Teisės istorijos sąvokos Flashcards
(151 cards)
1
Q
Mainų teisingumas
A
Mainų teisingumas - seniausias žinomas socialinis reguliatorius, praktikuotas teisės ir viešosios valdžios nežinojusioje visuomenėje ir iš jos perėjęs į senovės tipo teisę; taikos ir tvarkos palaikymas abipusiškumo, savitarpiškumo, simbolinių ir sakralinių mainų pagrindu.
2
Q
Keršto paprotys (?)
A
Keršto paprotys - mainų teisingumo išraiška; seniausia žinoma universali priemonė kolektyvo interesui ginti, nukentėjusios ir nuskriaudusios šalių jėgų santykiui atkurti - netekusiai nario genčiai buvo suteikiama galimybė analogiškai susilpninti skriaudiko gentį.
3
Q
Taliono paprotys (?)
A
Taliono paprotys - mainų teisingumo išraiška, atsiradusi kaip priemonė kerštui apriboti ir kolektyvo interesui ginti; rėmėsi lygaus atlygio principu ir paprastai išreiškiamas formule “lygus už lygų” arba “dantis už dantį”.
4
Q
Taliono teisė
A
Taliono teisė - seniausias žinomas baudžiamosios teisės institutas, atsiradęs viešajai valdžiai sankcionavus taliono paprotį.
5
Q
Kompozicijos teisė
A
Kompozicijos teisė - senovės tipo teisės institutas, numatantis materialinę kompensaciją už padarytą žalą nukentėjusiajam arba jo šeimos, giminės ar genties nariams; laipsniškai išstūmė taliono teisę; pirmasis žinomas baudžiamosios teisės institutas, gynęs individo interesus.
6
Q
Materialioji nusikaltimo samprata
A
Materialioji nusikaltimo samprata - seniausia nusikaltimo samprata, susiformavusi atsiradus kompozicijos teisei; interpretavo nusikaltimą kaip konkrečios žalos arba skriaudos padarymą konkrečiam asmeniui.
7
Q
Patriarchalinė (didžioji) šeima
A
Patriarchalinė (didžioji) šeima - šeima, kurios nariai greta sutuoktinių ir jų nepilnamečių vaikų buvo suaugusios, bet neištekėjusios dukros ir nevedę sūnūs, taip pat vedę, bet dar gyvenantys tėvo namuose ir dirbantys jo ūkyje sūnūs; senovės tipo teisė suteikdavo šeimos galvai (vyrui ir tėvui) labai plačią valdžią visiems šeimos nariams.
8
Q
Neišskirtas sūnus
A
Neišskirtas sūnus - vedęs (!), bet gyvenantis tėvo namuose ir dirbantis jo ūkyje sūnus, dėl to neturintis viso teisnumo ir veiksnumo, kurio atžvilgiu senovės tipo teisė suteikdavo patriarchalinės šeimos galvai (tėvui) labai plačią valdžią.
9
Q
Kolektyvinė teritorinės bendruomenės atsakomybė
A
Kolektyvinė teritorinės bendruomenės atsakomybė - senovės ir viduramžių tipo teisės nustatyta teritorinės bendruomenės atsakomybė už jai pavestų viešosios tvarkos palaikymo ir saugumo užtikrinimo funkcijų nevykdymą savo teritorijoje; buvo įgyvendinama kaip pareiga kompensuoti nukentėjusiajam žalą, kilusią iš bendruomenės teritorijoje padaryto nusikaltimo, jei nusikaltėlis bendruomenės nebuvo surastas ir (arba) nubaustas.
10
Q
Kazuistinis teisės normų dėstymo būdas
A
Kazuistinis teisės normų dėstymo būdas - senovės, iš dalies ir viduramžių tipo, teisei būdingas teisės normų pateikimas, kai tekstų pagrindą sudarė dėstomi pavieniai konkretūs atvejai - kazusai.
11
Q
Teismo precedentas
A
Teismo precedentas - istoriškai trečioji teisės normų forma; teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje teisėjo suformuluota bendroji elgesio taisyklė arba išaiškinta jau egzistuojanti teisės norma, atskleista pastarosios prasmė, privaloma kitam tos pačios arba žemesnės teismų sistemos grandies teismui, nagrinėjančiam analogišką bylą.
12
Q
Rungimosi (kaltinamasis) procesas
A
Rungimosi (kaltinamasis) procesas - seniausia teismo proceso rūšis, kurios svarbiausias požymis yra sąlygiškai pasyvus teisėjo vaidmuo; teisėjas dalyvauja kaip arbitras, vertinantis šalių pateiktus įrodymus ir priimantis sprendimą vienos ar kitos šalies naudai.
13
Q
Inkvizicinis (tardomasis) procesas
A
Inkvizicinis (tardomasis) procesas - istoriškai antroji teismo proceso rūšis, atsiradusi kaip priemonė valstybės interesams ginti; svarbiausias požymis yra aktyvus teisėjo vaidmuo: teisėjas tardo, pats ieško įrodymų, byla iškeliama valstybės pareigūnų ir nagrinėjama tol, kol nustatoma tiesa.
14
Q
Idealieji įrodymai
A
Idealieji įrodymai - Dievo valios atspindžiai aplinkoje, interpretuojami kaip asmens nekaltumo žymės. Pagrįsti įsitikinimu, kad “Dievas tiesos pusėje”, dažnai vadinami “Dievo teismu”.
15
Q
Ordalijos
A
Ordalijos - teismo paskirti išmėginimai/išbandymai vandeniu, ugnimi ir kt., kurių rezultatai, paliktos žymės turėjo patvirtinti ar paneigti kaltinimus.
