės – 100%).
ABO kraujo grupių savybės:
ABO grupės tipas paprastai nesikeičia visą gyvenimą. Susiformuoja 2-4 gyvenimo metais. Kai kurie individai turi tokių su ABO grupės sistema susijusių savybių kaip chimerizmas ir sekretorius. Sekretorius - tai individas, sekretuojantis ABH antigenus į organizmo skysčius. Jų organizmo skysčiuose randama tirpių ABH sistemos antigenų, tai paveldima savybė. Chimerizmas - labai retas atvejis, kai individo kraujyje aptinkamos dvi eritrocitų populiacijos (dažniau pasitaiko dvyniams), turinčios skirtingas ABO kraujo grupes. Būna ir įgyti chimerizmo atvejai- po kaulų čiulpų transplantacijos, kai donoras ir recipientas turėjo skirtingas ABO kraujo gurpes; esant kritiniam atvejui, kai perpilamas ABO netapatus kraujas (dažniausiai perpylus O grupės kraują ar eritrocitus).
ABO paplitimas. Indėnų, gyvenančių uždaroje populiacijoje O grupę gali turėti beveik 100% asmenų. Australų aborigenų populiacijoje būdingos tik O ir A1 kraujo grupės. Lietuvoje O kraujo grupę turi apie 33%, A- 38%, B- 21%, AB- 8%.
- Kokias funkcijas atlieka eritrocitų antigenai?
- Kokias funkcijas atlieka eritrocitø antigenai?
Antigeno molekulėje skiriama veiklioji sritis- antigeninės determinantės (epitopai), kurios:
• Sukelia imuninį atsaką
• Specifiškai jungiasi su antikūnų aktyviaisiais centrais - paratopais.
• Taigi epitopai lemia antigeno specifiškumą.
Biologinė eritrocitų antigenų reikšmė:
• Kraujo grupių antigenai yra žmogus individualumo išraiška;
• Kadangi eritrocitų Ag yra struktūriniai baltymai, jie padeda išlaikyti ląstelės vientisumą ir svarbūs jų brendimui bei išlikimui;
• Antigenai, būdami eritrocitų membranų struktūrine dalimi, atlieka ir kitas labai svarbias biologines funkcijas:
• Aktyvina komplementą klasikiniu keliu (Ag+Ak sąveika);
• Transportinė (anijonai, vanduo, šlapalas).
Kraujo grupių antigenų savybės:
• Yra koduojami genų
• Jiems būdinga apibrėžta cheminė struktūra, jie gali būti GP ir (arba) LP arba baltyminės molekulės. Jie yra eritrocitų membranų struktūros dalis.
• Gali sukelti imuninį atsaką (skatinti antikūnų gamybą). Jei patenka į organizmą, kuris neturi tokio antigeno ir jį atpažįsta kaip svetimą, antigenas sukelia imuninį atsaką ir vadinamas imunogenu. O jei nėra atpažįstamas ir ląstelės jį toleruoja- tolerogenu.
- Kuo paaiškintume nevienodą AB0 sistemos antigenų stiprumą
(pvz. , A1 ir A2)?
- Kuo paaiðkintume nevienodà AB0 sistemos antigenø stiprumà
(pvz., A1 ir A2)?
Antigeno stiprumas priklauso nuo:
• Antigenų tankio (kiekio) eritrocitų membranose;
• Glikoproteino molekulės šakotumo (stipresni labiau šakotą grandinę turintys ABO antigenai) (pvz.: H antigenas mažiau šakotas nei A, todėl silpnesnis);
• Fermentų, dalyvaujančių A ir B antigenų sintezėje aktyvumo. Jei transferazių aktyvumas silpnesnis, iš H antigeno nepakankamai sintetinama A ir B antigenų.
Pastebėta, kad skiriasi A kraujo grupės asmenų A antigenų savybės, todėl A kraujo grupė dalinama į pogrupius, kurie vadinami A1 (80%) ir A2 (20%). Antigenui A2 būdingas mažesnis aktyvumas, nes jo molekulė grandinė sintetinama ilgesnė nei A1 ir todėl yra mažiau šakota.
- Kokias žinote antikūnų klases (įgimti, įgyti (imuniniai), pilnieji,
nepilnieji, šiltieji, šaltieji)?
