Fiziologija (tarpiniui - 2) Flashcards

Question

Kai kalcio viduląstelinė koncentracija padidėja bet keletu šimtų kas vyksta?

Answer 1

Kai padidėja koncentracija bent keletu šimtų prasideda sąveika tarp aktino ir miozino.

Answer 2

Viduląstelinė kalcio koncentracija yra svarbiausias dalykas, nuo kurio priklauso ar raumuo susitraukęs ar atsipalaidavęs.

Answer 3

Priekiniuose nugaros smegenų raguose - (neuronai, kurie tiesiogiai siunčia impulsus aksonais ir sudaro jungtis su raumenų ląstelėmis).

Answer 4

smegenų kamiene, smegenų žievėje. Taip pat smegenėlių, pusrutulių pamato mazgų.

Answer 5

Sarkomeras - miofibrilės dalis, esanti tarp 2 Z linijų.

Answer 6

Raumuo susitraukia vykstant aktino ir miozino siūlelių sąveikai - miozino siūlai slenka aktino siūlų atžvilgiu, sutraukdami juos į sarkomero vidų - raumuo trumpėja.

Answer 7

Vykstant susitraukimui aktino ir miozino siūlai persidengia didesniu laipsniu ir dėl to sarkomeras sutrumpėja.

Answer 8

Susitraukimo metu siūlai išlieka to paties ilgio, tačiau jų persidengimo laipsnis padidėja, dėl to sarkomerai trumpėja ir miofibrilė sutrumpėja, reiškia raumeninė ląstelė sutrumpėja.

Answer 9

Tada nėra sąveikos tarp aktino ir miozino - raumuo atsipalaidavęs.

Answer 10

Aktino siūlai sudaryti ne tik iš aktino monomerų. Tie monomeria susijungią į dvi grandines ir susisukę sudaro tokią 2 grandinių spiralę. Kartu dar yra ir kiti baltymai (kaip tropomiozinas ir troponinas) ir jis dengia miozino galvutės prisijungimo vietas ant aktino. Dengia ir neleidžia prisijungti. Kartu su juo tą pačią funkciją iš dalies atlieka ir troponino kompleksas.

Answer 11

Kai kalcio koncentracija ląstelėje maža - miozino galvutės kontakto vietos ant aktino yra uždengtos ir kontaktas negalimas, nepasiekia aktino, negali sąveikauti.

Answer 12

Tačiau kai viduląstelinė kalcio koncentracija padidėja - troponinas C prisijungia kalcį (Kalcis jungiasi prie troponino C). Šis prisijungimas yra signalas tam visam tropomiozino troponino kompleksui keisti konformaciją ir pasitraukia jie į šalį ir atlaisvina miozino galvutės kontakto vietas ant aktino. Tuomet iškart miozino galvutė nieko nesulaukus kontaktuoja su aktinu ir prasideda susitraukimas.

Answer 13

Miozino galvutė dar pasižymi ir ATPaziniu/faziniu aktyvumu - tai yra jinai skaldo ATP tam, kad gauti energiją susitraukimui. Taigi iškart yra gaunama energija ir miozino galvutės sąveikauja su aktinu ir vyksta susitraukimas.

Answer 14

Raumens susitraukimą sukelia elektrinis dirginimas

Answer 15

Elektromechaninis ryšys

Answer 16

Tai priklauso nuo elektrinio dirginimo. Nuo tų elektrinių impulsų, kuriuos alfamotoneuronai pasiunčia raumeniui ir perduoda raumeniui per sinapsę. Nuo veikimo potencialų, kuriuos alfa-motoneuronai perduoda raumeninėms ląstelėms per sinapses.

Answer 17

Procesas, kuriam vykstant sarkolemos veikimo potencialas, reiškia tas atsiradęs potencialas raumens ląstelėje sukelia kalcio išsiskyrimą iš sarkoplazminio tinklo, yra vadinamas elektromechaniniu ryšiu.

Answer 18

1 vamzdelis ir du sarkoplazminiai tinklai (cistenos)

Answer 19

T vamzdeliuose

Answer 20

Sarkoplazminio tinklo cistenos

Answer 21

Kaip veikia ši sistema? 1. Veikimo potencialas perduotas iš alfa-motoneurono keliauja išilgai sarkolemos ir depoliarizuoja taip pat ir T vamzdelius, 2. Ta depoliarizacija atidaro elektrinius kalcio kanalus, esančius T vamzdelyje, 3. O šie savo ruoštu sąveikauja su sarkoplazminio tinklo kalcio kanalais, 4. Kai sarkoplazminio tinklo kalcio kanalai atsidaro, kalcio jonai išeina į sarkoplazmą ir sarkoplazmos kalcio koncentracija didėja. 5. Taip veikia elektromechaninis ryšys. Kai kalcio koncentracija padidėja sarkoplazmoje – prasideda raumens susitraukimas. (Viskas prasideda nuo veikimo potencialo, veikimo potecnialas per elektromechaninį ryšį padidina kalcio koncentraciją ląstelės viduje – sarkoplazmoje. Padidėjus kalcio koncentracija skatina aktino ir miozino sąveiką ir dėl to sarkomerai ima trumpėti ir raumuo susitraukia. )

Answer 22

Kad raumuo atsipalaiduotų turi nutrūkti elektrinis stimuliavimas iš alfa-motoneuronų. Alfa-motoneuronai turi sustoti siųsti veikimo potencialus ir kai veikimo potencialai nutrūksta tada sarkoplazmos kalcio koncentracija sumažėja (o jinai mažėja dėl sarkoplazminio tinklo kalcio siurblio veiklos). Kalcio siurblys esantis sarkoplazminio tinklo membranoje, grąžina kalcį atgal į jo saugyklą (tiesiog sugaudo jį iš sarkoplazmos aktyviai ir naudodamas ATF? energiją grąžina atgal į saugyklą). Koncentracija kalcio sarkoplazmoje sumažėja ir tampa neįmanoma sąveika tarp aktino ir miozino. Dėl to raumuo atsipalaiduoja, nes miozino skersiniai tilteliai atsijungia nuo aktino siūlų, nebėra atsipalaidavusiame raumenyje skersinių tiltelių.

Answer 23

* Nutrūksta elektrinis stimuliavimas. * Sarkoplazmos Ca2+ sumažėja (Dėl Ca2+ siurblio veiklos). * Skersinių miozino tiltelių cikliškas darbas nutrūksta. * Miozinio skersiniai tilteliai atsijungia nuo aktino siūlų.

Answer 24

Griaučių raumens funkcija pilnai priklauso nuo nervinio dirginimo.

Answer 25

Denervuotas raumuo (dėl nervo ar motoneuronų pažeidimo) – praranda gebėjimą susitraukti, tonusą (atoninis paralyžius), galiausiai sunyksta (atrofija).

Answer 26

MV = motoneuronas + aksonas + to motoneurono inervuojamos raumeninės skaidulos.

Answer 27

Kiekvienas alfa-motoneuronas turi tam tikrą aibę raumeninių skaidulų.

Answer 28

Refleksiniai ir stereotipiniai - paprasti Valingi - sudėtingi.

Answer 29

REFLEKSINIAI IR STEREOTIPINIAI – būdingi požievio integracijos lygmeniui, VALINGI – žievės lygmeniui.

Answer 30

Valingų judesių valdyme dalyvauja didelė dalis (praktiškai visa motorinė sistema, visi motoriniai centrai ir motoriniai laidai).

Answer 31

Paprasčiausi judesiai yra refleksiniai judesiai. Reflekso pagrindas yra reflekso lankas, kuris susidaro ir Jo dalys: 1) Receptoriai odoje, 2) Jutiminė, aferentinė arba įcentrinė skaidula, kuri informaciją apie receptoriaus padirginimą neša į nervinį centrą 3) Nerviniame centre yra informacija iš juntamojo neurono arba per tarpinius neuronus perduodama informacija motoriniam neuronui (alfa-motoneuronas yra priekiniuose raguose) 4) Toliau iš centro išeina išcentrinės arba eferentinės arba motorinės skaidulos į efektorių 5) Efektorius – raumuo.

Answer 32

Aukštesnieji centrai gali keisti refleksą, bet negali jo sukelti.

Answer 33

Refleksinį atsaką gali duoti griaučių (somatinį), lygieji ar širdies raumenys ar liaukos (autonominį)

Answer 34

Bendrasis – nuo receptoriaus padirginimo iki raumens susitraukimo Grynasis – tarp užpakalinių ir priekinių šaknelių (centre)

Answer 35

Atsako stiprumas priklauso nuo dirgiklio stiprumo. Kuo stipriau receptoriai padirginami, tuo stipresnis yra atsakas, nes stipresnis dirginimas sužadina daugiau moto neruonų, sužadinama daugiau motorinių vienetų. Jeigu dirginimas yra labai svarbu, jaudinimas gali išplisti išilgai nugaros smegenų ir sujaudinti ne tik to segmento raumenis, bet ir kitų segmentų.

Answer 36

aukštesni moto neuronai vadinami viršutiniai motoneuronai turi įtakos refleksams per poveikį alfa- motoneuronus.

Answer 37

Paprastai aukštesni neuronai slopina nugaros smegenų refleksus, daro juos ne tokius intensyvius. Svarbu ir valingam judesiui vykti ir iš viso kūno pozai palaikyti.

Answer 38

- Refleksiškai palaiko raumenų tonusą (proprioreceptorių refleksų centrai) - Svarbūs glūnės atitraukimo refleksų (dėl odos receptorių dirginimo) centrai - Stereotipinių judesių centrai. Stereotpiniai judesiai – kiti paprasti judesiai. Juos galima apibūdinti kaip eilė refleksų. Kaip tam tikra refleksų seka. Pvz. ėjimas, plaukimas. Refleksiškų judesių pliusas, kad jie labai greiti, nes reflekso lankas yra trumpas, mažai sinapsinių perdavimų impulsų kelyje.

Answer 39

Kita centrinės nervų sistemos dalis, kur yra motorinių refleksų centras - SMEGENŲ KAMIENAS.

Answer 40

Smegenų kamiene esančios struktūros: Tinklinis darinys ir vestibiuliniai branduoliai, o aukščiau yra raudonasis branduolys.

Answer 41

Šie branduoliai yra motoriniai branduoliai arba kaip tinkliniame darinyje yra randamieji branduoliai ir šių branduolių refleksai, kurių centriniai neuronai yra būtent smegenų kamiene ir vidurinėse smegenyse jie yra svarbūs akių judesiams, judinimui, galvos judesiams ir kūno pozos palaikymui. Keturkalnyje yra refleksas, kai mes pasukam galvą į stipraus garso arba šviesos pusę.

Answer 42

motorinė žievė, kuri padalinta į 4 dalis: Kaktinė, momeninė, pakaušinė, smilkininė.

Answer 43

Motorinė arba su motorika susijusi žievė yra kaktinėje skiltyje ir svarbi dalis pirminė motorikos žievė, iš kurios ir išeina piramidinis laidas, t.y. aksonai esantys pirminėje motorinėje žievėje piramidinio laido sudėtyje pasiekia nugaros smegenų alfa-motoneuronus ir juos inervuoja arba tiesiogiai, arba per tarpinius neuronus.

Answer 44

Pirminei motorinei žievei būdinga vadinama somatotopinė organizacija, t.y. neuronai joje yra išdėstyti tvarkingai ir tokia tvarka, kad šioje pirminėje arba projekcinėje žievėje yra tarsi kūno raumenų žemėlapis. Toje dalyje tarp pusrutulių esantys neuronai inervuoja tuos nugaros smegenų alfa-motoneuronus, kurie yra atsakingi už kojos raumenų valdymą, už liemens, rankos, veido mimikos ir galiausiai balso stygų valdantys raumenys...

Answer 45

Tai reiškia pirminė motorinė žievė tiesiogiai valdo, tiesiogiai aktyvina arba slopina nugaros smegenų alfa-motoneuronus per piramidinį laidą. Kita funkcija, kad ji veikia ir smegenų kamiene esančius motorinius branduolius irgi valdo, persijungia aktyvumas pirminės motorinės žievės aktyvumas per laidus yra perduodamas smegenų kamieno motoriniam branduoliam ir tada jau per smegenų kamieno branduolius nugaros smegenų alfa-motoneuronam ir galiausiai pasiekia raumenis. Pirminė motorinė žievė siunčia įsakymus raumenims susitraukti arba atsipalaiduoti tiesiogiai per piramidinį laidą arba per smegenų kamieno motorinių branduolių aktyvinimą arba slopinimą. Tai tokia yra pirminės motorinės žievės funkcija.