16
Q
Ritualinė bylininko priesaika, arba kompurgacija
A
Ritualinė bylininko priesaika, arba kompurgacija - teismo paskirta priesaika, duodama bylininko vienasmeniškai arba drauge su nustatyto skaičiaus priesaikos pagalbininkais (svarbiose bylose tokių būdavo net 11 žmonių) pagal nustatytą formulę, menkiausias nukrypimas nuo kurios arba bent vieno prisiekiančiojo apsirikimas reiškia priesaikos niekį ir prisaikdintojo bylos pralaimėjimą.
17
Q
Priesaikos pagalbininkai, arba kompurgatoriai
A
Priesaikos pagalbininkai, arba kompurgatoriai - nepriekaištingos reputacijos asmenys, drauge su bylininku duodantys ritualinę priesaiką, patvirtindami gerą bylininko reputaciją.
18
Q
Teismo dvikova
A
Teismo dvikova - teismo paskirtas ieškovo ir atsakovo ginkluotas susirėmimas, kurio nugalėtojas laimėdavo bylą. (idealiųjų įrodymų rūšis)
19
Q
Racionalieji įrodymai
A
Racionalieji įrodymai - objektyviųjų gamtos dėsnių išraiška aplinkoje ir jos atspindys žmogaus sąmonėje, interpretuojama kaip asmens kaltumo ar nekaltumo požymis.
20
Q
Prisipažinimas
A
Prisipažinimas - ieškovo pretenzijų pripažinimas; senovės ir viduramžių tipo teisėje pats svariausias įrodymas, “įrodymų karalienė”; baigdavo bylos nagrinėjimą kitos šalies naudai.
21
Q
Apeliavimo tautai institutas (Atėnai ir Romos respublika)
A
Apeliavimo tautai institutas - senovės Atėnuose ir Romos respublikoje piliečio teisė apeliuoti tautos susirinkimui dėl valstybės pareigūnų priimtų teisminių sprendimų; viena iš svarbiausių piliečio teisių apsaugos priemonių.
22
Q
Asmeninis teisės taikymas
A
Asmeninis teisės taikymas - istoriškai pirmasis teisės taikymo būdas, pasireiškiantis tuo, kad asmeniui, neatsižvelgiant į jo faktinę buvimo vietą, taikoma tos genties ar tautos, kuriai jis priklauso, teisė.
23
Q
Teritorinis teisės taikymas
A
Teritorinis teisės taikymas - istoriškai antrasis teisės taikymo būdas, kai asmeniui, neatsižvelgiant į jo priklausymą tam tikrai genčiai ar tautai, taikoma jo faktinėje buvimo vietoje galiojanti teisė.
24
Q
Gentinė (segmentinė) visuomenė
A
Gentinė (segmentinė) visuomenė - visuomenė, susidėjusi iš sąlygiškai nepriklausomų viena nuo kitos ir turinčių daugmaž vienodą struktūrą ir funkcijas giminystės pagrindu organizuotų genčių (segmentų), kurios elitas (genčių vadai, jų padėjėjai, žyniai) ilgainiui tapo pirmosiomis viešosios valdžios institucijomis, o jose susiklosčiusios elgesio taisyklės (genčių papročiai) - pirmosiomis teisės normomis.
25
Luomas
Luomas - tam tikromis istorinėmis sąlygomis objektyviai susiklosčiusi teisiškai įforminta nuolatinė uždara socialinė grupė, kurios nariai turi tik jiems būdingą paveldėtinių subjektinių teisių ir teisinių pareigų visumą.
26
Bendravalstybinės privilegijos
Bendravalstybinės privilegijos - Lietuvos didžiojo kunigaikščio suteiktos privilegijos LDK bajorams, turėjusios ir įstatymo, ir viešosios norminės sutarties požymių (!); tas pats kaip ir Žemės privilegijos.
27
Lenų teisė
Lenų teisė - viduramžių Europos teisinė sistema, reguliavusi feodalų santykius.
28
Suskaidytos feodalinės žemės nuosavybės koncepcija
Suskaidytos feodalinės žemės nuosavybės koncepcija - žemės nuosavybės santykių ir juos reguliuojančių nuostatų interpretavimas kaip dviejų netolygių teisių - tiesioginės nuosavybės ir aukščiausios nuosavybės - į tą pačią žemę junginio, kai aukščiausios nuosavybės teisės subjektas perleidžia tiesioginės nuosavybės teisę kitam asmeniui su sąlyga disponuoti žeme nepažeidžiant aukščiausios nuosavybės teisės subjekto teisių į šią žemę.
29
Subfeodalizmas
Subfeodalizmas - žemės savininkų socialinę hierarchiją, teisinę ir politinę priklausomybę grindžiantis fenomenas, reiškęsis kaip leno teisėmis gautos žemės perleidimas kitam asmeniui, kuriam perleidęs asmuo tapdavo senjoru ir aukščiausiuoju perleistos žemės savininku.
30
Feodalas
Feodalas - žemvaldys pasaulietis arba dvasininkas, susietas su kitais žemvaldžiais siuzereniteto (vasaliteto) ryšiais.
31
Lenas
Lenas - žemės nuosavybės forma, suteikiama senjoro vasalui su sąlyga prisiimti tam tikrus feodalinio pobūdžio įsipareigojimus ir su teise palikti vaikams ar kitiems asmenims testamentu ar pagal įstatymą, šiems perimant visus palikėjo įsipareigojimus senjorui.
32
Beneficija
Beneficija - žemės nuosavybės forma, suteikiama senjoro vasalui su sąlyga prisiimti tam tikrus feodalinio pobūdžio įsipareigojimus ir be teisės palikti vaikams ar kitiems asmenims testamentu ar pagal įstatymą.
