Teisės teorijos sąvokos Flashcards

(92 cards)

1
Q

Prigimtinės teisės teorija

A

Prigimtinė teisės teorija – tai dieviškosios kilmės arba natūraliai susiformavusios vertybės, kurias įstatymai privalo įtvirtinti ir saugoti.

Istoriškai pirmoji, kuri aiškina teisės esmę ir kilmę.

Šiuolaikinėje teisinėje literatūroje paprastai yra išskiriamos dvi prigimtinės teisės teorijos: klasikinė ir modernioji.

Klasikinė teorija: teisingumas ir teisė - skirtingi dalykai.
Žmonių sukurta teisė turi atitikti „aukštesniąją“. Tokiu būdu samprotaujant, reikia pripažinti, kad egzistuoja „aukštesnieji“ standartai, kuriuos galima rasti dieviškume, religiniuose tekstuose ar pačioje žmonių prigimtyje.

Jeigu reikėtų surasti prigimtinės teisės teorijų (klasikinės ir moderniosios) bendrą vardiklį, galima būtų teigti, kad visų jų tikslas – išvengti reliatyvizmo (metodologinio principo, kuris teigia, kad nėra absoliučiai, visuotinai teisingo ar vertingo požiūrio, tačiau egzistuoja daug tiesų) ir nurodyti pagrindinius moralinių vertybių principus. Prigimtinės teisės teorijos, nepaisant to, kad jos yra sukurtos skirtingose istorinėse epochose, turi bendrą vardiklį: prigimtinės teisės pamatas – žmogaus veiksmų moralinis reglamentavimas. Prigimtinė teisė – vertybių teisė. Pvz., byla Riggs v. Palmer (principas: niekas neturėtų gauti naudos iš savo padaryto nusikaltimo/blogio).

visų prigimtinės teisės krypčių atstovai sutaria, kad ryšys tarp teisės ir moralės yra pamatinis.

Šiais laikais dominuoja pasaulietinė prigimtinės teisės teorija, prigimtinę teisę grindžianti proto postulatais. Prigimtinė teisė yra suprantama kaip tam tikri fundamentalūs moralės principai – teisingumas, sąžiningumas, lygiateisiškumas ir kt. Visuomenė kinta, jai keičiantis, keičiasi ir jos požiūris į fundamentalius moralės principus, jų turinį. Vadinasi, kinta ir pati prigimtinė teisė, o jei keičiasi ji – privalo keistis ir pozityvioji teisė.
…………………………………………………………………………
Prigimtinė teisės samprata.

Požiūris į moralę: pozityviajai teisei kelia moralumo ir teisingumo reikalavimus, teigiama, kad teisė pati iš savęs yra morali.

Požiūris į teisės aiškinimą, taikymą ir teisėkūrą: teigiama, kad teisėjas negali būti kūrėjas, teisėjas teisę turi atrasti ir taikyti, tačiau pačiai teisei yra keliamas moralumo ir teisingumo reikalavimas

Požiūris į normas, taisykles ir principus: akcentuojamas normų moralumas – šios teorijos atstovai, kalbėdami apie normas, turi omenyje ir principus.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
2
Q

Teisinio pozityvizmo teorija

A

Teisinio pozityvizmo teorija - teorija, kuri teigia, jog teisė – tai suvereno įstatymai.

Teisinio pozityvizmo pamatą sudaro dvi prielaidos:

  1. socialinė tezė, kad dėl to, kas yra teisė, susitaria visuomenė;
  2. atskirties tezė, kad teisė nepriklauso nuo moralės.

Pozityvistai manė, kad svarbiausias teisės šaltinis yra įstatymų leidėjo valia ir sankcija kaip organizuota politinė prievarta. Jie suabsoliutino valstybės vaidmenį.

Pozityvizmo atstovams teisę tiesiogiai susiejus su valstybės institucijų ar pareigūnų veikla ir jų leidžiamais teisiniais dokumentais, teisę galima apibrėžti kaip grasinimais paremtus suvereno įsakymus, normų rinkinį ar pirminių ir antrinių normų junginį. Teisinis pozityvizmas nepripažįsta jokios kitos teisės, išskyrus tą oficialią normatyvinę tvarką, kurią teisinė bendruomenė nustato sau ir savo nariams, t.y. pozityviąją (sukurtą, nustatytą) teisę. Pozityvizmas yra priešingas bet kokiems teisės pirminės būties klausimams ar samprotavimams apie teisės prigimtį ir esmę. Teisinis pozityvizmas tapatina įstatymą ir teisę.

Taigi H. L. A. Hartas teigia, jog ryšys tarp teisės ir moralės egzistuoja, nors ir nėra būtinas – taip jis atsiriboja nuo klasikinio pozityvizmo teiginių.

H. Kelsenas siekė įrodyti, kad teisę būtina atskirti nuo moralės

Teisė, kaip universalus elgesio reguliatorius, gali egzistuoti tik būdama atskirta nuo santykinio elgesio reguliatoriaus – moralės, kitaip tariant, tik būdama „grynoji“ teisė.
………………………………………………………………….
Teisinis pozityvizmas.
Požiūris į moralę: atskyrė teisę nuo moralės, teisės moralumas paliekamas už teisės ribų.

Požiūris į teisės aiškinimą, taikymą ir teisėkūrą: pripažįstama, kad taikydamas ir aiškindamas teisę teisėjas nėra teisės kūrėjas; teisės norma atsiranda kaip teisėkūros proceso rezultatas.

Požiūris į normas, taisykles ir principus: teisė susideda iš normų; principai yra svarbūs, bet nėra esminiai teisės komponentai; nepripažįstami jokie nepozityvūs (pozityviojoje teisėje neįvardyti) principai.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
3
Q

Teisinio realizmo teorija

A

Teisinis realizmas – viena iš sociologinės teisės sampratos krypčių (kraštutinė šios sampratos versija), kurioje teisės šaltiniu laikoma teismų praktika, o teisė apibrėžiama kaip normų aiškinimas teisme.

Būtina apsvarstyti ne tik formalistinius normų ir aksiomų tyrimus, kuriais rėmėsi prigimtinės teisės atstovai ir klasikiniai pozityvistai, bet ir teismų sprendimus, kaip žmonės turėtų gyventi istorijos ir šiuolaikinių pokyčių kontekste.