- Kokias þinote antikûnø klases (ágimti, ágyti (imuniniai), pilnieji,
nepilnieji, ðiltieji, ðaltieji)?
Antikūnas – glikoproteinai, kurie išsiskiria organizme į jį patekus antigenui.
Antikūnai daugiausia IgM ir IgG izotipo. Skiriasi savo struktūra ir moline mase (MAGDE).
Ak plazmoje ir kituose skysčiuose (IgM, IgA, IgG). Vadinami pagal atakavimo objektą: pvz Ag X, Ak – anti-X ir t.t.
Antikūnų skirstymas:
-Pagal kilmę
-Pagal antigenų ir antikūnų sąveikos nustatymo būdą (serologinį aktyvumą)
-Pagal Ag, kurie sukėlė jų gamybą
-Pagal temperatūrą, kurioje vyksta antikūnų ir antigenų reakcija:
IgM - labai didelės molekulinės masės, nepereina placentos, kūdikio organizme formuojasi pirmieji, jie yra šaltieji, stipriai aktyvina komplemento sistemą (intravaskulinė hemolizė).
IgG - žymiai mažesni, jie yra šiltieji, pereina placentą, suformavę imuninį kompleksą, pasižymi stipriu polinkiu jungtis su atitinkamais receptoriais, esančiais makrofago membranoje, skatindami imuninių kompleksų lizę, o kartu ir eritrocitų lizę (ekstravaskulinė hemolizė). Gebėjimas aktyvinti komplementą, priklauso nuo antigenų molekulių dažnio eritrocito membranoje. Turi būti prisijungusios bent dvi IgG prie Ag.
Netiesioginis antiglobulinis testas (netiesioginė Kumbso reakcija) padeda nustatyti laisvai cirkuliuojančius kraujyje nepilnuosius antikūnus.
Tiesioginė Kumbso reakcija atliekama, kai yra pagrindo manyti, kad nepilnieji antikūnai individo organizme yra susijungę su eritrocitais.
Atsakas: Fagocitozė = Ekstravaskulinė hemolizė
• Fagocitozė (Er+IgG=IK+Mf) (iš dalies aktyvinamas (iki C3b) ir C3b aktyvina MFS (blužnyje));
• Hemolizė (ekstravaskulinė) (iš dalies aktyvinamas (iki C3b) ir C3b aktyvina Kupferio ląsteles (kepenyse);
• Pilnai aktyvinamas komplementas (nuo C1 iki C9) (Er+IgM/IgG(IgG1 yra IgG3)) – intravaskulinė hemolizė.
- Kokius žinote Rh sistemos antigenus?
- Kokius þinote Rh sistemos antigenus?
Rh antigenai
Rh(D)- asmeniui perpylus Rh(D)+ kraujo, anti-D antikūnų susidaro 80% atvejų. Antigenų yra virš 50, stipriausi 5‐ D C c E e (fenotipai). Rh(D) molekulė‐ transmembraninis baltymas, kuris kerta eritrocitų membraną bent 12 kartų. Asmenys turintys D antigeną vadinami Rh(D) teigiamas – Rh(D)+, neturintys D antigeno – Rh(D) neigiamas- Rh(D) -, tačiau toks skirstymas netinka donorui, nes:
• nes jis gali būti neigiamas pagal D antigeną;
• tačiau teigiamas pagal C,E ir kitus Rh antigenus.Todėl idealu kai kraujas donorui parenkamas pagal visus penkis Rh sistemos antigenus.
• Silpnos D formos: Egzistuoja silpnesnės Ag D formos. DVI kategorija ‐ ne visi epitopai yra eritrocito paviršiuje
Ak skirstymas. Pagal Ag ir Ak saveikos nustatymo būdą (serologinį aktyvumą)
Pagal antigenų ir antikūnų sąveikos nustatymo būdą (serologinį aktyvumą):
• agliutinuojantys antikūnai (arba agliutininai, arba pilnieji). Šie antikūnai po sąveikos su atitinkamais eritrocitų antigenais gali sukelti matomą eritrocitų agliutinaciją NaCl tirpale kambario temperatūroje. Agliutinaciją lengviau sukelia IgM, nes geba suformuoti tiltelius tarp eritrocitų, bet gali būti ir IgG, jei titras didelis(jei daug IgG).