33
Reljefas
Reljefas - mokestis, vasalo mokamas senjorui, pirmajam perduodant leną įpėdiniui, subfeodalizuojant arba kitaip jį nusavinant.
34
Majoratas (pirmagimystės principas)
Majoratas - žėmės nuosavybė, perleidžiama pirmagimystės principu, pagal kurį leną gauna tik vyriausias sūnus arba, jei nėra sūnų, - vyriausiasis giminėje vyras.
35
Retrakto teisė
Retrakto teisė - senjoro teisė išpirkti vasalo parduotą ar kitaip perleistą leną, grąžinus pirkėjui jo sumokėtą kainą.
36
Patronato valda (?)
Patronato valda - Romos imperijoje žemė, globėjo dovanojama globojamajam, kuris ją valdė turėdamas tam tikrą neliečiamumą valstybinės valdžios atžvilgiu.
37
Vasalinė sutartis
Vasalinė sutartis - viešojo pobūdžio norminė sutartis (!), pagal kurią vienas asmuo tampa senjoru, o kitas - jo vasalu.
38
Senjoras
Senjoras - bajoras arba dvasininkas, priėmęs kitą bajorą ar dvasininką globon ir įsipareigojęs ginti jį ir jo turtą mainais už pastarojo karo, administracinę ar kitokią tarnybą; tas pats kaip ir siuzerenas.
39
Vasalas
Vasalas - bajoras arba dvasininkas, atsidavęs kito bajoro ar dvasininko globon ir įsipareigojęs už globą atlikti karo, administracinę ar kitokią tarnybą.
40
Omažas (vasalo ištikimybės priesaika)
Omažas - vasalo ištikimybės priesaika, duodama senjorui sudarant vasalinę sutartį. (priesaika)
41
Fua (tarnybos priesaika senjoro ir vasalo)
Fua - tarnybos priesaika, duodama senjoro ir vasalo sudarant vasalinę sutartį.
42
Investitūra (apeigos)
Investitūra - leno perdavimo vasalui ir pastarojo įvedimo į leno valdymą procedūra. (apeigos)
43
Difidatijus
Difidatijus - ištikimybės atšaukimo aktas, atliekamas nukentėjusios šalies nutraukiant leno sutartį ir išsilaisvinant nuo duotos priesaikos ir visų įsipareigojimų.
44
Asizas (?)
Asizas - prisiekusiųjų apklausa Anglijoje vykdant išvažiuojamųjų teismų teisingumą; taip pat išvažiuojamojo teismo posėdis, kurio metu organizuojama tokia apklausa.
45
Tėvonija (paveldėjimas, iš pradžių alodas, poto lenas)
Tėvonija - (LDK) paveldint įgyta bajoro žemės valda, iš pradžių atitikusi alodą, nuo XVI a. pradžios įgijusi daugumą leno požymių.
46
Užtarnauta žemė - VAKARIETIŠKO LENO ATITIKMUO
Užtarnauta žemė - (LDK) žemės nuosavybės forma, vakarietiško leno atitikmuo.
47
Feodalinis imunitetas
Feodalinis imunitetas - bajoro ar bažnyčios dvaro atleidimas nuo valstybės jurisdikcijos, suponuojantis dvarininko pareigą dvaro gyventojų atžvilgiu vykdyti administracinę ir teisminę valdžią.
48
Seniūno artikulai
Seniūno artikulai - (LDK) sunkiųjų nusikaltimų bylos, priskirtos išimtinai valstybės teismų jurisdikcijai. Feodalinio imuniteto išimtis; tas pats kaip ir karališkosios bylos, kalavijo bylos, kraujo jurisdikcija ir aukštasis teisingumas pagal Vakarų Europoje galiojusią teisę.
49
Teisės istorija (procesas)
Teisės istorija (procesas) - tam tikriems dėsniams pavaldus įprasmintas teisės patekimas į kokybiškai vis aukštesnę pakopą, vykstantis teisinių sistemų pliuralizmo, koegzistavimo, bendradarbiavimo ir konkuravimo sąlygomis.
50
Teisės istorija (mokslas)
Teisės istorija (mokslas) - žinių apie teisės istoriją kaip procesą visuma, priklausanti socialiniams, o ne humanitariniams mokslams, ir plėtojama kaip teisės, o ne istorijos mokslo šaka.
- socialinis mokslas
- plėtojama kaip teisės mokslo šaka
51
Teisės istorija (studijų dalykas)
Teisės istorija (studijų dalykas) - teisės istorijos mokslo dalis, sąlygiškai atskirta ir adaptuota mokymo tikslams, dėstoma teisės specialybės studentams kaip universitetinių teisės studijų dalykas.
52
Bendroji teisės istorijos mokslo paradigma
Bendroji teisės istorijos mokslo paradigma - tyrėjų taikomų tyrimo požiūrių, vertybių, principų ir taisyklių visuma, lemianti teisės istorijos tyrimo objekto ir metodų pasirinkimą bei gautų rezultatų interpretavimą.
53
Teisės tipas
Teisės tipas - kokybinių požymių, apibūdinančių tam tikrame žmonijos raidos etape sukurtą teisę, visuma.
54
Senovės tipo teisė
Senovės tipo teisė - chronologiškai pirmojo tipo teisė, apibūdinama pirmiausia kaip pirmykštė lygybė, kai elgesio taisyklės yra bendros visiems tam tikro kolektyvo (genties, valsčiaus bendruomenės ir kt.) nariams.
55
Viduramžių tipo teisė
Viduramžių tipo teisė - chronologiškai antrojo tipo teisė, apibūdinama pirmiausia kaip luominė lygybė, kai normos yra bendros visiems tam tikro luomo nariams.
