Rytų despotijos, Atėnų demokratija, Senovės Roma 2 Flashcards
Kas yra viziris? Kokios buvo jo pareigos?
Egipto karalystės valdovo aukščiausias valdininkas. Jo ,,ausys ir akys’’.
Atsakingas už valstybės iždą ir valdovo raštinę. Rėmėsi žemesniais valdininkais ir raštininkais.
Kuom gerai buvo administracinė teritorinė struktūra Rytų despotijose, Egipte ir Persijoje?
Leido veiksmingai valdyti valstybę, rinkti mokesčius, prižiūrėti viešąją tvarką ir teisingumą.
Kokia yra Solono įtaka Senovės Graikijai?
Jo valstybinės ir visuomeninės reformos lėmė aristokratinės santvarkos virtimą demokratija. Vietoje to, kad Atėnus valdytų maža įtakingų žmonių grupė, jis padarė, kad į šalies valdymą būtų įtraukti įvairių profesijų žmonės, nes jis tikėjo, kad kiekvienos profesijos išmanymas yra savaip vertingas.
Jis rūpinosi, kad būtų leidžiami įstatymai, užtikrinantys piliečių teisę kreiptis į teismą, pagalbą skolų ir skurdo metu.
Palygink Spartos ir Atėnų polius
Valdymas: 1) Sparta – “lygiųjų bendruomenė” (pusiausvyra tarp monarchijos ir demokratijos); 2) Atėnai – demokratija;
Aukščiausios valdžios įstaigos: 1) Sparta – 2 karaliai (bailėjai), apela (tautos susirinkimas), gerusija (seniūnų taryba), eforų kolegija (5 prižiūrėtojai); 2) Atėnai – eklezija (tautos susirinkimas), bulė (piliečių taryba), heliėja (teisminė valdžia);
Visuomenės bruožai: 1)Sparta – visi piliečiai – kariai, rūsti auklėjimo sistema, greižta piliečių gyvenimo reglamentacija, riboti kontaktai su užsieniu (autarkija), kultūros stagnacija; 2) Atėnai – visi piliečiai dalyvavo valdyme, už politinę veiklą piliečiai gaudavo atlyginimą, pajamų paskirstymas liturgijų pavidalu, buvo sudaromi kolegialūs, piliečiams atskaitingi ir reguliariai keičiami valdžios organai.
Koks skirtumas tarp Atėnų ir šiuolaikinės demokratijos?
Atėnuose savo nuomonę valstybės valdyme išsakyti galėjo tik piliečiai (laisvi vyrai). Dabar balsuoti turi teisę visi 18 metų sulaukę žmonės. Atėnuo buvo tiesioginė demokratija, o dabar piliečiai renka tik valdžią.
Kokie buvo demokratijos bruožai?
piliečių dalyvavimas valdyme. Aukščiausias valdžios organas – piliečių (tautos) susirinkimas. Patys, o ne per atstovus , jame dalyvaudami piliečiai garantuodavo savo teisių saugumą;
valdžios suskirstymas į įstatymų leidžiamąją (tautos susirinkimas), įstatymų vykdomąją (400-ų taryba, vėliau 500-ų taryba) ir teisminę (heliėją);
buvo sudaryti kolegialūs, piliečiams atsakingi ir reguliariai keičiami valdžios organai;
piliečiai turėjo tvirta, materialiai garantuotas teises (už politinę veiklą gaudavo atlyginimą);
veikė paprastas ir efektyvus pajamų paskirstymo principas – liturgijos (tai turtingų piliečių prievolės tautai – išlaikyti gimnazijas, našlaičių ir invalidų prieglaudas, statyti karo laivus ir t. t.).
Kokie buvo demokratijos trūkumai?
Atėnų demokratija – tai vergų ir moterų išlaikomas klubas vyrams;
Vergai, moterys, smulkūs valstiečiai atlikdavo pagrindinius darbus, todėl daugelis laisvųjų piliečių visą laiką galėjo skirti politikai;
Neišsilavinę žmonės galėjo patekti į bulę arba heliėją.