• neagliutinuojantys antikūnai (arba nepilnieji).
Serologiškai vadinami nepilnaisiais, imunologiškai yra įprasti ir visiškai aktyvūs. Paprastai yra šiltieji ir priklauso IgG klasei. Jiems nustatyti reikia specialios terpės, neagliutinuojantys – nustatomi Coombs reakcijos metu.
- aktyvinantys komplementą:
- iš dalies aktyvinantys komplementą, iki C3b (o C3b aktyvina fagocitus (MFS) arba Kupferio ląsteles ir vyksta ekstravaskulinė hemolizė) (IgG klasės, pvz.: anti-K);
- pilnai aktyvinantys(intravaskulinė hemolizė), iki C1 – C9 (hemoliziniai) (IgM klasės, pvz.: anti-A, anti-B, o iš IgG klasės IgG3 ir IgG1).
Antikūnų skirstymas. Pagal kilmę.
Pagal kilmę:
• natūralūs antikūnai – tai įgimti, plazmoje esantys, įprasti tam organizmui antikūnai, susidarantys ne po kraujo perpylimo ar nėštumo, o susiformavę evoliuciškai (anti-A, anti-B). Dažniausiai tai IgM klasės antikūnai, reaguojantys su antigenu esant žemai temperatūrai (šaltieji).
• imuniniai antikūnai – tai įgyti antikūnai, susidarę kaip atsakas į eritrocitų antigenus, perpilant kraują ar antigenams patekus gimdymo metu, ar aborto metu.
Antikūnų skirstymas. Pagal Ag, kurie sukėlė jų gamybą
Pagal Ag, kurie sukėlė jų gamybą:
• aloantikūnai pasigamina, kai organizmą veikia svetimi, bet tos pačios rūšies individo kraujo grupių antigenai (kraujo perpylimo metu, kai nesutampa ABO, Rh konfliktas nėštumo metu);
• autoantikūnai nukreipti prieš savo organizmo Ag;
• heteroantigenai nukreipti prieš kitos rūšies eritrocitų Ag.
Antikūnų skirstymas. Pagal temp., kurioje vyksta antikūnų ir Ag sąveika.
Pagal temperatūrą, kurioje vyksta antikūnų ir antigenų reakcija:
• šaltieji antikūnai – reaguoja 4-27oC temperatūroje (IgM. Jie taip pat nepraeina placentos, nes yra didesni);
• šiltieji antikūnai – reaguoja 37oC temperatūroje (IgG. Jie taip pat pereinana placentą, nes yra mažesni).
- Kaip suprantate silpno D antigeno formas? Kaip vertinami donoras ir recipientas, turintys silpną D antigeną?
- Kaip suprantate silpno D antigeno formas? Kaip vertinami dono-
ras ir recipientas, turintys silpnà D antigenà?
• Silpnos D formos: Egzistuoja silpnesnės Ag D formos. DVI kategorija ‐ ne visi epitopai yra eritrocito paviršiuje (recipientai turintys DVI, vadinami Rh negiamais, o donorai – Rh teigiamais, nes DVI pasižymi silpnu imunogeniškumu), Dweak ‐ mažiau D Ag ant eritrocitų (silpna reakcija su anti-D).
• Donoras, turintis silpną D antigeną yra rhD+, recipientas RhD natūralių antikūnų nėra, visada yra imuniniai.
- Komplikacijos dėl Rh(D) nesutapimo (perpilant kraują, esant nėštumui).
- Komplikacijos dël Rh(D) nesutapimo (perpilant kraujà, esant nëð-
tumui) .
Rh konfliktas. Dėl jo gali įvykti priešlaikinis gimdimas, intrauterinė mirtis arba NHL. Dažniausia naujagimių hemolizinės ligos priežastis – vaisiaus ir motinos kraujo grupės pagal Rh nesutapimas (motina – neigiama, vaisius – teigiamas). Pirmo nėštumo metu, gimdant arba aborto metu vaisiaus D+ eritrocitai gali patekti į motinos organizmą. Kai patenka pas D‐ motiną, skatina anti‐D antikūnų susidaryma. Pirmo nėštumo pabaigoj motinos organizme pasigamina anti-D antikūnų. Antro nėštumo metu ir vėl D+ vaisius ‐ mamos anti-D IgG antikūnai (pereina per placentą) keliauja į vaisių ir atakuoja jo eritrocitus.