56
Moderniojo tipo teisė
Moderniojo tipo teisė - chronologiškai trečiojo tipo teisė, apibūdinama pirmiausia kaip pilietinė lygybė, kai teisės normos yra bendros visiems tam tikros valstybės piliečiams.
57
Postmoderniojo tipo teisė
Postmoderniojo tipo teisė - chronologiškai ketvirtojo tipo teisė, apibūdinama pirmiausia kaip visuotinė lygybė, kai teisės normos yra bendros visiems žmonėms nepriklausomai nuo jų pilietybės.
58
Teisės istorijos mokslo objektas
Teisės istorijos mokslo objektas - egzistavusių (istorinių) ir egzistuojančiu (aktualių) teisinių sistemų plėtra nuo ištakų iki dabartinės jų būklės.
59
Teisės istorijos mokslo metodas
Teisės istorijos mokslo metodas - faktologinės medžiagos tyrimo ir gautos informacijos suvokimo būdas, kurį taikant sukuriamos naujos teorijos apie istorines teisines sistemas ir aktualių teisinių sistemų istorinius elementus.
60
Sankcionavimas (kaip teisėkūros procedūros tipas)
Sankcionavimas (kaip teisėkūros procedūros tipas) - istoriškai pirmasis teisėkūros procedūros tipas; viešosios valdžios institucijos pripažinimas gentinėje (segmentinėje) visuomenėje egzistuojančios elgesio taisyklės, kartu paverčiant elgesio taisyklę teisės norma.
61
Teisinis paprotys
Teisinis paprotys - seniausia teisės normų forma; viešosios valdžios institucijos pripažinta elgesio taisyklė, susiformavusi visuomenėje dėl ilgalaikio ir daugkartinio tam tikro elgesio kartojimosi.
62
Viešoji norminė sutartis
Viešoji norminė sutartis - istoriškai antroji teisės normų forma, viešosios valdžios institucijos ratifikuota dviejų ar daugiau teisės subjektų sudaryta sutartis, kuria nustatoma tam tikra bendra elgesio taisyklė. Ji kilo iš vidinių genties susitarimų dėl karo žygio organizavimo, įgyto grobio padalijimo ar kitokio bendro gentainių intereso arba susitarimų tarp genčių, kuriais buvo palaikoma taika, sudaromos sąjungos dėl gynimo ar puolimo, padalijama teritorija ar gamtos ištekliai ir pan.
63
Sutarties ratifikavimas (kaip teisėkūros procedūros tipas)
Sutarties ratifikavimas (kaip teisėkūros procedūros tipas) - istoriškai antrasis teisėkūros procedūros tipas; viešosios valdžios institucijos patvirtinimas teisės subjektų sudarytos sutarties, kartu paverčiant sutarties sąlygas teisės normomis.
64
Personalinė (asmeninė) unija
Personalinė (asmeninė) unija - tarpvalstybinių santykių forma, kai dvi (ar daugiau) valstybes jungia tik valdovo asmuo, t.y. dviejų visais kitais aspektais savarankiškų suverenių valstybių vadovų pareigas eina tas pats žmogus.
65
Realioji unija
Realioji unija - tarpvalstybinių santykių forma, kai dvi (ar daugiau) valstybės susijungia sudarydamos vieną naują unitarinę ar sąjunginę valstybę, naują tarptautinių santykių subjektą, prarasdamos arba apribodamos iki tol turėtą suverenitetą, arba kai viena valstybė inkorporuoja kitą, kuri praranda suverenitetą ir tampa pirmosios valstybės dalimi.
66
Kolektyvinė kaimo bendruomenės žemės nuosavybė
Kolektyvinė kaimo bendruomenės žemės nuosavybė - seniausia žinoma žemės nuosavybės forma; žemė buvo valdoma ir naudojama visų bendruomenės narių drauge, pajamos dalijamos tarp narių, o disponavimo teisė priklausė bendruomenės narių sueigai ir seniūnui.
67
Privati patriarchalinės šeimos žemės nuosavybė
Privati patriarchalinės šeimos žemės nuosavybė - istoriškai antroji žemės nuosavybės forma; atsirado dalį kaimo bendruomenės žemės paskirsčius bendruomenę sudarančioms šeimoms.
68
Alodas
Alodas - privačios žemės nuosavybės forma pagal senovės ir viduramžių tipo teisę; disponuoti žeme galima laisvai ir nuosavybės teisė nėra susijusi su kokiomis nors prievolėmis viešosios valdžios naudai.
69
Šventyklų nuosavybė
Šventyklų nuosavybė - viešosios žemės nuosavybės forma pagal senovės tipo teisę; buvo skirta kulto reikalams, pajamos iš jos naudojamos šventykloms ir šventikas išlaikyti; ypatybė - sustiprinta teisinė apsauga, palyginti su privatine nuosavybe.
70
Valdovo (valstybės) nuosavybė
Valdovo (valstybės) nuosavybė - viešosios žemės nuosavybės forma pagal senovės tipo teisę; buvo skirta valstybės reikalams, pajamos iš jos naudotos valstybės aparatui, valdovui ir jo rūmams išlaikyti bei valstybės funkcijoms atlikti, tapatinant valdovo ir valstybės reikalus; ypatybė - sustiprinta teisinė apsauga, palyginti su privatine nuosavybe.
71
Emphyteusis
Emphyteusis - ilgalaikė žemės ūkio paskirties sklypo nuoma senovės Egipte, Kartaginoje, Graikijoje ir Romoje; senovės tipo daiktinės teisės institutas.
72
Superficius (?)
Superficius - ilgalaikė paveldėtinė viešosios ir privatinės žemės nuoma pastatams statyti senovės Romoje; senovės tipo daiktinės teisės institutas.
