Teisės teorija (iki TA viskas)

Question 1

Kokios yra galimos teisės šaltinių reikšmės?

Answer 1

Materialieji, istoriniai, formalieji ir instituciniai.

Question 2

Kas yra materialieji teisės šaltiniai?

Answer 2

Tai ekonominės, kultūrinės, religinės ir kitos visuomenės egzistavimo sąlygos, kurios nulemia konkrečiu laiku konkrečioje valstybėje galiojančios teisės turinį ir teisinio reguliavimo ribas.

Question 3

Kas yra istoriniai teisės šaltiniai?

Answer 3

Tai yra informacija apie anksčiau galiojusią teisę.

Question 4

Kas yra formalieji teisės (normų) šaltiniai?

Answer 4

Tai išorinis pavidalas (forma), kuriuo teisės normos pasiekia adresatą.
Teisės moksle skiriami penki pagrindiniai išoriniai teisės normų pavidalai - formalieji teisės normų šaltiniai (teisės moksle išoriniai teisės pavidalai yra vadinami formaliaisiais teisės šaltiniais):
1. teisinis paprotys
2. norminė (arba norminio pobūdžio) sutartis (įskaitant ir tarptautinę sutartį)
3. norminis teisės aktas
4. teisminis precedentas
5. teisės mokslo doktrina (?diskutuojama)

Question 5

Koks yra teisės normų ir teisės normų šaltinių santykis?

Answer 5

Teisės normos yra patalpinamos, išreiškiamos teisės šaltiniuose. Teisės šaltiniai - teisės normų išraiškos ir perdavimo adresatams pavidalas.

Question 6

Kas yra teisės šaltiniai?

Answer 6

Teisės šaltiniai - teisės normų išraiškos ir perdavimo adresatams pavidalas.

Question 7

Kokie yra pagrindiniai formalieji teisės normų šaltiniai?

Answer 7

Teisinis paprotys, norminė sutartis, norminis teisės aktas, teisminis precedentas, teisės doktrina (?diskutuojama).

Question 8

Kas yra teisinis paprotys?

Answer 8

Teisinis paprotys - pirmasis teisės pavidalas - seniausias teisės normų pavidalas - tai viešosios valdžios institucijos pripažinta elgesio taisyklė, susiformavusi visuomenėje dėl ilgalaikio ir daugkartinio tam tikro elgesio kartojimosi.
Teisiniu papročiu laikoma tokia įstatyme nenustatyta visuotinai pripažinta elgesio taisyklė, kuri yra atsiradusi dėl to, kad asmenys ilgą laiką ja vadovavosi ir jos laikėsi.

Tai yra teisės šaltinis, turintis ir teisės, ir paprasto papročio požymius. Tai toks paprotys (žmonių elgesys), kuris gali būti apgintas teisiškai.

Nerašytinės teisės forma. Tai, kad teisiniai papročiai yra atrandami teismų, fiksuojančių juos rašytiniuose procesiniuose sprendimuose, arba tai, kad teisiniai papročiai net sisteminami rašytiniuose dokumentuose, nedaro teisinių papročių rašytine teise.

Teisinis paprotys kuriamas sankcionavimo būdu.

Teisinis paprotys, kaip civilinės teisės šaltinis, plačiai taikomas tarptautinėje prekyboje ir pan. (INCOTERMS)

Question 9

Kas yra paprastas paprotys?

Answer 9

Tai žmonių elgesys, įsitvirtinęs dėl ilgalaikio jo taikymo.

Question 10

Kada paprastas paprotys tampa teisiniu papročiu?

Answer 10

Paprastas paprotys tampa teisiniu tuomet, kada atitinka kiekybinius ir kokybinius požymius.

Question 11

Kur galima rasti kiekybinius ir kokybinius požymius, kurie paprastą paprotį paverčia teisiniu?

Answer 11

Teisės doktrinose - konsoliduotuose teisės mokslininkų darbuose.

Question 12

Kokie yra teisinio papročio požymiai?

Answer 12

Kiekybiniai požymiai - paprotys turi būti plačiai paplitęs tam tikroje teritorijoje ar bendruomenėje ir tęstis ilgą laiko tarpą.
Kokybiniai požymiai - paprotys turi būti protingas, teisingas, negali būti primestas prievarta, būtinas teisinei tvarkai palaikyti.

Question 13

Kada paprastas paprotys tampa teisiniu pagal pozityvistinę mąstymo tradiciją, o kada pagal nepozityvistinę mąstymo tradiciją?

Answer 13

Pagal pozityvistinę mąstymo tradiciją, paprastas paprotys virsta teisiniu, kai valstybė jį sankcionuoja (patvirtina) - įrašydama į įstatymą savo atsakomybę saugoti paprotį arba suteikdama galias paprotį sankcionuoti teismams konkrečioje byloje.

Pagal nepozityvistinę mąstymo tradiciją, papročio virtimas teisiniu nesisieja su valstybės pozicijos išsakymu - paprotys laikomas teisiniu, jeigu žmonės jį laiko saistančiu ir įpareigojančiu.

Question 14

Koks yra teisinio papročio (nerašyto) ir valstybės sukurtos teisės (rašytinės) santykis? (?*)

Answer 14

Galimi trys variantai:
A) secundum legem
B) preater legem
C) contra legem

Question 15

Kokia yra papročio reikšmė Lietuvos teisinėje sistemoje?

Answer 15

Lietuvos įstatymų leidėjas nesuteikė didelės galios/reikšmės papročiui. LR CK teisinis paprotys neįvardintas prie teisės šaltinių ir įtvirtinta taisyklė, kad paprotys yra taikomas tik įstatymo ar sutarties numatytais atvejais.

Question 16

Kas yra norminė sutartis? Duokite 2 pavyzdžius.

Answer 16

Norminė sutartis - tai toks formalusis teisės šaltinis, kuriame teisės normos įtvirtinamos bendru susitarimu. Tarptautinė sutartis, kolektyvinė sutartis.

Viešoji norminė sutartis (antrasis teisės pavidalas) - tai viešosios valdžios institucijos ratifikuota (arba kitokiu būdu patvirtinta) dviejų ar daugiau teisės subjektų sudaryta sutartis, kuria nustatoma tam tikra bendra elgesio taisyklė. Tai chronologiškai antrasis (po teisinio papročio) teisės normų pavidalas.

Question 17

Kas yra teisminis precedentas?

Answer 17

Teisminis precedentas - trečiasis teisės pavidalas - teismo sprendimas, priimtas konkrečioje byloje, ir tapęs privalomu tos pačios ar žemesnės instancijos teismams, sprendžiantiems analogišką bylą.

Teismo precedentas - teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje teisėjo suformuluota bendra elgesio taisyklė arba išaiškinta jau egzistuojanti teisės norma, atskleista pastarosios prasmė, privaloma kitam tos pačios arba žemesnės teismų sistemos grandies teismui, nagrinėjančiam analogišką bylą; chronologiškai tai trečiasis teisės normų pavidalas, atsiradęs po viešosios norminės sutarties.

Question 18

Kokiai teisės tradicijai yra priskiriamos valstybės, kuriose teisminis precedentas - pagrindinis teisės šaltinis?

Answer 18

Bendrosios teisės tradicijai.

Question 19

Kokia yra teisinio precedento esmė ir struktūra?

Answer 19

Esmė: teisėjas privalo (turi teisinę pareigą) pakartoti sprendimą, anksčiau priimtą analogiškoje byloje. Pareiga kartoti precedentą remiasi stare decisis tradicija, kuri reiškia: stare decisis et non quieta movere (sekti precedentais ir nekeisti išspręstų klausimų sprendimų). Tai precedento gerbimo ir tęsimo tradicija

Struktūra:
•Ratio decidendi (priežastis sprendimui priimti)
•Obiter dictum (tarp kitko)
Kitas teisėjas privalo pakartoti tik ratio decidendi dalį!
Svarbu – tekste šios dalys nėra išskirtos.

Question 20

Kokie yra precedentinės teisės pliusai bei minusai?

Answer 20

Pliusai:

1. galimybė prognozuoti bylos baigtį
2. konkretumas
3. lankstumas ir operatyvumas.

Minusai:

1. sudėtingumas
2. abejonės dėl valdžios padalijimo principo išlaikymo
3. konservatyvumas ir stagnacija
4. per didelė teisėjų laisvė.

Question 21

Kokia yra precedento reikšmė kontinentinės teisės tradicijoje?

Answer 21

• Veikia tas pats principas: vienodas bylas spręsk vienodai, skirtingas – skirtingai.
• Teisėjai yra linkę laikytis teismų sprendimų, bet dėl kitokių priežasčių:
a) organizacinių;
b) psichologinių;
c) ekonomiškumo.

Question 22

Kas yra teisės doktrina ir kodėl teisės moksle nėra sutariama, ar teisės doktrina yra teisės, ar teisės aiškinimo šaltinis?

Answer 22

Teisės doktrina - tai konsoliduota teisės mokslininkų ir praktikų nuomonė tam tikru teisės aiškinimo ir taikymo klausimu.
Teisės doktrina - tai nuostatų, taisyklių, principų, suformuluotų didelį autoritetą turinčių mokslininkų ir praktikų, konsoliduota visuma, kuriai suteikiama visuotinai privaloma reikšmė ir kuri išreiškia tam tikrą sutarimą vienu ar kitu teisės aiškinimo ir taikymo klausimu (tuo teisės doktrina skiriasi nuo autoritetingų nuomonių, kurias gali reikšti atskiri teisės mokslo ar praktikos autoritetai ir kurios gali esmingai prieštarauti viena kitai).
Kur ieškoti teisės doktrinos/riba tarp autoritetingos nuomonės ir teisinės doktrinos: kodeksų (BK, CK) komentarai, teisės mokslininkų grupė kodekse komentuoja įstatymus. Išsamius darbus teisės mokslininkų grupių. Išreiškia vyraujantį požiūrį į tam tikrą teisės klausimą. Mokesčių teisės komentarai.

Nesutariama yra todėl, kad:

• teisės doktrina suformuluoja daug teisės aiškinimui ir teisės taikymui svarbių klausimų, bet realų veikimą doktrina įgyja tik tuo atveju, jeigu į ją atsižvelgia įstatymų leidėjas (viešoji valdžia) arba teismai, spręsdami bylas.
• teisės doktrina visada prieštaringa (nėra universalios doktrinos). Nėra aišku, kaip įveikti galimus prieštaringumus.

Question 23

Kas yra teisės normų pavidalas (arba formalusis teisės šaltinis)?

Answer 23

Žodinė ar kita ženklų sistema (teisinis tekstas), kuria materializuojama elgesio taisyklė ir pagal kurią sprendžiama apie tos taisyklės teisinę galią bei vietą kitų taisyklių hierarchijoje.

Question 24

Kokie yra teisėkūros procedūros tipai?

Answer 24

Sankcionavimas, ratifikavimas ir originalios teisės normos sukūrimas.

Question 25

Kas yra sankcionavimas?

Answer 25

Sankcionavimas - viešosios valdžios institucijos pripažinimas visuomenėje jau egzistuojančios elgesio taisyklės, paverčiant pastarąją teisės norma; seniausias teisėkūros procedūros tipas.

Question 26

Kas yra sutarties ratifikavimas?

Answer 26

Sutarties ratifikavimas - viešosios valdžios institucijos patvirtinimas teisės subjektų sudarytos sutarties, kartu paverčiant sutarties sąlygas teisės normomis . Chronologiškai tai antrasis (po sankcionavimo) teisėkūros procedūros tipas.

Question 27

Kas yra norminis teisės aktas ir kas jam būdinga?

Answer 27

Norminis aktas - ketvirtasis teisės pavidalas - teisėkūros subjektų specialia tvarka išleistas oficialus rašytinis dokumentas, kurio turinį sudaro teisės normos, skirtos daugkartiniam naudojimui ir neribotam teisės subjektų skaičiui. Norminis teisės aktas - kompetentingo teisėkūros subjekto išleidžiamas rašytinis dokumentas, kuriuo nustatomos, keičiamos ar pripažįstamos netekusiomis galios bendro pobūdžio privalomos teisės normos. Norminiams teisės aktams būdinga: 1. Privalomumas 2. Bendras pobūdis 3. Priimamas teisėkūros subjekto 4. Daugkartinis taikymas 5. Galiojimas į ateitį

Question 28

Originalios teisės normos sukūrimas

Answer 28

Tiek norminiai aktai, tiek teisminiai precedentai kuriami originalios kūrybos būdu - valdžios arba teismo institucija sukuria naują (prieš tai visuomenėje nežinotą) elgesio taisyklę. Chronologiškai tai trečiasis teisėkūros tipas.