NHL lietuvoj yra 0.6 % (iš jų 92 dėl Rh, 8 dėl visų kitų).
Rizika konfliktui įvykti mažėja:
• Vaisius ne visada nepaveldi rhD+ (nes 65% tėvų yra heterozigotai, mamos visos homozigotos);
• Gimdant arba nėštumo metu nebūtinai eritrocitai patenka į motinos kraują;
• anti-D antikūnai yra IgG2 ir igG4 izotipo (eritrocitai bus aplipdyti šitais antikūnais, nebus fagocituoti nes nėra receptorių makrofagams);
• vaisiaus ir motinos ABO gr. nesutampa‐ geresnė pozicija nei kad ABO būtų tos pačios. Greičiau suardo antiA ir antiB antikūnai ir tada dėl D konflikto nebus, nes eritrocitai jau bus žuvę;
• silpnesni D (vaisiaus)‐ paveldi vaisius silpnesnę formą ir gali būti mažesnė pasekmė;
• Anti IgG profilaktika. Jeigu po pirmo nėštumo randama antiD ar kitų antikūnų, vykdoma profilaktika.
10.Ar galimos nėštumo komplikacijos dël motinos ir vaisiaus
AB0 kraujo grupių nesutapimo?
nžn.
- Kada perpilamas kraujas? Kokia yra perpilto kraujo reikšmė?
- Kada perpilamas kraujas? Kokia yra perpilto kraujo reikðmë?
Perpilto kraujo reikšmė:
• Maitinamoji ‐ albuminas. Išsekuss, sumažėjus organizmo atsparumui;
• Regeneracinė (stimuliacinė) ‐ donoro eritrocitai suyra greičiau ‐ sergant hematologinėms (leukemijos), piktybinėmis ligomis. Tas irimas skatina naujų eritrocitų gamybą;
• Detoksikacinė funkcja ‐ eritrocitai arba albuminai gali adsorbuoti įv. toksines medžiagas. Apsinuodijus grybais, smalkėm, sergant gelta, sepsiu;
• Hemostazinė ‐ didina klampumą, taigi krešėjimą (šviežia šaldyta plazma‐ turi aktyvius krešėjimo faktorius). Sutrikus kraujo krešėjimui po operacijų, kepenų ligoms, hematologinėms ligoms;
• Pakeičiamoji funkcija ‐ nukraujavus. Pati didžiausia nukraujavimo neigiama pasekmė ‐ kraujo tūrio sumažėjimas (hipovolemija). Tai yra pavojingiausia būklė, nes krenta kraujospūdis, smegenys negauna deguonies, inkstuose nėra spaudimo, nesigamina šlapimas ir tt. Kai žmogus stipriai nukraujuoja ‐ pilti kraują ar eritrocitus negalima ‐ reikia atstatyti kraujo tūrį naudojant elektrolitų arba izoonkotinius tirpalus (kad išlaikyt skystį sistemoje, spaudimą). O paskui reikia pilti eritrocitus. Dėl kraujo komponentų sumažėjimo pablogėja krešėjimas ir deguonies tiekimas.
Kraujo šaltiniai
Kraujo šaltiniai
• Donorai. Kraujas duodamas į uždars sistemas (vienetai). Daroma kraujo aferezė - atskiriami atskiri kūneliai;
• Donorai:
• Aktyvūs‐ nuolat duoda kraują;
• Donorai giminės ( , nes nuslepiamos ligos, jei vyras moteriai šeimoje‐ imunizacijos sąlygos ir tt);
• Imuniniai donorai ‐ labai retais atvejais, kai persirgus atsiranda antikūnų prieš tam tikrą ligą.
• Kaulų čiulpų donorai;
• Autodonorystė (iki operacijos prieš 6sav).
Perpylimo būdai:
• Netiesioginis ‐ naudojami kraujo komponentai;
• Autotransfuzija;
1. Donoras- recipientas
Kas perpilama?
Kas perpilama?
1. Viso kraujo perpylimas absoliučiai neindukuotinas, išskyrus tam tikrais atvejais. Nes yra limfocitai su HLA, kurie labai agresyvūs. Baltymai nelabai geras dalykas;
2. Eritrocitų masė ‐ būtina pašalinti leukocitus per filtrus, ar švitinant gama spinduliais, plaunama izotoniniais tirpalais nuo baltymų.