73
Servitutas (?)
Servitutas - neterminuota teisė ribotai naudotis svetimu daiktu (pvz., žemės sklypu, pastatu) arba teisė tam tikru atžvilgiu apriboti kito daikto savininką (pvz., uždrausti daryti langus į svetimą kiemą), susijusi ne su asmeniu, bet su pačiu daiktu - kai daiktas pereina kitam asmeniui, šiam asmeniui kartu su daiktu pereina servituto teisės ir pareigos; romėnų daiktinės teisės institutas.
74
Uzufruktas
Uzufruktas (arba asmens servitutas) - asmens gyvenimo trukmei ar apibrėžtam terminui, kuris negali būti ilgesnis už asmens gyvenimo trukmę, nustatyta teisė naudoti svetimą daiktą (pvz., teisė gyventi tam tikroje patalpoje) ir gauti iš jo vaisius, produkciją ir pajamas; romėnų daiktinės teisės institutas.
75
Hipoteka (?)
Hipoteka - esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo įvykdymą užtikrinantis nekilnojamojo daikto įkeitimas, kai įkeistas daiktas neperduodamas kreditoriui; senovės Egipto, Graikijos, Romos daiktinės teisės institutas.
76
Maškim - di
Maškim - di - "teismo (teisingumo) kontrolierius" Uruinimginos teisingumo atkūrimo įsakuose; pareigūnas, kurio akivaizdoje turėjo vykti šalių derybos dėl kompensacijos už padarytą žalą sumokėjimo; teisėjo pirmtakas.
77
Originalios teisės normos sukūrimas
Originalios teisės normos sukūrimas (kaip teisėkūros procedūros tipas) - istoriškai trečiasis teisėkūros procedūros tipas; naujos (iki tol visuomenėje nežinotos) elgesio taisyklės nustatymas viešosios valdžios institucijai išleidžiant teismo precedentą arba norminį teisės aktą.
78
Norminis teisės aktas
Norminis teisės aktas - istoriškai ketvirtoji teisės normų forma; teisėkūros subjektų specialia tvarka išleistas oficialus rašytinis dokumentas, kurio turinį sudaro teisės normos, skirtos daugkartiniam naudojimui ir neribotam teisės subjektų skaičiui.
79
Teisynas
Teisynas - senovės ir viduramžių tipo teisės normų susisteminimo aktas, kuriame kodifikacijos požymiai vyrauja, palyginti su inkorporacijos, kompiliacijos ir konsolidacijos požymiais.
80
Ostrakizmas (Atėnai)
Ostrakizmas - senovės Atėnuose taikyta tironijos prevencijos priemonė; piliečio ištrėmimas tautos susirinkimo sprendimu tam tikram terminui, atimant iš jo politines teises, bet neliečiant turtinių teisių.
81
Imperiumas
Imperiumas - senovės Romoje aukščiausiosios karinės ir civilinės valdžios tiek paskirų žmonių, tiek tautos atžvilgiu visuma, įskaitant įgaliojimus leisti privalomas elgesio taisykles, vykdyti teisę, teisti ir bausti pažeidėjus.
82
Auspicija
Auspicija - senovės Romoje ateities spėjimas iš paukščių elgsenos. Juo prasidėdavo kiekvienos valstybės institucijos posėdžiavimas, magistratų rinkimai, oficialių aktų priėmimas ir kt., atliekant būsimo akto ar žingsnio legitimaciją ir jo atitikties aukščiausiąją galią turinčiai teisei (dieviškajam įstatymui) patikrinimą.
83
Augurų kolegija
Augurų kolegija - senovės Romoje kolegiali profesionalių ateities spėjėjų institucija, turėjusi teisę oficialiai interpretuoti ir aiškinti auspicijos rezultatus bei magistratų užklausimu duoti išvadą dėl įstatymo, rinkimų rezultatų ir kt. atitikties dieviškajam įstatymui.
84
Veto teisė
Veto teisė - senovės Romoje tam tikro pareigūno ar institucijos teisė stabdyti įstatymo ar nutarimo įsigaliojimą arba potvarkio vykdymą.
85
Konstitucija (lot. constituciones principum, iš constitutio - nustatymas, apibrėžimas, potvarkis)
Konstitucija (lot. constituciones principum, iš constitutio - nustatymas, apibrėžimas, potvarkis) - senovės Romoje imperatoriaus vienasmeniškai išleistas privalomąją galią turintis norminio ar individualaus pobūdžio aktas.
86
Mandatas (lot. mandatum - pavedimas, paliepimas)
Mandatas (lot. mandatum - pavedimas, paliepimas) - senovės Romoje imperatoriaus vienasmeniškai išleista instrukcija valdininkams.
87
Dekretas (lot. decretum - sprendimas)
Dekretas (lot. decretum - sprendimas) - senovės Romoje imperatoriaus, kaip aukščiausiojo teisėjo, sprendimas.
88
Reskriptas (lot. rescriptum - atrašymas, atsakymas raštu)
Reskriptas (lot. rescriptum - atrašymas, atsakymas raštu) - senovės Romoje imperatoriaus kanceliarijos atsakymas į teisinį klausimą.
89
Ediktas (lot. edicta - įsakas)
Ediktas (lot. edicta - įsakas) - senovės Romoje pagal imperatoriaus arba aukštojo magistrato kompetenciją išleistas bendrojo norminio pobūdžio aktas.
90
Nam - lugal (Mesopotamija - karaliai)
Nam - lugal - senovės Mesopotamijos teisės doktrinos sąvoka; interpretuojama kaip amžinas valstybingumas, valdžios charizma, ypatinga dieviškoji substancija, esą atėjusi iš dangaus "laikų pradžioje" ir įsikūrusi žemėje, kurią (žemę) valdyti dievai pašaukė karalių.