Question 29

Konstitucija

Answer 29

Konstitucija – tai rašytinių instrukcijų (nurodymų), ribojančių viešosios valdžios ribas ir užtikrinančių pagrindines žmogaus teises ir laisves, rinkinys. Plačiąja prasme Konstituciją sudaro ir konstituciniai papročiai ir tradicijos, konstituciniai principai, konstitucinių implikacijų turintys teisės aktai, Konstitucinio Teismo išaiškinimai. Konstitucija - aukščiausioji teisė. * Paprastai Konstitucijai būdinga ypač sudėtinga jos keitimo tvarka – tai garantuoja Konstitucijos stabilumą (pvz., Konstitucijos pirmasis straipsnis „Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika“ gali būti pakeistas tik referendumu, jei už pakeitimą pasisako ne mažiau kaip ¾ rinkimų teisę turinčių piliečių * Valstybėse, kuriose įkurti specialūs konstituciniai teismai, tik jie gali aiškinti Konstituciją. Konstitucinio Teismo jurisprudencija laikoma Konstitucijos sudedamąja dalimi Konstitucijos funkcijos: • Konstitucija – pagrindinis valstybės įstatymas. Joje įrašytos pirminės, bazinės nuostatos (normos ir principai), kurios įtvirtina pagrindines žmogaus teises ir jų garantijas, nustato visuomeninę santvarką ir valstybės valdymo formą, valstybinių institucijų organizavimo ir veiklos principus ir kt. • Konstitucija užtikrina vidinį, konceptualų visos funkcionuojančios teisės vieningumą. Negalioja joks aktas, priešingas Konstitucijai (7 straipsnis) • Tačiau, svarbiausia, kad Konstitucija – tai tautos nurodymai valdžiai, kurių valdžia privalo paisyti. Šiuo teisės aktu tauta suteikia galias valdžiai veikti visų žmonių naudai ir susitaria dėl pagrindinių valdžios veiklos sąlygų.

Question 30

Konstitucinis įstatymas (Lietuvoje). Kuo jis skiriasi nuo kitų įstatymų?

Answer 30

Konstitucinis įstatymas (Lietuvoje) yra įstatymas, išvardintas Konstitucinių įstatymų sąrašo konstituciniame įstatyme. Konstituciniai įstatymai yra priimami pagal konstituciniu įstatymu patvirtintą konstitucinių įstatymų sąrašą. Konstituciniai įstatymai nuo kitų įstatymų skiriasi sudėtingesne priėmimo ir keitimo tvarka. Konstituciniai įstatymai Lietuvoje yra: • Tiesiogiai Konstitucijoje nurodyti konstituciniai įstatymai • Lietuvos Respublikos konstitucinių įstatymų sąrašo konstitucinis įstatymas • Įstatymai, išvardinti Konstitucinių įstatymų sąrašo konstituciniame įstatyme: • XI-1932 Lietuvos Respublikos konstitucinių įstatymų sąrašo konstitucinis įstatymas (lrs.lt) • Įstatymą dėl konstitucinių įstatymų sąrašo gali pakeisti ne mažesnė kaip 3/5 visų Seimo narių dauguma • Konstitucinius įstatymus priima Seimas, jei už juos balsuoja daugiau negu pusė visų Seimo narių, o keičiami – jei balsuoja daugiau negu 3/5 visų Seimo narių (Konstitucijos 69 str. 3 d.).

Question 31

Įstatymas. Kokiems teisės aktams juridine galia nusileidžia įstatymas?

Answer 31

Įstatymas - aukščiausią teisinę galią turintis pirminis norminis teisės aktas, kuriuo yra reguliuojami svarbiausi visai visuomenei klausimai ir kurį leidžia parlamentas arba tauta (referendumu). Įstatymas - LR Konstitucijos ir Seimo statuto nustatyta tvarka išleistas teisės aktas, išreiškiantis įstatymų leidėjo valią ir turintis aukščiausią teisinę galią. Įstatymai savo juridine galia nusileidžia tik Konstitucijai, konstituciniams įstatymas, Seimo ratifikuotoms tarptautinėms sutartims ir ES tiesioginio taikymo aktams. .................................................................................................... Įstatymai (Lietuvos pavyzdžiu): • Įstatymais reguliuojami svarbiausi visai visuomenei klausimai • Sudėtinga apibrėžti, kokie tai klausimai. Moksle sakoma, kad tik įstatymu gali būti sureguliuoti tokie klausimai: teisinė asmenų padėtis ir asmenų teisių ribojimai; valstybinių institucijų sistema ir kompetencija; valstybės biudžetas ir mokesčiai. • Vieni įstatymai veikia savarankiškai (nenumato juos konkretinančio poįstatyminio reguliavimo); kiti suformuluoja pamatines gaires, o jų vykdymas užtikrinamas poįstatyminiais aktais (pačiame įstatyme būna numatytas poįstatyminis reguliavimas). • Įstatymus leidžia parlamentas arba tauta (referendumu) • Įstatymai savo juridine galia nusileidžia tik Konstitucijai, konstituciniams įstatymas, Seimo ratifikuotoms tarptautinėms sutartims ir ES tiesioginio taikymo aktams • Įstatymų priėmimo tvarka, formos ir struktūros reikalavimai – labai sudėtingi ir griežtai reglamentuoti teisės aktuose (daugiausiai – Seimo Statute ir Teisėkūros pagrindų įstatyme) • Įstatymas gali būti pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai ir dėl savo turinio, ir dėl priėmimo procedūrų nesilaikymo Įstatymų rūšys – gali būti įvairūs įstatymai: • Konstituciniai įstatymai – turintys konstitucinių implikacijų (apie juos kalbėjome) • Referendumu priimti įstatymai – tam tikrą strateginę kryptį įtvirtinantys įstatymai, kurie priimami piliečių balsavimu (arba piliečiai išreiškia savo valią kitokia forma) • Klasikiniai įstatymai (įtvirtina asmens teises, laisves, jų garantijas ir galimus ribojimus) • Intervenciniai įstatymai (siekiantys socialinių – ekonominių tikslų, būdingų socialinei valstybei) • Federaliniai įstatymai (galiojantys visoje valstybių federacijos teritorijoje)

Question 32

Poįstatyminis aktas (?*)

Answer 32

Poįstatyminiai norminiai aktai • Dažniausiai tai norminiai aktai, kuriuos priima valdymo funkcijas įgyvendinančios institucijos (bet nebūtinai – poįstatyminį aktą, vadinamą nutarimu, gali priimti ir Seimas) • Dažniausiai poįstatyminiais norminiais aktais konkretinamos įstatymo nuostatos (bet nebūtinai – tam tikrais atvejais valdymo institucijos priima poįstatyminius aktus savarankiškai, vykdydamos joms priskirtas funkcijas) Poįstatyminių aktų specifika: • Poįstatyminius aktus priima itin gausus subjektų sąrašas • Poįstatyminiai aktai vadinami skirtingai (priklausomai nuo juos priimančių subjektų): Prezidentas – priima dekretus; Vyriausybė – nutarimus ir potvarkius; Seimas – nutarimus; savivaldybės taryba – sprendimus; savivaldybės administracijos direktorius – įsakymus; ministrai – įsakymus; • Poįstatyminių aktų nuostatos paprastai konkretesnės negu įstatymų • Poįstatyminių aktų priėmimo tvarka operatyvesnė, paprastesnė, spartesnė • Poįstatyminiams aktams paprastai taikomi ne tokie griežti formos ir struktūros reikalavimai.

Question 33

Teisės akto struktūra (?*)

Question 34

Teisės akto stilius (?*)

Question 35

Teisės akto turinys (?*)

Question 36

Teisės akto galiojimas asmenims (?*)

Answer 36

Personalinis norminių aktų galiojimas Bendra taisyklė – norminiai aktai galioja visiems Lietuvos teritorijoje esantiems asmenims, nepriklausomai nuo jų pilietybės, rasės, tautybės, turtinės padėties etc. Tačiau galimos išimtys: a) Kai kuriais atvejais norminių aktų galiojimui būtina pilietybė; b) Norminio akto veikimas gali būti susietas su asmens amžiumi ar kitais rūšiniais požymiais; c) Norminiai aktai, įtvirtinantys baudžiamąją ir administracinę atsakomybę, netaikomi diplomatinę neliečiamybę turintiems asmenims; d) Norminiai aktai, įtvirtinantys baudžiamąją atsakomybę, netaikomi Lietuvos Respublikos Prezidentui (kol eina pareigas), o premjerui, ministrams, Seimo nariams, teisėjams, laikantis tam tikros tvarkos (gaunant leidimus). Priežastis: Kai teisę pažeidžia asmuo, turintis diplomatinę neliečiamybę (persona non grata) Norminis aktas taikomas situacijai (asmeniui), kai: A. norminis aktas buvo įsigaliojęs vertinamos situacijos metu ir jo galiojimas nebuvo pasibaigęs arba kai yra pagrindas taikyti grįžtamąjį norminio akto galiojimą; B. norminis aktas galiojo toje teritorijoje, kurioje vyko vertinama situacija; C. norminis aktas taikytinas tam asmeniui, kurio veiksmai vertinami, ir nėra išimties, dėl kurios tas aktas asmeniui taikomas neturėtų būti.

Question 37

Teisės akto galiojimas teritorijoje (?*)

Answer 37

Bendra taisyklė – norminiai aktai galioja veikimo teritorijoje valdžios, kuri tuos aktus priėmė: A. Valstybės teritorijoje galioja nacionaliniai norminiai aktai B. Savivaldybės teritorijoje galioja savivaldos priimti teisės aktai Toks norminių aktų taikymo principas vadinamas teritoriniu principu (jis derinamas su eksteritoriniu). Teritorijos samprata Teisinė valstybės teritorijos samprata platesnė, negu geografinę. Į ją įeina: a) Valstybės sienomis apibrėžta sausumos teritorija b) Vidaus ir teritoriniai vandenys c) Oro erdvė virš sausumos ir vandens teritorijų d) Žemės gelmės e) Valstybėje registruoti laivai, esantys atviroje jūroje f) Valstybės karo laivai g) Valstybės registruoti skraidantys aparatai, esantys teritorijoje, kuri nėra kitos valstybės teritorija; h) Valstybės kosminiai aparatai, esantys atmosferoje i) Valstybės ambasados užsienio valstybėse (tai teritorija, kurioje galioja valstybės teisė) Lietuvos norminiai aktai gali galioti asmenims, esantiems kitos valstybės teritorijoje – pvz., Lietuvos valstybė gali persekioti kitoje valstybėje esančius asmenis, pažeidusius Lietuvos teisę.

Question 38

Teisės akto galiojimas laike (?*)

Answer 38

Temporalinis (laiko) galiojimo aspektas. Nagrinėjami norminio akto įsigaliojimo ir baigimo galioti momentai. Vertinama norminio akto grįžtamojo galiojimo galimybė. Norminiai teisės aktai įsigalioja: a) Kitą dieną po paskelbimo elektroniniame Teisės aktų registre (e TARe), jeigu jame nėra nurodyta vėlesnė įsigaliojimo data: (TPĮ 12 str. 1 d. “Norminis teisės aktas įsigalioja kitą dieną po oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre, jeigu pačiame teisės akte nenumatyta vėlesnė įsigaliojimo data ”; b) Nuo datos, nurodytos pačiame norminiame akte (TPĮ 20 str. 3 ir 4 d.); • Kai keičiamas visas įstatymas ir reikia poįstatyminių nuostatų taikymui jo c) „Konstitucijos keitimo įstatymas įsigalioja ne anksčiau kaip po vieno mėnesio nuo priėmimo“; d) Išimtiniais atvejais, nedelsiant – sudarant visuomenei galimybę susipažinti (per žiniasklaidos priemones). Norminiai aktai baigia galioti: • Kai baigiasi jų galiojimo terminas (jei aktai buvo terminuoti) • Kai norminiai aktai panaikinami specialiai tam skirtu teisės aktu • Kai kompetentinga institucija priima norminį aktą (naujesnį), kitaip reguliuojantį tuos pačius santykius (tokiu atveju taikytinas norminis aktas pasirenkamas pagal chronologinę kolizinę taisyklę) • Kai Konstitucinis Teismas pripažįsta norminį aktą prieštaraujančiu Konstitucijai. Norminių aktų grįžtamasis galiojimas Bendra taisyklė – norminis aktas galioja tik į priekį – tik toms situacijoms (santykiams), kurie atsiranda po norminio akto įsigaliojimo. Pagrindinės išimtys, kai norminis aktas pasižymi grįžtamuoju galiojimu: a) Į praeitį galioja norminiai aktai, kurie naikina arba švelnina baudžiamąją ar administracinę atsakomybę; b) Į praeitį galioja norminiai aktai, kai tai nurodyta pačiame akte.

