Baltų gentys Flashcards
(6 cards)
Asimiliacija
vienos tautinės grupės susiliejimas su kita perimant jos kalbą, kultūrą, papročius.
Dykros
retai gyvenamos arba visai negyvenamos žemės tarp baltų genčių.
Tauta
žmonių bendrija, kurios narius jungia bendra kalba, religija, istorinė praeitis, gyvenama teritorija, žmonių savimonė, kad jie priklauso vienai tautai.
Baltų genčių susidarymas
(Skaityti)
Baltų bendruomenės vieną po kitos skyrė tankūs miškai, pelkės, upės, negyvenamos dykros. Šios gamtinės kliūtys trukdė bendrauti. Ilgainiui ėmė kiek skirtis kalba, papročiai, drabužiai, keramika ir papuošalai. Pradėjo formuotis atskiros baltų gentys. Kalbininkai ir archeologai tikina, jog apie V-VI a. iki Kr. nuo bendro baltų kamieno ir bendros prokalbės pirmiausia atskilo vakarų baltai: prūsai, jotvingiai, kuršiai ir skalviai. Maždaug tūkstanmečiu vėliau- rytų baltai: latgaliai, lietuviai, sėliai, aukštaičiai, žemaičiai ir žiemgaliai. Apie V-VI a. susidarė visos baltų gentys. Naujausi mokslininkų tyrimai rodo, kad prūsų gentis- galindai- dalyvavo didžiajame tautų kraustymesi. Jų vardu pavadintų vietų randama plačioje teritorijoje nuo Atlanto vandenyno iki Maskvos. XII a. rusų metraštyje minima, kad dalis galindų dar gyveno Rusijoje.
Pirmieji baltų paminėjimai rašytiniuose šaltiniuose
(Skaityti)
Iš baltų turtingumu išsiskyrė pajūryje gyvenančios prūsų, kuršių gentys. Dėl prekybos gintaru jos anksti pateko į senovės graikų ir romėnų akiratį. Šias gen- tis pirmiausia pasiekė išradimai, naujos idėjos. Rašytiniuose šaltiniuose jos pami- nėtos pirmos.
Iki šiol ginčijamasi, ar senovės graikų istoriko Herodoto paminėtos budinų ir neu- rų gentys yra baltai. Pirmuoju neabejotinu baltų paminėjimu laikoma žinutė 98 m. romėnų istoriko Kornelijaus Tacito veikale „Germanija“. Jis rašė apie Báltijos jūros pakrantėje gyvenančias aisčių gentis. Šių laikų mokslininkai mano, jog romėnų is- torikas aisčiais vadino prūsus. II a. gyvenęs graikų geografas Klaudijas Ptolemajas veikale „Geografija” paminėjo atskiras baltų gentis: galindus, sūduvius, spėjama, ir
kuršius bei sėlius.Gotų istorikas Jordanas VI a. rašė, kad didžiuliuose plotuose gyvenančius baltus neva nukariavo ostgotų valdovas. Romėnų istorikas Kasiodoras minėjo, kad 525 m. aisčiai atsiuntę pasiuntinių pas ostgotų karalių.
Šios retos žinios rašytiniuose šaltiniuose rodo, kad senovės romėnai žinojo, kur gyveno baltų gentys, kuo vertėsi.
Lietuvių tautos susidarymas
(Skaityti)
Per šimtus metų iš dabartinės Lietuvos teritorijoje gyvenančių baltų genčių susi- darė lietuvių, Latvijos-latvių, o Karaliaučiaus kraštè ir dalyje Lénkijos - prūsų kal- bomis kalbančios tautos. Kryžiuočių ordino XIII a. nukariauti prūsai per ilgą laiką pamiršo savo kalbą ir XVIII a. galutinai išnyko. Šiandieninės latvių tautos pamatus padėjo latgalių gentys, atsispyrusios užkariautojų asimiliācijai. Kitas baltų gentis kryžiuočiai ir kalavijuočiai nukariavo, jos išnyko. Besiformuojančios lietuvių tautos pagrindą sudarė lietuvių (aukštaičių ir žemai-
čių) gentys. Tautos susidarymą skatino Lietuvos valstybės sukūrimas XIII a. Tautą telkė kalba, papročiai, bendra teritorija, kryžiuočių grėsmė. Lietuvos valstybė
tapo visų baltų genčių traukos centru. Prie jos jungėsi ir ilgainiui su lietuviais asi- miliavosi dešimtys tūkstančių kryžiuočiams nenorinčių pasiduoti kuršių, žiemga- lių, prūsų, jotvingių, sėlių. Tai liudija dabartinės Lietuvos teritorijoje esančios gy- venvietės su kurš, prūs šaknimis pavadinimuose.
Lietuvių kalba išlieka seniausia gyva indoeuropiečių kalba. Jai prilygsta tik in- doeuropiečių prokalbei artimas sanskritas