91
Maatas (Egiptas - kosminis principas - teisingumas, harmonija)
Maatas - pagrindinė senovės egiptiečių teisės doktrinos kategorija, kosminis principas, valdantis būtį, pasireiškiantis kaip tiesa, teisė, teisingumas, tvarka, harmonija.
92
Ius quiritum
Ius quiritum - iš pradžių romėnų genties kviritų teisė, vėliau išsivysčiusi į visiems Romos piliečiams skirtą teisę.
93
Ius inter gentes
Ius inter gentes - "teisė tarp tautų", romėnų suprantama kaip bendroji visų tautų teisė, kurios pagrindą sudarė normos, atitinkančios žmogaus prigimtį, o jo esmę - prigimtinė teisė.
94
Ius naturale
Ius naturale - prigimtinė teisė, romėnų suprantama kaip "tai, ko gamta moko visus gyvūnus".
95
Ius gentium
Ius gentium - "tautų teisė", romėnų suprantama kaip visiems Romos gyventojams taikytina teisė.
96
Ius peregrinorum (?)
Ius peregrinorum - romėnų teisės dalis, sukurta peregrinų pretorių praktikoje, atsižvelgiant į kitų teisės sistemų normas, jeigu šios labiau atitiko teisingumo kriterijų.
97
Ius publicum
Ius publicum - viešoji teisė, romėnų teisės dalis taikytina Romos valstybės reikaluose, susijusi su Romos valstybės statusu.
98
Ius privatum
Ius privatum - privatinė teisė, romėnų teisės dalis, taikytina pavieniams asmenims, t.y. susijusi su konkrečių asmenų interesais.
99
Mokslo doktrina
Mokslo doktrina - istoriškai penktoji teisės normų forma; konsoliduota mokslininkų nuomonė tam tikrais teisės klausimais, pareikšta specialiojoje teisės literatūroje.
100
Magdeburgo teisė
Magdeburgo teisė (LDK) - miestuose susiformavusi vokiškosios ir lenkiškosios Magdeburgo miesto teisės, vietos paprotinės ir dvarų teisės sintezė (!), suvokiama kaip vientisa teisė, vadinama Magdeburgo, arba tiesiog miesto teise.
101
Lokacinė privilegija (?)
Lokacinė privilegija - konkretaus miesto kaip teisės subjekto steigimo aktas, suteikiantis jam savivaldą pagal tam tikrą miestų teisės modelį.
102
Konfirmacinė privilegija
Konfirmacinė privilegija - anksčiau miestui suteiktą savivaldą pagal tam tikrą miestų teisės modelį patvirtinantis aktas.
103
Renovacinė privilegija
Renovacinė privilegija - anksčiau prarastą (atimtą) savivaldą pagal tam tikrą miestų teisės modelį grąžinantis aktas.
104
Jurisdika
Jurisdika - dvarininko įsigytas mieste esantis sklypas ir jo gyventojai, eliminuoti iš miesto jurisdikcijos, pavaldūs dvarininkui ir dvarų teisei.
105
Profesinė korporacija
Profesinė korporacija - pagal miestų teisę, tam tikros profesijos ar specialybės (amatininkų, pirklių, studentų ir pan.) miesto gyventojų susivienijimas, turintis teisės subjekto statusą, savivaldą ir jurisdikciją savo nariams.
106
Subsidiarumas (?)
Subsidariumas - tauta ir valstybė pačios save apriboja kitų subjektų ir kitų vertybių autonominės egzistencijos vardan. Kitaip tariant, suverenas pripažįsta ir tai, kas kyla ne iš jo valios.
107
Dvarų teisė
Dvarų teisė - Europos antrojo tipo teisinė sistema, reguliavusi dvarininkų ir jų dvarų gyventojų santykius.
108
Baudžiava
Baudžiava - feodalinės asmens priklausomybės forma, kai žemdirbys prirašomas prie jo dirbamos žemės, kuri nėra jo nuosavybė, ir negali palikti žemės be jos savininko sutikimo.
109
Domenas
Domenas - feodalo valdos dalis, valdoma jo paties, padedant jo paskirtai administracijai, ir dirbama jo priklausomų valstiečių.
110
Komendacija (?)
Komendacija - Europos viduramžių tipo teisėje asmens atsidavimas kieno nors galingesnio, aukštesnį socialinį statusą turinčio globon, sudarant atitinkamą sutartį.
111
Prekariumas
Prekariumas - Europos viduramžių tipo teisėje savanoriškas perdavimas tam tikro turto (dažniausiai žemės) kitam asmeniui pastarojo prašymu, siejamas su tam tikrais gavėjo įsipareigojimais, pavyzdžiui, mokėti duoklę (t.y. atiduoti nustatytą dalį derlių) ar atlikti lažą (t.y. dirbti pono ūkyje), suponavęs davėjo pareigą ginti gavėjo teisę į sklypą nuo trečiųjų asmenų pasikėsinimų.
112
Duotasis prekariumas (?)
Duotasis prekariumas - prekariumo rūšis pagal Europos viduramžių tipo teisę, kai mažažemis ar bežemis prašytojas gauna sklypą iš pono nuosavos žemės.
113
Įgytasis prekariumas (?)
Įgytasis prekariumas - prekariumo rūšis pagal Europos viduramžių tipo teisę, kai sklypo savininkas dovanoja savo sklypą ponui ir tuojau gauna jį atgal, bet jau kaip pono nuosavybę.
114
Atlygintinis prekariumas (?)
Atlygintinis prekariumas - prekariumo rūšis pagal Europos viduramžių tipo teisę, kai sklypo savininkas dovanoja savo sklypą ponui ir tuojau gauna jį atgal, bet prie grąžinamo sklypo ponas dar prideda savąjį.