3. Trombocitų masė naudojama trombocitopenijų, kraujavimo atvejais ir kita;
4. Plazma: Karantinuota plazma (geriausia naudoti po 6 mėn. Patikrinus donorą nuo infencinių ligų) Šviežiai šaldyta plazma (jei ne per 24 val. Užšaldoma iki 30 laipsniu celcijaus, išlieka aktyvus krešėjimo faktoriai). Ji naudojama ekstra atvejais, kai prarandama pusė kraujo kiekio;
5. Gali būti kraujo pagaminti plazmos komponentai: Albuminas; Fibrinogenas ar kt. Krešėjimo faktoriai
Imunoglobulinai (kai yra Ak trūkumas, sunkios infekcinės ligos ir pan)
6. Sintetiniai izoonkotiniai plazmos pakaitalai.
Kraujo perpylimo kontrolė
Kraujo perpylimo kontrolė:
1. Dokumentinė – kraujo grupė, galiojimo laikas ir panašiai;
2. Makroskopinė – turi būti nehemolizuotas;
3. Serologinis suderinamumo mėginys (vertinama recipiento kraujo tolerancija donoro eritrocitams).
DYDYSIS TESTAS:
· Recipiento serumas + donoro eritrocitai = agliutinacija. Tokiais atvejais eritrocitų perpilti negalima, nes recipiento serume yra Ak prieš donoro eritrocitus (teigiama kryžminė reakcija);
· Jei agliutinacijos nėra (neigiama kryžminė reakcija) – perpilti eritrocitus galima. Testas galioja tris dienas, veliau kartoti vėl.
MAŽASIS TESTAS:
· Recipiento eritrocitai + donoro plazma – agliutinacijos neturi būti (bet eritrocitų masėje nedaug plazmos, todėl agliutinacijos neturėtų būti).
4. ABO tapatumo mėginys:
• Recipiento kraujas + anti‐A ir anti‐B;
• Donoro eritrocitų masė + antiA ir antiB;
• Recipiento kraujas ir donoro eritrocitų masė yra suderinami, jei yra vienoda agliutinacija.
5. Rh tapatumo mėginys – gali būti nustatomas (analogiškai ABO tapatumo testui);
6. Biologinio tapatumo mėginys – suleidžiama 20 ml eritrocitų masės. Daroma 10‐15 min pertrauka. Stepima organizmo reakcijos – pulsas, AKS, karščio pylimas, bėrimas, šono skausmas – jei yra – nutraukiamas perpylimas;
7. Hemodinamokos ir bendros būklės kontrolė – viso perpylimo metu stebimas pulsas, AKS, temperatūra, ligonio savijauta.
Tyrimai, perpilto kraujo kiekis
TYRIMAI:
Recipientui nustatomi:
• Kraujo grupė pagal ABO antigenus;
• Rh (D) priklausomybė (su anti‐D);
• Imuniniai Ak prieš: Rh, Kell, Duffy, Kidd, MNS, P, Lewis sistemų antikūnus.
Donorui nustatomi:
• Kraujo grupė pagal ABO;
• Rh sistemos antigenai (D stiprūs ar silpni);
• Donoras, turintis D, DVI arba Dweak – Rh(D)+;
• Recipientas, turintis DVI arba Dweak – Rh(D)‐;
• Rh fenotipas D, C, c, E, e;
• Kell (K) antigenas – jei yra – donoras netinkamas;
• Imuniniai Ak – jei turi – donorai yra netinkami (ypač anti‐D, C, c, E, e).
Perpylimo taktika: jeigu nerasta imuninių Ak, renkamas donoro kraujas:
• Tos pačios grupės pagal ABO;
• Tos pačios grupės pagal Rh(D).
Jei rasta imuninių Ak, donoro kraujas renkamas taip, kad neturėtų antigenų, prieš kuriuos recipiento kraujyje rasti antikūnai.
Perpilto kraujo kiekis:
• Reikia staigiai ir daug nukraujavus apie 0,5l
• paprastai – 100-200ml (stimuliuojančiai)
• 100ml surenkama iš placentos