Question 39

Koks yra ES teisės santykis su konstitucija?

Answer 39

LR Konstituciniame akte „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“ yra aiškiai įtvirtinta, jog „Europos Sąjungos teisės normos yra sudedamoji LR teisinės sistemos dalis, o teisės normų kolizijos atveju jos turi viršenybę prieš LR įstatymus ir kitus teisės aktus.“ Tačiau jokia ES teisės norma neturi viršenybės prieš LR Konstituciją. KT praktikoje yra konstatuota, jog pagarba tarptautinei teisei (t.y. sava valia prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų laikymasis, pagarba visuotinai pripažintiems tarptautinės teisės principams, taip pat ir principui pacta sunt servanda) yra atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės teisinė tradicija ir konstitucinis principas (LRKT 2016 m. gruodžio 22 d. nutarimas).

Question 40

Kuo įstatymai skiriasi nuo poįstatyminių teisės aktų?

Answer 40

Tuo, kad įstatymai leidžiami Seimo arba priimami referendumo metu.

Question 41

Kartais teigiama, kad įstatymai reguliuoja svarbiausius teisinius santykius, tačiau sudėtinga įvertinti, ar konkretūs santykiai yra svarbiausi. (?)

Answer 41

Vis dėl to yra tam tikrų aiškiai Konstitucijoje įtvirtintų įpareigojimų tam tikrus santykius reguliuoti įstatymais, pavyzdžiui, žmogaus teisių ribojimus, esminius mokesčių elementus, valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką, valstybės biudžetą ir pan. (???)

Question 42

Kas yra pagrindinis įstatymų leidybos subjektas ne statistine ir praktine, bet politine ir ideologine prasme?

Answer 42

Tauta.

Question 43

Kokiais būdais gali būti įstatymas pakeistas arba jo galiojimas panaikintas?

Answer 43

Išleidus kitą įstatymą ar KT pripažinus jį prieštaraujančiam Konstitucijai.

Question 44

Koks norminis teisės aktas sudaro kiekybiškai didžiausią dalį visų norminių teisės aktų?

Answer 44

Poįstatyminis teisės aktas.

Question 45

Koks teisės aktas yra svarbiausias savivaldos lygmeniu ? (priklauso poįstatyminių teisės aktų kategorijai)

Answer 45

Savivaldybės tarybos sprendimas.

Question 46

Išvardinkite norminiam teisės aktui keliamus reikalavimus.

Answer 46

1. Teisės akto struktūrai keliami reikalavimai (tai taisyklės, kuriomis remiantis taisyklingai ir nuosekliai išdėstomas teisės akto tekstas): - įžanginė dalis (į kurią patenka ir preambulė) - norminė dalis (dažnai norminės dalies pradžioje nurodomas teisės akto tikslas, taip pat svarbiausios sąvokos) - atsakomybę nustatančioji dalis (praktikoje ji ne visuomet yra teisės aktuose, atsakomybė pagal tam tikrą įstatymą gali būti nustatoma kitame teisės akte). - baigiamoji dalis (nuostatos dėl teisės akto įsigaliojimo). 2. Teisės aktų kalbai keliami reikalavimai (tai taisyklės, padedančios identifikuoti, koks turi būti teisės akto teksto kalbos stilius ir kaip vartojami teisiniai terminai): - išdėstytas laikantis bendrinės lietuvių kalbos taisyklių, tarptautiniai žodžiai vartojami tik prireikus, stilius dalykinis, konkretus ir glaustas. Tekste neturi būti dviprasmybių, nereikalingų arba netaisyklingų žodžių. Pirmą kartą vartojamas pavadinimas netrumpinamas. - Terminai turi būti apibrėžti ir vienareikšmiai (kuo aiškesni ir trumpesni). 3. Teisės akto turiniui keliami reikalavimai - žemesnės galios teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas negali turiniu konkuruoti su nustatytuoju aukštesnės galios teisės aktuose.

Question 47

Kas yra išorinės aktų tvarkymo taisyklės?

Answer 47

Išorinės aktų tvarkymo taisyklės - tai taisyklės, kuriomis remiantis teisės aktas įgauna savo formą. Į šią taisyklių grupę patenka tokie reikalavimai kaip: - atitinkamų rekvizitų nurodymas teisės akte - teisės akto pavadinimas - teisės akto rūšies pavadinimas - teisės akto tekstas.

Question 48

Teisės taikymas

Answer 48

Teisės taikymas - valdingas galias turinčių asmenų - valstybinių institucijų, pareigūnų ar valstybės įgaliojimus turinčių privačių asmenų veikla, kurios metu bendro pobūdžio norminiai aktai yra pritaikomi konkrečiam atvejui.

Question 49

Koks vienas požymis yra būdingas teisę taikantiems subjektams?

Answer 49

Jie visi turi teisinius valdingus įgaliojimus (veikia kaip viešosios valdžios atstovai).

Question 50

Teisę taikančių subjektų pavyzdžiai.

Answer 50

Valstybinės institucijos (teismai ar komerciniai arbitražai, sprendžiantys bylas) ir pareigūnai, privatūs asmenys, kuriems tokią teisę suteikia valstybė dėl jų vykdomos veiklos specifikos, pvz., valdingus patvarkymus gali priimti antstoliai ar arbitrai.

Question 51

Kokiais atvejais yra taikoma teisė?

Answer 51

Teisė yra taikoma tais atvejais, kai be papildomo (antrinio) valstybės įsikišimo nėra įmanoma suderinti teisinėje tvarkoje įtvirtintų taisyklių: 1. Kai tarp asmenų kyla nesutarimas/ginčas dėl subjektinės teisės turėjimo (kuriam iš kaimynų priklauso tarp sklypų augančios obels obuoliai) 2. Kai asmuo nubaudžiamas už įvykdytą teisės pažeidimą. 3. Kai registruojamas juridinis faktas (gimimas, santuoka, mirtis). 4. Kai subjektinės teisės įgijimui būtinas valstybės patvirtinimas (kad būtų aktyvuota teisė gauti senatvės pensiją) 5. Kai asmeniui skiriami valstybiniai apdovanojimai 6. Kitais atvejais, kai bendrieji teisiniai nurodymai gali būti įgyvendinti valstybės įgaliotų asmenų aktu.

Question 52

Kas yra teisės taikymo aktas?

Answer 52

Teisės taikymo aktas - oficialus rašytinis rašytinis dokumentas, kuriame bendrosios teisinės taisyklės pritaikomos konkrečiai situacija. Jam būdingi tam tikri turinio, formos ir struktūros reikalavimai. Teisės taikymo aktas - tai teisės taikymo subjektų konkretiems santykiams, konkrečiu atveju remiantis proceso teisės principais bei normomis priimamas, privalomas teisės aktas, kuris skirtas trečiųjų asmenų teisėms ir pareigoms įgyvendinti. Turinys - dalykiškas, oficialus ir korektiškas. Struktūrai būdinga: -įvadinė dalis (bendrieji rekvizitai: kas aktą priėmė, koks akto pavadinimas, numeris, akto priėmimo data) -konstatuojamoji dalis (joje aprašomos vertinamos faktinės aplinkybės/išdėstomos faktinės bylos aplinkybės) -motyvuojamoji dalis (paaiškinami sprendimo motyvai) -rezoliucinė dalis - nurodomas sprendimas, išdėstomas sprendimo turinys -baigiamoji dalis (įvardijamas aktą priėmęs subjektas ir pateikiamas jo parašas) Teisės taikymo akto forma priklauso nuo aktą priimančio subjekto ir akto rūšies - formos reikalavimų privalu paisyti.

Question 53

Palyginkite norminį teisės aktą ir teisės taikymo aktą. (?*)

Answer 53

1. Norminis aktas formuluoja bendro pobūdžio teisės normas – teisės taikymo aktas bendro pobūdžio teisines taisykles pritaiko konkrečiam atvejui. 2. Norminius aktus leidžia tik specialią kompetenciją turinčios valstybinės (valdžios ir valdymo) institucijos (kurios turi teisėkūros galias) – teisės taikymo aktus kuria platesnis subjektų ratas - ne tik valstybinės institucijos, bet ir pareigūnai, tam tikrais atvejais - ir privatūs asmenys, turintys valdingus įgaliojimus (antstoliai, arbitrai). 3. Norminiai aktai neturi personaliai įvardinto/konkrečiai apibrėžto adresato (skirti visiems arba rūšiniais požymiais apibrėžtiems asmenims) ir galioja visiems asmenims, patenkantiems į akto veikimo sritį – teisės taikymo aktai turi konkrečiai apibrėžtą adresatą ir skirti išimtinai jam. 4. Norminiams aktams būdingas pakartotinumas (jie skirti daug kartų pasikartojančioms situacijoms, tipiškiausiems, pasikartojantiems visuomenės santykiams sureguliuoti) – teisės taikymo aktai skirti konkrečiai situacijai išspręsti. 5. Formuluoja taisykles, skirtas pasikartojančiam jų taikymui, o teisės taikymo aktas formuluoja vienkartinę taisyklę (nors laiko atžvilgiu ji gali būti ir tęstinė). 6. Norminiams aktams būdinga sudėtingesnė priėmimo procedūra ir griežtesni reikalavimai jų formai ir struktūrai – teisės taikymo aktų priėmimas šiuo aspektu paprastesnis. 7. Norminiams aktams būdingas hierarchiškumas – akto vieta hierarchijoje apsprendžia jiems taikomų reikalavimų apimtį ir jų juridinę galią Norminio akto pavyzdžiai: CK, Viešųjų pirkimų įstatymas Teisės taikymo akto pavyzdžiai: teismo sprendimas konkrečioje byloje, nutarimas skirti konkrečiam asmeniui administracinę nuobaudą.

Question 54

Teisiniai santykiai

Answer 54

Teisiniai santykiai yra tam tikra visuomeninių (socialinių) santykių atmaina. Teisiniais verčiami asmens teisių saugos/apsaugos požiūriu/aspektu svarbiausi žmonių santykiai, turintys esminę reikšmę tiek atskiro individo, tiek bendruomenės saugiam gyvenimui. Teisiniai santykiai - teisės principais bei normomis reguliuojami visuomeniniai santykiai. Teisiniai santykiai - teisės sureguliuoti faktiniai visuomeniniai santykiai. Jie atsiranda teisinio reguliavimo ir teisinių faktų pagrindu, o pasireiškia jų dalyvių tarpusavio teisėmis bei pareigomis. Jų požymiai: jiems atsirasti būtinas teisinis reguliavimas; tai yra realiai „išoriniame pasaulyje“ pasireiškiantys teisės reguliuojami asmenų santykiai – teisinė faktinio visuomeninio santykio išraiška; teisinio santykio dalyvių teisės ir pareigos užtikrinamos viešosios valdžios prievartos taikymo galimybe.

Question 55

Teisinių santykių subjektas (?*)

Answer 55

Teisinio santykio subjektai – tai teisinio santykio dalyviai. Tai individualūs žmonės ar jų susivienijimai, turintys teisės normose įtvirtintas savybes, būtinas tam, kad galėtų tapti tam tikro teisinio santykio dalyviu – tų savybių visuma vadinama subjektiškumu.

Question 56

Teisinių santykių objektas (?*)

Answer 56

Teisinio santykio objektas - • Tai vertybės (ar kitoks gėris), dėl kurio atsiranda teisinis santykis (teisinio santykio dalyvis siekia vertybę/gėrį įgyti ar ja pasinaudoti).

Question 57

Teisinių santykių turinys (?*)

Answer 57

Teisinio santykio turinys – tai teisinio santykio dalyvių teisės ir pareigos (jeigų ką jos nurodomos dispozicijoje). Tai yra dviejų tarpusavyje neatskiriamai susietų elementų – priešpriešinės ir viena kitą atitinkančios subjektinės teisės ir teisinės pareigos – sistema.

Question 58

Subjektinė teisė (?*)

Answer 58

Subjektinė teisė – teisiškai ginama teisinio santykio dalyvio elgesio galimybė. Tai konkrečiam asmeniui įstatymu leistas ir neuždraustas elgesys, ginamas valstybės prievartos. Konkretus pasinaudojimas objektinėje teisėje įtvirtintu leidimu (objektinė teisė – tai teisinės nuostatos bendrai; teisės principų ir normų sistema, nustatanti bendras elgesio taisykles visiems teisės subjektams.)