115
Prekariumas pagal paliepimą (?)
Prekariumas pagal paliepimą - prekariumo rūšis pagal Europos viduramžių tipo teisę, kai sklypą duoda bažnyčia, vykdydama karaliaus ar kito suvereno paliepimą.
116
Veldamai
Veldamai - (LDK) išeiviniai žmonės, gyvenę valdovo išdalytose feodalams buvusiose jo domeno žemėse.
117
Išeiviniai žmonės (teisė ieškoti sau geresnio pono)
Išeiviniai žmonės - (LDK) valstiečiai, turintys išeivystės teisę, t.y. teisę išsikelti ir ieškoti sau geresnio pono.
118
Tėvoninis teismas
Tėvoninis teismas - dvarininko teismas, skirtas to dvaro gyventojams, išskyrus bajorus ir dvasininkus, grindžiamas dvarui suteiktu feodaliniu imunitetu.
119
Nelaisvoji šeimyna (patriarchaliniai vergai ir kiti asmenys, kurių asmens ir (ar) ūkio laisvė dar labiau suvaržyta nei baudžiauninkų)
Nelaisvoji šeimyna - priklausomų žmonių kategorija, kuriai pagal viduramžių tipo teisę priskiriami patriarchaliniai vergai ir kiti asmenys, kurių asmens ir (ar) ūkio laisvė buvo suvaržyta labiau nei baudžiauninkų.
120
Parobkai
Parobkai - (LDK) feodališkai priklausomų žmonių kategorija, pagal teisinę padėtį užėmusi vietą tarp patriarchalinių vergų ir baudžiauninkų.
121
Činšas
Činšas - mokestis už svetimos žemės naudojimą.
122
Banalitetas
Banalitetas - monopolinė dvarininko teisė teikti savo valstiečiams tam tikras paslaugas ir imti už tai mokestį, pavyzdžiui, malti grūdus tik pono malūne, kepti duoną tik pono kepykloje, spausti vynuoges tik pono spaustu ir pan.
123
Kanonų teisė
Kanonų teisė - bažnyčios sukurta teisinė sistema, skirta reguliuoti daug įvairių visuomeninių santykių, kylančių tiek tarp dvasininkų, tiek ir tarp pasauliečių.
- sukurta bažnyčios
- reguliuoja daug įvairių santykių
124
Bažnytinė teisė
Bažnytinė teisė - bažnyčios ir pasaulietinių teisėkūros subjektų sukurta teisinė sistema, apimanti tik vidaus bažnyčios gyvenimą ir santykius su pasaulietine valstybe, visuomenės institucijomis, kitomis konfesijomis.
- sukurta bažnyčios ir pasaulietinių teisėkūros subjektų
- apima tik vidaus bažnyčios gyvenimą ir santykius su pasaulietine valstybe, visuomenės institucijomis, kitomis konfesijomis.
125
Konkubinatas
Konkubinatas - vyro ir moters gyvenimas kartu, neįteisinus santuokos.
126
Simonija
Simonija - bažnytinių pareigų pirkimas, paprastai iš valdovų pasauliečių.
127
Personalinis interdiktas
Personalinis interdiktas - tam tikro asmens atskyrimas nuo bažnyčios, reiškiantis draudimą dalyvauti viešai atliekant religines apeigas visur, kad ir kur tas asmuo būtų, ir atlikti tuos juridiškai reikšmingus aktus, kuriems yra būtina religinė procedūra; tas pats kaip ir ekskomunikavimas.
128
Teritorinis interdiktas
Teritorinis interdiktas - draudimas tam tikroje teritorijoje (net ir visoje valstybėje) atlikti religines apeigas (dažniausiai nustatomas tam tikram laikotarpiui), reiškiantis, kad toje teritorijoje esantieji negali pasinaudoti bažnyčios įprastai teikiamomis paslaugomis ir atlikti tų juridiškai reikšmingų aktų, kuriems yra būtina religinė procedūra (tuoktis, krikštyti kūdikių, laidoti mirusiuosius ir t.t)
129
Mišrusis interdiktas
Mišrusis interdiktas - draudimas, nustatytas ne tik teritorijai, bet ir visiems jos gyventojams, net ir išvykusiems kitur, atlikinėti religines apeigas visur, kad ir kur jie būtų, ir atlikti tuos juridiškai reikšmingus aktus, kuriems yra būtina religinė procedūra.
130
Ius antiquum (kanonų)
Ius antiquum - senoji kanonų teisė, sukurta bažnyčios prieš Popiežių revoliuciją.
131
Ius novum (kanonų)
Ius novum - naujoji kanonų teisė, sukurta bažnyčios po Popiežių revoliucijos.
132
Ius pontificium
Ius pontificium - popiežių teisė, sukurta po Popiežių revoliucijos, išreikšta popiežiaus išleistuose aktuose.
133
Glosos
Glosos - profesoriaus diktuojami teisės akto aiškinimai, studentų užrašomi tarp teksto eilučių ir paraštėse.
134
Suma
Suma - tą patį klausimą aptariančių teksto dalių ir jų glosų apibendrinimas, grupavimas pagal jų turinį.
135
Seimo konstitucija
Seimo konstitucija - LDK ir ATR vieno seimo (vienos seimo sesijos) metu priimtų nutarimų visuma, įforminta kaip vientisas aktas.
136
Liberum veto
Liberum veto - ATR seimo nario teisė balsuoti prieš seimo nutarimą, taip nutraukiant jo ir visos seimo konstitucijos priėmimą.
