BENDRAVIMO PSICHOLOGIJA NR1 Flashcards
(94 cards)
1
Q
Bendravimo tipai
A
- Intrapersonalinis (vidinis) - bendravmas su savimi, savyje, sau.
- Socialinis (išorinis) - toks į kurį įsitraukia ne mažiau kaip du žmonės.
2
Q
Įsivaizduojamos interakcijos
A
Procesas, kurio metu asmuo įsivaizduoja ir netiesiogiai patiria numatomus ir/arba jau įvykusius bendravimo su kitais epizodus.
3
Q
intrapersonalinis (vidinis) bendravimas funkcijos?
A
- Katarsis (įtampos sušvelninimas)
- Kompensacija (vietoje tikro pokalbio)
- Sąsaja tarp konfliktų (sukuriamas besitęsiantis ryšys tarp atskirų konfliktiškų pokalbių
- Repeticija
- Santykių palaikymas (tarp pokalbių su partneriu ar draugu, kad palaikyti savo įsitraukimą į ryšį)
- Savęs supratimui
4
Q
Intrapersonalinis (vidinis bendravimas) plačiai papasakojant apie jį.
A
- Intrapersonalinis (vidinis) – bendravimas su savimi, savyje, sau.
Įsivaizduojamos interakcijos – procesas, kurio metu asmuo įsivaizduoja ir netiesiogiai patiria numatomus ir/arba jau įvykusius bendravimo su kitais epizodus.
Kaip ir tikri pokalbiai, gali būti fragmentiškos arba testinęs, trumpos arba ilgos, kalbėjimas „be ryšio“ arba logiškas, pasikartojančios ir pan.
Funkcija: - Katarsis (įtampos sušvelninimas)
- Kompensacija (vietoje tikro pokalbio)
- Sąsaja tarp konfliktų (sukuriamas besitęsiantis ryšys tarp atskirų konfliktiškų pokalbių
- Repeticija
- Santykių palaikymas (tarp pokalbių su partneriu ar draugu, kad palaikyti savo įsitraukimą į ryšį)
- Savęs supratimui
5
Q
Bendravimo proncipai
A
- Bendravimas gali būti tiek suplanuotas ir apmąstytas iš anksto, tiek spontaninis ir neapgalvotas.
- Neįmanoma nebendrauti.
- Bendravimas yra negrįžtamas procesas.
- Bendravimo proceso negalima vienareiškimiškai pakartoti.
6
Q
KASDIENIS (NEFORMALUS IR FORMALUS) BENDRAVIMAS
A
KASDIENIS:
- Siunčiama žinutė – bendro pobūdžio
- Laisvo stiliaus
- Nėra nustatytos tvarkos
- Daugiausiai žodinis
- Ne visuomet specifinei auditorijai
- Nenaudojami techniniai terminai ir vaizdinė medžiaga
FORMALUS:
- Perduoda formalią žinutę
- Griežtesnio stiliaus
- Yra nustatyta tvarka
- Tiek žodinis, tiek rašytinis
- Visuomet specifinei auditorijai
- Dažnai yra naudojami terminai ir vaizdinė medžiaga
7
Q
Kasdienis neformalus bendravimas
A
KASDIENIS:
Siunčiama žinutė – bendro pobūdžio
Laisvo stiliaus
Nėra nustatytos tvarkos
Daugiausiai žodinis
Ne visuomet specifinei auditorijai
Nenaudojami techniniai terminai ir vaizdinė medžiaga
8
Q
Formalus bendravimas
A
FORMALUS:
Perduoda formalią žinutę
Griežtesnio stiliaus
Yra nustatyta tvarka
Tiek žodinis, tiek rašytinis
Visuomet specifinei auditorijai
Dažnai yra naudojami terminai ir vaizdinė medžiaga
9
Q
Bendravimo funkcijos
A
MOKOMOJI
INFORMUOJANTI
PRAMOGINĖ
DISKUSINĖ
ĮTIKINANTI
KULTŪRINĖ
INTEGRUOJANTI
10
Q
Bendravimo funkcijos - mokomoji
A
MOKOMOJI
Nuo mažų dienų vaikas pažįsta ir mokosi bendraudamas. Bendravimas suteikia žinių ir gebėjimų, padedančių funkcionuoti visuomenėje. Duoda suvokimą ir galimybę dalyvauti visuomeniniame gyvenime
11
Q
Bendravimo funkcijos - informuojanti
A
INFORMUOJANTI
Informacija suteikia saugumą ir leidžia priimti tikslesnius sprendimus. Kuo mes labiau informuoti, tuo esame labiau pasiruošę ir dažnai ramesni.
12
Q
Bendravimo funkcijos - pramoginė
A
PRAMOGINĖ
Prasiblaškyti, pasidalinti patyrimu, įsitraukti.