Answer 46

Tačiau ta pirminė motorinė žievė iš kur ji gauna aiškumą į kokių raumenų alfa-motoneuronus siųsti aktyvinimą, o kokius slopinti. Tai ateina iš premotorinės žievės-papildomos žievės ir iš kaktinių sričių, iš frontaliau esančios žievės, o frontaliau esančią žievę aktyvumas pasiekia iš požievio darinių.

Answer 47

Aktyvinama prieš tai dar yra daug dalykų. Čia dar yra tokios motorinės struktūros kaip smegenų pamato branduoliai ir smegenėlės. Taigi žievės aktyvumas, pirminės motorinės žievės aktyvumas yra rezultatas, o prieš tai, kad sukurti valingą judesį, jo programą, aktyvinama dar daug struktūrų, kurių svarbiausios bus smegenų pamato branduoliai ir smegenėlės. Tai reiškia smegenų žievė siunčia aktyvumą per piramidinį laidą ir per smegenų kamieną motorinius branduolius į alfa-motoneuronus ir įvyksta susitraukimas, bet prieš tai, kad pasiųsti atitinkamiems raumenims impulsus, tai informacija dar praeina pro pamato branduolius, per gumburą, per smegenėles, sąveikauja su smegenų kamienu ir tik tada patenka į smegenų žievę, pirmiausia į premotorinę ir galiausiai tik į pirminę motorinę žievę ir žemyn motoriniu laidu.

Answer 48

PUSRUTULIŲ PAMATO BRANDUOLIAI sudaryti iš dryžuotojo kūno, kurį sudaro uodeguotasis branduolys ir kiautas, kuris yra motorikos slopintojas.

Answer 49

Blyškusis kamuolys, kuris yra motorikos aktyvintojas.

Answer 50

Jų tarpusavio sąveika užtikrina darnią motoriką, tačiau jeigu vienas iš jų yra suardomas, tai gali būti chorėjos sindromas, kai dryžuotasis branduolys yra suardomas ir įsivyrauja motorikos aktyvintojas ir judesiai būna prastai valdomi, jų daug, amplitudės didelės. Jeigu atvirkščiai tada motorikoje įsivyrauja slopinimas ir žmogui būna sunku pradėti judesį, sunku sustoti, pajudėti, pasisukti.

Answer 51

Pusrutulio pamato mazgai. Keičia jį todėl, nes jie priklauso tam pačiam ratui, kur smegenų aktyvumo ratui, kuris sukuria motorinę programą.

Answer 52

Ratas prasideda nuo asociacinių žievės zonų, nuo sumanymo judesį įvykdyti, nuo judesio tikslo ir toliau tas aktyvumas pasiekia pusrutulių pamato branduolius – dryžuotajį kūną, paskui per blyškųjį kamuolį, dar sąveikauja su juodaja meždiaga vidurinių smegenų ir toliau informacija yra perduodama gumburui, o iš gumburo į antrinę motorinę žievę (premotorinė) ir tik iš jos jau pasiekia pirminę motorinę žievę ir tada piramidiniu laidu į stuburo alfa-motoneuronus. Kad išeitų iš pirminės motorinės žievės dar turi sudalyvauti pusrutulių pamato mazgai aktyvume ir tik tada per piramidinį laidą. Jeigu pažeidžiami pamato mazgai, judesiai neišnyksta, tik sutrinka jų pobūdis, jei žievė su laidu ar piramdinis laidas ar vidinė kapsulė, kur išeina visi motoriniai laidai iš žievės, tai priešingos pusės raumenys ištinka paralyžius, visiškai netenka savo funkcijos. Jų būna didesnis tonusas, bet susitraukinėti, atlikti judesių negali.

Answer 53

1) Koordinuoja judesius tarpusavyje. 2) Derina valingą judesį su pozos palaikymu. 3) Koreguoja judesį eigoje. 4) Greitų judesių metu koreguoja sekantį judesį. 5) Būtinos naujų judesių išmokimui. 6) Numato ir planuoja sekantį judesį. 7) Reikšmingo kalbai. 8) Dalyvauja judesio programos sudaryme (lygiagrečiai, tačiau ne tapačiai pamato mazgams).

Answer 54

* Sarkolema (ląstelės membrana) * Sarkoplazma (endoplazma) * Miofibrilės (pagr. Iš aktino ir miozino siūlų) * Sarkoplazminis tinklas (išilginiai vamzdeliai) * Sarkoplazminio tinklo galinės talpyklos * T vazmdeliai (skersiniai vamzdeliai) (TRIADA) * Mitochondrijos

Answer 55

SENSORIKA – kūno jutimai.

Answer 56

MOTORIKA – kūno judesiai.

Answer 57

INTEGRACIJA – sensorinio dirginimo pavertimas motoriniu atsaku.

Answer 58

Jutimų MODALUMAI: rega, klausa, uoslė, cheminis (skonis), mechaninis (lytėjimas).

Answer 59

Jutimams priimti ir informacijai apdoroti skirtos organizuotos CNS struktūros, vad. SENSORINĖS SISTEMOS. SENSORINĖS SISTEMOS STRUKTŪRA: 1. Receptorius 2. Laidinė dalis 3. Centras

Answer 60

* SENSORINIAI RECEPTORIAI – ląstelės ar nervinės galūnės.

Answer 61

* Dirgiklio sukeltas vietinis membranos potencialo pokytis (dažniausiai depoliarizacija) vadinamas receptoriaus potencialu. Jis kyla dėl jonų srauto per membranos kanalus, nes receptorių membranoje yra vienas ar kitas mechanizmas, kuris veda prie jonų kanalo atsidarymo ir dėl to pasikeičia receptoriaus membranos potencialas.

Answer 62

Receptoriaus potencialas yra vietinis, jo amplitudė kintama. Veikimo potencialas yra toli sklindantis, jo amplitudė fiksuota.

Answer 63

Dirgiklis, kuris geba generuoti receptorinį potencialą, kuris pasiekia veikimo potencialo slenkstį yra vadinamas slenkstiniu dirgikliu,

Answer 64

receptorinis potencialas slenkstiniu receptoriaus potencialu

Answer 65

RECEPTORIŲ ADAPTACIJA: ATSAKAS MAŽĖJA, NORS DIRGIKLIS TĘSIASI

Answer 66

Pagal jų reakciją į dirgiklį yra skiriami: 1) Faziniai (dinaminiai) receptoriai 2) Toniniai (statiniai) receptoriai.

Answer 67

Skiriasi, kad skirtingai adaptuojasi. Receptoriaus adaptacija yra receptorinio potencialo mažėjimas, kai dirgiklis nekinta. Jeigu dirgiklis nekinta, išlieka pastovaus stiprumo, o receptorinis potencialas receptoriuje mažėja, reiškia, kad tas receptorius adaptuojasi. Faziniai (dinaminiai) adaptuojasi labai gerai, o toniniai (statiniai) silpnai.

Answer 68

RECEPTORINIS POTENCIALAS matuoja fizines dirgiklio savybes: stiprumą, trukmę ir jad užkoduoja receptorinio potencialo amplitude ir trukme.

Answer 69

LAIDINĖJE DALYJE receptorinis potencialas užkoduotas veikimo potencialų seka, yra perduodamas į aukštesnį lygmenį, kur integruojamas (persijungimai), galiausiai – perduodamas į žievę.

Answer 70

ŽIEVĖJE – užbaigiamas sensorinės informacijos apdorojimas, kurio rezultatas – pojūtis (jutimas) ir suvokimas.

Answer 71

Specifinės sensorinės sistemos neša informaciją apie specifinį modalumą į žievės pirmines sensorines sritis. Rezultatas – atitinkamo modalumo pojūtis.

Answer 72

Paprastai – sensorinės sistemos kelią iki žievės sudaro 3 neuronai, 3-čiasis neuronas – gumbure. (Išimtis – uoslės sistema).

Answer 73

1) Užpakalinio pluošto laidas, kuris prasideda receptoriais odoje, toliau nervų sudėtyje, pirmųjų neuronų aksonai, o pirmieji sensoriniai neuronai gaunantys informaciją iš kūno paviršiaus yra nugaros smegenų užpakalinių šaknelių mazguose ir kyla aukštyn link smegenų kamieno per užpakalinį pluoštą, kur persijungia į antros eilės neuroną. Antros eilės neuronas šiuo atveju yra grakščiojo ir pleištinio pluoštelių branduoliuose. Tarp pirmojo neurono aksono ir antrojo neurono yra sinapsė. Toliau laidas pereina į priešingą kūno pusę smegenų kamiene per vidinę kilpą ir jau priešinga puse pasiekia gumburo branduolius, kur persijungia į trečiąjį neuroną. Iš gumburo informacija jau yra siunčiama į žievę, kur yra ketvirtasis neuronas. 2) Kito pobūdžio, modalumo sensorinė informacija (temperatūros, skausmo, grubaus lytėjimo) iš odos atitinkamų dalių yra nešama kitu priekinių šoninių laidų keliu. Pirmaus neuronas yra ten pat – užpakalinių šaknelių sensoriniame mazge, toliau aksonas įėjęs į nugaros smegenis šio pirmojo neuorno, iškart sudaro sinapsę su antruoju neuronu. Antrojo neurono aksonas pereina į priešingą kūno pusę ir kyla priešinga nugaros smegenų pusę, pereina pailgąsiąs smegenis, smegenų kamieną ir pasiekia gumburo branduolius, kur persijungia į trečiąjį neuroną, o trečiasis į ketvirtąjį, kuris jau yra pirminėje somatosensorinėje žievėje

Answer 74

Svarbiausias skirtumas, kur yra antrasis neuronas ir dėl to šie laidai persikryžiuoja skirtingame lygyje. Užpakalinio pluošto laidas pailgosiose smegenyse, o priekinis-šoninis laidas nugaros smegenyse. Dėl skirtingų persikryžminimų, kartais, labai retai būna sindromas.

Answer 75

Kai vienoje kūno pusėje sutrinka vieni jutimai, kitoje, kiti jutimai, nežiūrint, kad pažeidimas yra tik vienoje nugaros smegenų pusėje. Jei nugaros smegenys yra įpjaunamos tik iki pusės, viena smegenų pusė tampa pažeista, tuomet lytėjimo, vibracijos ir propriorecepcijos jutimai sutriks pažeistoje pusėje, o temperatūros, skausmo jutimai išliks, tik jie sutriks kitoje pusėje.

Answer 76

Kalbant apie klausos laidus irgi galim surasti 3 neuronus, 3 persijungimus, nors čia klausos laiduose yra jau ir papildomų branduolių. Klausos laidų ypatybė ir ta, kad jie išeina abejomis pusėmis iš abiejų ausų eina abejomis smegenų pusėmis. Iš karto klausos laidai prasideda nuo klausos nervo, kuris išeina iš sraiginio branduolio ir kai iš jo išeina, dalis laidų pereina į priešingą smegenų pusę, dalis kyla ta pačia puse. Toliau, dalis informacijos atsišakoja ir užsuka į viršutinį alyvos branduolį, kita dalis į keturkalnį ir galiausiai persijungia gumburo branduoliuose – vidiniuose keliniuose kūnuose, kuris savo ruoštu projektuojasi į priminę klausos žievę smilkininėje skiltyje.

Answer 77

ŽIEVĖJE – užbaigiamas sensorinės informacijos apdorojimas, kurio rezultatas - pojūtis (jutimas) ir suvokimas. Pirminėms sensorinėms žievės sritims (kaip ir sensoriniams branduoliams) būdinga somatotopinė (retinotopinė, tonotopinė) organizacija. Pirminės sritys kitaip dar „projekcinės“ sritys.

Answer 78

JUTIMAS – procesas prasidedantis sensorinių receptorių jaudinimu ir užsibaigiantis pirminėje sensorinėje žievėje. Pvz. 400nm elektromagnetinės bangos, veikdamos akies fotoreceptorius sukelia mėlynos spalvos jutimą.

