Fiziologija (tarpiniui - 1) Flashcards
(124 cards)
Neurono sandara (daliu funkcijos)
Kūnas - branduolys ir DNR.
Kūne sintezuojami baltymai, po to tie baltymai transportuojami į ataugėles.
Ataugėlės - 2 tipų:
1) Dendritinis medis (gauna kontaktą iš kitų neuronų)
2) Aksonas (į jį elektriniai signalai keliauja į terminales - sinapses, iš kur vėlgi išleidžiamas neurotransimiteris ir signalas tokiu būdu perduodamas kitiems neuronams.
Kiek vienas neuronas gauna sinapsių?
Vienas neuronas gauna apie 1000 sinapsių.
Glija
Glija tiesiogiai nedalyvauja sinapsiniame ir elektriniame signalo perdavime.
Jų palaikomoji funkcija - padeda suformuoti sinapsinius kontaktus ir palaiko neuronų funkciją.
Jų yra 3x daugiau negu neuronų.
Glijos funkcijos
1) Palaiko joninę neuronų terpę, moduliuoja signalų sklidimų greitį neuronuose;
2) Moduliuoja sinapsinį perdavimmą paimdamos neutrotransmiterį;
3) Dalyvauja neuronų vysteymęsi;
4) Atlieka pažeidimų ar infekcijų pašalinimo funkcijas.
Subrendusioje centrinėje nervų sistemoje yra 3 glijos ląstelių rūšys:
1) Astrocitai
2) Oligodendrocitai
3) Mikroglija
Astrocitai (kur yra; funkcija)
Astrocitai yra galvos ir nugaros smegenyse.
Pagr F - palaikyti atitinkamą cheminę neuronų aplinką signalų perdavimui.
Oligodendrocitai (kur yra; funkcija)
Yra centrinėje nervų sistemoje
F - suformuoja sluoksniuotą turtingą lipidais mielino dangalą aplink aksonus
Mikroglijos (funkcija)
Išvalo nervinį audinį po pažeidimų
Astrocitai valdo smegenų maitinimą. Su kuo jie sąveikauja ties smegenų-kraujo barjeru?
Astrocitai sąveikauja su epitelinėmis ląstelėmis ties smegenų-kraujo barjeru ir valdo jų pralaidumą per išskiriamus peptidus.
Kas sudaro mielino dangalą (ląstelės)
A) Švano ląstelės sukuria mielino dangalą aplink neurono aksoną.
B) Oligodendrocitai
Fosfolipidų dvisluoksnę ląstelių membraną formuoja?
Lipidai:
-fosfatidilcholinas;
-fosfatidilethanolaminas.
Fosfolipidų dvisluoksnė ląstelių membrana (sandara)
Hidrofilinė galva - poliarinė (turi krūvius, todėl atgręžta į vandens terpę. Krūviai atsiranda dėl fosfato grupės.)
Uodegos - hidrofobinės (neturi krūvių) suformuotos iš angliavandenilių ir yra atsuktos viena į kitą.
Molekulių šiluminis judėjimas - difuzija (temp kintant kaip kinta judėjimas?)
Krentant temperatūrai - letėja.
Augant - greitėja.
(Galbūt difuzijoje) kaip priklauso sklidimas nuo molekulių ar jonų dydžio?
Kuo didesnė molekulė/dalelė - tuo sunkiau sklisti
Difuzija per membraną (kodėl molekulės gali skverbtis pro membraną)?
Molekulės gali skverbtis pro membraną dėl šiluminio judėjimo.
Jos susiduria su judančio tirpalo molekulėmis ir įgauna tam tikrą greitį ir gali tada prasiskverbti pro membraną.
Tokiu būdu einant laikui, galų gale nusistovi pusiausvyra. Srautas iš vienos pusės pasidaro lygus kitos pusės srautui.
SKIRTINGAS LIPIDINIO DVISLUOKSNIO PRALAIDUMAS
Barjeras nori išstymti krūvį nešančią molekulę.
Hidrofobinės molekulės (neturinčios krūvio) - didelis pralaidumas. spec. transporto nereikia.
Mažos poliarinės molekulės be krūvio taip pat praeina, bet laidumas mažesnis.
Didelės poliarinės molekulės be krūvio - nepraeina (mažas pralaidumas)
Jonų dėl krūvio pralaidumas mažas (reikia ATP, kad iškreipti sluoksnį) reikia spec mechanizmų transportui.
Kokį slėgį sukelia vandens judėjimas?
Osmotinį slėgį
Ar gali vanduo praeiti pro membraną?
Taip
Praeinant vandeniui pro membraną, koks slėgis atsiranda?
Osmotinis slėgis.
Ar gali osmoso slėgio nelygumas lemti ląstelės žūtį? Kodėl?
Dėl didesnės mažų molekulių koncentracijos ląstelės viduje, vandens koncentracija išorėje yra didesnė ir jis juda į vidų, kas gali suardyti ląstelę. (Šitas dalykas jau seniai naudojamas maisto konservavimui)
Kas suvienodina osmosinius slėgius?
Aktyvus jonų koncentracijų skirtumo palaikymas tarp vidaus ir išorės suvienodina osmosinius slėgius.
Kokie yra baltymai atliekantus pernašą per membraną?
Kanalų baltymai, kurie turi specialias poras per visą membranos storį ir jomis gali tekėti jonai.
Specialūs nešiklių baltymai, kurie praeina per visą membraną, todėl gali atlikti didesnių molekulių pernašą.
Membranos transporto tipai
1) Pasyvus transportas (nereikalauja ATP)
2) Aktyvus transportas (reikia ATP)
1.1) Paprastoji difuzija - iš didesnės konc. į mažesnę.
1.2) Palengvintoji difuzija (ber reikia kanalų ar nešiklių).
2.1) Pirminis aktyvus transportas - naudoja ATP, sukuria jonų konc. skirtumą (reikia nešiklių)
2.2) Antrinis aktyvus transportas - naudoja jau sukurtą jonų koncentracijų skirtumą (reikia nešiklių)
Kokiu būdu pernešimas per kanalus vyksta greičiau? Nešiklių pagalba ar pro kanalus?
Pernaša vyksta greičiau per kanalus.