Question 59

Teisinė pareiga (?*)

Answer 59

Teisinė pareiga – teisinio santykio dalyvio teisiškai privalomas elgesys. Tai yra asmens privalėjimas elgtis taip, kad garantuotų kito asmens subjektines teises bei teisėtus interesus. Tai yra teisės nulemtas būtinas elgesio būdas, skirtas subjektinės teisės įgyvendinimui užtikrinti. Skirtingai nuo subjektinės teisės, teisinės pareigos turėtojas neturi pasirinkimo ir negali atsisakyti atlikti šios pareigos. Toks atsisakymas ar netinkamas šios pareigos vykdymas suteikia subjektinės teisės turėtojui teisę kreiptis į kompetentingą instituciją ir reikalauti ginti jo turimą teisę, t.y. atsisakymas atlikti teisinę pareigą ar netinkamas jos vykdymas yra pagrindas taikyti teisinę atsakomybę. Atsižvelgiant į teisės normos dispozicijoje numatytą rūšį, teisinė pareiga gali būti aktyvi arba pasyvi. Aktyvi pareiga įtvirtina veiksmų būtinumą, o pasyvi – būtinumą susilaikyti nuo uždraustų teisės normoje veiksnių. Detalizuojant šį ryšį atkreiptinas dėmesys į tai, kad subjektinės teisės turinys atsiskleidžia per tris teisę turinčio asmens galimybes, o teisinės pareigos turinys – tai šias galimybes veidrodiniu principu atspindintis privalomas elgesys, susidedantis iš trijų teisinių būtinybių. WORDO 61 PSL.

Question 60

Subjektiškumas

Answer 60

Teisinis subjektiškumas – tai teisės normomis nustatytas asmens gebėjimas būti teisinių santykių subjektu ir savo veiksmais įgyti konkrečias subjektines teises bei teisines pareigas.

Question 61

Teisnumas

Answer 61

Teisnumas – tai asmens gebėjimas/galimybė turėti teises ir teisines pareigas, išplaukianti iš teisės principų ir normų formuluojamo leidimo tas subjektines teises ir pareigas turėti.

Question 62

Veiksnumas

Answer 62

Veiksnumas – tai asmens galėjimas/gebėjimas savo veiksmais įgyti bei įgyvendinti teises, vykdyti teisines pareigas, taip pat atsakyti už padarytą teisės pažeidimą (deliktiškumas). Veiksnumas – tai asmens galimybė savo veiksmais (arba tiesiog gebėjimais) įgyti subjektines teises ir teisines pareigas.

Question 63

Teisiniai (juridiniai) faktai

Answer 63

Teisiniai (juridiniai) faktai - realios tikrovės reiškiniai, kuriuos teisiškai reikšmingais pripažįsta atitinkamos teisės normos (įtvirtinti normų hipotezėse). Tai konkrečios gyvenimo aplinkybės ar įvykiai, su kurių buvimu teisės normos sieja tam tikrų teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą.

Question 64

Teisinis įvykis

Answer 64

Teisinis įvykis - tai teisinis faktas (įvykis), kuris nuo asmens valios nepriklauso, t.y. įvyksta be teisinio santykio subjekto valios ir sąmonės (tam tikro amžiaus sulaukimas)

Question 65

Veika

Answer 65

Veikos - tai nuo asmens valios priklausantys teisiniai faktai, t.y. jie sukeliami žmogaus ir yra jo valios išorinė išraiška. Tokie faktai vadinami veikomis, kai apibendrintai turimas galvoje asmens veikimas ir neveikimas, arba veiksmais, kai apibūdina aktyvų asmens veikimą.

Question 66

Kuo išsiskiria teisiniai santykiai? (požymiai)

Answer 66

Bendrieji teisinių santykių požymiai daugiausia susiję su teisės poveikio visuomeniniams santykiams specifika. a) Teisiniai santykiai atsiranda tik teisinio reguliavimo (teisės normų) pagrindu. Be teisės normos ar pricipo negali atsirasti joks teisinis santykis. b) Teisiniai santykiai atsiranda tik tuo atveju, kai įvyksta tam tikros teisinėse nuostatose numatytos gyvenimiškos aplinkybės (juridiniai faktai – jie įtvirtinti normų hipotezėje). Reikalingi teisiniai faktai – realios tikrovės reiškiniai, kuriuos teisiškai reikšmingais pripažįsta atitinkamos teisės normos. c) yra ta visuomeninių santykių forma (išraiška), kuri toje valstybėje laikoma teisiškai reikšminga d) santykio dalyvių teisės garantuojamos, o pareigos užtikrinamos viešosios valdžios prievartos taikymo galimybe (ar prievarta)

Question 67

Kokia yra teisės normos struktūros ir teisinių santykių sąveika?

Answer 67

Teisiniai santykiai sugyvina (įgyvendina) teisės normoje įtvirtintą elgesio modelį (tas modelis nurodytas dispozicijoje): a) Teisės normos hipotezėje yra nurodomos teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo sąlygos - teisiniam santykiui reikšmingi teisiniai (juridiniai) faktai, teisinio santykio dalyvių subjektiškumas. (klausimas dėl teisinių ir juridinių faktų sąvokų). b) Teisės normos dispozicijoje įtvirtinamos teisinio santykio dalyvių teisės ir pareigos, tam tikras teisės nurodomas elgesio modelis. c) Teisės normos sankcijoje nurodomos pasekmės, jei dispozicijoje nurodytas elgesio modelis nebus vykdomas. Prievartos taikymo galimybė ir prievartos priemonės įtvirtintos sankcionuojančiose normose

Question 68

Teisinio santykio struktūra

Answer 68

a) Subjektas b) Objektas c) Turinys A. Teisinio santykio subjektai – tai teisinio santykio dalyviai. Tai individualūs žmonės ar jų susivienijimai, turintys teisės normose (hipotezėje) įtvirtintas savybes, būtinas tam, kad galėtų tapti tam tikro teisinio santykio dalyviu. Teisinio santykio dalyviai gali būti individualūs arba kolektyviniai. Individualus teisinio santykio subjektas: fizinis asmuo. Fiziniai asmenys – žmonės, teisiniuose santykiuose dalyvaujantys kaip atskiri individai, kurie patys ar per atstovus turi ir gali įgyti teisių ir teisinių pareigų. Juridinis asmuo - tai kolektyvinis fizinių asmenų susivienijimas, kuris atitinka tam tikrus požymius, įtvirtintus teisinėse nuostatose. Paprastai nurodomi šie požymiai: -turi savo pavadinimą ir kodą – kas leidžia jį identifikuoti iš kitų -pasižymi atskira organizacine struktūra, organizaciniu vientisumu (kuris reiškia, kad juridinio asmens valdymo organai yra sujungti į aiškią hierarchinę struktūrą ir yra pavaldūs vienas kitam) -turi atskirą turtą (kuris sudaro materialinį tokio kolektyvinio asmens veiklos pagrindą) -gali būti ieškovas ar atsakovas teisme Juridinių asmenų formos gali būti įvairios. Galėtume suskirstyti į viešuosius juridinius asmenis ir privačius juridinius asmenis. Viešieji juridiniai asmenys yra valstybės ar savivaldybės, jų institucijų arba kitų asmenų, nesiekiančių naudos sau, įsteigti juridiniai asmenys, kurių tikslas – tenkinti viešuosius interesus (valstybės ir savivaldybės įmonės, valstybės ir savivaldybės įstaigos, viešosios įstaigos (užstato sistemos administratorius), religinės bendruomenės ir t.t.) Privatieji juridiniai asmenys yra juridiniai asmenys, kurių tikslas yra tenkinti privačius interesus. Ypatingu juridiniu asmeniu laikome valstybę. Apibendrinimas: teisinio santykio dalyviu gali būti: • fiziniai asmenys, atitinkantys teisėje formuluojamus požymius • juridiniai asmenys, atitinkantys teisėje formuluojamus požymius • kiti kolektyviniai subjektai, nesantys juridiniais asmenimis (pvz., etninė tauta, tautinės mažumos, vietos bendrijos) – jie atstovaujami per kitus fizinius ar juridinius asmenis, šie subjektai paprastai sunkiai apibrėžiami. Dažnai neįmanoma tiksliai įvardyti juos sudarančių žmonių skaičiaus, jiems trūksta subjektiškumo. B. Teisinio santykio objektas - tai vertybės ar kitoks gėris, dėl kurio atsiranda teisinis santykis, kadangi teisinio santykio dalyvis siekia vertybę/gėrį įgyti ar ja pasinaudoti. C. Teisinio santykio turinys – tai teisinio santykio dalyvių teisės ir pareigos (nurodomos dispozicijoje). Priešpriešinės ir viena kitą atitinkančios subjektinės teisės ir teisinės pareigos – sistema. 1) Subjektinė teisė – teisiškai ginama teisinio santykio dalyvio elgesio galimybė. Tai konkrečiam asmeniui įstatymu leistas ir neuždraustas elgesys, ginamas valstybės prievartos. Konkretus pasinaudojimas objektinėje teisėje įtvirtintu leidimu (objektinė teisė – tai teisinės nuostatos bendrai; teisės principų ir normų sistema, nustatanti bendras elgesio taisykles visiems teisės subjektams.) Subjektinę teisę apibūdina keli požymiai: o Teisinio santykio subjekto teisė laisvai pasirinkti vieną iš keleto elgesio variantų o Subjektinės teisės paskirtis – patenkinti teisinių santykių subjekto interesus o Subjektinės teisės įgyvendinimą garantuoja priešpriešinė kito teisinio santykio subjekto teisinė pareiga 2) Teisinė pareiga – teisinio santykio dalyvio teisiškai privalomas elgesys. Tai yra asmens privalėjimas elgtis taip, kad garantuotų kito asmens subjektines teises bei teisėtus interesus. Tai yra teisės nulemtas būtinas elgesio būdas, skirtas subjektinės teisės įgyvendinimui užtikrinti. Skirtingai nuo subjektinės teisės, teisinės pareigos turėtojas neturi pasirinkimo ir negali atsisakyti atlikti šios pareigos. Toks atsisakymas ar netinkamas šios pareigos vykdymas suteikia subjektinės teisės turėtojui teisę kreiptis į kompetentingą instituciją ir reikalauti ginti jo turimą teisę, t.y. atsisakymas atlikti teisinę pareigą ar netinkamas jos vykdymas yra pagrindas taikyti teisinę atsakomybę. Atsižvelgiant į teisės normos dispozicijoje numatytą rūšį, teisinė pareiga gali būti aktyvi arba pasyvi. Aktyvi pareiga įtvirtina veiksmų būtinumą, o pasyvi – būtinumą susilaikyti nuo uždraustų teisės normoje veiksnių.

Question 69

Kokios yra teisinio santykio prielaidos?

Answer 69

Tam, kad atsirastų teisinis santykis, būtinos trys prielaidos: 1. Teisės norma arba principas, kuriuose įtvirtintas idealus (abstraktus) teisiškai reikšmingo elgesio modelis. Teisiniam santykiui atsirasti visų pirma turi būti atitinkamas teisinis reglamentavimas, apibrėžiantis tokio santykio turinį (juk tuo teisiniai santykiai ir skiriasi nuo tiesiog socialinių/visuomeninių santykių) 2. Teisinio santykio subjektų subjektiškumas (teisnumas ir veiksnumas – teisinių santykių subjektų gebėjimas turėti ir savo veiksmais įgyti bei įgyvendinti savo teises bei teisines pareigas). Teisinis subjektiškumas – tai teisės normomis nustatytas asmens gebėjimas būti teisinių santykių subjektu ir savo veiksmais įgyti konkrečias subjektines teises bei teisines pareigas. Potencialių teisinio santykio dalyvių subjektiškumas yra būtina sąlyga teisiniams santykiams atsirasti. Kai teisinio santykio subjektu yra viešosios valdžios institucija ar pareigūnas, jo subjektiškumas vadinamas kompetencija (t.y. jo įgaliojimų visuma). Teisinį subjektiškumą sudaro du elementai: o Teisnumas – tai asmens gebėjimas/galimybė turėti teises ir teisines pareigas, išplaukianti iš teisės principų ir normų formuluojamo leidimo tas subjektines teises ir pareigas turėti. o Veiksnumas – tai asmens galėjimas/gebėjimas savo veiksmais įgyti bei įgyvendinti teises, vykdyti teisines pareigas, taip pat atsakyti už padarytą teisės pažeidimą (deliktiškumas). Veiksnumas – tai asmens galimybė savo veiksmais (arba tiesiog gebėjimais) įgyti subjektines teises ir teisines pareigas. o Teisnumas + veiksnumas = subjektiškumas o Fizinių ir juridinių asmenų subjektiškumas lentelės vadovėlyje (198-199 psl. ) 3. Teisiniai (juridiniai) faktai – tai konkrečios gyvenimo aplinkybės ar įvykiai, su kurių buvimu teisės normos sieja tam tikrų teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą. Šie faktai yra teisinių santykių viena iš trijų prielaidų, kadangi tokioms aplinkybėms (faktams) atsiradus „įsijungia“ tam tikros teisės normos veikimas ir santykis tampa teisinis (sureguliuotas teisės) (pvz., kad atsirastų nuosavybės teisinis santykis, reguliuojamas teisės normomis, turi įvykti teisinis faktas – asmuo turi sudaryti tam tikro turto pirkimo-pardavimo sandorį: su tokio sandorio sudarymu teisės normos sieja nuosavybės teisės į tą daiktą atsiradimą). Taigi, teisiniai (juridiniai) faktai – tai dalykinis teisinių santykių pagrindas ir išorinis jų požymis, kuris realybėje (išoriniame pasaulyje) atspindi tokių santykių buvimą. Visi šie trys elementai yra būtini.