Answer 79

SUVOKIMAS – sąmoningas jutimo įvertinimas, lyginimas su ankstesne patirtimi saugoma atmintyje, „naujo dalyko supratimas iš jau žinomo:. Aukštesniosios eilės sensorinė žievė, asociacinė žievė. Pvz. baltos dėmės žydrame fone --> debesėliai.

Answer 80

SUVOKTOSIOS INFORMACIJOS SUBJEKTYVUS ĮVERTINIMAS – ar tai naudinga, ar žalinga. Ką su tuo daryti? Pervedimas į pasąmonę. Limbinė sistema; migdoliniai kūnai. Pvz. raudonos dėmės --> obuoliai --> naudinga --> suvalgyti. / Raudonos dėmės --> musmirės --> pavojinga --> neliesti.

Answer 81

Specifinės sensorinės sistemos neša informaciją apie specifinį modalumą į žievės pirmines sensorines sritis. Rezultatas – atitinkamo modalumo pojūtis. Paprastai – 3 neuronai, 3-čiasis neuronas – gumbure. (Išimtis – uoslės sistema). Nespecifinė sensorinė sistema: Specifinis sensorinis aktyvumas aktyvina tinklinį darinį, tinklinis darinys – palaiko bendrą žievės aktyvumą (žadinanti sistema).

Answer 82

Nervų sistemoje yra skirtingi hierarchijos lygmenys, kaip ir kiekvienoje organizacijoje. 1) Žemiausias lygmuo – nugaros smegenų integracijos lygmuo, toliau aukštesnis bus požievio ir žemesniųjų galvos smegenų dalių (kaip tarpinės, vidurinės smegenys, smegenų kamienas) ir aukščiausias – galvos pusrutulių žievėje. 2) Perduodama tik viena kryptimi.

Answer 83

Refleksinis gyvybinių funkcijų reguliavimas (kraujotako, kvėpavimo)

Answer 84

* Atiminties saugykla. * Pirminės sensorinė sritys – informacijos vartai į smegenis * Antrinės sensorinės sritys – informacijos apdorojimo, suvokimo pradžia. (Pažeidimai – sukelia agnozijas) * Pirminė motorinė sritis – informacijos vartai iš žievės. * Antrinės motorinė sritys – motorinės programos perdavimo funckija (pažeidimai – sukelia apraksijas) * Asociacinės sritys – atsakingos už auktšesniąsias CNS funkcijas (mokymasis, pažintinė veikla, emocinis elgesys ir pan.)

Answer 85

1. Į kiekvieną sistemą įeina keli branduoliai (nerviniai centrai) skirtingo lygmens CNS dalyse, kiekvienas turi savą informacijos apdorojimo užduotį. 2. Branduolius jungia (akivaizdžiai matomi ar vizualizuojami) takai. 3. Sensorinių sistemų periferinis receptyvinis paviršius reprezentuojamas topografiškai kiekviename lygmenyje (somatotopija). 4. Pasižymi hierarchine organizacija (kiekvieno lygio neuronai apdoroja informaciją vis aukštesniu lygmeniu). 5. Viena smegenų pusė kontroliuoja kitą kūno pusę – laidai persikryžiuoja, pereina į kitą kūno pusę. 6. Paprastai yra paralelinei laidai, kurių funkcija gali būti tokia pati arba panaši.

Answer 86

* Somatinė nervų sistema perduoda sensorinius ir motorinius signalus į CNS ir iš jos.

Answer 87

* Ji perduoda signalus į centrinę nervų sistemą sensoriniais takais iš receptorių, iš aplinkos. Kuriuos dirgina jautrūs signalai, ar šviesos, ar klausos, ar mechaniniai, ar cheminiai ir patenka į nugaros smegenis, šiuo atveju jau centrinę nervų sistemą. Taip pat signalai yra apdorojami ir galvos smegenyse (tai irgi centrinės nervų sistemos dalis) ir per motorinius laidus-neuronus patenka į mūsų valingus, t.y. skersaruožius raumenis, kurie atlieka arba neatlieka kažkokį elgesį ir yra vykdomas toks atsakas.

Answer 88

Reflekso lanką sudaro sensorinis neuronas, signalai eferentiniais laidais patenka į centrinę nervų sistemą per užpakalinius nugaros smegenų ragus, t.y. per pilkąją nugaros smegenų užpakalinio rago dalį. Tada persijungia į motorinį neuroną pilkojoje medžiagoje, centrinėje nervų sistemoje ir keliauja į eferentinį motorinį neuroną, kuris ir inervuoja ir patenka į raumenį. Raumuo tokiu atveju padirginus kažkokį sensorinį atitinkamą neuroną, taip pat tas atitinkamas aferentinis-motorinis neuronas duoda atsaką, t.y. raumuo dažniausiai susitraukia. Kad reflekso lankas vykdytų savo funkcijas, tam reikalingas: 1) Reflekso lanko laikas ir jis vyksta tokiu principu, gali būti ir sudėtingiau keliauti į galvos smegenis, bet čia parodyta elementarus reflekso lanko pavyzdys.

Answer 89

* 12 porų galvos nervų, perduodančių signalus į abi kūno puses iš abiejų pusrutulių. Lokalizuotos daugmaž visos galvos smegenų kamiene. Visos tos poros surenka iš abiejų kūno pusių sensorinius signalus ir atiduoda į raumenis, į motorinius vienetus signalus, kurie ir leidžia jiems susitraukti.

Answer 90

* Kartu somatinė ir autonominė nervų sistema sudaro nervinius CNS išėjimus.

Answer 91

Autonominė nervų sistema sudaryta iš 1) simpatinės nervų sistemos; 2) parasimpatinės nervų sistemos.

Answer 92

* Autonominės organizmo funkcijos (vidaus organų veiklos) (virškinimas, kraujo apytaka, medžiagų apykaita ir kt.) yra nevalingos.

Answer 93

o Simpatinė nervų sistema (centrai – krūtiniuose ir juosmeniniuose nugaros smegenų segmentuose). o Parasimpatinė nervų sistema (centrai – smegenų kamiene ir kryžmeninėje nugaros smegenų dalyje). o Žarnyno (enterinė) nervų sistema.

Answer 94

* Autonominės nervų sistemos kelią iki inervuojamojo organo sudaro 2 neuronai, tarp kurių yra sinapsė. Pirmųjų neuronų kūnai yra nugaros smegenų šoniniuose raguose  aksonai  (ikimazginės skaidulos)  antrieji neuronai (jie yra nerviniuose mazguose)  aksonai (užmazginės skaidulos) eina iki inervuojamojo organo. (Somatinėje sudaro 1 neuronas)

Answer 95

Autonominėje impulsas sklinda iš centrinės nervų sistemos į mazgą, o iš mazgo į inervuojamus raumenis ir organus, kaip širdį ir liaukas yra jau kitas neuronas. Antru neuronu pasiekia inervuojama audinį. Pirmu neuronu keliauja ikimazginės skaidulos (jos palyginus yra dar nelabai lėtos), bet užmazginėmis skaidulomis impulsas keliauja į raumenis - į lygiuosius vidaus organus jau labai lėtai.

Answer 96

Ateinantis autonominis nervas į lygiųjų raumenų fibriles šakojasi labai daug kartų ir ant savo struktūros turi pūsleles. Pūslelėse lokalizuotas chemiškai veiklus neurotransmiteris (neuromediatorius) ir jis išsiskyręs iš tų pūslelių veikia postsinapsinę raumens membraną, joje esančius receptorius, dėl ko lygusis raumuo susitrauks. Toks yra principas kaip susitrauks lygieji raumenys.

Answer 97

krūtininė ir juosmeninė dalis nugaros smegenyse,

Answer 98

galvos smegenyse, kamiene ir kryžmeninėje dalyje ir joje irgi yra keletas centrų.

Answer 99

Kitas skirtumas – autonominiai mazgai. Simpatinėje Ikimazginės skaidulos, kurios eina iš centro į mazgą simpatinėje nervų sistemoje trumpos, visiškai arti prie centro, o parasimpatinėje nervų sistemoje yra atvirkščiai – ikimazginės skaidulos yra labai ilgos, nes mazgai yra arba prie organų arba pačiuose organuose.

Answer 100

Simpatinėje Ikimazginės skaidulos, kurios eina iš centro į mazgą simpatinėje nervų sistemoje trumpos, visiškai arti prie centro

Answer 101

parasimpatinėje nervų sistemoje yra atvirkščiai – ikimazginės skaidulos yra labai ilgos, nes mazgai yra arba prie organų arba pačiuose organuose.

Answer 102

o Ikimazginės (preganglinės) skaidulos plonos mielininės (B tipo); veikimo potencialas plinta apie 10m/s greičiu. o Užmazginės (postganglinės) bemielininės (C tipo); veikimo potencialas plinta apie 1m/s greičiu.

Answer 103

Simpatinės nervų sistemos (dalis) yra arti CNS – tai priestuburiniai mazgai, kurie sudaro simpatinį kamieną. Šios ikimazginės skaidulos yra trumpos, o užmazginės – ilgos. Kita dalis mazgų yra nutolę nuo CNS – tai priešstuburiniai mazgai, inervuojantys pilvo ertmės ir mažojo dubens organus.

Answer 104

Parasimpatinės nervų sistemos mazgai yra toli nuo CNS – arti inervuojamojo arba pačiame organe. Ikimazginės skaidulos ilgos, o užmazginės – trumpos.

Answer 105

MAZGAI (ganglijai) – tai tarsi mikrosmegenys.

Answer 106

Savybės: 1) Konevergencija (iš daug praleisti vieną impulsą) 2) Divergencija (iš vieno paskleisti daug impulsų) 3) Sumacija 4) Okliuzija (gali nepraleisti impulso) 5) Fascilitacija 6) Transformacija (gali transformuoti iš silpno į stiprų) 7) Vienpusis laidumas 8) Funkcinis labiliškumas 9) Refleksinis tonusas. Impulsai praleidžiami viena kryptimi iš centro į inervuojamus organus.

Answer 107

Somatinių nervų ir raumenų sinapsėse išsiskiria neurotransmiteris acetilcholinas, kuris veikia N (nikotinui) jautrius cholinerginius receptorius.

Answer 108

Autonominei reguliacijai būdinga hierarchija, kurią lemia grįžtamojo ryšio grandinių (refleksų lankai), palaikančių fiziologinius parametrus.

Answer 109

Viršuje matome smegenų žievę, paskui keliauja į limbinę sistemą, pvz. įvyksta kažkokia grėsmė (sužinom kažkokią blogą naujieną). Pirmiausia ją apdorojame smegenų žievėje ir siunčia kokia tai yra žinia, nuotaika į limbinę sistemą, mus užvaldo liūdesys, tada liūdesys keliauja per pogumburį signalais į mūsų nugaros smegenų centrus, kuriuose lokalizuoti tie autonominiai centrai ir jau tie centrai perduoda tą patį impulsą per mazgus į mūsų lygiuosius raumenis, širdį ir liaukas. Po kurio laiko, kai mes verkiam pykstam ir pnš. Organizme vyksta prisitaikymas prie situacijos, tada per tuos sensorinius mazgus impulsas ir informacija keliauja vėl per gumburą į smegenų žievę ir jinai kontroliuodama sako dabar jau tiek daug nėra baimės, jau pripratome.

Answer 110

Vadinama kaip trečiąja autonominės nervų sistemos dalimi, nes mūsų žarnose neuronų yra panašiai kiek nugaros smegenyse pagal skaičių. Jos yra labai stipriai inervuotos, jų struktūra spindyje pavaizduota ir aprašyta. Inervuoja dviejų rūšių rezginiai.

Answer 111

1) Submukoziniai rezginiai kontroliuoja sekreciją 2) Mienteriniai rezginiai kontroliuo motiliškumą

Answer 112

Ent ns iš dalies nepriklausoma, bet ją kontroliuoja SNS ir PNS

Answer 113

M cholinerginiai receptoriai išsidėsto parasimpatinių nervų galūnėse – jie jautrūs Ach-ui ir muskarinui. Juos blokuoja atropinas.

Answer 114

N cholinerginiai receptoriai išsidėsto autonominės nervų sistemos mazguose, nervo ir raumens sinapsėse. Blokuoja ganglioblokatoriai, miorelaksantai.

Answer 115

Kraujagysles, prakaito liaukas, šiaušiamuosius plaukų raumenis inervuoja tik simpatinė nervų sistema.

