Fiziologija (tarpiniui - 1) Flashcards

(124 cards)

1
Q

Neurono sandara (daliu funkcijos)

A

Kūnas - branduolys ir DNR.
Kūne sintezuojami baltymai, po to tie baltymai transportuojami į ataugėles.
Ataugėlės - 2 tipų:
1) Dendritinis medis (gauna kontaktą iš kitų neuronų)
2) Aksonas (į jį elektriniai signalai keliauja į terminales - sinapses, iš kur vėlgi išleidžiamas neurotransimiteris ir signalas tokiu būdu perduodamas kitiems neuronams.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
2
Q

Kiek vienas neuronas gauna sinapsių?

A

Vienas neuronas gauna apie 1000 sinapsių.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
3
Q

Glija

A

Glija tiesiogiai nedalyvauja sinapsiniame ir elektriniame signalo perdavime.
Jų palaikomoji funkcija - padeda suformuoti sinapsinius kontaktus ir palaiko neuronų funkciją.
Jų yra 3x daugiau negu neuronų.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
4
Q

Glijos funkcijos

A

1) Palaiko joninę neuronų terpę, moduliuoja signalų sklidimų greitį neuronuose;
2) Moduliuoja sinapsinį perdavimmą paimdamos neutrotransmiterį;
3) Dalyvauja neuronų vysteymęsi;
4) Atlieka pažeidimų ar infekcijų pašalinimo funkcijas.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
5
Q

Subrendusioje centrinėje nervų sistemoje yra 3 glijos ląstelių rūšys:

A

1) Astrocitai
2) Oligodendrocitai
3) Mikroglija

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
6
Q

Astrocitai (kur yra; funkcija)

A

Astrocitai yra galvos ir nugaros smegenyse.
Pagr F - palaikyti atitinkamą cheminę neuronų aplinką signalų perdavimui.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
7
Q

Oligodendrocitai (kur yra; funkcija)

A

Yra centrinėje nervų sistemoje
F - suformuoja sluoksniuotą turtingą lipidais mielino dangalą aplink aksonus

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
8
Q

Mikroglijos (funkcija)

A

Išvalo nervinį audinį po pažeidimų

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
9
Q

Astrocitai valdo smegenų maitinimą. Su kuo jie sąveikauja ties smegenų-kraujo barjeru?

A

Astrocitai sąveikauja su epitelinėmis ląstelėmis ties smegenų-kraujo barjeru ir valdo jų pralaidumą per išskiriamus peptidus.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
10
Q

Kas sudaro mielino dangalą (ląstelės)

A

A) Švano ląstelės sukuria mielino dangalą aplink neurono aksoną.
B) Oligodendrocitai

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
11
Q

Fosfolipidų dvisluoksnę ląstelių membraną formuoja?

A

Lipidai:
-fosfatidilcholinas;
-fosfatidilethanolaminas.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
12
Q

Fosfolipidų dvisluoksnė ląstelių membrana (sandara)

A

Hidrofilinė galva - poliarinė (turi krūvius, todėl atgręžta į vandens terpę. Krūviai atsiranda dėl fosfato grupės.)
Uodegos - hidrofobinės (neturi krūvių) suformuotos iš angliavandenilių ir yra atsuktos viena į kitą.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
13
Q

Molekulių šiluminis judėjimas - difuzija (temp kintant kaip kinta judėjimas?)

A

Krentant temperatūrai - letėja.
Augant - greitėja.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
14
Q

(Galbūt difuzijoje) kaip priklauso sklidimas nuo molekulių ar jonų dydžio?

A

Kuo didesnė molekulė/dalelė - tuo sunkiau sklisti

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
15
Q

Difuzija per membraną (kodėl molekulės gali skverbtis pro membraną)?

A

Molekulės gali skverbtis pro membraną dėl šiluminio judėjimo.
Jos susiduria su judančio tirpalo molekulėmis ir įgauna tam tikrą greitį ir gali tada prasiskverbti pro membraną.
Tokiu būdu einant laikui, galų gale nusistovi pusiausvyra. Srautas iš vienos pusės pasidaro lygus kitos pusės srautui.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
16
Q

SKIRTINGAS LIPIDINIO DVISLUOKSNIO PRALAIDUMAS

A

Barjeras nori išstymti krūvį nešančią molekulę.
Hidrofobinės molekulės (neturinčios krūvio) - didelis pralaidumas. spec. transporto nereikia.
Mažos poliarinės molekulės be krūvio taip pat praeina, bet laidumas mažesnis.

Didelės poliarinės molekulės be krūvio - nepraeina (mažas pralaidumas)
Jonų dėl krūvio pralaidumas mažas (reikia ATP, kad iškreipti sluoksnį) reikia spec mechanizmų transportui.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
17
Q

Kokį slėgį sukelia vandens judėjimas?

A

Osmotinį slėgį

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
18
Q

Ar gali vanduo praeiti pro membraną?

A

Taip

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
19
Q

Praeinant vandeniui pro membraną, koks slėgis atsiranda?

A

Osmotinis slėgis.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
20
Q

Ar gali osmoso slėgio nelygumas lemti ląstelės žūtį? Kodėl?

A

Dėl didesnės mažų molekulių koncentracijos ląstelės viduje, vandens koncentracija išorėje yra didesnė ir jis juda į vidų, kas gali suardyti ląstelę. (Šitas dalykas jau seniai naudojamas maisto konservavimui)

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
21
Q

Kas suvienodina osmosinius slėgius?