Question 70

Hipotezė

Answer 70

- Teisės normos struktūros dalis, kurioje nurodyti adresato požymiai ir/arba normos taikymo sąlygos - Teisės normos struktūros dalis, nustatanti gyvenimiškas aplinkybes, kurioms atsiradus teisės norma pradeda veikti, sukurdama tam tikriems asmenims teises ir pareigas.

Question 71

Dispozicija

Answer 71

Teisės normos struktūros dalis, kurioje aprašytas privalomas arba leidžiamas elgesio modelis. Tai teisės normos struktūros dalis, kurioje yra suformuluojama pati elgesio taisyklė. Tai centrinė normos dalis, kurioje įtvirtintas tas elgesio modelis, normos adresatui pateikiamas kaip gero, tinkamo elgesio pavyzdys. Dispozicijoje būna išreikštas teisinis liepimas arba teisinis leidimas – dvi pagrindinės teisinio reguliavimo priemonės (reguliavimo operatoriai), kurios ir suformuoja teisinio reguliavimo kryptį.

Question 72

Sankcija

Answer 72

Dėl sankcijos apibrėžimo teisės teorijoje iki šiol nėra vieningos nuomonės 2 reikšmės: 1) Sankcija (negatyvioji, siauroji prasmė) - teisinio poveikio priemonė. Tai neigiamos poveikio priemonės, kurios taikomos asmeniui, pažeidusiam teisinės taisyklės dispozicijos reikalavimus. 2) Sankcija (plačiąja prasme) - ne tik reakcija į teisės normų nustatytų elgesio taisyklių pažeidimą, bet ir reakcija į teisėtus, visuomenei naudingus asmens veiksmus, o kartais netgi į tokius veiksmus, kurių atlikti teisės normos asmens neįpareigoja. Yra teigiama, kad teisinės sankcijos atlieka atgrasymo funkciją.

Question 73

Deontinė logika (?*)

Answer 73

Deontinėje logikoje normos nagrinėjamos kaip tam tikrais požymiais išsiskiriantys preskriptyvūs teiginiai.

Question 74

Norma

Answer 74

Norma - tai toks elgesio nurodymas (dažniausiai išreikštas tekstu), kuriame turi būti elgesio modelis, elgesio modelio pobūdis, normos adresatas, normos taikymo sąlygos ir tokiu elgesio nurodymu siekiama įteigti normos adresatui, kad šis elgtųsi normoje aprašytu būdu.

Question 75

Teisės norma

Answer 75

Teisės norma - tai yra tiksliai suformuluota, valstybės saugoma (t.y. paremta organizuota valstybine prievarta), viešai paskelbta bendro pobūdžio elgesio taisyklė (valstybės įsakymas), kurios turinys dera su visuomenės išpažįstamomis vertybėmis. Dėl parėmimo: paremta teisės normų adresatų įpročiu paklusti ir/arba organizuota valstybine prievarta (sankcija). Teisės normos - konkrečios ir apibrėžtos, formalios, visuotinai privalomos, viešosios valdžios prievarta užtikrinamos bendro pobūdžio taisyklės, nustatančios teisės subjektų teises ir teisines pareigas.

Question 76

Integracinė jurisprudencija

Answer 76

Integracinė jurisprudencija - teisės filosofija, kuri teigia, kad tai, kas yra teisė, negali būti apribota vien tuo, kas yra parašyta įstatyme.

Question 77

Teisiniai principai (?*)

Answer 77

Teisės principai - tai pamatinės teisės nuostatos, kuriomis yra grindžiamas teisinis reguliavimas bei teisinė praktika (E. Kūris) ir iš kurių kyla teisinių taisyklių kūrimo poreikis, kadangi teisės normos sukonkretina teisės principus. Tam tikrais atvejais teisės principai suteikia mums galimybę teisiškai įvertinti konkretų atvejį (išspręsti bylą) - jeigu situacija patenka į teisinio reguliavimo sferą, bet nėra sureguliuota teisės normomis. Teisės principai įtvirtina savyje vertybines nuostatas, be kurių teisė negali efektyviai veikti - ir ne todėl, kad šios nuostatos yra "gėris" savaime (moralinės dimensijos neturėtume absoliutinti, nors principai neabejotinai yra glaudžiai susiję ir su morale), bet todėl, kad teisės principų laikymasis leidžia bendruomenei, kurioje jie taikomi, išlikti stipresnei ir veikti efektyviau. Teisės principai nubrėžia ribas įstatymų leidėjo norams kontroliuoti visuomenę. Teisės principai veikia kaip fonas, kuriame cirkuliuoja teisinės taisyklės, pagal poreikį susijungdamos į vienokius ar kitokius junginius. Todėl kiekvieną kartą, kai taikome teisės normą, turime atsižvelgti, ar ši norma dera su pamatiniais teisės principais. Teisės principai yra visiškai kitokio lygmens ir reikšminio krūvio kategorija, negu teisės normos, kurias taikyti teisininkai yra įpratę ir įgudę. Teisės principų taikymas visada reiškia kūrybišką ir vertybiškai orientuotą teisės taikymą – o tai lemia, kad teisės principų taikymas dažnai yra kvestionuotinas ir sulaukia skirtingų vertinimų. Baigiant • Teisės principai ypatingą reikšmę įgyja sunkių bylų atveju (tėvų pareiga skiepyti savo vaikus, ar žmogaus teisė į gyvybę atima ir jo teisę gyvybę atimti, motociklininkų pareigos važinėti su šalmais ir vairuotojų pareigos rištis saugos diržus etc). Tačiau net ir iš pirmo žvilgsnio paprastuose atvejuose kūrybiškas teisininkas gali rasti įdomių argumentų, pvz., kvestionuoti teisės normų derėjimą su teisės principais. • Teisės principai – viena iš tų priemonių, kurios teisininkus paverčia kūrėjais. Aktyviai taikydami teisės principus (sukurdami teisėjams tam palankią socialinę aplinką), mes galime pasiekti, kad netinkamos teisės normos bus eliminuotos iš teisės sistemos (arba išaiškintos kitaip, negu išaiškinti įpareigotų jų tekstinė išraiška). • Tačiau aktyviai taikydami principus mes sukursime prielaidas skirtingam ir subjektyviam tų pačių teisinių situacijų vertinimui – taip veikiant, silpnėja teisinio tikrumo ir stabilumo pozicijos.

Question 78

Teisės principų ir teisės normų panašumai

Answer 78

1. Tiek teisės principai, tiek teisės normos yra galiojančios teisinės tvarkos (teisinės sistemos) elementai. 2. Tiek teisės principai, tiek teisės normos įtvirtinta tinkamo (sektino, siektino, pavyzdinio) elgesio standartą. 3. Tiek teisės principai, tiek teisės normos veikia kaip žmonių elgesį norminančios (ribojančios) priemonės.

Question 79

Teisės principų ir teisės normų skirtumai

Answer 79

1. Teisės norma tinkamo elgesio standartą įtvirtina konkrečia elgesio taisykle, o principams būdingas itin aukštas abstrakcijos lygis (pvz., Niekas negali būti teisėju savo paties byloje). 2. Teisės normos dažniausiai yra rašytinės. Teisės principai gi dažniausiai nerašytiniai. Užrašymas teisės principų svorio nepadidina, o neužrašymas jų svorio nesumažina. Tiesa, teisės principai dažnai būna įvardinti teisės aktuose – ypač aukščiausios juridinės galios teisės aktuose. Tačiau būtent – įvardijami. Nes teisės principo turinys yra atskleidžiamas kiekvieną kartą jį taikant – čia ir dabar. 3. Nustatant teisės principo turinį priartėjame prie moralinės dimensijos – t. y. kiekvienas asmuo gali turėti savitą įsivaizdavimą, kokio elgesio iš mūsų reikalauja vienas ar kitas principas – o teisės normai būdingas konkretumas ir apibrėžtumas (erdvė interpretacijai – ženkliai mažesnė) LABAI PANAŠU Į PIRMĄ 4. Teisės principai niekada negali būti įgyvendinti visa apimtimi (principai yra beribiai, jeigu kažkokią teisinę nuostatą galime įgyvendinti visa apimtimi, turime pagalvoti, ar tai tikrai principas, o gal tai principinė, itin svarbi norma?). 5. Teisės principai neturi iš anksto žinomų išimčių sąrašo (kokias turi teisės normos); 6. Skirtingai negu teisės normų taikymo atveju, neegzistuoja principų kolizijų sprendimo taisyklės – nors principai susikreta ir susigrumia labai dažname teisiniame ginče.

Question 80

Teisės principų vieta teisės sistemoje

Answer 80

Teisės moksle ryškėja trys mąstymo kryptys: 1. Teisės principai – tai abstraktaus pobūdžio vadovaujančios idėjos, priklausančios teisinės sąmonės sričiai, kurios nepriklauso normatyvinei tikrovei. Normatyvinis krūvis tenka tik normai. Taip suprantami teisės principai nelaikomi tiesiogiai žmonių elgesį reguliuojančiomis nuostatomis. 2. Teisės principai suformuluoja tam tikras teisės veikimo kryptis. Teisės principai reguliuoja tiek, kiek juos sukonkretina teisės normos. Sakoma, kad teisės principai gali būti išvedami, apibendrinus kelias teisės normas. Savarankiška reguliavimo funkcija teisės principams nesuteikiama. 3. Teisės principai suprantami kaip savarankiški, savitus požymius bei funkcijas turintys teisės sistemos elementai. Teisės principai reguliuoja asmenų elgesį – kaip ir normos reguliuoja žmonių elgesį. Teisės principai skiriasi nuo normos itin aukštu abstrakcijos laipsniu, struktūra, formulavimo ir taikymo ypatumas. Tačiau teisės principai gali savarankiškai, be normų įsikišimo, paversti visuomeninius santykius teisiniais santykiais. Koks požiūris vyrauja į teisės principus Lietuvos teisės moksle? Apibendrinant teisės doktriną ir teismų jurisprudenciją, galima teigti, kad vyrauja antrojo ir trečiojo požiūrių derinys

Question 81

Teisės principų funkcijos

Answer 81

1. Teisės principai formuluoja reikalavimus teisėkūros subjektams (nubrėžia ribas – ką galima reguliuoti ir kaip galima reguliuoti). 2. Teisės principai laikomi viena iš teisinio reguliavimo spragų pildymo priemonių – kai spraga pildoma, pritaikant teisės analogiją. 3. Teisės principai – viena iš teisinio argumentavimo priemonių, paaiškinanti, kodėl priimtas būtent toks sprendimas. 4. Teisės principai veikia kaip teisės normos tekstinės išraiškos aiškinimo priemonė, kai taisyklė išreikšta netiksliai, neaiškiai ar ydingai. 5. Teisės principai veikia kaip teisės normos tinkamumo (teisingumo) testas.

Question 82

Kodėl teisės principus taikyti nėra paprasta? (teisės principų taikymo problemos)

Answer 82

1. Sudėtinga nustatyti teisės principų turinį (nėra tam skirtų taisyklių – subjektyvu). 2. Sudėtinga nuspręsti, kuriam iš teisės principų turi būti suteiktas pirmumas (nėra tam skirtų taisyklių – subjektyvu). (teisės principų kolizijų sprendimo taisyklių nebuvimas) 3. Teisės principo turinys yra nustatinėjamas kiekvieną kartą, jį taikant – ir tai sukelia subjektyvizmo grėsmę.

Question 83

Kodėl reguliuojame žmonių santykius?