Answer 116

Krumplyno raumenis inervuoja tik parasimpatinė nervų sistema.

Answer 117

Kasos Langerhans`o saleles inervuoja tik parasimpatinė nervų sistemos skaidulos.

Answer 118

Antinksčių šerdinę dalį inervuoja tik simpatinės nervų sistemos skaidulos ikimazginės (preganglinės) skaidulos, o užmazginių (postganglinių) skaidulų nėra.

Answer 119

Jie užima ypatingą vietą – juos galima laikyti pakitusiu simpatiniu mazgu. Juos inervuoja ikimazginės simpatinės skaidulos, kurios išskiria acetilcholiną, kuris veikia antinksčių šerdinės dalies chromafininių ląstelių N cholinerginius receptorius. Šios ląstelės išskiria adrenaliną ir noradrenaliną.

Answer 120

Autonominė nervų sistema skirstoma į simpatinę ir parasimpatinę. Išskiriama dar ir trečioji autonominės nervų sistemos dalis žarnyno nervų sistema.

Answer 121

1. centrų vieta: a) simpatinės nervų sistemos centrai yra krūtininiuose ir juosmeniniuose nugaros smegenų segmentuose, b) parasimpatinės - smegenų kamiene ir kryžmeninėje nugaros smegenų dalyje. 2. mazgų vieta: a) dalis simpatinės nervų sistemos mazgų yra arti CNS. Tai priestuburiniai mazgai, sudarantys simpatinį kamieną. Ikimazginės jų skaidulos yra trumpos, o užmazginės - ilgos. Kita dalis mazgų yra daugiau nutolę nuo CNS. Tai priešstuburiniai mazgai, inervuojantys pilvo ertmės ir mažojo dubens organus: (a) pilvinis mazgas (b) viršutinis ir apatinis pasaitiniai mazgai (c) papilvės rezginių mazgai b) parasimpatinės sistemos mazgai yra toli nuo CNS, t.y. arti inervuojamo organo arba pačiame organe, todėl jų ikimazginės skaidulos yra ilgos, o užmazginės - trumpos. Organuose vadinami transmuraliniai mazgai. 3. Pagal skaidulas ikimazgines ir užmazgines. 4. Pagal receptorius 5. Pagal išskiriamus mediatorius.

Answer 122

Simpatinė n.s. vyrauja darbo ir pavojaus ar kovos metu.

Answer 123

Parasimpatinė n.s. vyrauja poilsio ir energijos atgavimo metu.

Answer 124

Sustiprėjus simpatiniam poveikiui, plečiasi vyzdžiai, dažnėja širdies plakimas, stiprėja jos susitraukimai, didėja AKS, plečiasi bronchai, mažėja žarnyno aktyvumas, susitraukia žarnyno ir šlapimo pūslės sutraukiamieji raumenys (raukai). Aukščiau diafragmos suaktyvėja, žemiau diafragmas sumažėja.

Answer 125

Sustiprėjus parasimpatiniam poveikiui, siaurėja vyzdžiai, retėja širdies plakimas, siaurėja bronchai, stiprėja žarnyno peristaltika, atsileidžia sutraukiamieji raumenys. Aukščiau diafragmos sulėtėja, žemiau diafragmos suaktyvėja.

Answer 126

Jos tarpraumeninis rezginys valdo žarnyno judėjimą, o pogleivinis rezginys reguliuoja jonų ir skysčių pernašą. Žarnyno nervų sistema sudaro vietinius refleksų lankus. Abu rezginius inervuoja simpatinės ir parasimpatinės skaidulos.

Answer 127

Adrenoreceptoriai – skirstomi į alfa ir beta.

Answer 128

Acetilcholinas (ACh) sintetinamas iš cholino ir acetilkofermento A (AcCoA).

Answer 129

ACh kaupiamas pūslelėse.

Answer 130

Po nervinio impulso ACh išsiskiria į sinapsę ir jungiasi prie postsinapsinių receptorių. Širdyje ACh jungiasi prie M2 cholinerginių receptorių, kurie veikia per Gi baltymą.

Answer 131

1. Šio baltymo alfa (αi) subvienetas slopina adenililciklazę (AC), todėl ATP nevirsta Camp, proteinkinazė A (PKA) pasidaro neaktyvi, ir mažiau Ca 2+ jonų patenka į ląstelę. Todėl silpnėja miokardo susitraukimas.

Answer 132

Beta (β) ir gama (γ) subvienetai tiesiogiai atveria K+ kanalus, todėl K+ jonai išeina iš ląstelės ir sukelia hiperpoliarizaciją. Todėl retėja miokardo susitraukimas.

Answer 133

Noradrenalinas (NA) išsiskyręs iš presinapsinio mazgelio veikia postsinapsinius α ir β adrenerginius receptorius.

Answer 134

1. dalis patenka į kraują; 2. dalis inaktyvinama; 3. dalis sugrąžinama į presinapsinį mazgelį.

Answer 135

Alfa receptoriai labiau jautrūs noradrenalino poveikiui, o beta – adrenalinui.

Answer 136

Paprastus refleksų lankus sudaro sensoriniai neuronai, ikimazginiai ir užmazginiai neuronai. q

Answer 137

Aukštesnio lygio reguliacija įtraukia atskirojo laido branduolį, į kurį sueina didžioji dalis vidaus organų sensorinės informacijos. Jis reguliuoja autonomines funkcijas per ikimazginius neuronus arba perduoda informaciją autonominiams smegenų kamieno centrams, kurie veikia ikimazginius neuronus.

Answer 138

pogumburis. Jam įtakos gali turėti emocijos ir smegenų žievė.

Answer 139

Žemiausią reguliacijos lygį sudaro žarnyno nervų sistema, kuri reguliuoja žarnyno peristaltiką ir sekreciją.

Answer 140

* šlapinimosi centras * tuštinimosi centras * vyrų erekcijos * ejakuliacijos * moters lytinių refleksų centrai Šių centrų simpatinės dalys yra juosmeniniuose ir iš dalies krūtininiuose, o parasimpatinės dalys - kryžmeniniuose nugaros smegenų segmentuose.

Answer 141

pailgųjų smegenų atskirojo laido branduolys.

Answer 142

Pogumburis kartu su posmegenine liauka (hipofize) veikia visą endokrininę sistemą ir jungia autonomines funkcijas su endokrininėmis ir elgesio reakcijomis.

Answer 143

Pogumburis veikia autonomines funkcijas: (1) per smegenų kamieno centrus ir (2) per ikimazginius smegenų kamieno bei nugaros smegenų neuronus.

Answer 144

Žievės įtaka vegetaciniams centrams yra maža. Ji daugiau yra netiesioginio poveikio.

Answer 145

Žmogaus kvėpavime išskiriamos šios fazės: 1. išorinis kvėpavimas (arba plaučių ventiliacija), kurio metu vyksta oro apykaita tarp aplinkos ir plaučių alveolių; 2. dujų difuzija plaučiuose; 3. kvėpavimo dujų (O2 ir CO2) pernaša kraujyje; (iš plaučių į audinius) 4. dujų difuzija audiniuose; 5. audinių kvėpavimas. (ląstelės viduje)

Answer 146

Oro keitimąsi tarp aplinkos oro ir plaučių lemia išorinis kvėpavimas. Jį sudaro: įkvėpimas (lot. inspiratio) ir iškvėpimas (lot. exspiratio).

Answer 147

Sveiko suaugusio žmogaus įkvėpimas yra trumpesnis negu iškvėpimas. Santykis tarp įkvėpimo ir iškvėpimo sudaro apie 1,1 – 2,0.

Answer 148

susitraukus išoriniams tarpšonkauliniams raumenims ir diafragmai → krūtinės ląstos tūris didėja → alveolės plečiasi, slėgis jose pasidaro mažesnis už atmosferos ir oras eina į plaučius →įvyksta įkvėpimas ir oro slėgis alveolėse susilygina su atmosferos slėgiu.

Answer 149

atsipalaiduoja kvėpavimo raumenys ir susitraukia vidiniai tarpšonkauliniai raumenys → oro slėgis alveolėse pasidaro didesnis už atmosferos ir oras iš plaučių eina į aplinką →įvyksta iškvėpimas. Suaugusių žmonių kvėpavimo ritmas ramybėje yra 16-20 kartų/min. Moterų kvėpavimas dažnesnis, o kūdikių – net 50-60 kartųmin.

Answer 150

Suaugusių žmonių kvėpavimo ritmas ramybėje yra 16-20 kartų/min. Moterų kvėpavimas dažnesnis

Answer 151

Tūriai yra: 4.

Answer 152

Tūriai mažesnis funkcinis vienetas, talpos – didesnės, jos susideda iš tūrių. Tūriai yra: 4.

Answer 153

1) kvėpuojamasis tūris – tiek kiek normaliai kvėpuojant įkvepiam ir iškvepiam, apie 500ml. 2) rezervinis įkvėpimo tūris – tiek kiek po normalaus įkvėpimo galim maksimaliai įkvėpti 1,5-2l. 3) rezervinis iškvėpimo tūris – po normalaus iškvėpimo kiek maksimaliai galim iškvėpti 1-1,5l 4) liekamasis tūris – oro tūris, kuris lieka plaučiuose po maksimalaus mūsų iškvėpimo. Plaučiai nesubliukšta, lieka apie 1l oro.

Answer 154

Tūriai yra centas, o talpos yra eurai. Todėl talpos sudarytos iš tūrių.

Answer 155

1) Gyvybinė plaučių talpa – ją sudaro 1+2+3, t.y. oro kiekis, kurį mes po maksimalaus įkvėpimo galime maksimaliai iškvėpti. Tai sudaro apie 4-5l. 2) Totalinę/bendroji plaučių talpa. Ją taip pat sudaro tūriai – 1,2,3,4, visi tūriai. 3) Įkvėpimo talpa – kiek po normalaus iškvėpimo galim dar maksimaliai įkvėpti. 4) Iškvėpimo talpa – kiek po normalaus įkvėpimo galim maksimaliai iškvėpti 5) funkcinė liekamoji talpa – kiek po normalaus iškvėpimo plaučiuose lieka oro. Jį sudaro 3 ir 4 tūriai.

Answer 156

Iškvepiamame ore deguonies padidėja, nes kelyje nuo burnos iki alveolės yra deguonis, kuris nedalyvauja dujų difuzijoje ir kai iškvepiam susimaišo alveolėse esančios dujos su trachėjose/bronchuose esančiomis dujomis, o CO2 prasiskiedžia

Answer 157

yra parcialinių slėgių skirtumas

Answer 158

Dujų apykaitą charakterizuoja difuzijos koeficientas (K). Jis nepriklauso nuo difuzijos greičio. Kontakto laikas - 0,3 s . Ant kiek intensyviai vyksta O2 ir CO2 apykaita.

Answer 159

Alveolės sienelę sudaro: iš vidaus – surfaktantas (baltyminės kilmės gliti medžiaga, kuri neleidžia alveolėms subliukšti).; Alveolių epitelis, bazinę membraną, endotelinių ląstelių sluoksnį ir jau kraujas. Tas tarpas, kuris skiria kraują nuo alveolės yra labai plonas. Dėka plonos membranos, parcialinio slėgio kontakto laikas yra trumpas. Turi pasisavinti deguonis ir atiduoti CO2.

Answer 160

Kai veninis kraujas atiteka į alveolę, tai kraujo pagrindinis uždavinys - maksimaliai pasiimti deguonį ir maksimaliai atiduoti CO2.

Answer 161

1. alveolių ventiliacijos (priklauso nuo kūno padėties; fizinio aktyvumo) 2. difuzinių plaučių savybių (fizinio krūvio metu atsidaro rezerviniai kapiliarai (nes dėl mažo spaudimo jie būna uždaryti, o gavus fizinio krūvio – atsidaro), todėl didėja difuzijoje dalyvaujantis plaučių alveolių paviršius, o kartu ir O2 ir CO2 difuzijos greitis) (kai nėra fizinio krūvio viršutinės plaučių skiltys yra uždarytos) 3. alveolių perfuzijos krauju (kraujagyslių priešinimasis plaučiuose yra mažas, todėl spaudimas plaučių arterijoje yra nedidelis (25/10 mmHg); rezerviniai kapiliarai uždaryti)

Answer 162

Deguonis (O2), kaip ir anglies dioksidas (CO2), kraujyje yra dvejopo pavidalo: 1. chemiškai susijungęs; 2. fiziškai absorbavęsis, t.y. ištirpęs.