Teisinio realizmo atstovai suvokia teisę kaip socialinį faktą ir pabrėžia jos „netikrumą“, „neapibrėžtumą“ bei pareigūnų (pirmiausia teisėjų) vaidmenį sprendžiant ginčus. Pasak kai kurių realizmo atstovų, teisė yra tai, ką spręsdami ginčus daro teisėjai (ir apskritai pareigūnai).

Teisminis sprendimas dažnai yra įvairių teisėjo nuostatų, įsitikinimų, net intuicijos rezultatas – išeitų, kad patys teisėjai ir kuria teisę.

Skiriamos dvi teisinio realizmo mokyklos:

1) Amerikietiškasis realizmas. Vienas iš būdų susieti teisę su realybe yra sulyginti ją su pareigūnu (teisėjų) elgesiu. Teisės mokymas turėtų aprėpti ir „prognozes“ apie teisėjų sprendimus bylose.
2) Skandinaviškasis realizmas. Vienas iš būdų susieti teisę su realybe yra identifikuoti teisę su psichologiniais reiškiniais, žmonių jutimais, atsirandančiais reaguojant į teisinius žodžius. Teisinis nihilizmas – A. Hagerstromo idėja, kad negali būti normų, taikomų visiems, kad jos tiesiog atspindi požiūrį tų, kurie jas kuria. Vienintelė teisės paskirtis – socialinė nauda. Jie tikėjo, kad tikroji teisės reikšmė, jei iš tikrųjų ji yra, gali būti atrasta tik empiriškai ar moksliškai, stebint pačią visuomenės praktiką. Tikroji teisės reikšmė glūdi pačioje visuomenėje.

Bendras Amerikos ir Skandinavijos teisinio realizmo pagrindas yra jų teigimas, kad teisė nereiškia to, ką pateikė svarstyti kitos garsios XX a. pradžios jurisprudencijos mokyklos. Skandinavijos realistai nuėjo taip giliai, kad jų teiginius galima vadinti metafiziniais. Abi realizmo šakos tvirtino, kad tikrosios teisės šaknys glūdi praktikoje. Amerikos realistai manė, kad tai reiškia, jog teismų ar teisės institucijų nuosprendžiai turi būti nagrinėjami tam, kad būtų galima apibrėžti, kaip žmonėms reikia elgtis. Skandinavijos realistai nuėjo daug toliau aiškindami, kad teisė neegzistuoja, ir net jei egzistuoja, vienintelė jos paskirtis yra faktinė arba socialinė nauda.
……………………………………………………………….
Sociologinė teisės samprata.

Požiūris į moralę: teigiama, kad visos vertės yra konvencinės, visos reikšmės yra reliatyvios ir nėra objektyvios moralės, tačiau sutariama, kad moralė yra labai svarbi.

Požiūris į teisės aiškinimą, taikymą ir teisėkūrą: didžiausias vaidmuo tenka ne teisėkūros subjektui, o teisėjui, nes jis kuria teisę dažniau, nei yra įsivaizduojama; pripažįstama, kad teisės taikymas, aiškinimas ir kūrimas visada yra arti vienas kito.

Požiūris į normas, taisykles ir principus: teisės normos galioja tik taikomos teismų ar kitų galias turinčių institucijų (per teisėjų sprendimus į teisę patenka ir moraliniai imperatyvai – principai).

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
4
Q

Teisinio pragmatizmo teorija

A

……………………………………………….

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
5
Q

Psichologinė teisės teorija

A

……………………………………..

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
6
Q

Istorinė teisės teorija

A

…………………………………….

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
7
Q

Vientisos (integralios) teisės teorija

A

……………………………………

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
8
Q

Jurisprudencija

A

………………………………………

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
9
Q

Normatyvinė jurisprudencija

A

………………………………….

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
10
Q

Integracinė jurisprudencija

A

……………………………………

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
11
Q

Kritinė jurisprudencija

A

………………………………..

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
12
Q

Postmoderniosios teisės teorijos

A

…………………………………..

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
13
Q

Tarpdiscipliniškumas

A

…………………………….

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
14
Q

Norma

A

……………………….

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
15
Q

Teisės norma

A

Teisės norma yra loginė abstrakcija – elgesio modelis, konstruojamas analizuojant teisinį tekstą.
Hipotezės (normos adresato ir normos taikymo sąlygų) ir dispozicijos (elgesio modelio ir elgesio modelio pobūdžio) derinys.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
16
Q

Normos adresatas

A

………………………………

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
17
Q

Elgesio modelis ir elgesio modelio pobūdis

A

…………………………….

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
18
Q

Privalomumas

A

…………………………

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
19
Q

Dispozityvus reguliavimo metodas

A

Dispozityvus reguliavimo metodas - tai reguliavimo metodas, kai normos adresatui pateikiamas tik pavyzdinis elgesio modelis, kurį jis gali keisti arba net gali susikurti elgesio modelį pats (todėl toks metodas vadinamas autonomišku). Vyrauja privatinėje teisėje.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
20
Q

Teisinio reguliavimo tipai.

A

Pagal teisinio reguliavimo priemonių santykį, galima išskirti du teisinio reguliavimo tipus:
A. Bendrojo draudimo (specialaus leidimo): draudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leista (vyrauja viešojoje teisėje)
B. Bendrojo leidimo (specialaus draudimo): leidžiama viskas, kas nėra tiesiogiai uždrausta (vyrauja privatinėje teisėje)

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
21
Q

Savireguliacija

A

Savireguliacija – situacija, kai asmenys patys pritaiko bendras teisės normas ir sukuria individualias normas (sudaro sutartis, testamentus ir t.t.);

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
22
Q

Teisės taikymas

A

Teisės taikymas – procesas, kurio metu valstybės įgaliotos institucijos pritaiko bendras teisės normas ir sukuria individualias normas (vykdo teisės taikymą ir priima teisės taikymo aktus).