13
Q
Bendravimo funkcijos - diskusinė
A
DISKUSINĖ
Diskutuodami sužinome įvairias nuomones ir požiūrius. Komunikuodami suprantame požiūrių įvairovę ir integruojame naujas idėjas
14
Q
Bendravimo funkcijos - įtikinanti
A
ĮTIKINANTI
Padeda siekiant sprendimo politikoje, valdant mases, pardavimų srityje, religijoje
15
Q
Bendravimo funkcijos - kultūrinė
A
KULTŪRINĖ
Leidžia išlaikyti ir perduoti tradicijas, papročius, estetinį supratimą
16
Q
Bendravimo funkcijos - integruojanti
A
INTEGRUOJANTI
Leidžia pažinti įvairias kultūras ir religijas, gyvenimo būdo skirtumus, priimti vieniems kitus.
17
Q
MITAI APIE BENDRAVIMĄ
A
- Prasmės ir reikšmės slypi tik žodžiuose.
- Visada yra geriau daugiau bendravimo.
- Bendravimas išspręs visas problemas.
- Bendravimas yra natūralus gebėjimas
18
Q
KAD GALĖTŲ SĖKMINGIAU TENKINTI DAUGELĮ SVARBIAUSIŲ SAVO SOCIALINIŲ POREIKIŲ:
A
Bendrumo
Saugumo
Laimėjimų
Savęs įtvirtinimo
Savigarbos
Dominavimo ir pripažinimo
Pranašumo
Saviaktualizacijos ir saviraiškos
Afiliacijos (priklausymo)
Prieraišumo ir meilės
Kontakto palaikymo
19
Q
SVARBIAUSI TARPASMENINIO BENDRAVIMO ASPEKTAI
A
- Tarpusavio suvokimas (socialinė percepcija)
- Komunikacija (tai keitimasis informacija, naudojant kokią nors ženklų sistemą)
- Tarpusavio sąveika (bendraujančiųjų poveikis vienas kitam)
- Santykiai.
20
Q
Tarpusavio suvokimas (socialinė percepcija)
A
vyksta ypač pradinėje bendravimo fazėje, kuomet susitikę su nauju žmogumi bandome susidaryti jo vaizdinį, remdamiesi viskuo, ką matome ir girdime: to žmogaus išvaizda, elgesiu, kalbos tonu, turiniu ir pan. Tuo tarpu mūsų bendravimo partneris taip pat stengiasi susidaryti nuomonę apie mus.
21
Q
Keitimasis informacija (komunikacija)
A
prasideda, atsiradus ryšiui tarp dviejų ar daugiau žmonių. Komunikacija – tai keitimasis informacija, naudojant kokią nors ženklų sistemą. Bendraudami žmonės dalijasi žiniomis, nuomonėmis, praneša vieni kitiems apie savo jausmus.
22
Q
Tarpusavio sąveika
A
tai bendraujančių žmonių poveikis vienas kitam. Bendraudami žmonės daro vieni kitiems įtaką: keičia jausmus, požiūrius ir elgesį.
23
Q
Tarpusavio santykiai
A
susiklosto tarp žmonių, kurie nuolat bendrauja. Tai šeimos nariai, giminės, draugai, bendradarbiai, kaimynai ir pan. Šiems santykiams būdingi ilgalaikiai emociniai ryšiai, tarpusavio įsipareigojimai. Žmogaus, su kuriuo mus sieja artimi tarpusavio santykiai, negali pakeisti bet kuris kitas.
24
Q
SVARBIAUSI TARPASMENINIAI BENDRAVIMO ASPEKTAI
A
- Socialinė percepcija
- Komunikacija
- Sąveika
- Santykiai
Visi priklauso vienas nuo kito.
25
UŽKODAVIMAS IR IŠKODAVIMAS
* Siuntėjas (informacijos šaltinis) – žmogus, kuris kuria perduodamą žinutę.
* Pranešimas (žinutė) perduodama informacija.
* Kanalas – kelias, kuriuo ateina siunčiama informacija
* Triukšmas:
o Išorinis
o Fiziologinis
o Psichologinis
o Semantinis
* Gavėjas – tas, kad priima pranešimą.
26
LINIJINIO MODELIO TRŪKUMAI
* Bendravimas parodomas, lyg vyktų viena kryptimi, tarsi kalbėtojas kalba visai neveikiamas klausytojo.
* Be to, atrodo, jog jis vyksta etapais, o ne sklandžiai ir išvien.
* Nekreipiama dėmesio į kontekstą bei metakomunikaciją.
* Nekreipiama dėmesio į santykinį tarp informacijos siuntėjo ir gavėjo.