Answer 163

2. fiziškai absorbavęsis, t.y. ištirpęs. Fiziškai absorbuotų dujų kiekis priklauso nuo skysčio sudėties, kiekio, temperatūros, parcialinio dujų slėgio ir pačių dujų savybių.

Answer 164

absorbcijos koeficientu.

Answer 165

Arterinio kraujo prisotinimas O2 nepriklauso nuo dujų absorbcijos koeficiento.

Answer 166

Nustatyta, kad fiziškai absorbuoto O2 kraujo plazmoje yra tik 0,3%. Kita O2 dalis (apie 99%) kraujyje pernešama susijungusi su hemoglobinu (Hb).

Answer 167

(Hiufnerio skaičius).

Answer 168

1. temperatūros didėjimas; 2. PCO2 didėjimas; 3. H+ didėjimas (pH mažėjimas); 4. 2,3-difosfogliceratų eritrocituose padidėjimas. Kreivės poslinkis į dešinę rodo, kad : 1. mažėja hemoglobino afinitetas O2, (giminingumas) 2. mažiau susidaro O2Hb.

Answer 169

1. temperatūros mažėjimas; 2. PCO2 mažėjimas; 3. H+ mažėjimas (pH didėjimas); (šarmingesnė) 4. 2,3-difosfogliceratų eritrocituose mažėjimas. Kreivės poslinkis į kairę rodo, kad : 1. didėja hemoglobino afinitetas O2; 2. daugiau susidaro O2Hb.

Answer 170

Labai svarbi yra PCO2 ir pH įtaka. Abu šie rodikliai glaudžiai tarpusavyje susiję. Padidėjus PCO2, sumažėja pH, ir tai mažina Hb afinitetą O2. Šis vadinamas Boro efektas teigiamai veikia O2 apykaitą audiniuose ir plaučiuose. Audiniams paimant iš kraujo O2 ir atiduodant CO2, eritrocituose skatinama Hb deoksigenizacija → tai didina O2 difuziją į audinius ir PO2. Plaučiuose vyksta atvirkščiai: CO2 išsiskyrimas sudaro palankesnes sąlygas O2Hb susidaryti, t. y. deguonies disociacijos kreivė pasislenka į kairę. Boro efektas yra ypač svarbus ten, kur intensyviai vartojamas O2, susidaro CO2 ir rūgštūs medžiagų apykaitos produktai.

Answer 171

Padidėjus PCO2, sumažėja pH, ir tai mažina Hb afinitetą O2. Šis vadinamas Boro efektas teigiamai veikia O2 apykaitą audiniuose ir plaučiuose.

Answer 172

Audiniuose susidaręs CO2 dėl parcialinio slėgio skirtumo patenka į kapiliarus. Pirmiausia, jis virsta anglies rūgštimi (H2CO3), kuri tuoj pat disocijuoja į bikarbonato (HCO3–) ir H+ jonus: CO2 + H2O ↔ H2CO3 ↔ HCO3– + H+ Tuo būdu eritrocituose didėja bikarbonatų koncentracija, ir jie koncentracijos gradiento kryptimi veržiasi į kraujo plazmą. Mainais į paliekančius eritrocitus HCO3– anijonus į juos patenka Cl– anijonai. Šitas pasikeitimas vadinamas Hamburgerio poslinkiu. Eritrocituose padaugėja ir H+. Didelio pH pasikeitimo išvengiama dėl Hb sugebėjimo prisijungti H+ jonus. Šis sugebėjimas ypač padidėja, kai Hb atiduoda O2. Prie Hb prisijungia CO2 ir reakcijos produktas vadinamas karbohemoglobinu.

Answer 173

Prie Hb prisijungia CO2 ir reakcijos produktas vadinamas karbohemoglobinu.

Answer 174

Mainais į paliekančius eritrocitus HCO3– anijonus į juos patenka Cl– anijonai. Šitas pasikeitimas vadinamas Hamburgerio poslinkiu.

Answer 175

1. 11% pernešama HbCO2 pavidalu; 2. 12% pernešama H2CO3 pavidalu; 3. 27% pernešama HCO3– pavidalu eritrocituose; 4. 50% pernešama HCO3– pavidalu kraujo plazmoje.

Answer 176

Dujų apykaita audiniuose vyksta priešinga kryptimi negu plaučiuose. Kraujas atneštą O2 atiduoda audiniams, o iš jų paima CO2. Dujų difuziją ir jos kryptį audiniuose, kaip ir plaučiuose, nulemia parcialinių slėgių skirtumas.

Answer 177

Ląstelėse O2 apykaita vyksta mitochondrijose.

Answer 178

Kad jose būtų normali aerobinė oksidacija reikalingas minimalus vadinamasis kritinis deguonies slėgis. Jis mitochondrijose būna apie 0,1-1,0 mmHg.

Answer 179

hipoksija.

Answer 180

Jų visam organizme yra tik apie 200 ml, o 25% (apie 50 ml) šio O2 yra laisvai ištirpę. Toks kiekis net ramybės metu gali patenkinti organizmo O2 poreikį tik 10 s. Dar 150 ml O2 yra susijungę su raumenų mioglobinu. Mioglobinas raumenyse veikia kaip O2 buferis. Netikėtai padidėjus O2 poreikiui, pvz., raumeniui stipriai susitraukus, smulkios kraujagyslės yra užspaudžiamos, jis gali kurį laiką palaikyti normalų O2 slėgį citoplazmoje, atiduodamas sujungtą O2.

Answer 181

įkvėpimas ir iškvėpimas.

Answer 182

1. inspiracijos (I fazė) metu įkvepiama; (jos metu įkvepiam) 2. postinspiracijos (PI fazė) metu pasyviai iškvepiama; (pasyviai iškvepiam) 3. ekspiracijos (E2 fazė) metu aktyviai iškvepiama. (aktyviai iškvepiam)

Answer 183

automatiškai

Answer 184

Dauguma kvėpavimo neuronų yra pailgosiose smegenyse, dalis - tilte

Answer 185

VRG (ventralinė respiracinė grupė, išsidėsto išilgai nucl. ambigus). Generuoja kvėpavimo ritmą. Suformuoja ritmą.

Answer 186

Ateina aferentiniai signalai iš plaučių, ŠKS. Šie neuronai lemia refleksinį kvėpavimą ir ŠKS prisitaikymą prie tam tikrų sąlygų.

Answer 187

TRG (tilto respiracinė grupė, išsidėsto tilte). Slopina dorsaline ir ventraline respiracines grupes, kad neužsižaistų.

Answer 188

1. inspiraciniai (I-neuronai), kurie impulsuoja įkvėpimo metu; padidėja aktyvumas įkvėp.metu 2. postinspiraciniai (PI-neuronai), impulsuojantys pirmosios, pasyviosios, iškvėpimo dalies (postinspiracijos) metu; 3. ekspiraciniai (E2-neuronai), impulsuojantys antrosios, aktyviosios, iškvėpimo dalies metu.

Answer 189

Simpatiniai širdies ir kraujagyslių neuronai suaktyvėja įkvėpimo metu, o parasimpatiniai neuronai (n. vagus) – postinspiracijos fazės metu

Answer 190

Širdies ir kraujagyslių neuronų aktyvumą modifikuoja respiraciniai neuronai. Simpatiniai širdies ir kraujagyslių neuronai suaktyvėja įkvėpimo metu, o parasimpatiniai neuronai (n. vagus) – postinspiracijos fazės metu. Tai lemia kraujospūdžio ir širdies ritmo kitimus (respiracinę aritmiją) kvėpavimo metu.

Answer 191

tinklinis darinys. Sinapsėse sukeliami jaudinamieji arba slopinamieji postsinapsiniai potencialai.

Answer 192

Kvėpavimo ritmą lemia svyruojantis inspiracinių, postinspiracinių ir ekspiracinių neuronų aktyvumo kitimas. Šią ritmišką kaitą sukelia sinapsinė slopinamoji ir aktyvinamoji VRG neuronų tarpusavio sąveika. Refleksini kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių sistemų prisitaikymą prie tam tikrų sąlygų lemia atskirojo laido branduolio neuronai.

Answer 193

1. PCO2 ir ventiliacijos priklausomybė. Kintant arterinio kraujo PCO2, vyksta ryškūs plaučių ventiliacijos pokyčiai. PCO2 padidėjus iki 60-70 mmHg, minutinis kvėpavimo tūris didėja iki 70-80 l/min. Kai PCO2 viršija 70 mmHg, atsiranda narkotinis poveikis, ir ventiliacija mažėja. 2. pH ir ventiliacijos priklausomybė. Jei pH mažėja 0,1, tai poveikis ventiliacijai minimalus. Jei pH padidėja 0,1, tai minutinis kvėpavimo tūris padidėja iki 20 l/min. 3. PO2 ir ventiliacijos priklausomybė. Sumažėjus minutiniam kvėpavimo tūriui, PO2 kinta labai neryškiai. Plaučių ventiliacija pradeda didėti tik esant PO2 mažesniam kaip 50-60 mmHg. 4. Chemoreceptoriai. Chemoreceptoriai skirstomi į periferinius ir centrinius. Periferiniai chemoreceptoriai yra miego arterijos kamuolėlyje ir aortos lanke. Jie yra jautrūs PO2 pasikeitimui. Centriniai chemoreceptoriai daugiau reaguoja į PCO2 ir pH pokyčius. 5. Hormonų poveikis. Adrenalinas, skydliaukės hormonai (tiroksinas) ir progesteronas kvėpavimą aktyvina.

Answer 194

Adrenalinas, skydliaukės hormonai (tiroksinas) ir progesteronas kvėpavimą aktyvina.

Answer 195

Periferiniai chemoreceptoriai yra miego arterijos kamuolėlyje ir aortos lanke. Jie yra jautrūs PO2 pasikeitimui.

Answer 196

Centriniai chemoreceptoriai daugiau reaguoja į PCO2 ir pH pokyčius.

Answer 197

Chemoreceptoriai skirstomi į periferinius ir centrinius.

Answer 198

Jei pH padidėja 0,1, tai minutinis kvėpavimo tūris padidėja iki 20 l/min.

Answer 199

didėja iki 70-80 l/min.

Answer 200

narkotinis poveikis, ir ventiliacija mažėja.

Answer 201

dūsavimą.

Answer 202

Maistas pradžioje patenka į burnos ertmę ir ten jau prasideda virškinimo procesas. Toliau sukramtytas maistas patenka į skrandį, ten išsiskiria vėlgi virškinimo fermentai, kurie pakeičia tą maistą, kurį suvalgome. Vėliau maistas keliauja į plonąjį žarnyną ir toliau keliauja į storąjį žarnyną. Ten virsta fekaline mase ir papuolęs į tiesiąją žarną yra pašalinamas, šis procesas vadinamas defekacija. Taip maistas nuo pirmo kąsnio iki tol kol jis defekacijos būdu yra pašalinamas užtrunka apie +-72h. Tas maistas, kurį valgome mums netinka. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad virškinimo sistema suskaido tą maistą, kurį mes suvalgėm iki galutinių produktų. Pvz. baltymus iki aminorūgščių. Reikia paminėti virškinimo liaukas: - Kepenis – jos gamina tulžį - Kasą – turi endokrininę funkciją (reguliuoja gliukozės kiekį kraujyje), bet turi ir egzokrininę funkciją (dalyvauja virškinime)

Answer 203

- Kepenis – jos gamina tulžį

Answer 204

- Kasą – turi endokrininę funkciją (reguliuoja gliukozės kiekį kraujyje), bet turi ir egzokrininę funkciją (dalyvauja virškinime)

Answer 205

* Pagumburis reguliuoja apetitą ir maitinimąsi

Answer 206

riebiųjų rūgščių, gliukozės, aminorūgščių kiekis kraujyje (kai trūksta)

Answer 207

trūksta aminorūgščių – baltymų.

Answer 208

skrandžio tūris. (Svarbus ir skrandžio tūris. Kai skrandis tuščias, ilgieji raumenys traukiasi, impulsas keliauja į alkio centrą ir mes norim valgyti, pripildyti)

Answer 209

* Šoninėje dalyje – alkio centras. * Ventromedialinėje – sotumo centras.

