Sąvokos 6 Flashcards
Tėvonija
feodalinė Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės žemės valda, paveldima iš tėvų ir be suvaržymų perleidžiama ir su ja susijusi feodalinė teisė turėti priklausomų valstiečių.
valdovo kanceliarija
Centrinė LDK institucija, atsakinga už gaunamų ir siunčiamų dokumentų paruošimą, surašymą, saugojimą. LDK ji pradėjo formuotis XIV a. pab. priėmus krikštą, valdant Vytautui Didžiajam.
Jai vadovavo kancleris. Buvo rašoma lotynų, rusėnų, vokiečių, lenkų kalbomis.
Vaivada
LDK aukščiausias vietinės valdžios pareigūnas. Ši pareigybę LDK pirmąkart įvesta 1413 m. po Horodlės susitarimų, kai Lenkijos pavyzdžiu įkurta Trakų ir Vilniaus vaivadijos.
ponų taryba
XV a. I pusės-XVI a. LDK centrinės valdžios institucija, kartu su Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu valdžiusi kraštą. Nuo XV a. II pusės ji buvo faktinė LDK vyriausybė.
centrinė LDK valdymo institucija, kuria sudarė įtakingiausi didikai, gavę pagrindines valstybės pareigybes.
Ponų tarybos kompetenciją praplėtė ir teisiškai įformino 1492 m. Aleksandro privilegija. Pagal šią privilegiją didysis kunigaikštis privalėjo su Ponų taryba derinti krašto vidaus ir užsienio politiką ir negalėjo priimti jokio sprendimo be ponų tarybos pritarimo.
personalinė unija
monarchinių valstybių susivienijimas, kai tas pats asmuo tampa kelių valstybių valdovu. Šios valstybės lieka suverenios. Personalinė unija buvo 1385 m. Krėvos sutartis, kai LDK didysis kunigaištis Jogaila tapo ir Lenkijos karaliumi.
kancleris
XV-XVIII a. aukščiausias (po didžiojo kunigaikščio) LDK centrinės valdžios pareigūnas. Rūpinosi užsienio politika, vadovavo valdovo kanceliarijai, jo žinioje buvo valdovo antspaudas bei archyvas.
Lietuvos didžioji kunigaikštystė
XIII-XVIII a. gyvavusi valstybė Vidurio Rytų Europoje.
Nors egzistavo jau nuo XIII a., bet pirmąkart paminėta XIV a., valdant Gediminui.
ankstyvoji monarchija
pirminis Viduramžių valstybės raidos etapas, valstybės kūrimosi laikas, kai viena iškilusi giminė, asmuo pradeda plėsti savo domeną (tėvoniją).
Šiuo laiku valdovas yra vienintelė stabili institucija, simbolizuojanti valstybę.
Valdovo atrama yra galingi kilmingi asmenys, su kuriais jį siejo abipusiu įsipareigojimu pagrįsti tarpasmeniniai santykiai.
didžiojo kunigaikščio taryba
XIII a.-XV a. pradžioje Lietuvos karalystės ir LDK centrinės valdžios organas.
Sudarė valdovo patikėtiniai: artimiausieji giminaičiai, ištikimi sričių kunigaikščiai, įtakingiausieji kariauninkai, o vėliau – bajorai. Tarybos įgaliojimai ir sudėtis nebuvo reglamentuojama. Tarėjai, kuriuos didysis kunigaikštis parinkdavo pats, turėjo tik patariamąjį balsą. XV a. I pusėje šios tarybos pagrindu susidarė Ponų taryba.
karalystė
monarchija, valdoma karaliaus. Viduramžiais karaliumi galėjo tapti tik katalikas valdovas, teisę juo tapti išduodavo Romos popiežius. Katedroje valdovą karaliumi įšventindavo vyskupas. Lietuvoje karalystė gyvavo 1253-1263 m. (Mindaugo valdymo metais).