Kokios buvo Romos imperijos žlugimo priežastys?
Legionų vadai nuolat tarpusavy kovojo dėl sosto;
Ekonomikos krizė;
Ėmė trūkti vergų; dėl epidemijų išmirė daug žmonių, kitus užgulė nepakeliami mokesčiai.
Imperijos padalijimas į Rytų ir Vakarų Romos imperiją. Barbarų puldinėjimai. Centrinės valdžios silpnėjimas.
Kokia buvo Romos valstybės istorija?
753 m. įkurta Roma. 753 - 509 m. pr. Kr. Romą valdo etruskai, karalių epocha. 509 m. etruskai nuverčiami ir Roma tampa respublika.
509 - 27 m. pr. Kr. pūnų karai, Cezario diktatūra, Roma įsiviešpatauja Viduržemio regione.
27 m. pr. Kr. Roma tampa imperija. Pirmasis princepsas - Gajus Oktavianas Augustas. Plinta romėnų kultūra, krikščionybės pradžia.
98 - 117 m. imperatorius Trajanas, Romos imperija didžiausia.
Imperiją ištinka ekonominė krizė. III a. pab. įvedamas dominatas. Dioklecianas įvedė tetrarchiją.
395 m. skyla į Rytų ir Vakarų Romą.
476 m. Romą užpuola germanai. Vakarų imperija žlunga.
Kaip vyko Romos respublikos valdymas?
Valdžia atiteko piliečių renkamoms institucijoms ir pareigūnams.
Patricijai buvo renkami į senatą arba centurijų komiciją (galėjo būt ir plebėjai), kuri rinkdavo konsulus, cenzorius, pretorius - aukštesnius magistratus.
Ir patricijai, ir plebėjai galėjo būt tribūnų komicijose, kurios rinkdavo kvestorius (finansai) ir edilus (ekonomika) - -emesnius magistratus.
Ir buvo plebėjų susirinkimas, kuris rinko plebėjų edilus ir tribūnus.
Kokia buvo senovės Graikijos istorija?
2500 m. pr. Kr. buvo Kretos ir Mikėnų civilizacijos. Tamsieji šimtmečiai.
700 m. pr. Kr. ėmė kurtis pirmieji poliai, formavosi valdymo sistema, vyko graikų kolonizacija.
V a. pr. Kr. prasidėjo karas su persais. Graikų poliai susivienijo ir laimėjo jį.
431 m. pr. Kr. prasidėjo Peloponeso karas tarp Spartos ir Atėnų.
IV a. ją užėmė Aleksandras Makedonietis.
II a. pr. Kr. Graikiją užėmė Romos valstybė.
Kaip vyko senovės Graikijos valdymas?
Buvo eklesija (visų piliečių susirinkimas. Balsuoja dėl įstatymų, renka pareigūnus, karo klausimai, balsuoja dėl ištrėmimo. Ją sudarė piliečiai nuo 18 metų).
Burtų traukimu buvo išrenkama 500 piliečių taryba - bulė, kuri vykdė įstatymus, tikrino pareigūnų darbą.
Eklesija rinko strategus - 10 pareigūnų, kurie buvo laivyno ir kariuomenės vadai.
Ir burtų traukimu rinko heliają (teismą).
Kokia buvo Mesopotamijos istorija?
3100 m. pr. Kr. - suvienytas žemutinis ir aukštutinis Egiptas.
3000 m. pr. Kr. buvo šumerai.
2340-2100 m. pr. Kr. - Akadų imperija.
1792-1750 m. pr. Kr. - Babilonas.
900-600 m. pr. Kr. Asirija.
626 - 539 m. pr. Kr. - Naujoji Babilonijos karalystė.
559-330 m. pr. Kr. - Persija.
332 m. pr. Kr. Aleksandras Makedonietis užima Egiptą, Persiją (tikriausiai šituo metu).