Answer 210

gralinas/grelinas? Kurį išskiria skrandis. Kitas hormonas - leptinas – kurį gamina mūsų riebalinis audinys ir išskiria pradėjus valgyti. Jis dirgina sotumo centrą. Kai leptino gamina daug. Tuomet pradeda į jį nereaguoti ir išsivysto leptino rezistencija – žmogus nebejaučia sotumo jausmo, arba ne taip stipriai.

Answer 211

* Maistas burnoje išbūna 15-30sek.

Answer 212

Burnos ertmėje nėra fermentų, kurie skaidytų riebalus arba baltymus)

Answer 213

* pH 5,8-7,8

Answer 214

apsauga nuo mikroorganizmų (seilėse yra tokio baltymo lizocimo, jis veikia bakteriostatiškai – stabdo mikroorganizmų dauginimąsi)

Answer 215

* Seilių išsiskyrimas – nerviniu ir humoraliniu būdu (kai maistas papuola į burną, dirgina receptorius ir tada iškart išsiskiria seilės (humoralinis būdas). Nerviniu būdu reiškia, jog į seilių liaukas ateina aferentinės ir eferentinės skaidulos, t.y. seiles inervuoja autonominė nervų sistema.

Answer 216

paausinė, pažandinė, paliežuvinė), gamina seiles tada, kai yra dirgiklis.

Answer 217

kurios yra minkštajam gomury, liežuvio šaknyje – jos pastoviai gamina seiles, palaiko burnos ertmę drėgną.

Answer 218

* Centrai – pailgosios smegenys

Answer 219

o Parasimpatinė – daug seilių, mažai organinių medžiagų.

Answer 220

o Simpatinė – mažai seilių, daug organinių medžiagų

Answer 221

1) Valinga fazė – liežuvis spaudžia kąsnį prie gomurio, stumia prie nosiaryklės. (jei norim grąžinti kąsnį, tai galime padaryti. Pvz. kai kramtom gumą, jinai visada yra valingoje fazėje.) 2) Nevalinga fazė – liežuvėlis uždaro nosiaryklę, antgerklis uždaro praėjimą į gerklas. (ši fazė svarbi, nes čia gali įvykti užspringimas. Šios fazės metu kąsnis praeina gomurio lankus, liežuvėlis uždaro nosiaryklę, antgerklis uždaro praėjimą į gerklas, refleksiškai sustoja kvėpavimas ir kąsnis turi keliauti toliau. Jei kąsnis užspringsta, žmogus savo valiomis negali jo atryti.) 3) Stemplinė fazė – stemplės raumenų peristaliniai judesiai stumia kąsnį prie įskrandžio. 4) Kietas maistas – 5-8s., skystas – 2-3s.

Answer 222

1) Rezervinė 2) Sekrecinė 3) Motorinė 4) Rezorbcinė 5) Endokrininė

Answer 223

* Pasieninės ląstelės gamina ir išskiria druskos rūgštį.

Answer 224

* Pagrindinės ląstelės gamina ir išskiria fermentus (pepsiną ir gastriksiną). Baltymų skaidymas.

Answer 225

* Mukocitai išskiria muciną. (saugo nuo mechaninių pažeidimų)

Answer 226

* Endokrininės ląstelės – histaminą, serotoniną ir gastriną.

Answer 227

Tai labai svarbus komponentas, nes aktyvina kitų fermentų veiklą, padeda skaidyti baltymus, gerina žarnyno peristaltiką, skatina išsiskirti tiek kasos fermentus, tiek tulžį. Kairėje už mėlyno – skrandžio ertmė. Pasieninėje ląstelėje visada yra vandens ir CO2. Jie jungiasi ir gaunasi nepatvari rūgštis H2CO3. Jinai labai gretai skyla į HCO3 liekaną, kuri keliauja į kraują ir gaminamos tulžies rūgštys. Tačiau lieka ir vienas vandenilio jonas – H+, kuris prieš koncentracijos gradientą (naudojant energiją) yra atnešamas į šakotus kanalėlius pasieninėje ląstelėje. Tai reiškia virškinimas reikalauja energijos. O chloras keliauja pasyviai į šakotus kanalėlius. Jungiasi vandenilio jonas su chloru ir tada turim druskos rūgštį, kuri išsiskiria į spindį ir pradeda virškinti ką suvalgėme.

Answer 228

Acetilcholinas, histaminas (skrandžio putliosios ląstelės), gastrinas (skrandžio G ląstelė)

Answer 229

Somatostatinas, prostaglandinai (kurie sukelia uždegimą, pvz. gastrito metu), simpatinė nervų sistema

Answer 230

I kelias. Turim vieną pasieninę ląstelę. Viršuje yra parasimpatinė sistemos išskiriamas acetilcholinas (nervas parasimpatinis – klajoklis, devinta galvinių nervų pora, jis ateina iki skrandžio ląstelių ir inervuoja, išskiria acetilcholiną. Jis veikia į muskarininius receptorius, kurie pasieninėje ląstelėje ir paskui išskiriama druskos rūgštis. II kelias. Parasimpatinės nervų sistemos mediatorius – acetilcholinas veikia į G ląstelės muskarininius receptorius. Ląstelė gamina gastriną, kuris veikia per G receptorius pasieninę ląstelę ir taip dar papildomai išskiriama druskos rūgštis. III kelias. Parasimpatinis nervas į G ląstelę, ji išskiria gastriną į putliąją ląstelę ir ji išskiria histaminą, kuris veikia per H2 receptorius ir dar papildomai išskiria druskos rūgšties.

Answer 231

Žiūrint į dvilikapirštę žarną, matome odi sfinkterį, per kurį patenka kasos virškinimo fermentai ir tulžis. Kasa turi savo latakėlį, o tulžis turi savo, jie susijungia prieš atsiverdami į dvylikapirštę žarną ir sudaro bendrąjį tulžies lataką. Jų fermentai nesipjauna, kaip tik vienas kitą papildo.

Answer 232

Kasa išskiria fermentus, kurie yra ypač šarminiai. Rūgštus turinys tampa šarminiu. * Šariminės reakcijos (pH 7,8-8,4) sultys; * Tripsinogenas – veikia enterokinazė – tripsinas. Skaido baltymus; * Antitripsinas – saugo nuo autolizės (kad pati savęs nesuvirškintų); * Chimotripsinogenas – chimotripsinu. Skaido baltymus. * Karboksipeptidazė A ir B – baltymus skaido iki amino rūgščių Suvalgėm kasa išskyrė tris virškinimo fermentus (tripsinas, chimotripsinas, karboksipeptidazė) ir suskaido baltymus. Su baltymais susitvarkėm. * Lipazė, fosfolipazė A2, cholesterolesterazė – lipidų skaidymas. * Amilazė – angliavandenių skaidymas.

Answer 233

Skaido baltymus;

Answer 234

saugo nuo autolizės (kad pati savęs nesuvirškintų);

Answer 235

Skaido baltymus.

Answer 236

baltymus skaido iki amino rūgščių

Answer 237

lipidų skaidymas.

Answer 238

angliavandenių skaidymas.

Answer 239

 Angliavandenių kaupimas glikogeno pavidalu.  Amonio darinių nukenksminimas ir šlapalo sintezė.  Kraujo plazmos baltymų sintezė – albuminų, kraujo krešėjimo faktorių (protrombino, fibrinogeno).  Metabolinė (triglicerolių ir cholesterolio sintezė, purininių medžiagų, pigmentų apykaita, hormonų apykaita).  Vitaminų A, D sintezė, K, B12, PP kaupimas.  Geležies, vario ir kitų mikroelementų kaupimas.  Indolo, skatolo, fenolio, vaistų, alkoholio ir kitų medžiagų neutralizacija.  Kraujo rezervuaras (20proc. viso kraujo talpina.  Tulžies gamyba ir išskyrimas.

Answer 240

* Hepatocitai pagamina 0,5-1l tulžies per parą. Ji kaupiasi tulžies pūslėje. * Aktyvina kasos fermentų (lipazės, tripsino, amilazės) poveikį. * Emulsina riebalus (gerėja sąlytis su lipazėmis) * Sudaro miceles (padeda pernešti riebalų rūgštis, cholesterolį, fosfolipidus) * Skatina žarnyno peristaltiką. * Pašalina iš organizmo šlapalą, bilirubiną, hormonų apykaitos produktus, vaistines meždiagas. * Neutralizuoja rūgštų skrandžio turinį ir slopina pepsino aktyvumą.

Answer 241

Susmulkintas maistas papuolė į skrandį, ten apvirškintas papuolė į 12-pirštę žarną, ten išsiskyrė tulžis, kasos fermentai, toliau keliauja į plonąjį žarnyną. Visų maisto medžiagų, suskaidytų iki galutinių produktų įsiurbimas.

Answer 242

* Daugiausia yra dvylikapirštėje ir tuščiojoje žarnoje. * Didina virškinimo ir rezorbcinį plonosios žarnos plotą iki 200-250 kvadratinių metrų. * Vienos poros skersmuo yra 10-20nanometrų, todėl membraninis virškinimas vyksta steriliomis sąlygomis (neprasiskverbia žarnyno mikroorganizmai).

Answer 243

* Sekrecinė ir rezorbcinė funkcijos (mucinas ir bikarbonatai pH 8) * Proksimalinėje dalyje – vandens ir elektrolitų absorbcija (rezorbuojama 90proc. vandens) * Mikroorganizmai – rūgimas ir puvimas. * Baltymų puvimas – (indolas, skatolas, fenolis) – kepenys detoksikuoja. * Rūgimas mažina puvimą. * Mikroorganizmai sintetina vitaminus (K, folinę rūgštį, B1, B6, B12) * Skaidoma celiuloze. Nesuskaidyta – gerina peristaltiką. * Gleivinė neturi gaurelių (nevyksta membraninis virškinimas). * Distalinėje dalyje formuojamos išmatos.

Answer 244

Yra du raukai. Vidinis tiesiosios žarnos raukas yra nevalingas, išorinis – valingas. Defekacijos centrai, kurie valdo vidinį rauką yra nugaros smegenų kryžmininiuose segmentuose. Tiesioji žarna, visas turinys atsiranda ten kur raudonos rodyklės. Spaudžia vidinį rauką, impulsai keliauja į defekacijos centrą, parasimpatinė atpalaiduoja rauką ir keliauja link išorinio rauko. Dabar reikia žmogaus pastangų. Tada atidaromas išorinis raukas, diafragma leidžiasi žemyn, pilvo siena yra įtempiama, padidinamas žarnyne spaudimas ir įvyksta defekacijos procesas.

Answer 245

Sudaro: -Inkstai; -Šlapimo takai -Šlapimo pūslė. Toliau pas virus ir moteris yra skirtinga šlapimo išvedimo takų anatomija. Šlapimas gaminamas inkstuose. Gausu kraujagyslių.

Answer 246

Palaiko organizmo vidaus terpės pastovumą – homeostazę, keisdami šlapimo kiekį ir sudėtį: - reguliuoja vandens ir mineralinių medžiagų kiekį organizme ir palaiko jų pusiausvyrą (kraujo osmosinį slėgį, cirkuliuojančio kraujo tūrį ir kraujospūdį); - dalyvauja palaikant rūgščių ir šarmų (bazių) pusiausvyrą; - išskiria azoto turinčius baltymų apykaitos produktus, pvz., šlapalą, kreatininą; - šalina organizmui svetimas medžiagas, pvz., vaistus, toksinus; * Atlieka endokrininę funkciją, išskirdami hormonus (reniną, eritropoetiną, kalcitriolį).

Answer 247

* Atlieka endokrininę funkciją, išskirdami hormonus (reniną, eritropoetiną, kalcitriolį).

Answer 248

(1) Išorinis sluoksnis – inksto žievė; (2) Vidinis sluoksnis – išorinę ir vidinę šerdis. Vidinė šerdis susideda iš 8-18 piramidės formos struktūrų, kurios pamatas jungiasi su inksto žieve, o viršūnę – piramidės spenelį (lot. papilla) – gaubia inksto taurelė. Yra geldelė apsupta inksto parenchima, t.y. audiniu kuriame viskas ir vyksta. Šerdyje galime pamatyti tokias aštuonias ar daugiau piramidines struktūras, kurios pamatas jungiasi su inksto žieve, o viršūnė išeina ir baigiasi spenelio piramidėje.