27
SĄVEIKOS MODELIO TRŪKUMAI
* Procesas išlieka statiškas
* Viskas vyksta etapais
* Nerodo sąveikos tarp siuntėjo ir gavėjo
28
TRANSAKCINIO MODELIO ESMĖ
* Viskas vyksta vienu metu, tuo pačiu metu informacija ir priimama ir išsiunčiama.
* Šis modelis parodo, kad sunku izoliuoti atskirus bendravimo veiksmus nuo prieš tai ar tuo metu vykstančių kitų įvykių, bendrajančių asmenų charakterio savybių, patirčių, ketinimų ir pan.
29
BENDRAVIMO RŪŠYS PAGAL ASMENIŠKUMO LYGĮ
NEASMENYBINIS BENDRAVIMAS
kuriame orientuojamasi daugiau į asmenį (kuris gali būti pakeistas kitu atitinkamu asmeniu), o ne į asmenybę, kuri yra unikali ir negali būti pakeista kita asmenybe. Čia nesvarbu santykiai
ASMENYBINIS BENDRAVIMAS
orientuojasi būtent į asmenybę, į jos unikalumą. Toks bendravimas vyksta tarp artimai susijusių žmonių, kurie palaiko nuolatinius santykius. Abi pusės daugiau ar mažiau patenkina savo socialinius poreikius. Čia svarbu santykiai.
30
ASMENYBINIO BENDRAVIMO BRUOŽAI
Unikalumas
Nepakeičiamumas
Abipusis priklausomumas
Atsiskleidimas
Vidinis atsilyginimas (apdovanojimas)
Retumas
31
ASMENYBINIO BENDRAVIMO BRUOŽAI
UNIKALUMAS
Nėra dviejų asmenybinių santykių panašių vienas į kitą. Tai atsispindi ir nerašytose taisyklėse, kurios nusistovi tarp abiejų pusių.
32
ASMENYBINIO BENDRAVIMO BRUOŽAI
Nepakeičiamumas
Kadangi tokie santykiai yra unikalūs, jų negalima pakeisti kuo nors kitu. Todėl mes taip nuliūstame, kai artimas draugas staiga atitolsta. Tokiais atvejais nesvarbu, su kiek žmonių mes esame užmezgę asmenybinius santykius - kai suyra santykiai su konkrečiu žmogumi, jaučiame, jog jų negali atstoti jokie artimi santykiai su kitu žmogumi.
33
ASMENYBINIO BENDRAVIMO BRUOŽAI
Abipusis priklausomumas
Asmenybiniuose santykiuose vieno partnerio gyvenimas veikia kito gyvenimą. Kartais tai teikia malonumą, kai, pvz.: mus džiugina draugo sėkmė. Kitais atvejais, jei esame per daug įsitraukę į santykius, tai gali tiesiog mus išsunkti.
34
ASMENYBINIO BENDRAVIMO BRUOŽAI
Atsiskleidimas
Tai intymios informacijos, kuria jūs dalinatės su partneriu, kiekis. Neasmenybiniuose santykiuose mes nedaug atskleidžiame informacijos apie save. Asmenybiniuose santykiuose mes jaučiamės patogiau, kai dalijamės savo mintimis ir jausmais.
35
ASMENYBINIO BENDRAVIMO BRUOŽAI
Vidinis atsilyginimas (apdovanojimas)
Asmenybiniuose santykiuose pats bendravimas yra dovana savaime. Nesvarbu apie ką tokiais atvejais kalbame, santykių vystymasis savaime yra svarbus.
36
ASMENYBINIO BENDRAVIMO BRUOŽAI
Retumas
Didesnė mūsų bendravimo dalis yra sąlyginai neasmenybinė, nuasmeninta. Tad asmenybiniai santykiai, lyginant su kitokiais, yra mažuma. Jie reti, tačiau tai nėra blogai, kadangi mums tiesiog neužtektų nei laiko, nei energijos daugybei tokių santykių.
37
BUBER (1970) IŠSKYRĖ TRIS BENDRAVIMO LYGIUS
Aš –Tai (it)
- nuasmenininti santykiai su žmonėmis su kuriais mes nesiekiame užmegzti santykių. Tada su kitais elgiamės kaip su nesvarbiais socialinės aplinkos veikėjais. Pvz., aptarnaujantis personalas kavinėje ar batų parduotuvėje.
Aš – Jūs (you)
- tai vienu laipteliu aukštesnė komunikacija. Bendraujame lyg ir atvirai, tačiau nesiekiame intymumo lygmens. Toks bendravimas gali būti su bendradarbiais ar tolimesniais giminačiais.
Aš –Tu (thou)
- aukščiausiais bendravimo lygis, labiausiai atsiveriantis ir artimas bendravimas, kuris yra gana retas reiškinys.