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
23
Q

Teisinio reguliavimo mechanizmas gali būti:

A
  • PAPRASTAS (be antrinio valstybės įsikišimo): išleidžiamos bendros normos → įvyksta savireguliacija → sukuriamas teisiškai reikšmingas elgesys (teisiniai santykiai)
  • SUDĖTINIS (su antriniu valstybės įsikišimu):

a) išleidžiamos bendros normos → įvykdomas teisės taikymas → sukuriamas teisiškai reikšmingas elgesys (teisiniai santykiai);
b) išleidžiamos bendros normos → įvyksta savireguliacija → sukuriamas teisiškai reikšmingas elgesys (teisiniai santykiai)→padaromas teisės pažeidimas → įvykdomas teisės taikymas (pritaikant teisines sankcijas).

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
24
Q

Sankcija

A

Dėl sankcijos apibrėžimo teisės teorijoje iki šiol nėra vieningos nuomonės. 2 reikšmės:

1) Sankcija (negatyvioji, siauroji prasmė) - tai neigiamos poveikio priemonės, kurios taikomos asmeniui, pažeidusiam teisinės taisyklės dispozicijos reikalavimus. Sankcijos samprata, jungianti represines ir restitucines sankcijas.
2) Sankcija (plačiąja prasme) - ne tik reakcija į teisės normų nustatytų elgesio taisyklių pažeidimą, bet ir reakcija į teisėtus, visuomenei naudingus asmens veiksmus, o kartais netgi į tokius veiksmus, kurių atlikti teisės normos asmens neįpareigoja. Sankcijos samprata, jungianti represines ir restitucines sankcijas bei apimanti papildomai ir negaliojimo sankcijas.

Yra teigiama, kad teisinės sankcijos atlieka atgrasymo funkciją.

Teisinės sankcijos kaip neigiamos poveikio priemonės gali būti klasifikuojamos pagal įvairius kriterijus.