Answer 249

Nefronas susideda iš inksto kūnelio, kurį sudaro kapiliarų kamuolėlis (lat. glomerulus) bei Baumano kapsulė, ir vamzdelių sistemos.

Answer 250

Abiejuose žmogaus inkstuose yra apie 2-2,3 mln nefronų.

Answer 251

Nefronas susideda iš inksto kūnelio, kurį sudaro kapiliarų kamuolėlis (lat. glomerulus) bei Baumano kapsulė, ir vamzdelių sistemos. Abiejuose žmogaus inkstuose yra apie 2-2,3 mln nefronų. Gausi vaskuliarizacija. Turim du kapiliarinius tinklus: pirmas) Pačio kamuolėlio viduje, iš jo išeinanti vadinanti eferentinė arteriolė (jinai šakojasi ir sudaro antrąjį kapiliarinį tinklą, kuris suformuotas aplink vamzdelių sistemą. Iš pradžių arterinis kraujas patenka į kamuolėlį, ten vyksta procesai, po to tinklas išsišakoja aplink vamzdelių sistema ir paskui baigiasi venomis ir išteka iš inkstų. Matom baumano kapsulę – glomerulą, į kurį įeina įeinanti arteriolė, tuomet proksimaliniai vingiuotieji kamuolėliai, kurie paskui nusileidžia iki Henlės kilpos, tuomet kyla aukštyn ir sudaro tolimesnį/distalinį kamuolėlį/ vamzdelių sistemą, kurie paskui įteka į surenkamuosius vamzdelius ir toliau šlapimas nuteka į šlapimo pūslę.

Answer 252

Glomeruluose filtruojama kraujo plazma

Answer 253

Glomeruluose filtruojama kraujo plazma ir susidaro pirminis šlapimas, kurio sudėtis atitinka kraujo plazmos, išskyrus baltymus, labai mažai praeinančius pro glomerulinį filtrą.

Answer 254

Inkstų kraujotaka sudaro 20-25% širdies minutinio tūrio.

Answer 255

Kamuolėlyje vyksta filtracija.

Answer 256

Kamuolėlių sistemoje vyksta reabsorbcija (vandens, elektrolit ir kt. naudingų medž. Gliukozės, aminorūgščių...)

Answer 257

Kamuolėlių sistemoje vyksta reabsorbcija (vandens, elektrolit ir kt. naudingų medž. Gliukozės, aminorūgščių...) Kamuolėlių sistemoje taip pat vyksta tam tikrų perteklinių medžiagų sekrecija arba ekskrecija

Answer 258

Glomerule filtraciją nulemia filtro savybės (kažkoks filtracijos koeficientas) - to filtro tarp kapiliarų ir baumano kapsulės. Ir kažkokia jėga, kažkoks efektyvus spaudimas, kuris nulemia tą filtraciją.

Answer 259

PK – hidrostatinis spaudimas glomerulo kapiliaruose (60 mmHg)

Answer 260

PB – hidrostatinis spaudimas Baumano kapsulėje (15 mmHg)

Answer 261

πK - koloidų osmosinis slėgis glomerulo kapiliaruose (25 mmHg)

Answer 262

πB – koloidų osmosinis slėgis Baumano kapsulėje (0 mmHg)

Answer 263

Baumano kapsulė. Dengia epitelinių ląstelių sluoksnis. Tie kaip gaureliai vadinami podocitais, jie dengia glomerulą viduje. Iš kraujagyslių pusės būtų kitos ląstelės, kurios iškloja – endotelis. Ir vienos ir kitos ląstelės nesijungia glaudžiai yra plyšiai tarp kurių ir vyksta filtracija (rodyklės nuotraukoje). Tarp jų yra tas prie ko ląstelės tvirtinasi, kažkokia pamatinė membrana ir kitų struktūrinių baltymų tinklas, prie kurių tos ląstelės yra pritvirtintos, tarp kurių skaidulų irgi yra tarpai.

Answer 264

* REABSORBCIJA (visu organizmui reikalingų medžiagų) * SEKRECIJA (Na+, K+, organinių rūgščių) Reabsorbcijai būdinga: * didėlė apimtis – 99-99,5% filtrato * aukštas atrankumas (selektyvumas) Vyksta epitelinė pernaša. Pagrindiniai mechanizmai: * Pasyvus transportas (pagal konc. gradientą) – jonų ir kt. medžiagų difuzija * Aktyvus transportas (prieš konc. gradientą) – – Pirminis (naudojant ATP) – Na/K siurblys – Antrinis (naudojant kito jono koncentracijos gradientą)

Answer 265

* didėlė apimtis – 99-99,5% filtrato * aukštas atrankumas (selektyvumas)

Answer 266

Schemoje matyti epitelinė ląstelė. Yra 1. Viršininė membrana - iš kairės šlapimas 2. Pamatinė šoninė membrana - iš dešinės kapiliarai/kraujas. Pamatinės šoninės membranos dalyje yra aktyvus pirminis transportas Na/K siurblys, kurio dėka natris išešamas iš ląstelės. Žemiau gali būti antriniai aktyvūs transportai, pvz. čia yra natrio ir bikarbonato sąnaša į vieną pusę (bikarbonatas išeina iš ląstelės pagal koncentracijos gradientą ir tokiu būdu dar ištraukia papildomai natrio joną. Viršūninės membranos dalyje gali būti irgi antriniai transportai, kurie priklauso nuo natrio (bet nebūtinai). Natrio ir vandenilio yra priešnaša, o natrio ir glukiozės sąnaša. Abiejuose atvejuose natris įeina į vidų. Reikia nepamiršti ir pasyvaus transporto. Daug medžiagų patenka difuzijos būdu – iš didesnės konc. Į mažesnę, pvz. natris. Natris yra svarbus elektrolitas, kurio organizmas neleidžia prarasti, yra kaupiamas, kad palaikyt vandens elektrolitų pusiausvyrą ir ląstelių tūrį. Gliukozė inešama prieš koncentracijos gradientą, o išenašama iš didesnės konc. Į mažesnę (palengvintos difuzijos būdu). Tačiau nebūtinai transportas vyksta taip, yra dar apie ląstelinis būdas. Yra sujungtos ląstelęs, kur taip pat yra kanalai arba tarpai, per kuriuos gali eiti elektrolitai ir vanduo. Tokiu būdu pasyvi difuzija vyksta ir apeinant ląstelę, priklausomai nuo to kokia yra elektrolitų koncentracija kraujyje. Panašiai praeina ir vanduo, vandens difuzija vadinama osmosu.

Answer 267

* Pogumburio antidiurezinis hormonas (ADH) skatina šlapimo koncentravimą (vandens reabsorbciją). * Antinksčių žieves hormonas aldosteronas didina Na+ ir vandens reabsorbciją bei K+ sekreciją, * prieširdžiu natriurezinis peptidas (atriopeptinas) mažina Na+ ir vandens reabsorbciją, todėl didina jų išsiskyrimą su šlapimu (natriurezę).

Answer 268

* Pogumburio antidiurezinis hormonas (ADH) skatina šlapimo koncentravimą (vandens reabsorbciją).

Answer 269

* Antinksčių žieves hormonas aldosteronas didina Na+ ir vandens reabsorbciją bei K+ sekreciją,

Answer 270

* prieširdžiu natriurezinis peptidas (atriopeptinas) mažina Na+ ir vandens reabsorbciją, todėl didina jų išsiskyrimą su šlapimu (natriurezę).

Answer 271

1. bikarbonato (HCO3-) reabsorbcija 2. H+ sekrecija * Šalinamas bikarbonato perteklius (alkalozės metu, kai kraujo pH>7,4); * Šalinamas vandenilio jonų (H+) perteklius (acidozės metu, kai kraujo pH<7,4) - H+ perteklius išskiriamas kaip: - 2/3 titruojamosios rūgštys (H2PO4-ir kt.) - 1/3 amonio jonai (NH4+) - protonai (H+) (matuojamasis pH)

Answer 272

* Renkantis šlapimui pūslėje, receptoriai, reaguojantys j mažą pūslės sienelės tempimą, per įcentrines (aferentines) skaidulas aktyvina simpatinius centrus, kurie sutraukia vidinį rauką ir atpalaiduoja pūslės sienelės raumenis. * Kartu jaudinami ir somatiniai motoneuronai, kurie sutraukia išorinį šlaplės rauką. * Šlapimo pūslei prisipildžius ir tempimui padidėjus, simpatinis poveikis silpnėja ir vidinis šlaplės raukas atsileidžia. Tuo metu parasimpatinis poveikis šlapimo pūslės sienelės raumenims stiprėja, jų įtempimas didėja. * Kai valingai nuslopinami somatiniai motoneuronai, atsileidžia ir išorinis šlaplės raukas, šlapimo pūslė ima trauktis ir prasideda šlapinimasis.

Answer 273

Gonadoliberinas (GnRH) – svarbiausias hormonas reprodukcinės funkcijos reguliacijoje: * išsiskiria iš pogumburio branduolių periodiškai, (pulsais) * skatina gonadotropinių hormonų išsiskyrimą iš posmegeninės liaukos

Answer 274

POGUMBURIS – aukščiausias endokrininės sistemos lygmuo – gamina gonadoliberiną (GnRH)

Answer 275

* Prolaktostatinas – (dopaminas), slopinantis prolaktino išskyrimą iš posmegeninės liaukos. * Oksitocinas – hormonas, išsiskiriantis iš posmegeninės liaukos užpakalinės dalies ir sukeliantis gimdos lygiųjų raumenų susitraukimus apvaisinimo ir gimdymo metu, bei skatinantis pieno išskyrimą iš pieno liaukų

Answer 276

* Gonadotropiniai hormonai: * Folikulus skatinantis hormonas (FSH) – moterims – užtikrina folikulo augimą prieš ovuliaciją bei skatina estrogenų sekreciją; – vyrams – skatina spermatogenezę bei Sertoli (atraminių) ląstelių vystymąsi (kurios irgi palaiko spermatogenezę); * Liuteinizuojantis hormonas (LH) – moterims – sukelia ovuliaciją, skatina estrogenų ir progesterono sekreciją; – vyrams – skatina androgenų sekreciją. * Prolaktinas – atsakingas už pieno liaukų augimą bei pieno gamyba. Prolaktino gamybą slopina prolaktostatinas.

Answer 277

Laktacijos metu, žindant kūdikį, dėl impulsų, kilusių iš kruties spenelio prolaktostatino gamyba slopinama, o oksitocino – padidėja. Oksitocino išskyrimas taip pat padidėja gimdos kaklelio mechaninio išplėtimo metu bei orgazmo metu. Priekinėse optiniuose branduoliuose/neuronuose gaminamas gonadoliberinas, kituose branduoliuose gaminamas oksitocinas, lanko branduoliuose gaminamas dopaminas. Parodyta krūtis, vyksta laktacija, kūdikis, kai čiulpia pieną, stimuliuoja spenelį. Stimulai per nugaros smegenis pasiekia pogumburio branduolius ir sukelia eilę efektų. Jie slopina prolaktostatino išskyrimą, kuris slopina prolaktino (pieno) gamybą. Branduoliai, kurie išskiria oksitociną skatinami, tai reiškia pieno išskyrimas irgi sėkmingai vyksta. Tai reiškia reflektiškai yra skatinami ir pieno gamyba ir išskyrimas ir plius slopina branduolius, kurie išskiria gonadoliberiną slopinama ovuliacija.

Answer 278

Lytinės liaukos yra mišrios: kaip išorinės sekrecijos liaukos jos išskiria sėklines ląsteles, o kaip endokrininės – hormonus į kraują.

Answer 279

* Vyriškosios lytinės liaukos – sėklidės – išskiria androgenus (testosteroną).

Answer 280

* Moteriškosios – kiaušidės – gamina estrogenus (estradiolį) ir gestagenus (progesteroną).

Answer 281

* Lytinius hormonus taip pat gamina ir antinksčių žievė bei placenta.