38
KAS YRA AŠ VAIZDAS?
* Visos mūsų žinios apie save ir nuostatos savo pačių atžvilgiu.
* Tai būdinga kiekvienam žmogui.
* Jį žmogus susikuria, remdamasis
o Savo asmenine patirtimi ir savistaba
o Kitų žmonių reakcijomis į jį.
* „Aš“ vaizdas yra subjektyvus ir gali kisti.
* „Aš“ vaizdas apima tokius dalykus: socialinę padėtį, pomėgius, charakterio bruožus, įgūdžius, socialinę padėtį ir daug kitų.
* Be savo „Aš“ vaizdo negalėtume turėti jokio santykio su aplinkiniu pasauliu.
39
Kam būdingas "aš" vaizdas?
Kiekvienam žmogui
40
Pagal ką remdamiesi susikuriame "aš" vaizdą?
o Savo asmenine patirtimi ir savistaba
o Kitų žmonių reakcijomis į jį.
41
Ar "aš" vaizdas yra subjektyvus ar objektyvus?
Aš“ vaizdas yra subjektyvus ir gali kisti.
42
Kokius dalykus apima "aš" vaizdas?
* „Aš“ vaizdas apima tokius dalykus: socialinę padėtį, pomėgius, charakterio bruožus, įgūdžius, socialinę padėtį ir daug kitų.
43
Ar galėtume be "aš" vaizdo turėti santykį su aplinkiniu pasauliu?
* Be savo „Aš“ vaizdo negalėtume turėti jokio santykio su aplinkiniu pasauliu.
44
“AŠ” VAIZDO SĄVEIKA SU BENDRAVIMO PROCESU
* Žmogus negimsta su “AŠ” vaizdu, jis formuojasi visą gyvenimą
* “AŠ” vaizdas ima formuotis, kai vaikas pradeda išskirti save iš aplinkos.
* Labai daug įtakos šiam procesui turi šeima
* Dažnai “AŠ” vaizdui ypač svarbios pirmosios tam tikrų bandymų patirtys.
* Savęs įsisąmoninimo ribos pamažu plečiasi
* Plačiausias ir sudėtingiausias “AŠ” vaizdas yra suaugusių žmonių, tačiau jis vis dar nėra baigtinis
45
KAIP FORMUOJASI “AŠ” VAIZDAS?
* Įsisąmoniname tai, ką apie save sužinome patys ir ką mums tiesiogiai pasako arba netiesiogiai leidžia suprasti kiti.
* Dažnai “AŠ” vaizdui ypač svarbios pirmosios tam tikrų bandymų patirtys:
Teigiamos,
Neigiamos.
* Kultūra irgi turi įtakos, nes formuoja nuostatas ir lūkesčius.
46
“ĮVAIRIOS “AŠ” VAIZDO FORMOS
Realusis “AŠ” – toks, koks iš tikrųjų esu.
Idealusis “AŠ” – toks, koks labiausiai norėčiau būti.
Veidrodinis “AŠ” – toks, kokį mane mato kiti.
“AŠ”, matomas kitų akimis – toks, kokį aš manau, jog mane mato kiti.
Galimasis “AŠ” – toks, kokiu aš galėčiau, norėčiau ar net bijočiau tapti.
Viešasis “AŠ” – toks, koks pasirodau kitiems (čia svarbu aukšta ir žema savikontrolė)
Materialusis “AŠ” – visa tai, ką aš turiu
47
KELETAS SU “AŠ” VAIZDU SUSIJUSIŲ KONCEPCIJŲ
* Asmeninio ryšio efektas
* “AŠ” vaizdo pozityvumas ir negatyvumas
* Savęs pateikimas
* Įspūdžio kūrimas
48
KOKIĄ ĮTAKĄ MUMS TURI MŪSŲ “AŠ” VAIZDAS?
* Koreguoja elgesį ir sprendimus
* Filtruoja informaciją, kurią gauname iš kitų
* Lemia kalbos turinį ir stilių
* Veikia tai, kaip mes suvokiame aplinkinius
49
KAIP SUŽINOTI, KOKS MANO “AŠ” VAIZDAS?
Dėti pastangas į savęs pažinimą.
50
KAIP PAŽINTI SAVE?