  • Pagal taikomų poveikio priemonių pobūdį teisinės sankcijos gali būti restitucinės, represinės ir negaliojimo
  • Pagal sankcijos struktūrą sankcijos gali būti paprastosios, sudėtines, alternatyviosios ir mišriosios
  • Pagal teisinės atsakomybės rūšis sankcijos gali būti konstitucinės, baudžiamosios, administracinės, civilinės, drausminės, procesinės (teisinėje literatūroje taip pat išskiriamos politinės sankcijos ir ekonominės sankcijos):
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
25
Dvinarė teisės normos struktūra
Sankcija laikoma savarankiška norma: Jei asmuo užsiima individualia veikla (Hipotezė), jis privalo tinkamai tvarkyti buhalterinę apskaitą (Dispozicija). Jei asmuo, užsiimantis individualia veikla vedė apgaulingą buhalterinę apskaitą (Hipotezė1), teisinės institucijos pritaiko jam baudžiamąsias teisines sankcijas (Dispozicija2).
26
Loginė teisės normos struktūra
Loginė teisės normos struktūra - tai teisės normos elementų (hipotezės, dispozicijos, sankcijos) sistema, kuri apima tiek pačios normos teksto struktūrą, tiek jos būtiną sąveiką su kitomis teisės normomis ir todėl pajėgia nustatyti ne tik teises ir pareigas, bet ir teisių priklausomybės nuo pareigų vykdymo privalomumą garantuojančias priemones.
27
Bausmė
Bausmė - valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui.
28
Baudžiamojo poveikio priemonė
Baudžiamojo poveikio priemonė - tokia priemonė, kuri turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį; jos skiriamos tais atvejais, kai asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės (bausmės) ar lygtinai paleidžiamas iš pataisos darbų įstaigos. (gali būti tam tikrais atvejais skiriama ir kartu su bausme)
29
Auklėjamojo poveikio priemonė
Auklėjamojo poveikio priemonė - apibrėžiama kaip priemonė, skiriama tam tikrais atvejais nepilnamečiam asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. (gali būti tam tikrais atvejais skiriama ir kartu su bausme).
30
Administracinė nuobauda
Administracinė nuobauda - valstybės prievartos priemonė, skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui.
31
Administracinio poveikio priemonė
Administracinio poveikio priemonė - priemonė, kuri gali būti skiriama kartu su administracine nuobauda ir skirta administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti.
32
Paprastasis (tiesioginis) teisės normos išdėstymas
Paprastasis (tiesioginis) teisės normos išdėstymas - toks teisės normos išdėstymo būdas, kuomet vienoje teisinio teksto vietoje (dažniausiai – viename teisinio teksto sakinyje ar sakinio dalyje, formuluojančioje išbaigtą mintį) būna suformuluoti visi keturi normos struktūriniai elementai – tiesa, toks variantas praktikoje gana retas.
33
Nukreipiantysis teisės normos išdėstymas
Nukreipiantysis teisės normos išdėstymas - Normos struktūrinių elementų išdėstymas tame pačiame teisės šaltinyje, bet skirtingose jo vietose.
34
Blanketinis teisės normos išdėstymas
Blanketinis teisės normos išdėstymas - toks teisės normos išdėstymo būdas, kuomet teisiniame tekste yra daroma gan abstrakti nuoroda į kitą teisės šaltinį, nenurodant, kuri konkreti jo vieta yra reikšminga.
35
Teisės šaltinis
Teisės šaltinis - teisės normų išraiškos ir perdavimo adresatams pavidalas.
36
Materialieji teisės šaltiniai
Materialieji teisės šaltiniai - tai ekonominės, kultūrinės, religinės ir kitos visuomenės egzistavimo sąlygos, kurios nulemia konkrečiu laiku konkrečioje valstybėje galiojančios teisės turinį ir teisinio reguliavimo ribas (religija, papročiai).
37
Istoriniai teisės šaltiniai
Istoriniai teisės šaltiniai - tai yra informacija apie anksčiau galiojusią teisę.
38
Formalieji teisės šaltiniai
Formalieji teisės šaltiniai - tai išorinis pavidalas (forma), kuriuo teisės normos pasiekia adresatą. 1. teisinis paprotys 2. norminė (arba norminio pobūdžio) sutartis (įskaitant ir tarptautinę sutartį) 3. norminis teisės aktas 4. teisminis precedentas 5. teisės mokslo doktrina (diskutuojama)
39
Teisinis paprotys
Teisinis paprotys - pirmasis teisės pavidalas - seniausias teisės normų pavidalas - tai viešosios valdžios institucijos pripažinta elgesio taisyklė, susiformavusi visuomenėje dėl ilgalaikio ir daugkartinio tam tikro elgesio kartojimosi.
40
Norminė sutartis
Norminė sutartis - tai toks formalusis teisės šaltinis, kuriame teisės normos įtvirtinamos bendru susitarimu. Pavyzdžiai: tarptautinė sutartis, kolektyvinė sutartis.
41
Viešoji norminė sutartis
Viešoji norminė sutartis (antrasis teisės pavidalas) - tai viešosios valdžios institucijos ratifikuota (arba kitokiu būdu patvirtinta) dviejų ar daugiau teisės subjektų sudaryta sutartis, kuria nustatoma tam tikra bendra elgesio taisyklė. Tai chronologiškai antrasis (po teisinio papročio) teisės normų pavidalas.
42
Teisės doktrina
Teisės doktrina - tai konsoliduota teisės mokslininkų ir praktikų nuomonė tam tikru teisės aiškinimo ir taikymo klausimu. Tai nuostatų, taisyklių, principų, suformuluotų didelį autoritetą turinčių mokslininkų ir praktikų, konsoliduota visuma, kuriai suteikiama visuotinai privaloma reikšmė ir kuri išreiškia tam tikrą sutarimą vienu ar kitu teisės aiškinimo ir taikymo klausimu (tuo teisės doktrina skiriasi nuo autoritetingų nuomonių, kurias gali reikšti atskiri teisės mokslo ar praktikos autoritetai ir kurios gali esmingai prieštarauti viena kitai).
43
Teisminis precedentas
4. Teisminis precedentas - trečiasis teisės pavidalas - teismo sprendimas, priimtas konkrečioje byloje, ir tapęs privalomu tos pačios ar žemesnės instancijos teismams, sprendžiantiems analogišką bylą. Teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje teisėjo suformuluota bendra elgesio taisyklė arba išaiškinta jau egzistuojanti teisės norma, atskleista pastarosios prasmė, privaloma kitam tos pačios arba žemesnės teismų sistemos grandies teismui, nagrinėjančiam analogišką bylą; chronologiškai tai trečiasis teisės normų pavidalas, atsiradęs po viešosios norminės sutarties.
44
Norminis aktas