Answer 282

* nulemia vyriškos lyties embriono diferenciaciją, lytinių organų vystymąsi ir jų augimą * skatina antrinių vyriškųjų lytinių požymių vystymąsi, * skatina spermiogenezę, lytinę potenciją ir geismą, * veikia anaboliškai, didina raumenų ir kaulų masę, – Testosterono koncentracija palaikoma pastovi pagal neigiamojo grįžtamojo ryšio principą. Pavaizduota sėklidė, dviejų tipų ląstelės. Parodyta į ką veikia testosteronas gerklas, kaulus, raumenis, plaukuotumas, lytinė sistema.

Answer 283

– Gaminamas kiaušidžių folikuluose ir labai nedaug – sėklidėse. – Pas vyrus jo koncentracija pastovi, pas moteris svyruoja (būna 7-8 k. didesnė). – Estradiolio efektai: * stimuliuoja antrinių moteriškųjų lytinių požymių vystymąsi, * skatina medžiagų apykaitą, * ruošia moters organizmą apvaisinimui, vaisiaus išnešiojimui, gimdymui ir maitinimui

Answer 284

– Būtinas sėkmingo apvaisinimo ir nėštumo faktorius – Gaminamas geltonkūnio grūdėtosiose ląstelėse, o nėštumo metu jį gamina placenta. – Progesterono efektai: * Antiestrogeninis veikimas – slopina ovuliaciją * Mažina gimdos dirglumą bei raumenų jautrumą oksitocinui * Nulemia gimdos kaklelio gleivių tirštėjimą ir gleivių “kamščio” susidarymą * Termogeninis veikimas * Skatina pieno liaukų alveolių susidarymą

Answer 285

Moters lytinio ciklo metu periodiškai, apytikriai kas 28 dienas, kinta kiaušidžių struktūra, lytinių hormonų kiekis kraujyje bei gimdos gleivinė. Skiriamos 3 fazės: 1. Folikulinė fazė 2. Ovuliacijos fazė 3. Liuteininė fazė

Answer 286

* Dėl progesterono ir estradolio liuteininės fazės metu kiekis aukštas  tai gleivinė dėl to labai išvešėja, sustorėja, atsiranda kraujagyslių, liaukų, jos funkcionalus lygis pasidaro kokia 120proc., tokiu būdu ji ruošiama galimai implantacijai, jei įvyktų apvaisinimas.  Jei jis neįvyksta, tai aukštos periferinių hormonų koncentracijos slopina ganadotropinių hormonų išskyrimą, tai veda prie geltonkūnio nykimo, nes jis negauna stimuliuojančių signalų  jis nyksta. Lytinių hormonų progesterono ir estradiolio koncentracija sumažėja, gleivinė pradeda nykti, jos ląstelėse atsiranda visokių nekrozės, kraujosrūvų, visokių mirties formų, ir gleivinė pašalinima kartu su neapvaisintu kiaušinėliu, tai vyksta liutieninės fazės pabaigoje – kito ciklo folikulinės fazės pradžioje. * Jei įvyksta apvaisinimas  ir į endometriumą įsistato apvaisintas kiaušinėlis  jis iš karto pradeda ten įaugti  jo gaurelio ląstelės pradeda išskirti hormoną, kuris pakeičią tą liutenizuojantį hormoną, palaiko funkcionuojančią gleivinę pirmoje nėštumo pusėje ( paskui susiformuoja placenta ir ji perima funkcijas, kad nėštumas tęstųsi)

Answer 287

* Dėl labai sumažėjusių progesterono ir estradiolio kiekių kraujyje liuteininės fazės pabaigoje – sekančio ciklo folikulinės fazės pradžioje, prasideda menstruacijos – 3-5 dienas trunkantis kraujavimas iš gimdos, kurio metu kartu su krauju pašalinami neapvaisintas kiaušinėlis bei didžioji gimdos gleivinės dalis.

Answer 288

berniukams iki 10 m., mergaitėms – iki 8 m. – Visiškai susiformuoja lytiniai organai – Mergaitėms ir berniukams nustatomas vienodas estrogenų ir androgenų kiekis, kuriuos gamina antinksčių žievė.

Answer 289

♂ – nuo 10 iki 14 m.; ♀ – nuo 9 iki 12 m. – Lytinio brendimo pradžia, greitai auga vidiniai ir išoriniai lytiniai organai – Gonadoliberino išsiskyrimas įgauna pulsinį pobūdį – Didėja LH, FSH, estrogenų bei androgenų gamyba – Formuojasi antriniai lytiniai požymiai, atsiranda pirmosios poliucijos (nevalingi sėklos išsiveržimai) ir pirmosios menstruacijos.

Answer 290

Jaunystė – ♂ – nuo 14-18 m.; ♀ – nuo 13-16 m. – Visos reprodukcinės sistemos dalys praktiškai suformuotos – Jaunuoliai gali atlikti lytinį aktą ir apvaisinti, o merginos – pastoti

Answer 291

– Intensyviai gaminasi lytiniai hormonai – Vyksta aktyvus lytinis gyvenimas, reprodukcija

Answer 292

Senėjimas – ♂ – nuo 60 m.; ♀ – nuo 45-55 m. – Sumažėja estrogenų bei androgenų gamyba, didėja LH ir FSH koncentracijos kraujyje, – Vyrams – mažėja spermatozoidų kiekis, silpnėja lytinis potraukis bei pajėgumas – Moterims – prasideda menopauzė, vystosi klimaksas, – Paryškėja vazomotoriniai reiškiniai, padidėja insulto rizika

Answer 293

1) jaudinimo; 2) plato; 3) orgazmo; 4) sunormalėjimo.

Answer 294

– Psichinis (lytinis potraukis (libido – geismas), erotinės fantazijos, sapnai), tam svarbus: * smegenų žievė, ypač limbinė sistema, pogumburis * lytinių hormonų fonas – Tiesioginis dirginimas – kai aferentiniai impulsai per kryžmeninį rezginį pasiekia nugaros smegenis ir toliau – daugybę galvos smegenų sričių, sukeldami erekcijos, gleivių išskyrimo, ejakuliacijos refleksus ir orgazmą.

Answer 295

* Erekcija – pirma reakcija į lytini sujaudinimą, ją sukelia nerviniai impulsai iš kryžmeninių nugaros smegenų segmentų, sklindantys parasimpatinėmis eferentinėmis skaidulomis. Šios skaidulos, kartu su acetilcholinu, išskiria vazoaktyvų žarnų polipeptidą (VIP) ir azoto monoksidą (NO). * Visos šios medžiagos, o ypač NO, atpalaiduodami akytkūnių kraujagyslių lygiuosius raumenis didina kraujo pritekėjimą į akytkūnių ančius. * Padidėjus akytkūnių tūriui, apsuptų netampriu jungiamojo audinio apvalkalu, užspaudžiamos venos ir dalinai sustabdomas kraujo nutekėjimas dėl ko akytkūniai ilgėja ir standėja.

Answer 296

* Gleivių išsiskyrimą (pas ♂ – iš šlaplės gleivių liaukų, pas ♀ – iš prieangio bei makšties liaukų) taip pat nulemia parasimpatinė eferentinė impulsacija iš kryžmeninių nugaros smegenų segmentų. Pagrindinį kiekį sėkmingam lytiniam aktui reikalingų gleivių suteikia moters gleivių liaukos.

Answer 297

* Vyrų orgazmą sudaro spermos išskyrimas bei išmetimas - ejakuliacija. – Kai aferentiniai impulsai iš lytinių organų pasidaro ypač stiprūs, reflekso centrai nugaros smegenų T1-2 – L-2 segmentuose pradeda skleisti simpatinius eferentinius impulsus, kurie per papilvinį ir dubens rezginius pasiekia lytinius organus ir sukelia spermos išskyrimą į vidinės šlaplės spindį. Čia pat, dėl ritmiškų priešinės liaukos ir sėklinių pūslelių susitraukimų išsiskiria ir šių organų sekretai. Susidaręs mišinys prastumiamas į priekį ir sumaišomas su šlaplės gleives liaukų sekretu, formuodamas sėklą. – Aferentiniai impulsai iš pripildytos sėkla vidinės šlaplės pasiekia nugaros smegenų kryžmeninius segmentus ir sukelia stiprus ritmiškus šlaplės lygiųjų raumenų bei tarpvietės skersaruožių raumenų susitraukimus sukeldami ejakuliaciją.

Answer 298

* Moters orgazmo metu analogiški refleksai kylantys iš nugaros smegenų kryžmeninių segmentų – Sukelia ritmiškus tarpvietes skersaruožių raumenų susitraukimus, – Padidina gimdos bei kiaušintakių judrumą, palengvina sėklos judėjimą link kiaušialąstės, – Sukelia gimdos kaklelio kanalo išsiplėtimą, trunkantį apie 30 min, kas irgi palengvina sėklos patiekimą į gimdą.

Answer 299

* Endokrininė sistema kartu su nervų sistema, atlieka organizme integruojančias (komunikacinę ir koordinuojamąją) funkcijas, t. y. apjungia atskiras ląsteles, audinius ir organus į vieningą visumą. * Kitaip negu nervų sistema, endokrininė sistema perduoda informaciją humoraliniu keliu per hormonus. Hormonai – tai biologiškai aktyvios medžiagos, kurias ląstelės išskiria į organizmo skysčius ir kurios turi fiziologinį poveikį į kitas organizmo ląsteles.

Answer 300

Patekdami į kraują hormonai reguliuoja: * Medžiagų apykaitą * Ląstelių diferenciaciją ir augimą * Endokrininių liaukų bei CNS funkcijas

Answer 301

Baltyminės kilmės hormonai: * Veikia per membranoje esančius receptorius, dalyvaujant antriniams signalo pernešikliams (cAMF, IP3 ir DAG) * Turi greitą poveikį (sekundėmis).

Answer 302

Riebaluose tirpūs hormonai (steroidiniai): * Jungiasi su citoplazmoje esančiais receptoriais. Hormono-receptoriaus kompleksas migruoja į branduolį ir aktyvuoja genų veiklą bei naujų baltymų sintezę. * Veikia lėtai (valandomis).

Answer 303

Baltyminės kilmės hormonai: * Veikia per membranoje esančius receptorius, dalyvaujant antriniams signalo pernešikliams (cAMF, IP3 ir DAG) * Turi greitą poveikį (sekundėmis). Riebaluose tirpūs hormonai (steroidiniai): * Jungiasi su citoplazmoje esančiais receptoriais. Hormono-receptoriaus kompleksas migruoja į branduolį ir aktyvuoja genų veiklą bei naujų baltymų sintezę. * Veikia lėtai (valandomis).

Answer 304

Paprastas grįžtamasis ryšys * Grįžtamojo ryšio principas: didėjant arba mažėjant hormono arba hormono reguliuojamo metabolito koncentracijai kraujyje atitinkamai slopinama arba aktyvuojama to hormono sekrecija. *( Hierarchinė reguliacija - pogumburio posmegeninės liaukos ryšys) Pogumburis – aukščiausias endokrininės reguliacijos lygmuo – gamina: * Hormonus, kurie humoraliniu būdu veikia posmegeninę liauką: – Liberinus (kortiko-, somato,- tiro-, gonado-,), – Statinus (somato,- melano-, prolakto-). * Hormonus, kurie nerviniu keliu pasiekia užpakalinę posmegeninės liaukos dalį: – Vazopresiną (ADH), – Oksitociną (sukelia gimdos lygiųjų raumenų susitraukimus apvaisinimo ir gimdymo metu, skatina pieno išskyrimą iš pieno liaukų).

Answer 305

* AKTH – skatina antinksčių žievės hormonų sekreciją. * Tirotropinas – skatina skydliaukės hormonų sekreciją. * Gonadotropiniai hormonai: – FSH (moterims – užtikrina folikulo augimą prieš ovuliaciją bei skatina estrogenų sekreciją; vyrams – skatina spermatogenezę bei Sertoli ląstelių vystymąsi) – LH (moterims – sukelia ovuliaciją, skatina estrogenų ir progesterono sekreciją; vyrams – skatina androgenų sekreciją)

Answer 306

* Melanotropinas – stimuliuoja pigmentą sintetinančias epidermio ląsteles. * Prolaktinas – skatina: – pieno liaukų augimą brendimo metu, – pieną išskiriančių ląstelių vystymąsi nėštumo metu, – pieno gamybą po gimdymo. * Somatotropinas – augimo hormonas (STH).

Fiziologija (tarpiniui - 2) Flashcards

(335 cards)