1. Introspekcijos (savistabos) būdu
2. Stebint savo elgesį
– D. Bemo savęs suvokimo teorija (savęs)
– F. Heiderio kauzalinės atribucijos teorija (kaip su kitais bendraujam)
3. Bendraujant – Socialinio palyginimo teorija
51
SOCIALINIO PALYGINIMO TEORIJA
Socialinio palyginimo tipai:
a) Žemyn orientuotas (kai save lyginam su silpnesniais už save)
b) Aukštyn orientuotas (kai save lyginam su geresniais)
c) Adekvatus (kai save lyginam su
52
SĄVĘS PAŽINIMAS – NE TIK SAVO YPATYBIŲ ŽINOJIMAS, BET IR JŲ VERTINIMAS
Asmens savęs vertinimas = savo “AŠ” vaizdo vertinimas
Kai kurie savęs vertinimo aspektai:
* Gali būti teigiamas arba neigiamas
* Gali būti kongruentiškas arba nekongruentiškas (kai viskas sutampa arba atvirkščiai, pvz. ką apie mus galvoja)
o Savaime išsipildančios pranašystės
53
SAVIGARBA
Tai yra mūsų jausmų apie save visuma:
1. Asmeninės (ne)kompetencijos jausmas
2. Tikėjimas, kad mūsų asmenybė, interesai ir poreikiai yra (ne)svarbūs.
Žema savigarba – savo gebėjimų nuvertinimas ir savęs nepriėmimas.
Aukšta savigarba – mokėjimas realistiškai įvertinti savo gebėjimus, adekvačios pastangos juos pagerinti ir savo privalumų bei trūkumų priėmimas.
54
AUKŠTA SAVIGARBA
Aukštos savigarbos ženklai:
* Pasitikėjimas savimi * Savarankiškumas * Kitų nekaltinimas, nesant reikalo * Savo stiprybių supratimas * Gebėjimas daryti klaidas ir mokytis iš jų * Kitų padarytų klaidų adekvatus priėmimas * Problemų sprendimas * Kooperatyvumas * Galėjimas jaustis patogiai , susidūrus su įvairiomis emocijomis * Pasitikėjimas kitais * Savo ribų jautimas * Rūpinimasis savimi * Mokėjimas pasakyti “ne”
55
ŽEMA SAVIGARBA
Žemos savigarbos ženklai:
* Negatyvus požiūris į gyvenimą* Perfekcionizmas * Nepasitikėjimas kitais net ir tada, kai jie rodo prielankumo ženklus * Kitų kaltinimas* Rizikos baimė * Jausmas, kad asmuo yra nemylimas ir nemylėtinas * Sprendimų patikėjimas kitiems * Pašaipų baimė
56
Žmonės, kurių savigarba aukšta:
– Gyvenimo iššūkius priima su pasitikėjimu, geranoriškumu ir optimizmu.
– Dažniau pasiekia emocinį, kūrybinį ir patyriminį pasitenkinimą bei džiaugsmą.
– Yra atsparesni ir geriau pasiruošę susidoroti su gyvenimo sunkumais.
– Dažniau įsitraukia į pagarbius tarpusavio santykius.
57
Žmonės, kurių savigarba žema:
– jaučiasi atitrūkę nuo savo jausmų ir poreikių.
– negeba padaryti sau naudingų ir “sveikų” pasirinkimų meilėje, darbe ir laisvalaikyje.
– bijo, kad juos paliks.
– gali tapti perfekcionistais, siekiančiais neadekvačiai daug ir stengtis visuomet viską kontroliuoti.
58
SAVIVEIKSMINGUMAS
* „Žmonės bandys atlikti tik tai, ką mano galintys atlikti, ir nebandys atlikti to, ko nemano galintys atlikti“.
* Saviveiksmingumas – žmogaus tikėjimas, jog jis gali atlikti tam tikrą darbą ar veiksmą, reikalingą norimam tikslui pasiekti.
59
SAVIVEIKSMINGUMĄ VEIKIA IR FORMUOJA ŠIE KONSTRUKTAI:
- Meistriškumo patyrimas;
- Netiesioginė patirtis; (kai stebim, pvz. kai stebim kolegę, kuri atlieka darbą)
- Žodinis įtikinimas; (kai kiti sako, kad galim, padarysim)
- Fizinė ir emocinė būsena.
60
ATSISKLEIDIMAS – BŪDAS PAMATYTI KITŲ ŽMONIŲ REAKCIJAS Į SAVE
ATSISKLEIDIMAS (angl. self-disclosure) įvyksta, kai atskleidžiame kitiems apie save tokią informaciją, kurios jie kitokiu būdu nesužinotų.
Be atsiskleidimo bet kokie santykiai neprogresuoja ir juose negali atsirasti intymumo.
61
ATSISKLEIDIMO LYGIAI
5)Komunikacija klišėmis: labas, kaip sekasi, gražus oras šiandien.
4) Faktai ir biografinė informacija: vardai, kilmės vietos, išsilavinimas.