Norminis aktas - ketvirtasis teisės pavidalas - teisėkūros subjektų specialia tvarka išleistas oficialus rašytinis dokumentas, kurio turinį sudaro teisės normos, skirtos daugkartiniam naudojimui ir neribotam teisės subjektų skaičiui; kompetentingo teisėkūros subjekto išleidžiamas rašytinis dokumentas, kuriuo nustatomos, keičiamos ar pripažįstamos netekusiomis galios bendro pobūdžio privalomos teisės normos. Valstybės sukurtas teisinių taisyklių rinkinys.\ Norminiams teisės aktams būdinga: 1. Privalomumas 2. Bendras pobūdis 3. Priimamas teisėkūros subjekto 4. Daugkartinis taikymas 5. Galiojimas į ateitį
45
Paprotys
Paprotys - žmonių elgesys, įsitvirtinęs dėl ilgalaikio jo taikymo.
46
Kokie yra teisinio papročio požymiai?
o Kiekybiniai požymiai - paprotys turi būti plačiai paplitęs tam tikroje teritorijoje ar bendruomenėje ir tęstis ilgą laiko tarpą. o Kokybiniai požymiai - paprotys turi būti protingas, teisingas, negali būti primestas prievarta, būtinas teisinei tvarkai palaikyti.
47
Kokie yra precedentinės teisės pliusai bei minusai?
``` Pliusai: 1. galimybė prognozuoti bylos baigtį 2. konkretumas 3. lankstumas ir operatyvumas. Minusai: 1. sudėtingumas 2. abejonės dėl valdžios padalijimo principo išlaikymo 3. konservatyvumas ir stagnacija 4. per didelė teisėjų laisvė. ```
48
Neorganizuotoji teisėkūra
Neorganizuotoji teisėkūra - teisinių taisyklių formavimosi procesas, kurio metu visuomenėje stichiškai, be sąmoningo proto veiksmo ar konkretaus tikslo formuojasi poreikis ir siekis sukurti teisinę vienų ar kitų interesų apsaugą. Ilgalaikių visuomenės poreikių nulemtų praktikų rezultatas. Taigi teisėkūra plačiąja prasme apima tiek teisės aktų kūrimą, tiek kitų teisės sistemos norminių elementų, teisės idėjų, principų formavimąsi.
49
Organizuotoji teisėkūra
Organizuotoji teisėkūra - tikslinga teisinių taisyklių kūrimo procedūra, paprastai siejama su valstybinių institucijų arba jų įgaliotų asmenų veikla. Teisėkūra siaurąja prasme – tai baigiamoji teisinių taisyklių sukūrimo ir paskelbimo procedūra. Teisėkūra suprantama kaip specialiai organizuotas ir į institucinį lygmenį perkeltas teisinių taisyklių užrašymo procesas.
50
Teisėkūros subjektas
Teisėkūros subjektas – teisinį reguliavimą formuojantis organizacinis vienetas.
51
Teisėkūros principai
Teisėkūros principai – teisėkūros procesui taikytini kriterijai, nustatyti Konstitucijos, kylantys iš konstitucinių teisinės valstybės ir atsakingo valdymo principų (nukreipti į teisėkūros procesą), bei pagrindiniai teisės aktams keliami reikalavimai, kurie yra įtvirtinti Konstitucijoje ir (arba) suformuluoti KT praktikoje (į teisėkūros rezultatą nukreipti principai). Teisėkūros procese vadovaujamasi šiais principais: teisėtumo, tikslingumo, atvirumo ir skaidrumo, efektyvumo, teisėtumo, profesionalumo, proporcingumo, pagarbos asmens teisėms ir laisvėms principas, aiškumo principas.
52
Teisėkūros viešumas
Teisėkūros viešumas – teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtintas konsultavimosi su visuomene institutas, kuris padeda užtikrinti, kad visuomenė pasitikėtų valstybe ir teise.
53
Teisėkūros stadijos
Teisėkūros stadijos – keturi įprasti žingsniai, kuriuos reikia atlikti tam, kad norminis teisės aktas būtų priimtas: teisėkūros iniciatyvos pareiškimas, teisės akto projekto rengimas, teisės akto priėmimas, teisės akto pasirašymas ir paskelbimas.
54
Įstatymų leidyba
..........................
55
Teisėkūros kontrolė
..........................
56
Teisėkūros rūšys
Teisinių taisyklių kūrybai pritaikyti būdai ir proceso ypatumai bei taisykles kuriančių asmenų kompetencijos ypatumai leidžia išskirti teisėkūros rūšis. Pirmoji klasifikacija •1. Pagal taisyklių kūrimo būdus ir proceso ypatumus, skiriame tokias teisėkūros rūšis: • 1.1. Originalioji teisėkūra (nustatoma visiškai naują elgesio taisyklę, kuri iki tol nereguliavo žmonių santykių; • 1.2. Sankcionuojanti teisėkūra – visuotinis privalomumas ir valstybės sankcija suteikiama elgesio taisyklei, atsiradusiai ne dėl valstybės veiklos ir jau iki tol reguliavusiai žmonių santykius; • 1.3. Ratifikuojanti teisėkūra - visuotinis privalomumas ir valstybės sankcija suteikiamas tarptautiniam susitarimui ar kitokio pobūdžio tarptautiniam dokumentui; • 1.4. Deleguota teisėkūra – valstybinė institucija (pareigūnas) perduoda kitai valstybinei institucijai (pareigūnui) savo galias išleisti teisės norminį aktą (Prancūzijoje 1958 m. de Gaulle’io priimta Konstitucija suteikė vykdomajai valdžiai galią be jokių atskirtų įgaliojimų leisti įstatymus); • 1.5. Sutartinė teisėkūra – bendro pobūdžio taisyklės nustatomos sutarties šalių iniciatyva ir valia norminėje sutartyje, ir taisyklės tampa privalomos visiems subjektams, kurie patenka į sutarties veikimo lauką. Antroji klasifikacija • 2. Pagal subjektus galime išskirti tokias teisėkūros rūšis: • 2.1. Tiesioginė piliečių (tautos) teisėkūra; • 2.2. Valstybinių institucijų teisėkūra; • 2.3. Kitų juridinių asmenų teisėkūra (tuo atveju, jeigu teisėkūros subjektais laikomi ir juridinių asmenų valdymo organai). Trečioji klasifikacija • 3. Pagal taisyklėse suformuluotų teisės normų pobūdį: • 3.1. Įstatymų leidyba; • 3.2. Poįstatyminių aktų leidyba; • 3.3. Municipalinių aktų leidyba; • 3.4. Kitų juridinių asmenų bendro pobūdžio aktų leidyba (tuo atveju, jeigu teisėkūros subjektais laikomi ir juridinių asmenų valdymo organai).
57
Teisinė/juridinė technika
Teisinė (juridinė) technika – tai kalbinių ir loginių priemonių visuma, pagal kurią formuluojami teisės aktai/ valstybės išleistuose norminiuose aktuose nustatyti apribojimai teisėkūros procedūrai: teisėkūros subjektų kompetencija, reikalavimai norminio akto turiniui, formai, struktūrai.
58
Teisėkūros būdai
Teisėkūros būdais galėtume įvardinti priemones ir procedūras, kuriomis yra nustatomos ir paskelbiamos bendro pobūdžio teisės normos – teisinės taisyklės.
59
Originalioji kūryba
