Kaip susidarė baltai Flashcards
(8 cards)
Aisčiai
seniausias baltų pavadinimas
Baltai
indoeuropiečių tautos ir gentys (lietuviai, latviai, prūsai, jotvingiai, kuršiai, žiemgaliai, sėliai). nuo II tūkstm. iki Kr. pab. gyvenusios prie Baltijos jūros ir kalbėjusios giminiškois kalbomis ar tarmėmis.
Indoeuropiečiaibaltų
Baltų, germanų, senovės indų, slavų ir kitomis kalbomis kalbančios tautos.
Prokalbė
senovinė kalba, iš kurios vystosi kitos kalbos.
Sankritas
Į senovės Indiją atklydusių indoeuropiečių arijų kalba.
Indoeuropiečiai ateina į Europą
(skaityti)
Mokslininkai nustatė, jog dauguma Europos kalbų ir senovės indų kalba sankritas priklauso tai pačiai indoeuropiečių kalbos šeimai. Manoma, kad visos ją sudarančios kalbos per tūkstančius metų išsivystė iš bendros prokalbės. Artimiausia jai- lietuvių kalba. Kadangi senovėje indoeuropiečiai kalbėjo viena kalba, matyt, ir gyventi turėjo vienoje vietoje- protėvynėje. Tačiau mokslininkai iki šiol nesutaria, kur ji galėjo būti. Indoeuropiečiaibuvo gyvulių augintojai. Žemdirbyste vertėsi retai. Turtą gabeno vežimais, kuriuos traukė jaučiai. Su gyvenimo būdu siejosi tikėjimas. Klajokliai garbino žirgą, dangaus kūnus: Saulę, Mėnulį, žvaigždes. Tikėjo, kad dangumi Saulė keliauja žirgų traukiamu vežimu. Maždaug III tūkstm. iki Kr. viduryje indoeuropiečiai pasirodė dabartinėje Lietuvos teritorijoje. Jie mūsų krašte išplatino gyvulininkystę, žemdirbystę ir patys prisitaikė prie vietinio ūkio. Skyrėsi indoeuropiečių darbo įrankiai, ginklai, keramika. Atvykėliai naudojo laivo pavidalo kovos kirvius. Keramiką puošė virvelės pavidalo ornamentais. Kaip ir Europoje, Lietuvoje indoeuropiečiai pamažu susimaišė su vietos gyventojais. Ilgainiui visi pradėjo kalbėti viena kalba. Susidarė baltų protėviai- probaltai.
Kaip vadinosi mūsų protėviai
(skaityti)
Nežinome, kaip save vadino mūsų protėviai. Žodš ,,baltai’’ sugalvojo mokslininkai. 1845m. jį pasiūlė vokiečių kalbininkas Ferdinandas Neselmanas, nes baltų kalbomis kalbančios tautos gyveno ir gyvena prie Baltijos jūros. Lietuvių kalbininkai protėvius siūlė vadinti kitaip- aisčiais. 98m juos pirmasis paminėjo romėnų istorikas Kornelijus Tacitas. Tačiau, kaip mano mokslininkai, romėnų istorikas aisčiais vadino tik vieną iš baltų genčių- prūsus. Be to, aisčių vardas priminė estų vardą, todėl ilgainiui prigijo Neselmano pasiūlitas pavadinimas- baltai. Daugelis šių laikų mokslininkų sutaria, kad didžiausią įtaką lietuvių kalbos formavimuisi turęjo neolite pasirodę indoeuropiečiai. O lietuvių tauta susidarė per šimtus metų iš dabartinės Lietuvos teritorijoje gyvenusių baltų genčių.
Baltų susidarymas
(skaityti)
Mokslininkų manymų, baltai susidarė apie 2000m. iki Kr. tada atskirų baltų genčių nebuvo. Mūsų protėviai kalbėjo viena kalba- baltų prokalbe, jų papročiai bei tikėjimai nesiskyrė. Kur gyveno baltai, mokslininkai nustatė tirdami baltiškos kilmės vietovardžių, ypač vandenvardžių, paplitimą. Tūkstančius metų nepakitę upių ir ežerų pavadinimai rodo, kad baltai gyveno didžiulėje teritorijoje: nuo Baltijos jūros iki dabartinės Maskvos. Ši sritis nuo kitų skyrėsi darbo įrankiais, papuošalais, keramika ir mirusiųjų laidojimu. Pietiniai ir rytiniai baltų kaimynai buvo baltarusių, lenkų, rusų ir ukrainiečių protėviai- slavai, šiauriniai- estų ir suomių protėviai- finougrai. Kaimynystę patvirtina dabartinės lietuvių kalbos žodžiai: laivas, burė, kadagys yra finougriškos, o baravykas, kurapka, vyšnia- slaviškos kilmės. Nedidelės finougrų grupės gyveno ir dabartinėje Lietuvos teritorijoje. Tai rodo išlikę finougriški upelių ir ežerėlių vardai: Jara, Kidė, Tilka.