Answer 83

* Nes žmogus yra pažeidžiamas * Nes žmonių interesai priešingi * Nes žmonėms būdinga apytikrė lygybė * Nes resursai, būtini žmogui išgyventi, riboti * Nes žmonėms būdingas ir egoizmas, ir altruizmas * Nes reguliavimas leidžia sušvelninti visuotinio karo būseną * Nes reguliavimas sudaro galimybę užtikrinti bent minimalų visuomenės saugumą * Nes reguliavimas sukuria prielaidas sėkmingam bendruomenės gyvavimui

Question 84

Teisinis reguliavimas

Answer 84

Teisinis reguliavimas - žmonių elgesio formavimas (tvarkymas) teisinėmis priemonėmis (teisės normomis ir teisine ideologija).

Question 85

Pozityvioji/objektinė teisė (?*)

Answer 85

Pozityvioji/objektinė teisė - valstybėje galiojanti teisė/valstybės nustatytos normos (administracinė, civilinė, šeimos teisės).

Question 86

Subjektinė teisė

Answer 86

Subjektinė teisė - konkretaus asmens elgesio galimybė, kurią garantuoja viešoji valdžia (į darbą, į mokslą, teisė balsuoti)

Question 87

Ordinarinė teisė

Answer 87

Ordinarinė teisė - valstybės sukurta teisė.

Question 88

Prigimtinė teisės teorija (?)

Answer 88

Prigimtinės teisės teorija (istoriškai pirmoji) - teisės teorija, teigianti, jog ryšys tarp teisės ir moralės yra pamatinis, teisė negali būti išreikšta be nuorodų į moralę. Šiais laikais dominuoja pasaulietinė prigimtinės teisės teorija, kuri remiasi proto postulatais. Prigimtinė teisė yra suprantama kaip tam tikri fundamentalūs moralės principai – teisingumas, sąžiningumas, lygiateisiškumas ir kt. Visų prigimtinės teisės krypčių atstovai sutaria, kad ryšys tarp teisės ir moralės yra pamatinis. . Prigimtinės teisės atstovai teigia, kad teisininkai, spręsdami, kurios teisės propozicijos yra teisingos, vadovaujasi kriterijais, kurie yra (bent tam tikru mastu) moraliniai. Kaip tiksliai pažymėjo Ronaldas Dworkinas, teisė negali būti išreikšta be nuorodų į moralę. Šiuolaikinėje teisinėje literatūroje dažniausiai ši teorija skirstoma į klasikinę ir moderniąją. Jų panašumas yra tai, jog abi teisės pamatu laiko žmogaus veiksmų moralinį reglamentavimą.

Question 89

Teisinio pozityvizmo teorija (?)

Answer 89

Teisinio pozityvizmo teorija - teisės teorija, kurios pamatą sudaro dvi prielaidos: socialinė tezė, kad dėl to, kas yra teisė, susitaria visuomenė, ir atskirties tezė, kad teisė nepriklauso nuo moralės. Ši teorija teigia, kad svarbiausias teisės šaltinis yra įstatymų leidėjo valia ir sankcija kaip organizuota politinė prievarta. Ši teisės teorija tapatina teisę ir įstatymą.

Question 90

Teisinio realizmo teorija (?)

Answer 90

Teisinis realizmas – viena iš sociologinės teisės sampratos krypčių (kraštutinė šios sampratos versija), kurioje teisės šaltiniu laikoma teismų praktika, o teisė apibrėžiama kaip normų aiškinimas teisme. Teisinio realizmo atstovai suvokia teisę kaip socialinį faktą ir pabrėžia jos „netikrumą“, „neapibrėžtumą“ bei pareigūnų (pirmiausia teisėjų) vaidmenį sprendžiant ginčus. Pasak kai kurių realizmo atstovų, teisė yra tai, ką spręsdami ginčus daro teisėjai (ir apskritai pareigūnai).

Question 91

Teisinio pragmatizmo teorija (?)

Answer 91

Kritikuoja tradicinį požiūrį į teisę ir į sprendimų priėmimą. Ši teorija pripažįsta, kad nėra ir negali būti universalaus, visiems atvejams tinkamo būdo nustatyti teisingumą, todėl ragina ne siekti nepasiekiamo idealo, bet spręsti konkrečius praktinius ginčus ir ir konfliktus, remiantis ne viena, bet keliomis teisės metodologijomis.

Question 92

Psichologinė teisės teorija (?)

Answer 92

Teisę traktuoja kaip žmonių psichikos reiškinį. Teisė - psichikos fenomenas, ypatinga forma išgyvenimų, kurie psichologijoje vadinami emocijomis.

Question 93

Vientisos (integralios) teisės teorija (?)

Answer 93

Teisės ir prievolės kyla iš praeities politinių sprendimų ir galioja kaip juridinės ne tik tuomet, kai tuose sprendimuose yra tiesiogiai suformuluotos, bet ir tuomet, kai jos kyla iš asmeninės ar politinės moralės.

Question 94

Jurisprudencija (?)

Question 95

Normatyvinė jurisprudencija (?)

Question 96

Kritinė jurisprudencija (?)

Question 97

Postmoderniosios teisės teorija (?)

Question 98

Tarpdiscipliniškumas (?)

Question 99

Teisės normos sąvokos bei teisinio teksto teiginio sąvokos tapatumas/netapatumas

Answer 99

Svarbu suvokti, kad teisės normos sąvoka nėra tapati teisinio teksto teiginio (teisinio teksto nuostatos) sąvokai. Teisinis tekstas susideda iš tam tikrų kalbinių teiginių, kuriuose reiškiama informacija, susijusi su teisiniu reguliavimu, o teisės norma - abstrakti elgesio modelio, įtvirtinto teisiniame tekste, konstrukcija. Neegzistuoja taisyklės, aiškiai apibrėžiančios, kokiu būdu iš teisinio teksto "iškoduojama" teisės norma, todėl bet kokie teisės normų pavyzdžiai, pateikti teisinio teksto pagrindu (taip pat ir pateikti siekiant iliustruoti teisės normos struktūros elementus), yra sąlygiški ir išreiškia tik pačią samprotavimo esmę.

Question 100

Formalieji teisės normos požymiai

Answer 100

Formalieji teisės normos požymiai - teisės normos kaip tam tikrą elgseną apibrėžiančios taisyklės tyrimo būdas bei svarbiausi (esminiai) teisės normos požymiai, patenkantys į daugumą teisės teorijoje paplitusių teisės normos definicijų: A. Norminamasis pobūdis B. Apibrėžtumas Formalieji - teisės normos forma. Formalieji teisės normos požymiai neatsako į klausimą, kokiais atvejais kažkokią elgesio taisyklę jau galime pavadinti teisės norma. Skirtingos teisės sampratos yra parengusios skirtingus atsakymus į šį klausimą, ir sutarimo tarp teisės teoretikų šiuo klausimu nėra.

Question 101

Privalomumas

Answer 101

kashb a;v ;

Question 102

Normos virtimo teisine kriterijai: formalieji, bihevioristiniai, aksiologiniai

Answer 102

Siejant normos galiojimo (privalomumo) kriterijus su pagrindinėmis teisės sampratomis, galima daryti apibendrinamąją išvadą, kad normos virtimas teisiški privaloma siejamas dažniausiai su vienu (ar daugiau) iš trijų kriterijų: legalumo, vertybiniu ir elgsenos (bihevioristiniu). - Pritaikius legalumo kriterijų, nėra nagrinėjamas normos adresatų požiūris į normą, bet pabrėžiama normos suformulavimo procedūra: jei norma priimta, taikant tinkamas teisėkūros procedūras, jei ją priėmė ir viešai paskelbė kompetentingas (turintis tokias teisines galias) asmuo (institucija), jei ji paskelbta toje valstybėje pripažįstamu pavidalu, ji laikoma teisiškai galiojančia ir privaloma (dominuoja teisinio pozityvizmo ir normatyvizmo suformuluoti požymiai) - Pagal normos vertybinio pagrįstumo kriterijų norma laikoma privaloma, jei ji tinkamai gina toje visuomenėje vyraujančių vertybių sistemą (šį kriterijų akcentuoja įvairios prigimtinės teisės bei kitokios idealistinės teisės koncepcijos, absoliutinančios idėją kaip teisės esmę nulemiantį elementą). - Pagal elgsenos (bihevioristinį) kriterijų, norma galioja, kai iš tikrųjų (realiai) daro poveikį adresatui: kai jos įprastai laikomasi ir ja naudojamasi ir (ar) kai gana reali tikimybė, kad už jos nesilaikymą bus pritaikyta sankcija (ryški teisinio realizmo ir kitų sociologinio pobūdžio teisės sampratų įtaka).

Question 103

Trinarė teisės normos struktūra, jos pliusai bei minusai.

Answer 103

Trinarė teisės normos struktūra. Jei įvyksta gyvenimiškos aplinkybės H (Hipotezė), tai normos adresatas A turi pasielgti D būdu (Dispozicija), priešingu atveju jo laukia neigiamos teisinės pasekmės Š (Sankcija). Hipotezė → Dispozicija → Sankcija. Jei asmuo (A) užsiima individualia veikla (H), jis privalo tinkamai tvarkyti buhalterinę apskaitą (D), priešingu atveju jis bus nubaustas baudžiamosios teisės sankcijomis (S). Trinarės struktūros pliusai: - Išreiškia idealią (tobulą) teisės normos struktūrą. - Atskiria teisės normas nuo kitų socialinių normų. - Atspindi visą teisinio poveikio žmonių elgesiui mechanizmą. Trinarės struktūros minusai: - Tokia struktūra būdinga tik teisinį liepimą nustatančioms normoms (ir net ne visiems) - Teisės norma bandoma sujungti skirtingos prigimties elementus - Teisės normai bandoma suteikti savybes, kurios būdingos visai teisės sistemai.

Question 104

Dvinarė teisės normos struktūra

Answer 104

Dvinarė teisės normos struktūra: Hipotezė → Dispozicija Pirmoji norma: „Jei įvyksta gyvenimiškos aplinkybės H1 (Hipotezė1), tai normos adresatas A1 turi (gali) pasielgti D1 būdu (Dispozicija1)“. ``` Antroji norma (skirta teisines sankcijas taikantiems asmenims): „Jei pirmosios normos adresatas A1 pažeidė teisinį liepimą (Hipotezė2), tai antrosios normos adresatas A2 jam pritaiko neigiamo poveikio teisines priemonės (Dispozicija2)“ Sankcija laikoma savarankiška norma: Jei asmuo užsiima individualia veikla (H), jis privalo tinkamai tvarkyti buhalterinę apskaitą (D). Jei asmuo, užsiimantis individualia veikla vedė apgaulingą buhalterinę apskaitą (H1), teisinės institucijos pritaiko jam baudžiamąsias teisines sankcijas (D2). ``` Teisinis tekstas bus analizuojamas laikantis dvinarės teisės normos koncepcijos.

Question 105

Koks yra loginės normos struktūros ir teisės normos struktūros santykis?

Answer 105

Loginė teisės normos struktūra: adresatas, normos veikimo sąlygos, elgesio modelis, elgesio modelio pobūdis. Tam, kad konkrečios normos tekstas normos tekstas nebūtų perkrautas ir norma nepasidarytų per daug gremėzdiška, sunkiai suvokiama ir taikoma, šalia įprastos tekstinės, teisės normų akte išdėstytos teisės normos struktūros skiriama loginė teisės normos struktūra. Loginė teisės normos struktūra - tai teisės normos elementų (hipotezės, dispozicijos, sankcijos) sistema, kuri apima tiek pačios normos teksto struktūrą, tiek jos būtiną sąveiką su kitomis teisės normomis ir todėl pajėgia nustatyti ne tik teises ir pareigas, bet ir teisių priklausomybės nuo pareigų vykdymo privalomumą garantuojančias priemones. Teisės normos struktūra: hipotezė (adresatas ir normos veikimo sąlygos); dispozicija (elgesio modelis ir elgesio modelio pobūdis (liepimas arba leidimas).

Question 106

Valdžių padalijimo principas

Question 107

Teisės principas ir vertybė (?)