3) Požiūriai ir asmeninės idėjos: nuomonės apie pakankamai saugius dalykus. (Pradeda šiek tiek rizikuoti)
2) Jausmai: mažai kam pasakojamos baimės, paslaptys ir požiūriai (rizika nemaža)
1) Bendravimo "pikas": ne visuomet pasiekiamas net ir su artimiausiais asmenimis (labai didelė rizika)
62
SĄLYGOS, PALENGVINANČIOS ATSISKLEIDIMĄ
Tam tikromis sąlygomis esame linkę atsiskleisti lengviau:
* Kai jaučiame, jog būsime priimti ir neteisiami
* Kai sužinome, kad pašnekovas taip pat yra panašioje situacijoje;
* Kai manome, kad informacija šiaip ar taip pasieks dienos šviesą;
* Kai neatskleidus tam tikros informacijos, laukia neigiamos pasekmės.
63
SOCIALINIAI VAIDMENYS
„Situacija diktuoja vaidmenis, kuriuos prisiimsime, ir taisykles, kurių laikysimės”
* VAIDMUO – žmogaus elgesio būdų visuma, būdinga kuriai nors veiklos sričiai. Tai tam tikras elgesio šablonas, kurį prisiimame.
* Priklausomai nuo esamų sąlygų, visuomet esame priversti “persikūnyti” į kokį nors vaidmenį.
– Lyties
– Profesiniai
– Giminystės vaidmenys
– Amžiaus tarpsnio
– Kiti, priklausantys nuo situacijos
* Oficialūs vaidmenys
* Neformalūs vaidmenys
64
* VAIDMENS INTERNALIZAVIMAS
jo gilus įsisavinimas ir įjungimas į bendrą asmenybės kontekstą. Vaidmuo gali tapti neatsiejama “AŠ” vaizdo dalimi.
65
Kalbos funkcijos
1. Leidžia kategorizuoti, žymėti, riboti;
2. Leidžia vertinti;
3. Leidžia aptarti tai, kas nesusiję su mūsų tiesiogine patirtimi;
4. Leidžia aptarti pačią kalbą.
66
ŽODINIS BENDRAVIMAS
informacijos dalinimasis, naudojant kalbą.
67
KALBOS ĮTAKA SUVOKIMUI
* Tai, kokį pranešimą perduoda siuntėjas, daro įtaką tam, kaip jį suvoks priėmėjas.
* Net jei siuntėjas stengiasi perduoti objektyvų pranešimą, jo pasirenkama kalba vis tiek daro įtaką tam, kas bus suprasta. Sinonimiški pranešimai gali būti suprasti skirtingai.
* Kartais dviprasmiškai suprantama kalba pasirenkama sąmoningai.
68
KODO PASIRINKIMO ĮTAKA KALBOS SUPRATIMUI
1. Skirtingų kartų vartojami žodžiai;
2. Unikalūs posakiai ir tai, kad iš giluminės struktūros(minties) reikia padaryti paviršinę (sakomus žodžius);
3. Denotacinės ir konotacinės reikšmės skirtumai;
Iškoduodamas pranešimą priėmėjas pasirenka, kaip suprasti žodžius, pagal kontekstą:
* Situaciją
* Tai, kas buvo pasakyta anksčiau
* Tai, kas bus pasakyta vėliau.
DENOTACINĖ REIKŠMĖ - tiesiogiai ką tas žodis reiškia.
KONOTACIJA REIKŠMĖ – kitokia, susijusi su jausmais ir vertinimais. Dažnai turinti neigiamą atspalvį.
69
DENOTACINĖ REIKŠMĖ
tiesiogiai ką tas žodis reiškia.
70
KONOTACIJA REIKŠMĖ
kitokia, susijusi su jausmais ir vertinimais. Dažnai turinti neigiamą atspalvį.
71
ŽODŽIO KOMPONENTAI
1. Referentinis – žodžio reikšmė, pragmatinis kalbos aspektas. Pvz., vakarienė – tai valgis, valgomas vakare.
2. Asociacinis – tiesioginio ryšio su pačiu žodžiu neturintys, tačiau su juo siejami dalykai: šeimos ratas, namai.
3. Emocinis – žodžio keliamos emocijos. Meilumas, ramybė, šiluma.
72
Įtakos pranešimo priėmėjui instrumentai
1. Žodžių pasirinkimas;
2. Tuščiažodžiavimas;
3. Gramatinė forma;
4. Nuoseklumo (eiliškumo) pasirinkimas (pirmumo efektas);
5. Intonacija, akcentavimas;
6. Numanomų prielaidų vertimas tikromis;
7. Negatyvi ir pozityvi forma.
73
Kaip aiškiai kalbėti?
* Konkretinti žodžius
* Nevartoti dviprasmybių
* Plėsti žodyną
* Esant reikalui, patikslinti laiką, kada vyko aptariami dalykai
* Atsižvelgti į pašnekovo kilmę ir kultūrą
74
PRANEŠIMO SANDARA IR YPATUMAI
Turinys, savęs atskleidimas, tarpusavio santykiai, kreipimasis --> Pranešimas
Tai, ką išgirsta ir suvokia priėmėjas, nemažai priklauso nuo to, į kurį pranešimo aspektą jis sureaguoja.