Originalioji kūryba reiškia tokį teisinės taisyklės kūrimo būdą, kai yra nustatoma visiškai nauja, iki tol žmonių elgesio nereguliavusi elgesio taisyklė. Taigi šiuo atveju valstybė nesiekia patvirtini visuomenei jau žinomą elgesio standartą, o kuria naują.
60
Sankcionavimas
Sankcionavimas – toks teisės kūrimo būdas, kuomet valstybė suteikia teisinį apibrėžtumą ir visuotinį privalomumą visuomenėje jau atpažįstamam ir veikiančiam elgesio modeliui (taigi atsiradusiam ne dėl tiesioginės valstybės veiklos). Tai mažiau įtaigos reikalaujantis taisyklių kūrimo būdas, nes visuomeniškai akceptuotų elgesio standartų (papročių, moralės, religijos normų) pavertimas teisiškai privalomais reikalauja mažiausiai įtaigos ir papildomų priemonių, siekiant kuo didesnio teisinio reguliavimo efektyvumo.
61
Ratifikavimas
Ratifikavimas – toks teisėkūros būdas, kuomet valstybė patvirtina (sankcionuoja) specialų objektą - tarptautinę sutartį. Kaip ir sankcionavimo atveju, valstybė nekuria originalių teisinių taisyklių, o valdingu nurodymu tvirtina ir į teisės sistemą inkorporuoja tarptautinį susitarimą. Tačiau skirtingai negu sankcionavimo atveju, tvirtinamas elgesio standartas nėra visuomenėje žinomas ir veikiantis (ir tuo šis būdas tampa panašus į originaliąją kūrybą).
62
Konsitucija
Konstitucija – aukščiausioji teisė. Tai ne tik rašytinis tekstas, įprastai priimamas referendumo (viešo plebiscito) metu Tautos, kuriame išvardijami pagrindiniai valstybės veikimo principai. Konstitucija taip pat apima valstybės konstitucines tradicijas, praktikas. Vadovaujantis Konstitucijos kaip vientiso akto doktrina KT išaiškinimai yra Konstitucijos dalis. Konstitucija – tai ne tik Konstitucijos tekstas. Plačiąja prasme Konstituciją sudaro ir konstituciniai papročiai ir tradicijos, konstituciniai principai, konstitucinių implikacijų turintys teisės aktai, Konstitucinio Teismo išaiškinimai.
63
Norminio akto struktūra (teisės mokslo požiūriu)
Teisės mokslo požiūriu skiriama tokia norminio akto struktūra: a) įvadinė dalis b) norminė dalis c) atsakomybę nustatanti dalis (dažniausiai jos nebūna, nes atsakomybė yra įtvirtinama kituose teisės aktuose) d) baigiamoji dalis.
64
Seimo ratifikuota tarptautinė sutartis
Seimo ratifikuota tarptautinė sutartis – teisės šaltinis, hierarchiškai įsikūręs tarp konstitucinių įstatymų ir paprastųjų įstatymų
65
Teisės principai
Teisės principai - tai pamatinės teisės nuostatos, kuriomis yra grindžiamas teisinis reguliavimas bei teisinė praktika (E. Kūris) ir iš kurių kyla teisinių taisyklių kūrimo poreikis, kadangi teisės normos sukonkretina teisės principus.
66
Teisės principų funkcijos
1. Teisės principai formuluoja reikalavimus teisėkūros subjektams (nubrėžia ribas – ką galima reguliuoti ir kaip galima reguliuoti). 2. Teisės principai laikomi viena iš teisinio reguliavimo spragų pildymo priemonių – kai spraga pildoma, pritaikant teisės analogiją. 3. Teisės principai – viena iš teisinio argumentavimo priemonių, paaiškinanti, kodėl priimtas būtent toks sprendimas. 4. Teisės principai veikia kaip teisės normos tekstinės išraiškos aiškinimo priemonė, kai taisyklė išreikšta netiksliai, neaiškiai ar ydingai. 5. Teisės principai veikia kaip teisės normos tinkamumo (teisingumo) testas.
67
Organizavimo teisės principų funkcija
tai teisės principų atliekamas teisės sistemos "organizavimas", t.y. principai, būdami kreipiančiaisiais pradais, pamatiniais teisės sistemos dėsniais, lemia teisės normų turinį ir jų taikymą, organizuoja jas į sistemą ir užtikrina teisės sistemos kryptingumą, atskirų jos elementų neprieštaringumą, darnumą.
68
Verifikavimo teisės principų funkcija
Verifikavimo teisės principų funkcija leidžia patikrinti (verifikuoti) tiek įstatymų leidėjo kuriamų teisės normų, tiek aiškinančių bei taikančių subjektų sprendimų teisėtumą. Šiuo atveju pabrėžiama, kad teisės principai yra svarbus kriterijus, kuriuo remiantis galima patikrinti, ar įstatymų leidėjai ir teisės norminių aktų taikytojai veikdami nepažeidžia tam tikrų teisinių standartų. Šiuo atveju teisės principai imperatyvūs.
69
Reglamentavimo funkcija
Reglamentavimo funkcija reiškia, kad teisės principai, kaip tam tikros bendro pobūdžio nuostatos ir fundamentalūs teisės sistemos pradai, daro įtaką teisėkūros subjektams ir nustato jų veiklos ribas, nes šie subjektai privalo kurti teisės principus atitinkantį teisinį reguliavimą. Be to, teisės principai daro įtaką teisę taikantiems subjektams bei normina jų elgesį. Ši funkcija apima ir teisės principų poveikį visiems teisinių santykių subjektams (sutarties sudarymas, laikantis sutarčių teisės principų).
70
Interpretavimo funkcija
Interpretavimo funkcija reiškia, kad aiškinant ir taikant teisės normas privalu remtis teisės principais, t.y. normos turiniui gali būti suteikiama tik tokia reikšmė, kuri atitinka teisės principų dvasią ir jiems neprieštarauja. Esminė teisės principų užduotis.
71
Spragų užpildymo funkcija
Spragų užpildymo funkcija teisės principams pripažįstama atsižvelgiant į tai, kad tais atvejais, kai nėra konkretų teisinį santykį reguliuojančios teisės normos, teisiniai ginčai sprendžiami ar situacijos sureguliuojamos remiantis teisės principais. Tokiais atvejais teismai įpareigojami taikyti vadinamąja įstatymo analogiją - ginčą spręsti vadovaudamiesi bendraisiais teisės principais.
72
Kolizijų šalinimo funkcija
Kolizijų šalinimo funkcija reiškia, kad remiantis teisės principais šalinamos teisės sistemos vidinės prieštaros (kolizijos). Tais atvejais, kai nustatomas kelių teisės normų tarpusavio prieštaravimas, pirmenybė turi būti suteikiama tai normai, kuri labiau atitinka teisės principų esmę, o principams prieštaraujančias teisės normas leidžia eliminuoti iš teisės sistemos. Taip pat ir taikant kolizines taisykles, nustatančias, kaip turi būti sprendžiami teisės normų tarpusavio konkurencijos ar prieštaravimų viena kitai atvejai, pirmenybė teikiama tai taisyklei, kurią pritaikius gautas rezultatas labiau atitinka teisės principus. Tais atvejais, kai nustatoma, kad konkreti teisės norma prieštarauja teisės principui, tokia norma arba negali būti taikoma, arba privalo būti aiškinama taip, kad jos prieštaravimas principams būtų likviduotas.