Answer 107

Šios kategorijos dažnai vartojamos kaip sinonimai (pvz., laisvės neliečiamumas, lygiateisiškumas, sąžiningumas - ir principas, ir teisės saugoma vertybė). Vis dėlto teisės teorijoje siūlomi ir tam tikri jų atskyrimo kriterijai. Skirtumai: 1. Skirtinga teisės principų ir teisės saugomų vertybių kilmė. Teisės principai turi "atramą" teisės sistemoje ir negali egzistuoti, jei tokios sistemos nėra, o vertybės egzistuoja nepriklausomai nuo teisės sistemos ta prasme, kad jos yra ir iki teisės sukūrimo, be to, jų egzistavimui įtvirtinimas teisės nuostatose nėra toks reikšmingas. Taigi vertybės turi daugiau etinę, pilietinę ar politinę reikšmę. 2. Skiriasi teisės principų ir vertybių santykis su galutiniu teisinio reguliavimo tikslu. Vertybė - teisinei tvarkai svarbus gėris (gyvybė, sveikata, orumas, nuosavybė), o teisės principai įtvirtina tikslą - vienos ar kitos vertybės apsaugą, ir to tikslo siekimo būdą, išreikštą elgesio modeliu. 3. Skiriasi teisės principų ir vertybių pobūdis. Vertybės yra nekompromisinės, tai tam tikri neabejotini ir saugotini gėriai, kaip teisinio reguliavimo tikslas - teisinės apsaugos objektas. O principai - pliuralistiniai, vienas kitam prieštaraujantys ir veikiantys su išimtimis (pvz., imperatyvios pozityviosios teisės normos, įtvirtinančios reikalavimus sutarties formai ir turiniui, riboja sutarties laisvės principą). Apibendrinimas: vertybės ir principai tarpusavyje gali būti siejami kaip tikslas ir priemonė jam siekti, tačiau dėl sudėtingo jų atribojimo pripažįstama, kad vertybė tampa teisės principu tada, kai ji yra atpažįstama, įvardijama ir įtvirtinama teisinėje tvarkoje, t.y. sukuriama teisinių nuostatų sistema jai apsaugoti.

Question 108

Organizavimo (kooridnavimo, determinacinė) ir verifikavimo funkcijos (?)

Answer 108

Apibūdina principų vaidmenį teisės sistemos atžvilgiu Organizavimo teisės principų funkcija - tai teisės principų atliekamas teisės sistemos "organizavimas", t.y. principai, būdami kreipiančiaisiais pradais, pamatiniais teisės sistemos dėsniais, lemia teisės normų turinį ir jų taikymą, organizuoja jas į sistemą ir užtikrina teisės sistemos kryptingumą, atskirų jos elementų neprieštaringumą, darnumą. Verifikavimo teisės principų funkcija leidžia patikrinti (verifikuoti) tiek įstatymų leidėjo kuriamų teisės normų, tiek aiškinančių bei taikančių subjektų sprendimų teisėtumą. Šiuo atveju pabrėžiama, kad teisės principai yra svarbus kriterijus, kuriuo remiantis galima patikrinti, ar įstatymų leidėjai ir teisės norminių aktų taikytojai veikdami nepažeidžia tam tikrų teisinių standartų. Šiuo atveju teisės principai imperatyvūs.

Question 109

Reglamentavimo, interpretavimo, spragų užpildymo, kolizijų šalinimo ir argumentavimo funkcijos (?)

Answer 109

Labiau apibūdina teisės principų reikšmę teisės sistemai funkcionuojant praktikoje. 1) Reglamentavimo funkcija reiškia, kad teisės principai, kaip tam tikros bendro pobūdžio nuostatos ir fundamentalūs teisės sistemos pradai, daro įtaką teisėkūros subjektams ir nustato jų veiklos ribas, nes šie subjektai privalo kurti teisės principus atitinkantį teisinį reguliavimą. Be to, teisės principai daro įtaką teisę taikantiems subjektams bei normina jų elgesį. Ši funkcija apima ir teisės principų poveikį visiems teisinių santykių subjektams (sutarties sudarymas, laikantis sutarčių teisės principų). 2) Interpretavimo funkcija reiškia, kad aiškinant ir taikant teisės normas privalu remtis teisės principais, t.y. normos turiniui gali būti suteikiama tik tokia reikšmė, kuri atitinka teisės principų dvasią ir jiems neprieštarauja. Esminė teisės principų užduotis. 3) Spragų užpildymo funkcija teisės principams pripažįstama atsižvelgiant į tai, kad tais atvejais, kai nėra konkretų teisinį santykį reguliuojančios teisės normos, teisiniai ginčai sprendžiami ar situacijos sureguliuojamos remiantis teisės principais. Tokiais atvejais teismai įpareigojami taikyti vadinamąja įstatymo analogiją - ginčą spręsti vadovaudamiesi bendraisiais teisės principais. 4) Kolizijų šalinimo funkcija reiškia, kad remiantis teisės principais šalinamos teisės sistemos vidinės prieštaros (kolizijos). Tais atvejais, kai nustatomas kelių teisės normų tarpusavio prieštaravimas, pirmenybė turi būti suteikiama tai normai, kuri labiau atitinka teisės principų esmę, o principams prieštaraujančias teisės normas leidžia eliminuoti iš teisės sistemos. Taip pat ir taikant kolizines taisykles, nustatančias, kaip turi būti sprendžiami teisės normų tarpusavio konkurencijos ar prieštaravimų viena kitai atvejai, pirmenybė teikiama tai taisyklei, kurią pritaikius gautas rezultatas labiau atitinka teisės principus. Tais atvejais, kai nustatoma, kad konkreti teisės norma prieštarauja teisės principui, tokia norma arba negali būti taikoma, arba privalo būti aiškinama taip, kad jos prieštaravimas principams būtų likviduotas. 5) Argumentavimo stiprinimo funkcija reiškia, kad tinkamas ir pakankamas teisinio sprendimo argumentavimas visų pirma yra susijęs su jo pagrindimu teisės principais.

Question 110

Pirminis, sudėtinis (kompleksinis) ir išvestinis principai

Answer 110

Teisės principai pagal deklaravimo ar įtvirtinimo teisės aktuose būdą skirstomi į pirminius, sudėtinius (kompleksinius) ir išvestinius. 1) Pirminiai principai - tai tokie principai, kurie yra tiesiogiai deklaruoti (įtvirtinti), t.y. tiesiogiai įvardyti tam tikroje vienoje ar keliose teisės akto nuostatose, įrašyti į teisės akto tekstą. Pvz., Konstitucijos 18 straipsnyje tiesiogiai įtvirtintas žmogaus teisių pripažinimo prigimtinėmis principas. 2) Kompleksiniai (sudėtiniai) principai - tai tokie teisės principai, kurie nėra tiesiogiai nurodyti teisės akte, tačiau juos yra įmanoma įvardyti išvedant iš kelių teisės akto (ar kelių skirtingų teisės aktų) nuostatų. Kompleksinio teisės principo pavadinimą formuluoja teismai savo praktikoje arba teisės mokslas doktrinoje, išaiškinę ir apibendrinę principą atskleidžiančias teisines nuostatas. 3) Išvestiniai principai tiesiogiai nėra įvardyti teisės akte, tačiau išvedami iš pirminių ar kompleksinių (sudėtinių) principų. Teisės aiškinimo rezultatas.

Question 111

Konstituciniai ir ordinarinės teisės principai

Answer 111

Vertikalusis požiūris Konstituciniai principai, palyginti su kitais teisės principais, yra ypatingi: 1. Ypatinga konstitucinių principų teisinė galia ir reikšmė (funkcijos). 2. Konstituciniai principai koordinuoja patį konstitucinį reguliavimą ir užtikrina, kad konstitucinė teisė būtų vientisa teisė "be spragų". 3. Ypatingas konstitucinių principų hierarchinis santykis su ordinarine (statutine) teise, nes konstituciniai principai lemia (determinuoja) šakinį teisinį reglamentavimą, t.y. atskirų ordinarinės teisės šakų (pvz., administracinės teisės, finansų teisės, civilinės teisės, darbo teisės ir kt.) branduolį sudaro kai kurios jų nuostatos, pakylėtos į konstitucinį lygmenį. (determinaciniai) Ordinarinės teisės principai - kiti teisės principai, kurie nepriskiriami konstituciniams. Esminis jų bruožas, kad jie privalo atitikti konstitucinius principus.

Question 112

Bendrieji, tarpšakiniai, šakiniai ir teisinių institutų principai

Answer 112

Horizontaliuoju požiūriu teisės sistema dėstoma išskiriant teisės šakas, pošakius, institutus. Teisės principai šiuo požiūri skirstomi pagal veikimo sritį. 1) Bendrieji teisės principai - tai visos teisės sistemos principai, persmelkiantys visą teisinį reglamentavimą. 2) Tarpšakiniai teisės principai veikia ne visoje teisės sistemoje, o keliose teisės šakose. 3) Šakiniai teisės principai yra tokie, kurie veikia vienoje teisės šakoje (ar yra jai labiau būdingi). 4) Institutų principai yra "savi" už teisės šakas mažesnių teisės normų grupių principai, veikiantys tam tikram kuriam nors vienam teisės institutui.

Question 113

Faktai

Answer 113

?

Question 114

Įrodinėjimas

Answer 114

?

Question 115

Teisinis kvalifikavimas

Answer 115

Teisinis kvalifikavimas (kaip faktų teisinis įvertinimas) Bendriausia prasme teisinis kvalifikavimas – tai gyvenimiškų aplinkybių įvertinimas pagal teisę. Siauresne prasme teisinis kvalifikavimas – tai bendrosios teisės normos pritaikymo individualiam atvejui ir individualios teisės normos sukūrimo procesas.

Question 116

Teisės taikymas

Answer 116

Teisės taikymas – kai bendro pobūdžio teisės normos pritaikomos, įsikišant valstybei (valstybinėms institucijoms)/valstybinių institucijų, pareigūnų ar valstybės įgaliojimus turinčių privačių asmenų veikla, kurios metu bendro pobūdžio norminiai aktai yra pritaikomi konkrečiam atvejui.

Question 117

Subsumcija

Answer 117

?

Question 118

Silogizmas

Answer 118

Silogizmas – loginės analizės priemonė/dedukcinis samprotavimas, kuriuo nustatomas ryšys tarp išvados kraštutinių terminų, remiantis jų santykiu su viduriniuoju prielaidų terminu.

Question 119

Teisės normų kolizija

Answer 119

Teisės normų kolizija – tai toks teisės normų prieštaringumas, kai visiškai ar dalinai sutampančią situaciją reguliuoja dvi ar daugiau teisės normų, reikalaujančių iš adresatų skirtingo elgesio.

Question 120

Teisinio reguliavimo spragos

Answer 120

Teisinio reguliavimo spragos (Teisės spragos) - tai visuomeniniai santykiai, kurie patenka į teisinio reguliavimo sferą (gali ir turi būti reguliuojami teisės normomis), bet nėra sureguliuoti.

Question 121

Palyginkite tikslo ir socialinę normą (skirtumai).

Answer 121

a) Skiriasi santykiai, kuriuos šie normų tipai reguliuoja: socialinės normos reguliuoja santykius tarp žmonių, o tikslo normos reguliuoja santykius tarp žmogaus ir aplinkos. b) Skiriasi šių dviejų tipų normų reguliavimo tikslai: socialine norma siekiama užtikrinti bent minimalią socialinę tvarką ir suderinti skirtingus žmonių interesus mažiausiai skausmingomis priemonėmis, o tikslo normos yra formuluojamos atpažįstant ir taisyklėmis išreiškiant objektyvius gamtinius dėsningumus. c) Skirtingu būdu išreiškiamas tinkamas elgesys: socialinėmis normomis yra išreiškiamas daugiau ar mažiau apibrėžtas tinkamo elgesio variantas, o tikslo normos visada siūlo daugelį alternatyvių pasirinkimo variantų, paliekant pačiam žmogui galimybę pasirinkti tinkamiausią. d) Skirtingas normų laikymosi užtikrinimas: socialinių normų laikytis yra verčiama, už jų pažeidimą gresia neigiamas poveikis (visuomeninis, korporatyvinis, teisinis ir kt.), o tikslo normų laikytis nėra verčiama, už jų nesilaikymą nėra baudžiama. Nesilaikydami tikslo normų, nepasieksime norimo aplinkos įvaldymo tikslo arba mūsų veikimas bus nerezultatyvus.

Question 122

Žmogaus elgesio reguliavimo prielaidos (?)