75
SKIRTINGŲ PRANEŠIMO ASPEKTŲ PERNELYG SMARKUS “GIRDĖJIMAS”
* Turinio – išgirstama būtent tai, kas yra sakoma, nekreipiant jokio dėmesio į tai, kas akivaizdžiai nepasakyta.
* Savęs atskleidimo – vietoj to, kad išgirstume turinį, susikoncentruojame į tai, ką pranešėjas mums savo žodžiais sako apie save.
* Tarpusavio santykių – net įprastus, neutralius posakius priimame kaip sau taikomus. Pernelyg galvojame apie tai, kaip kalbėtojas jaučiasi mūsų atžvilgiu.
* Kreipimosi – didelis jautrumas kitų poreikiams, nepaisoma savęs ir kalbos turinio.
76
PRANEŠIMO SANDARA IR YPATUMAI
* Eksplicitiniai pranešimai – suformuluoti aiškiai ir vienprasmiškai.
* Implicitiniai pranešimai – daugiaprasmiai, su paslėpta, bet numanoma prasme.
Tas pats pranešimas gali būti eksplicitinis arba implicitinis, priklausomai nuo to, kaip ir kokiu tikslu sakomas.
* Kongruentūs pranešimai – kai visi siunčiami signalai yra suderinti, vienos krypties.
* Nekongruentūs pranešimai – kai siunčiami signalai yra skirtingų krypčių, prieštarauja vieni kitiems.
77
NEŽODINIS BENDRAVIMAS
* Bendravimo rūšis, kai informacija užkoduojama nežodinėmis priemonėmis.
* Sakoma, jog apie 60-70% informacijos, gaunamos bendraujant, yra nežodinio pobūdžio.
* Prieš išmokdami kalbėti vaikai jau geba perduoti informaciją kūno kalba.
* Kūno kalba padeda geriau susikalbėti
78
NEŽODINIS BENDRAVIMAS ATLIEKA ŠIAS FUNKCIJAS
1. Perduoda informaciją – papildo, pakeičia, pabrėžia žodines žinutes
2. Padeda reguliuoti pokalbius
3. Leidžia išreikšti ar paslėpti emocines reakcijas
4. Leidžia išreikšti statusą, jėgą ir kontrolę
79
NEŽODINIŲ PRANEŠIMŲ ASPEKTAI
* Savęs atskleidimas
* Tarpusavio santykiai
* Kreipimasis
* Turinys paprastai nėra visiškai aiškus.
80
Akių kontaktas (funkcijos)
Funkcijos:
* Rodo dėmesingumą arba nedėmesingumą
* Rodo emocijas
* Padeda patikrinti poveikį pašnekovui
* Rodo dominavimo lygmenį.
Pastebėta sąsaja tarp atstumo ir akių kontakto.
81
Lytėjimas (taktilinė komunikacija)
Lytėjimu perduodamos emocijos.
Lytėjimą reguliuoja socialinės normos. Tiek pašnekovo lietimas, tiek nelietimas skirtingose situacijose gali reikšti skirtingus dalykus.
Lytėjimo kategorijos:
1. Profesinis-funkcinis lytėjimas
2. Socialinis-mandagus lytėjimas
3. Draugiškas-šiltas lytėjimas
4. Meilės-intymus lytėjimas
82
Gestai
Gestai
* Rankų ir pirštų judesiai, skirti sustiprinti sakomų žodžių reikšmę, atkreipti pašnekovo dėmesį.
Pagal paskirtį skirstomi:
1. Gestai – simboliai: pakeičia žodžius arba frazes
2. Gestai – iliustruotojai: pritraukia dėmesį, iliustruoja mintis, nurodo vietą, vaizdžiai nurodo pasakojamas detales, pamėgdžioja.
3. Gestai – reguliatoriai: pokalbį palaikantys, informaciją apie bendravimo eigą suteikiantys judesiai.
4. Emociniai gestai: lydi tai, ką jaučiame. (Nenuspėjami).
* Spontaniniai – nevalingi, neplanuoti.
* Konvenciniai – sutartiniai, reiškiantys visiems žinomus dalykus, dažniausiai priklausomi nuo kultūros. Pvz., nykščio pakėlimas, jei viskas sekasi.
83
Atstumas
Priklausomai nuo situacijos, renkamės skirtingą fizinį artumą, kuris yra vadinamas tarpasmenine erdve.