73
Argumentavimo stiprinimo funkcija
Argumentavimo stiprinimo funkcija reiškia, kad tinkamas ir pakankamas teisinio sprendimo argumentavimas visų pirma yra susijęs su jo pagrindimu teisės principais.
74
Pirminis, sudėtinis (kompleksinis) ir išvestinis principai
Teisės principai pagal deklaravimo ar įtvirtinimo teisės aktuose būdą skirstomi į pirminius, sudėtinius (kompleksinius) ir išvestinius. 1) Pirminiai principai - tai tokie principai, kurie yra tiesiogiai deklaruoti (įtvirtinti), t.y. tiesiogiai įvardyti tam tikroje vienoje ar keliose teisės akto nuostatose, įrašyti į teisės akto tekstą. Pvz., Konstitucijos 18 straipsnyje tiesiogiai įtvirtintas žmogaus teisių pripažinimo prigimtinėmis principas. 2) Kompleksiniai (sudėtiniai) principai - tai tokie teisės principai, kurie nėra tiesiogiai nurodyti teisės akte, tačiau juos yra įmanoma įvardyti išvedant iš kelių teisės akto (ar kelių skirtingų teisės aktų) nuostatų. Kompleksinio teisės principo pavadinimą formuluoja teismai savo praktikoje arba teisės mokslas doktrinoje, išaiškinę ir apibendrinę principą atskleidžiančias teisines nuostatas. 3) Išvestiniai principai tiesiogiai nėra įvardyti teisės akte, tačiau išvedami iš pirminių ar kompleksinių (sudėtinių) principų. Teisės aiškinimo rezultatas.
75
Konstituciniai ir ordinarinės teisės principai
Vertikalusis požiūris Konstituciniai principai, palyginti su kitais teisės principais, yra ypatingi: 1. Ypatinga konstitucinių principų teisinė galia ir reikšmė (funkcijos). 2. Konstituciniai principai koordinuoja patį konstitucinį reguliavimą ir užtikrina, kad konstitucinė teisė būtų vientisa teisė "be spragų". 3. Ypatingas konstitucinių principų hierarchinis santykis su ordinarine (statutine) teise, nes konstituciniai principai lemia (determinuoja) šakinį teisinį reglamentavimą, t.y. atskirų ordinarinės teisės šakų (pvz., administracinės teisės, finansų teisės, civilinės teisės, darbo teisės ir kt.) branduolį sudaro kai kurios jų nuostatos, pakylėtos į konstitucinį lygmenį. (determinaciniai) Ordinarinės teisės principai - kiti teisės principai, kurie nepriskiriami konstituciniams. Esminis jų bruožas, kad jie privalo atitikti konstitucinius principus.
76
Bendrieji, tarpšakiniai, šakiniai, teisinių institutų principai
1) Bendrieji teisės principai - tai visos teisės sistemos principai, persmelkiantys visą teisinį reglamentavimą. 2) Tarpšakiniai teisės principai veikia ne visoje teisės sistemoje, o keliose teisės šakose. 3) Šakiniai teisės principai yra tokie, kurie veikia vienoje teisės šakoje (ar yra jai labiau būdingi). 4) Institutų principai yra "savi" už teisės šakas mažesnių teisės normų grupių principai, veikiantys tam tikram kuriam nors vienam teisės institutui.
77
Teisės principų palyginimas su teisės normomis
Teisės principų ir teisės normų panašumai 1. Tiek teisės principai, tiek teisės normos yra galiojančios teisinės tvarkos (teisinės sistemos) elementai. 2. Tiek teisės principai, tiek teisės normos įtvirtinta tinkamo (sektino, siektino, pavyzdinio) elgesio standartą. 3. Tiek teisės principai, tiek teisės normos veikia kaip žmonių elgesį norminančios (ribojančios) priemonės. Teisės principų ir teisės normų skirtumai 1. Teisės norma tinkamo elgesio standartą įtvirtina konkrečia elgesio taisykle, o principams būdingas itin aukštas abstrakcijos lygis (pvz., Niekas negali būti teisėju savo paties byloje). 2. Teisės normos dažniausiai yra rašytinės. Teisės principai gi dažniausiai nerašytiniai. Užrašymas teisės principų svorio nepadidina, o neužrašymas jų svorio nesumažina. Tiesa, teisės principai dažnai būna įvardinti teisės aktuose – ypač aukščiausios juridinės galios teisės aktuose. Tačiau būtent – įvardijami. Nes teisės principo turinys yra atskleidžiamas kiekvieną kartą jį taikant – čia ir dabar. 3. Nustatant teisės principo turinį priartėjame prie moralinės dimensijos – t. y. kiekvienas asmuo gali turėti savitą įsivaizdavimą, kokio elgesio iš mūsų reikalauja vienas ar kitas principas – o teisės normai būdingas konkretumas ir apibrėžtumas (erdvė interpretacijai – ženkliai mažesnė) LABAI PANAŠU Į PIRMĄ 4. Teisės principai niekada negali būti įgyvendinti visa apimtimi (principai yra beribiai, jeigu kažkokią teisinę nuostatą galime įgyvendinti visa apimtimi, turime pagalvoti, ar tai tikrai principas, o gal tai principinė, itin svarbi norma?). 5. Teisės principai neturi iš anksto žinomų išimčių sąrašo (kokias turi teisės normos); 6. Skirtingai negu teisės normų taikymo atveju, neegzistuoja principų kolizijų sprendimo taisyklės – nors principai susikreta ir susigrumia labai dažname teisiniame ginče.
78
Teisės principų palyginimas su teisės normomis
Teisės principų ir teisės normų panašumai 1. Tiek teisės principai, tiek teisės normos yra galiojančios teisinės tvarkos (teisinės sistemos) elementai. 2. Tiek teisės principai, tiek teisės normos įtvirtinta tinkamo (sektino, siektino, pavyzdinio) elgesio standartą. 3. Tiek teisės principai, tiek teisės normos veikia kaip žmonių elgesį norminančios (ribojančios) priemonės. Teisės principų ir teisės normų skirtumai 1. Teisės norma tinkamo elgesio standartą įtvirtina konkrečia elgesio taisykle, o principams būdingas itin aukštas abstrakcijos lygis (pvz., Niekas negali būti teisėju savo paties byloje). 2. Teisės normos dažniausiai yra rašytinės. Teisės principai gi dažniausiai nerašytiniai. Užrašymas teisės principų svorio nepadidina, o neužrašymas jų svorio nesumažina. Tiesa, teisės principai dažnai būna įvardinti teisės aktuose – ypač aukščiausios juridinės galios teisės aktuose. Tačiau būtent – įvardijami. Nes teisės principo turinys yra atskleidžiamas kiekvieną kartą jį taikant – čia ir dabar. 3. Nustatant teisės principo turinį priartėjame prie moralinės dimensijos – t. y. kiekvienas asmuo gali turėti savitą įsivaizdavimą, kokio elgesio iš mūsų reikalauja vienas ar kitas principas – o teisės normai būdingas konkretumas ir apibrėžtumas (erdvė interpretacijai – ženkliai mažesnė) LABAI PANAŠU Į PIRMĄ 4. Teisės principai niekada negali būti įgyvendinti visa apimtimi (principai yra beribiai, jeigu kažkokią teisinę nuostatą galime įgyvendinti visa apimtimi, turime pagalvoti, ar tai tikrai principas, o gal tai principinė, itin svarbi norma?). 5. Teisės principai neturi iš anksto žinomų išimčių sąrašo (kokias turi teisės normos); 6. Skirtingai negu teisės normų taikymo atveju, neegzistuoja principų kolizijų sprendimo taisyklės – nors principai susikreta ir susigrumia labai dažname teisiniame ginče.