Answer 122

- Norima neleisti kilti visų karui prieš visus - Būtina garantuoti minimalų visuomeninį saugumą - Būtina sudaryti galimybę prognozuoti kitų elgesį - Užtikrinti visuomeninių santykių stabilumą - Žmogus yra pažeidžiamas (mirtingas) - Žmogui būdingas ribotas altruizmas - Riboti ištekliai - Būtina nustatyti privalomo, pageidaujamo, leistino elgesio normas;

Question 123

Teisė ir moralė

Answer 123

Moralės normų turinį determinuoja konkretaus laikotarpio ir vietovės visuomeninio gyvenimo ypatumai. LR Konstitucijos 21 ir 38 str. Šių normų bei daugumos teisės principų turinys yra moralinis, keliantis teisininkams užduotį bei pareigą, suprantama, kad nelengvą, atsižvelgiant į jau minėtus moralės normų turinį įtakojančius faktorius (viršuj minėti bei asmeniniai įsitikinimai), tinkamai interpretuoti bei įgyvendinti šias normas praktikoje. Teisinių ir moralinių normų palyginimas lentelė worde 12 psl.

Question 124

Teisė ir religija

Answer 124

Skiriamoji religinių normų savybė – jų laikymasis paremtas tikėjimo elementu. Teisės mokslo požiūriu yra akivaizdu, kad religija yra vienas iš materialiųjų teisės šaltinių (taigi, viena ir teisės ištakų, versmių). Laikantis religijos normų į švenčių dienų sąrašą pateko Kūčių, Kalėdų, Visų Šventųjų dienos, o Vakarų tradicijos valstybėse, žmonėms sudarant santuoką, taikomas monogamijos reikalavimas. Malonės institutas, prigimtinių žmogaus teisių idėja ir t.t. Religija (labai panašiai kaip ir teisė) kuria žmogaus elgesio suvaržymus, padedančius užtikrinti bent minimalią socialinę tvarką. Religinėms normoms tradiciškai priskiriama tokia jų savybė kaip didelis intensyvumas.

Question 125

Teisė ir papročiai

Answer 125

Glaudi papročių ir teisės sąveika pasireiškia tuo, kad vienas iš pavidalų, kuriais šiandien funkcionuoja teisė, yra teisinis paprotys – tam tikrus (specialius) požymius atitinkantis paprotys, kurį valstybė gina teisinėmis priemonėmis, tokiu pat intensyvumu, kaip ir įstatymuose nustatytas elgesio taisykles. Papročiai – tai socialinių normų grupė, suvokiama kaip elgesio taisyklės, įsitvirtinusios visuomenėje dėl daugkartinio jų taikymo. Paprotys visuotinai pripažįstamas vienu iš materialiųjų teisės šaltinių (teisės ištakomis). Paprotinės normos paprastai būna nerašytinės, jos perduodamos iš kartos į kartą žodine forma, dėl to dažniausiai būna neapibrėžtos, abstrakčios, nenurodančios konkrečių veiksmų, kaip jas įgyvendinti. Vakarų teisės tradicijoje paprotys buvo svarbiausias arba labai svarbus elgesio reguliatorius seniausiais, Antikos, viduramžių laikotarpiais bei Naujųjų amžių pirmoje pusėje (Hamurapio įstatymas, XII lentelių įstatymai). Tuo tarpu šiais laikais papročiai yra antrinis arba papildomas teisės šaltinis, kiek didesnę reikšmę turintis bendrosios, o kiek mažesnę – kontinentinės teisės tradicijoje.

Question 126

Teisė ir politika

Answer 126

Politinės normos reguliuoja žmonių santykius valstybinės valdžios siekimo ir išlaikymo procesuose. Politinės normos išreiškiamos skirtingomis formomis: politinėmis deklaracijomis, manifestais, partijų ir judėjimų programiniais dokumentais ir pan. Tam tikros visai visuomenei svarbios politinės normos užrašomos teisiniuose tekstuose ir tampa teisės normomis. Politinių normų ir teisės normų sąveika: 1. Teisės normas daugiausiai kuria viešoji valdžia, kurios sprendimus didele dalimi lemia faktas, kokios politinės jėgos yra laimėjusios rinkimus. Politinės normos, reguliuojančios viešosios valdžios siekimo ir palaikymo santykius (partijų programos, kompromisiniai politinių partijų susitarimai ir kt.) gali nulemti tuo laikotarpiu priimamų teisės normų turinį. 2. Teismai, taikydami teisę, kartais yra priversti nustatinėti, kokius ketinimus turėjo įstatymų leidėjas, priimdamas vienas ar kitas teisines taisykles (to gali prašyti ginčo šalys arba tokį tikslą gali išsikelti sau ir pats teismas, ypač tais atvejais, kai procesinėmis nuostatomis yra įpareigotas būti aktyvus). Siekiant ištirti įstatymų leidėjo tikslus, gali būti analizuojama teisės akto parengimo medžiaga: aiškinamieji raštai, Seimo posėdžių stenogramos ir kt.

Question 127

Teisė ir korporatyvinės normos

Answer 127

Korporatyvinės normos – politinių partijų, asociacijų, profesinių, religinių ir įvairių kitų žmonių susivienijimų vidaus elgesio taisyklės. Normų pažeidimo atvejams korporacijos gali būti nusistačiusios tam tikras poveikio priemones. Tam tikru aspektu korporatyvinėmis normomis turėtų būti laikomos ir vidinės įvairių organizacijų taisyklės, reguliuojančios tos organizacijos darbuotojų darbo sąlygas (pvz., vidaus darbo tvarkos taisyklės, pareiginės instrukcijos ir pan.) Korporatyvinės normos neturėtų prieštarauti teisės ir pamatinėms moralės normoms. Tačiau valstybės galimybės kontroliuoti, pagal kokias taisykles veikia vienas ar kitas judėjimas, yra ribotos. Tokia kontrolė yra vykdoma judėjimo steigimo metu (jei judėjimas įgyja organizuotą, tos valstybės teisinėje sistemoje įtvirtintą formą, registruojant tokį susivienijimą viešajame registre) ir galėtų būti vykdoma, jeigu kiltų teisinis ginčas tarp susivienijimo dalyvio ir susivienijimo.

Question 128

Į ką skirstoma valstybės (ar tautos) sukurta teisė?

Answer 128

* Konstitucinės normos | * Valstybinių institucijų sukurtos teisinės taisyklės (ordinarinė teisė)

Question 129

Valstybės (tautos) sukurtos teisės požymiai

Answer 129

* Tai rašytinis teisės šaltinis * Teisinės taisyklės kuriamos tikslingai * Pagrindinis teisėkūros subjektas – valstybinės (valdžios ir valdymo) institucijos, kartais – tauta * Išsiskiria tiksliomis ir aiškiomis formuluotėmis (teisinės taisyklės kuriamos, laikantis specialių reikalavimų – teisinės technikos) * Leidžia kryptingai veikti žmonių elgesį norima kryptimi (šiuolaikinė teisė – tai socialinės inžinerijos priemonė) * Valstybė turi paprastą galimybę pakeisti pasenusias ir laikmečio nebeatitinkančias taisykles * Pasižymi stabilumu ir gali būti sėkmingai taikomos ilgą laikotarpį * Tokias teisines taisykles lengva grupuoti, tvarkyti, sisteminti

Question 130

Valstybės sukurtos teisės minusai

Answer 130

* Reaguoja į praeitį, todėl pradeda labai greitai senti – visuomeniniai santykiai kinta greičiau, negu įmanoma sukurti naujas teisines taisykles * Siekiant sureguliuoti kiek įmanoma daugiau situacijų, taisyklės tampa itin abstraktaus turinio – sudėtinga pritaikyti konkrečiai situacijai * Dėl pastangų viską reguliuoti išsamiai, nuolat atsiranda situacijos, kurios nesureguliuotos – tam tikrose srityse ( ypač – baudžiamojoje ir administracinėje teisėje) gali susidaryti teisinis vakuumas, tai lemia netinkamai besielgiančių asmenų nebaudžiamumą

Question 131

Visi valstybės (viešosios valdžios) sukurti teisinę reikšmę turintys aktai (dokumentai) gali būti suskirstyti į tris grupes:

Answer 131

* Teisės norminiai aktai * Teisės taikymo aktai * Teisės aiškinimo aktai

Question 132

Norminių aktų hierarchiškumas (+ stojimo į ES sutartis, čia yra daug klaustukų):

Answer 132

* Konstitucija * Konstituciniai aktai (konstituciniai įstatymai). Juos keičia seimo nariai ir juose toliau vystomos konstitucijos normos. * Įstatymai (nagrinėja svarbiausius visuomenei klausimus) * Poįstatyminiai aktai: Prezidento, Vyriausybės, Seimo priimti poįstatyminiai norminiai aktai. Konkretina įstatymo nuostatas (jos gana abstrakčios) * Kitų valstybinių institucijų priimti poįstatyminiai norminiai aktai.

Question 133

Tarptautinės sutarties vieta norminių aktų hierarchijoje

Answer 133

* Teisės moksle vyrauja požiūris, kad tarptautinės sutarties vieta norminių aktų hierarchijoje priklauso nuo norminio akto, kuriuo tokia sutartis įvedama į nacionalinę teisinę sistemą, juridinės galios * Aukščiausią vietą užima Seimo ratifikuotos tarptautinės sutartys – Seimas ratifikuoja tokias sutartis įstatymu, bet tokių sutarčių juridinė galia laikoma aukštesne negu paprastųjų įstatymų. Tokia išvada daroma iš fakto, kad Seimo ratifikuota tarptautinė sutartis – tai viešas valstybės pažadas kitiems tarptautinės sutarties dalyviams, kuriuo valstybė pati apsiriboja savo suverenitetą. * Todėl Seimo ratifikuota tarptautinė sutartis – teisės šaltinis, hierarchiškai įsikūręs tarp konstitucinių įstatymų ir paprastųjų įstatymų * Dėl panašių pagrindų, taip pat apibūdinama ir ES tiesioginio taikymo teisės vieta Lietuvos norminių aktų sistemoje.

Question 134

Norminių aktų grupavimas:

Answer 134

* Pagal juridinę galią: konstitucija ir konstituciniai aktai, įstatymai, poįstatyminiai aktai * Pagal veikimo pobūdį: pagrindiniai ir pagalbiniai (veikia kartu su pagrindiniais) * Pagal teisės šakas (teisinio reguliavimo sritis): civilinės teisės, administracinės teisės, baudžiamosios teisės, etc. * Pagal galiojimo trukmę: nuolatinio galiojimo ir terminuoto galiojimo * Pagal galiojimo apimtį: bendro veikimo (visiems tos rūšies santykiams ar visoje teritorijoje), riboto veikimo (tam tikriems santykiams ar tam tikroje teritorijoje), išimtinio veikimo (veikia išimtinėmis aplinkybėmis).

Question 135

Teisės principų esmė

Answer 135

• Teisės principas kaip teisinė kategorija talpina savyje du aspektus: 1) Teisės principai – tai teisės esmė (pamatas); 2) teisės principai – tai taip pat žmonių elgesį norminantys (ribojantys) reguliatoriai kaip ir teisės normos, bet jie veikia kitokiu būdu.

Question 136

Teisės principų pavyzdžiai

Answer 136

Principai dažnai formuluojami kaip sentencijos. To paties principo tekstinė išraiška gali skirtis. Principais laikome tokius normatyvinius teiginius: • Prieš įstatymą visi lygūs; • Tegu bus išklausyta ir antroji pusė; • Tas, kas ateina vykdyti teisingumą, turi ateiti švariomis rankomis; • Nėra nusikaltimo be įstatymo; • Vienodas bylas spręsk vienodai

Question 137

Prezumpcija

Answer 137

* Prezumpcijos – tai juridinio teiginio rūšis, kuriuo, remiantis nustatytais faktais, galima indukciniu būdu išvesti kitą faktą, kuris nebuvo įrodytas: konstatuojama, kad faktas X yra įrodytas, jei įrodomas faktas Y. Taigi teisinės prezumpcijos suteikia galimybę įrodyti sunkiai įrodomą faktą, remiantis kitu, lengvai (lengviau) įrodomu faktu. * Dažnai prezumpcijų nustatymas reiškia, kad įrodinėjimo pareiga yra perkeliama vienai iš ginčo šalių. Prezumpcijų nustatymą ir taikymą sąlygoja įsitikinimas, kad, jeigu jų nebūtų, tam tikrus faktus įrodyti būtų labai sunku arba net neįmanoma.

Question 138

Neorganizuotoji teisėkūra

Answer 138

kahsbdcb

Question 139

Organizuotoji teisėkūra

Answer 139

asd chd

Question 140

Teisėkūros subjektas

Answer 140

ashd dcqhd

Question 141

Teisėkūros principai

Answer 141

kas dc'hb

Question 142

Teisėkūros viešumas

Answer 142

askh dco'ah

Question 143

Teisėkūros stadijos

Answer 143

khd 'ohqfb

Question 144

Įstatymų leidyba

Answer 144

hd b'qehbv

Question 145

Teisėkūros kontrolė

Answer 145

aksh ked