137
Ius mercaturae (sukurta pirklių, reguliuoja pirklių tarpusavio santykius)
Ius mercaturae - Europos viduramžių tipo teisinė sistema, sukurta pirklių jų tarpusavio santykiams reguliuoti.
138
Lex mercatoria (sukurta pirklių ius mercaturae pagrindu, reguliuoja prekybinius santykius kaimuose ir miestuose)
Lex mercatoria - Europos viduramžių tipo teisinė sistema, sukurta pirklių ius mercaturae pagrindu ir skirta prekybiniams santykiams kaimuose ir miestuose reguliuoti.
139
Vokiškasis teisinės valstybės modelis (formalistinis teisinės valstybės modelis, teisėtumo valstybė, teisinė valstybė siaurąja prasme)
Vokiškasis teisinės valstybės modelis - XIX a. Vokietijoje sukurta vientisa moksliškai pagrįsta valstybės, kurios veiklos laisvę riboja jos pačios sukurta teisė, vizija; tas pats kaip ir formalistinis teisinės valstybės modelis, teisėtumo valstybė, teisinė valstybė siaurąja prasme.
140
Angliškasis teisinės valstybės modelis (turiningasis teisinės valstybės modelis, teisės viešpatavimo valstybė, teisinė valstybė plačiąja prasme)
Angliškasis teisinės valstybės modelis - XIX a. Didžiojoje Britanijoje sukurta vientisa moksliškai pagrįsta valstybės, kurios veiklos laisvę riboja tam tikri fundamentalūs teisingumo principai (prigimtinė teisė), vizija; tas pats kaip ir turiningasis teisinės valstybės modelis, teisės viešpatavimo valstybė, teisinė valstybė plačiąja prasme.
141
Įstatymų konstitucingumo doktrina
Įstatymų konstitucingumo doktrina - XIX a. JAV sukurta vientisa moksliškai pagrįsta vizija dėl nekvestionuojamos piliečio teisės ginčyti teisme net paties įstatymų leidėjo veiklą, jeigu jo veiksmai ar išleisti įstatymai pažeidžia pagrindines konstitucijoje įtvirtintas piliečio teises ir laisves.
142
Romanų-germanų teisės tradicija
Romanų-germanų teisės tradicija - viena iš dviejų didžiausių Vakarų teisės tradicijos atmainų, kurios ištakos siekia 450 m. pr. Kr. (Dvylikos lentelių įstatymų išleidimo Romoje data); jai susiformuoti lemiamą reikšmę turėjo XII a. romėnų teisės recepcija ir teisės dėstymas universitetuose; tas pats kaip ir žemyninės (kontinentinės) arba civilinės teisės tradicija.
143
Anglosaksų teisės tradicija
Anglosaksų teisės tradicija - viena iš dviejų didžiausių Vakarų teisės tradicijos atmainų, kurios ištakos siekia 1066 m. Angliją užkariavusių normanų atliktas reformas; jai susiformuoti lemiamą turėjo karalių teismų veikla; tas pats kaip ir bendrosios teisės tradicija.
144
Bendroji teisė
Bendroji teisė - Anglijoje karalių teismų sukurta precedentinė teisė, bendra visam kraštui.
145
Teisingumo teisė (lordo kancleris)
Teisingumo teisė - Anglijoje lordo kanclerio teismo sukurta precedentinė teisė, papildanti, pataisanti ar padaranti išimtį iš bendrosios teisės, turinti tokią pat teisinę galią kaip ir bendroji teisė.
146
Privatinės teisės dualizmas
Privatinės teisės dualizmas - romanų-germanų teisės tradicijoje istoriškai susiklostęs privatinės teisės pasidalijimas į civilinę ir komercinę teisę.
147
Socialistinės teisės tradicija (?)
Socialistinės teisės tradicija - XX a. egzistavusi teisės tradicija, kurios formalieji požymiai atitiko romanų-germanų teisės tradiciją, o turiningieji - ideologizuotos teisės tradiciją.
148
,,,
Lietuvos Steigiamasis Seimas, reikšdamas Lietuvos žmonių valią, proklamuoja esant atstatytą Nepriklausomą Lietuvos Valstybę, kaipo demokratinę respubliką, etnologinėm sienom ir laisvą nuo visų Valstybinių ryšių, kurie yra buvę su kitom Valstybėm.
Steigiamojo Seimo 1920 m. gegužės 15 d. Rezoliucija užima išskirtinę vietą Lietuvos konstitucionalizmo istorijoje. 1990 m. kovo 11 d. LR Atkuriamasis Seimas, priimdamas Aktą dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo, pabrėždamas atkurtos valstybės tęstinumą, rėmėsi 1918 m. vasario 16 d. ir 1920 m. gegužės 15 d. aktais kaip niekada nenustojusiais teisinės galios ir liekančiais Lietuvos valstybės konstituciniu pagrindu.
149
...
Sandorio sąvoka platesnė nei sutarties. Visos sutartys yra sandoriai, bet ne visi sandoriai yra sutartys. Vienašaliai sandoriai (pvz., testamento sudarymas, viešas atlyginimo pažadėjimas, konkurso paskelbimas) nėra sutartys.
150
.,.,
Teisės istorija kaip savarankiška teisės mokslo šaka susiformavo XVIII a. antrojoje pusėje. Ją sukūrę mokslininkai, universitetų auklėtiniai ir jų bendruomenės nariai netrukus savo darbo rezultatus pradėjo dėstyti studentams greta nuo seno dėstytų romėnų ir kanonų teisės bei XVIII a. studijų programose įsitvirtinusios krašto (nacionalinės) galiojančios teisės.
151
Vedybų sutartis pirmąkart paminėta Ur-Namo įstatymuose, sutartinė atsakomybė, paprotinės ordalijos
hvhl
