Baltų kasdieninis gyvenimas Flashcards
(8 cards)
Asla
plūktos molinės grindys.
Autas
audinio skiautė kojai apvynioti.
Juvelyras
papuošalus gaminantis amatininkas
Naginės
odinis sutrauktas apavas su apyvarais
Nuometras
moterų galvos apdangalas.
Pastatai
(Skaityti)
Baltai gyveno piliakalnių papédése, upių slėniuose, paežerėse - arčiau dirbamų laukų, ganyklų, vandens. Kai kurias gyvenvietes tvirtino: iškasdavo griovį, aptverdavo rąstų tvora. Pradžioje namų sienas statė iš statmenų, vėliau- iš gulsčių rąstų. Pastarieji pastatai buvo gerokai tvirtesni, sandaresni. Aslojė vietoj atviro židinio baltai ėmė krauti krosnį, kuri ilgiau laikė šilumą. Ūkinius pastatus statė toliau nuo gyvenamųjų. Dėti pamatų nemokėjo. Mokslininkai mano, kad baltų kaime gyveno nuo 3 iki 10 šeimų. Medis naudotas ne vien statybai. Iš jo žmonės daré darbo įrankius, primityvius baldus - gultus, suolus, kasdienės buities reikmenis: dubenis, geldas, kultuves, lovius, šaukš- tus, samčius. Tirdami baltų gyvenvietes archeologai aptiko iš beržo tošies pagamintų kraitelių, dėžučių, iš liepos žievės - kibirė- lių. Iš karnų, kanapių vijo virves, nėrė tinklus, bučius žuvims gaudyti. Darbo įrankių rankenas, smeigtukus, adatas, šukas bal- tai darė iš laukinių žvėrių kaulų ir ragų, nes jie tvirtesni nei naminių gyvulių. Kapavietėse rasta bronza, sidabru apkaustytų geriamųjų ragų, kurie naudoti ir pagoniškose apeigose.
Kaip rengėsi?
(Skaityti)
Drabužius baltai siuvo iš lininių ir vilnonių audinių. Ypač vertino linus, garbi- no jų globėją dievą Vaižgantą. Linus sėjo, ravėjo, užaugusius rovė rankomis, kūlė, iškultus stiebus mirkė kūdroje ir klojo ant žemės, džiovino, mynė, braukė, šukavo. Pluošto kuodelį rišo prie verpstės, traukė pirštais ir suko ant verpstuko - verpė. Audė primityviomis staklėmis. Lininių audinių nedažė, tik balino: mirkė ir blukino saulės atokaitoje. Ilgas lino kelias iki audėjos baltams priminė žmogaus kančią, apdainuotą senose dainose, apsakytą pasakose. Iš geriausių lininių ir vilnonių audinių siuvo šventinius, o iš prastesnių - kasdienius drabužius. Žieminiams naudojo kailius ir odą. Vyrai dėvėjo marškinius, švarkus ar liemenes, kelnes. Moterys - sijonus, marš- kinius, ant pečių užsisiausdavo skarą, galvą apsigobdavo baltu lininiu audiniu - núometu. Kaulinėmis šukomis sušukuotus plaukus pynė į kasas arba rišo juostomis. Nešiojo ir kepures iš audinio ar odos. Drabužius sujuosdavo odiniais diržais arba juostomis, dirbdami paprastomis virvėmis. Kojas vyniojo autais. Avėjo odinėmis näginėmis ar iš karnų pintomis vyžomis.
Kuo puošėsi?
(Skaityti)
Apsirengę šventiniais drabužiais moterys ir vyrai dabinosi daugiausia bronziniais, rečiau - sidabriniais papuošalais, kuriuos laikė ir amuletais, saugančiais šeimininką, teikiančiais laimę. Daugumą papuošalų pagal įvežtinius pavyzdžius gamino vie- tos amatininkai - juvelyrai. Vyrai ir moterys nešiojo įvairių formų antkakles, gintarinius karolius, mūvėjo apyrankes, žiedus, drabužį susegdavo segėmis ir smeigtukais, į kuriuos įkabindavo ilgų grandinėlių, kabučių. Aprangą dabino smulkiomis bronzinėmis grandelėmis, skardelėmis, spurgeliais ar cilindrėliais. Moterys galvos apdangalus puošė antsmil- kiniais, iš įvijų ir plokštelių padarytais vainikais - apgalviais, nešiojo bronzinėmis plokštelėmis ir kabučiais puoštas kepuraites.