79
Teisės sistema
Teisės sistema tradiciškai suprantama kaip tam tikroje valstybėje tam tikru laiku veikiančių (galiojančių) teisinių nuostatų (normų ir principų) organizacija. Teisės sistemą taip pat įprasta apibrėžti kaip teisės vidinę sandarą, kuri pasireiškia teisės padalijimu į atskiras, bet kartu ir susijusias dalis: teisės institutus, pošakius, šakas.
80
Teisės institutas
Teisės institutas – mažiausias teisės sistemos darinys (mažiausias sisteminimo rezultatas). Teisės institutui būdinga: a) reguliuojamų santykių tapatumas; b) jį sudarančių normų vieningumas; c) tam tikras normatyvinis atskirumas; d) tam tikras reguliuojamos srities išbaigtumas. Teisės instituto pavyzdys – pilietybės institutas konstitucinėje teisėje.
81
Teisės pošakis
* Tai stambesnis (bet ne stambiausias) sisteminimo darinys. * Teisės pošakį sudaro keli teisės institutai. * Teisės pošakio pavyzdžiai: prievolinė teisė civilinėje teisėje; daiktinė teisė civilinėje teisėje.
82
Teisės šaka
• Teisės šaka – pagrindinis teisės sistemos darinys. • Laikoma, kad egzistuoja savarankiška teisės šaka, kai tam tikra teisės normų visuma atitinka tokius požymius: a) Teisės normos reguliuoja specifinius visuomeninius santykius – tai vadinama teisinio reguliavimo dalyku b) Teisės normos reguliuoja tuos specifinius santykius tam tikru būdu – pasižymi specifiniu reguliavimo metodu; c) Susikaupia kritinė masė teisės normų (jų yra daug) – didelis reguliavimo intensyvumas taip pat gali reikšti, kad susiformavo savarankiška teisės šaka.
83
Privatinės ir viešosios teisės atskyrimo kriterijai
1. Privatinė saugo privatų interesą, viešoji – viešą. 2. Privatinės teisės subjektai – lygūs ir nepavaldūs, viešojoje teisėje vyrauja subordinuoti santykiai. 3. Privatinėje teisėje santykiai užsimezga šalių iniciatyva, viešojoje – valdingu vienos šalies nurodymu. 4. Privatinėje teisėje valstybė į santykius kišasi menkai, viešojoje teisėje valstybė aktyvi. 5. Privatinė teisė – decentralizuoto reguliavimo (daug erdvės savireguliacijai), viešoji teisė sureguliuota centralizuotai. 6. Privatinėje teisėje vyrauja dispozityvus reguliavimo metodas, viešojoje – imperatyvus.
84
Teisės sisteminimas
• Teisės sisteminimas yra suprantamas kaip valstybės įgaliotų institucijų arba kitų subjektų (pvz., leidyklų) veikla, pasireiškianti nuolatiniu valstybės išleistų norminių aktų sistemos tvarkymu. * Skiriamos tokios pagrindinės sisteminimo formos: inkorporavimas, konsolidavimas, kodifikavimas. * Inkorporavimas – norminių aktų grupavimas į rinkinius pagal tam tikrus kriterijus. * Konsolidavimas – norminių aktų jungimas, suteikiant rinkiniui vieningą (pvz., statuto) formą. * Kodifikavimas – tai ne tik sisteminimo, bet ir teisėkūros forma (populiariausia).
85
Teisės pažeidimas
* Toks teisei priešingas asmens elgesys, kuris teisinėje tvarkoje yra susietas su teisinių sankcijų taikymu (pvz., netinkamas naudojimasis teisiniais leidimais nėra laikomas teisės pažeidimu). * Teisės pažeidimas – tai realaus gyvenimo faktas, kuris yra aprašomas teisės normos, įtvirtinančios kompetenciją skirti teisines sankcijas, hipotezėje kaip teisinių sankcijų taikymo prielaida (todėl teisės pažeidimas gali būti suprantamas kaip juridinis faktas, iš kurio kildinamos teisinės pasekmės – pritaikomos teisinės sankcijos). * Teisės pažeidimas – neteisėta (teisei priešinga) veika, pasireiškianti teisinių liepimų – draudimų ar įpareigojimų nesilaikymu.
86
Teisės pažeidimo turinys
Teisės pažeidimo turinys – tai teisinių liepimų (draudimų ir įpareigojimų) nesilaikymas.
87
Teisės pažeidimo forma
Teisės pažeidimo forma (išoriškai matomas pavidalas) – neteisėta (teisei priešinga) asmens veika.
88
Teisės pažeidimo sudėtis
Teisės pažeidimo sudėtis – tai tam tikras algoritmas (nuosekli mąstymo proceso seka), kuris leidžia ištirti realaus gyvenimo faktus (asmenų veikas), susieti juos su teisės reikalavimais ir nustatyti, ar padaryta veika laikytina teisės pažeidimu Teisės pažeidimo sudėtis yra suprantama kaip objektyviųjų požymių (objekto ir objektyviosios pusės) ir subjektyviųjų požymių (subjekto ir subjektyviosios pusės) visuma, kurių nustatymas asmenų elgesyje leidžia daryti išvadą, kad tie asmenys padarė teisės pažeidimą, ir išsiaiškinti, kokios rūšies teisės pažeidimas buvo padarytas.
89
Teisės pažeidimo subjektas
Teisės pažeidimo subjektas – fizinis ar juridinis asmuo, turintis deliktinį subjektiškumą.
90
Socialinė atsakomybė
Bet kokia socialinė atsakomybė savo esme reiškia žmonių elgesio susiejimą su tam tikrais tinkamo elgesio standartais, kuriuos viena ar kita socialinių normų grupė (moralės, teisės, korporatyvinių) laiko privalomais ar bent pavyzdiniais.
91
Teisinė atsakomybė
Teisinė atsakomybė– asmens elgesio susiejimas su teisiniais reikalavimais.
92
(Negatyviosios) teisinės atsakomybės pagrindai:
* norminis pagrindas – teisės sistemoje yra norma (ar principas), aprašanti tam tikrą elgesį kaip teisinių sankcijų taikymo prielaidą; * faktinis pagrindas – asmuo, turintis deliktinį subjektiškumą, padaro teisės pažeidimą arba atsiranda kitokie juridiniai faktai, nurodyti teisės normoje kaip teisinių sankcijų taikymo prielaida; * procesinis pagrindas – sukuriamas teisinis santykis, kuriame kompetentinga valstybinė institucija (pareigūnas) priima (ir įgyvendina) teisės taikymo aktą, pritaikant atsakomybėn traukiamam asmeniui teisines sankcijas.