1. Intymioji erdvė (<50 cm)
2. Asmeninė erdvė (50-120 cm)
3. Socialinė erdvė (120-400 cm)
4. Viešoji erdvė (>400 cm)
Įdomi sąvoka: akustinė erdvė (atstumas, kuriuo girdimas asmens kalbėjimas).
84
Asmeninės erdvės pasirinkimui įtaką darantys veiksniai
* Lytis * Gyvenamosios vietovės dydis * Amžius * Statusas * Kultūra * Pažinties laipsnis * Pagyrimo ir kritikos įtaka * Asmenybės tipas
85
Balso ypatumai
Balso ypatumai papildo sakomus žodžius, suteikia jiems emocinį atspalvį, kartais net pakeičia sakomo žodžio prasmę. Balsą kontroliuoti sunku, todėl jis neretai išduoda tai, ką iš tikrųjų norime pasakyti.
Svarbūs aspektai:
* Garsumas * Intonacija * Tembras * Tempas * Ritmas * Artikuliacija * Akcentas
86
KAS YRA EMOCIJA?
* Apibrėžti emociją – sena psichologijos problema
* Įprastas apibrėžimas: tai fiziologinių reakcijų lydima subjektyvi asmens psichikos būklė, dažniausiai atsirandanti kaip reakcija į tam tikrą išorinį ar vidinį vyksmą.
* Emocijos lydi beveik visus psichikos procesus ir bendravimą, tai neatsiejama jų dalis.
* Sudėtingesnis apbrėžimo variantas:
– Epizodas, kurio metu pasireiškia tarpusavyje susiję, tuo pačiu metu vykstantys pokyčiai visose ar beveik visose organizmo posistemėse kaip atsakas į tai, ar išorinis/vidinis stimulas įvertintas esantis svarbus pagrindiniams žmogaus interesams.
87
KAS NĖRA EMOCIJOS?
Emocija ar jausmas – “amžini debatai”. * Mokymosi tikslais laikysime, kad emocija ir jausmas yra sinonimai.
* NUOTAIKA – vyraujanti, ilgai trunkanti emocinė būsena, kuri paveikia požiūrį į pasaulį, jo suvokimą.
88
EMOCIJŲ KOMPONENTAI (SCHERER (2005) MODELIS)
1. Fiziologinis - kūno pojūčiai, fiziologiniai pokyčiai.
2. Kognityvusis – situacijos, įvykio ar objekto įvertinimas.
3. Išraiškos – veido mimika ir tai, ką išreiškiame verbaliai.
4. Elgesio – patiriamos emocijos skatina mus elgtis tam tikru būdu ir riboja kitokio elgesio galimybes.
5. Jausminis – subjektyvus emocinės būklės išgyvenimas.
89
EMOCIJŲ VAIDMUO BENDRAVIMO PROCESE
* Padeda prisitaikyti, koreguoja elgesį ir padeda priimti sprendimus
* Leidžia kitiems mus suprasti
* Leidžia mums suprasti kitus
* Padeda formuoti artimus santykius
* BET: gali sunkinti bendravimą.
Ir padeda, ir trukdo efektyviam bendravimui.
90
EMOCIJŲ RAIŠKA
Žmonės skiriasi emocijų raiškos lygiu:
1. Atskleidžiantieji emocijas
2. Nuslepiantieji emocijas
3. Išreiškiantys pakeistas emocijas
4. Visuomet pasirengę išreikšti emocijas
91
KODĖL NEREIŠKIAME EMOCIJŲ?
1. Dėl socialinių lūkesčių
2. Dėl to, kad bijome būti pažeidžiami
3. Dėl to, kad saugome kitus
4. Dėl socialinių ir/arba profesinių vaidmenų apribojimų
92
KAIP AIŠKIAI BENDRAUTI APIE EMOCIJAS
* Pastebėti ir atpažinti savo emocijas
* Pasirinkti, kaip ir kam jas atskleisime
– Pasirinkti, kam atskleisime;
– Pasirinkti tinkamą laiką;
– Pasirinkti vietą ir aplinką.
– Vartoti “aš” kalbą.
– Atitinkamai reaguoti, kai kiti atskleidžia savo emocijas.
* Neatsakyti klišėmis (“Viskas bus gerai”, “būna ir blogiau”)
* Nesumenkinti pašnekovo emocijų (“Čia tai dar nieko, o va kaip man buvo...”)
* Nebūtinai iškart padėti spręsti problemą
93
NEEFEKTYVUS BENDRAVMAS APIE EMOCIJAS
* Pernelyg abstraktus
* Nepriimantis atsakomybės už tai, kad jaučiame
* Tik apsimetantis, kad kalba apie emocijas
94
EMOCIJŲ KILMĖS TEORIJOS
1. Evoliucinės
3. Neurologinės
2. Fiziologinės
4. Kognityvinės
