Pirmieji Lietuvos gyventojai Flashcards
(6 cards)
Bučius
žvejybos įtaisas, nupintas iš vytelių ar skalų; į jį patekusi žuvis negalėjo išplaukti.
Protėvių kultas
Mirusių protėvių garbinimas
Titnagas
kieta, bet trapi ir skili uoliena, naudota įrankiams bei ginklams gaminti.
Kas buvo pirmieji Lietuvos gyventojai?
(skaityti)
16m.pr.Kr. atšilo klimatas, Lietuvoje galėjo apsigyventi žmonės. Pirma atkeliavo elniai, paskui juos ir pirmieji Lietuvos gyventojai. Čia X tūkst. iki Kr. prasidėjo paleolitas. Lietuvos gyventojai vertėsi medžioklę, gėrybių rinkimu, svarbiausias laimikis buvo šiaurinis elnias. Svarbiausia darbo įrankių ir ginklų žaliava buvo titnagas, iš jo darė strėlių, iečių antgalius, peilius gremžtukus kailiui ir medžiui apdoroti. V-VIII tūkst. iki Kr, mezolite žmonės ištobulino titnaginius įrankius. Klimatas dar labiau atšilo užaugo spygliuočiai ir lapuočiai medžiai, šiauriniai elniai pasitraukė į šiaurę, juos pakeitė miško žvėrys. Upėse ir ežeruose priviso daug žuvų, jas medžiodavo bučiais, tinklais ir žeberklais. Maistą papildė miško vaisiai, uogos, grybai, riešutai, laukinių bičių medus.
Neolito permainos
(skaityti)
IV tūkst. iki Kr. medžiotojai ir žvejai išmoko lipdyti ir išdengti molinius puodus, gludinti akmeninius bei titnaginius įrankius. Šiomis permainomis prasidėjo neolitas. Žmonės išmoko įdirbti žemę, augniti gyvulius, tapo sėslūs. Kūrėsi nuolatinėse gyvenvietėse. Laikinus būstus keitė tvirtesni namai su židiniu. Viduje buvo kabinami keramniniai šviestuvai, į kuriuos pripildavo taukų, prikimšdavo samanų, uždengdavo ir taip apšviesdavo būstą. Tobulesniais darbo įrankiais žmonės iš medžio skuopdavo luotus, geldas, dubenis, samčius, šaukštus, drožė irklus. Mokėjo pinti pinteles iš vytelių, austi audinį ir liepos karnos siulų. Iš molio lipdė ir išdengė įvairiausio dydžio puodus: dideliuose laikė maisto atsaras, vidutinėse virė maistą, o iš mažesnių valgė. Neolite žmonės pradėjo apdoroti gintarą. Jį ir gintarinius papuošalus mainė į titnagą, kurio didžiojoje Lietuvos dalyje trūko.
Tikėjimai
(skaityti)
Senieji Lietuvos gyventojai medžiotojai garbino žvėris. Tikėjo, kad visus juos valdo žvėrių viešpats. Mokslininkai mano, jog iš pradžių juo buvo šiaurinė elnė. Pasikeitus klimatui ir medžiojamiems žvėrims, vienos gentys garbino briedę, kitos mešką. Ilgainiui, žmonėms pasidarius mažiau priklausomiems nuo gamtos, žvėrių viešpačiu tapo žmogus. Tikėta magišką amuletų galia. Juos gamino iš gintaro, žvėrių dantų. Manyta, kad amuletas neša laimę ir sėkmę mėdžioklėje, todėl žmonės gailiojosi jį pametę. Medžiotojai tikėjo, kad mirę protėviai tebegyvena šalia ir gali paveikti gyvuosius. Tikėdami mirusių protėvių pagalba žonės aukojo aukas, nešiojo amuletus su protėvių vaizdais. Tokį tikėjimą, mokslininkai pavadino protėvių kultu.