A

Aktyvus jonų koncentracijų skirtumo palaikymas tarp vidaus ir išorės suvienodina osmosinius slėgius.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
22
Q

Kokie yra baltymai atliekantus pernašą per membraną?

A

Kanalų baltymai, kurie turi specialias poras per visą membranos storį ir jomis gali tekėti jonai.
Specialūs nešiklių baltymai, kurie praeina per visą membraną, todėl gali atlikti didesnių molekulių pernašą.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
23
Q

Membranos transporto tipai

A

1) Pasyvus transportas (nereikalauja ATP)
2) Aktyvus transportas (reikia ATP)

1.1) Paprastoji difuzija - iš didesnės konc. į mažesnę.
1.2) Palengvintoji difuzija (ber reikia kanalų ar nešiklių).

2.1) Pirminis aktyvus transportas - naudoja ATP, sukuria jonų konc. skirtumą (reikia nešiklių)
2.2) Antrinis aktyvus transportas - naudoja jau sukurtą jonų koncentracijų skirtumą (reikia nešiklių)

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
24
Q

Kokiu būdu pernešimas per kanalus vyksta greičiau? Nešiklių pagalba ar pro kanalus?

A

Pernaša vyksta greičiau per kanalus.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
25
Kanalo pralaidumas gali būti valdomas 2 būdais?
1) Kažkokios medžiagos - agonistu 2) Elektriniu būdu (dėl elektrinio potencialo pokyčio)
26
Ar kanalai yra selektyvus tam tikriems jonams?
Taip
27
Kaip priklauso difuzijos greitis nuo nešiklio?
Jeigu difuzijai nereikia nešiklio - difuzijos greitis nėra apribotas. Jis priklauso nuo koncentracijų skirtumo vienoje ir kitoje membranoje. Jei reikalingas nešiklis - nešiklis turi ribotą greitį. Didėjant koncentracijai vienoje pusėje, geitis auga, bet pasiekia tam tikrą maksimalią vertę, kuri jau nusakyta pačio baltymo nešiklio savybių.
28
Integralieji baltymai (sudarantys kanalus) kokia dažniausiai ertmę sudaro?
Hidrofilinę ertmę
29
Na K siurblys (kas perneša juos ir po kiek) ir kas juos padeda pernešti?
Aktyvuojama ATPazė perneša jonus prieš koncentraciją: 3Na į išorę ir 2K į vidų. Prisijungus prie ATPazės, ATP skaldoma į ADP+Pi. Šitas skaldymas suteikia energijos pernešti
30
Na ir K jonai, kur jų daugiau?
Na jonų viduje mažai K jonų viduje daug
31
Kokia speciali medžiaga blokuoja Na/K transportą? Ir kur prisijungia?
Oubainas. Prisijungia K jonų prisijungimo vietoje.
32
Kam reikalingi Ca2+ jonai? Ar daug ramybės metu raumenų ląstelėse?
Ca2+ reikalingi raumenų susitraukimui, reguliuoja daugelio fermentų aktyvumą, yra antrinis informacijos nešiklis. Ca2+ jonų koncentracija raumenų ląstelėse ramybės metu - žema.
33
Kur sukaupiami kalcio jonai raumenyse?
Sarkoplazminiame tinkle
34
Sąnaša Prienaša
Sąnaša - simportas Prienaša - antportas
35
Kas atlieka sąnašą? Kas atlieka prienašą?
Na/gliukozės nešiklis atlieka sąnašą, nes natrio jonų judėjimas į vidų, kuris suteikia energijos ir gliukozės pernešimui į vidų. Jos juda viena kryptimi. Na/Cl nešiklis atlieka prienašą. Mes Na+ jonams judant į vidų suteikiama energija išnešti Ca2+ jonus į išorę. Tokiu būdu palaikoma maža Ca2+ koncentracija citozolyje.
36
Didelių molekulių transportas
Egzocitozė - suformuojamos vezikulės, joje patalpinama medžiaga, jai susiliejus su membrana, medžiagos išleidžiamos į išorę. Endocitozė - priešingas transportas. Atsiranda įdubimas dėl klatrino, suformuojamos vezikulės ir tokiu būdu esančios membranoje arba išorėje, gali patekti į ląstelės vidų.
37
Dirgliosioms ląstelėms priklauso?
Nervinės, raumeninės ir tam tikros sekrecinės ląstelės.
38
Dirgliosios ląstelės, jose dirginimui pasiekuis slenkstinę reikšmę, kas nutinka?
Įvyksta staigus elektrinio potencialo pakitimas (impulsas), vadinamas veikimo potencialu.
39
Koks yra klasikinis membranos potencialo matavimo būdas?
Mikroelektrodinis
40
Membranos ramybės metu potencialas dydis?
Neigiamas. Daugelio nervinių ląstelių - -70mV Skersaruožių raumenų - -90mV
41
Dėl ko ant membranos paviršiaus viduje ir išorėje išsidėsto skirtingi krūviai?
Dėl elektrostatinės traukos. (Teigiamas traukia neigiamą ir kadangi jie negali praeiti pro membraną, jie pritraukia vienas kitą ir tokiu būdu kompensuoja vienas kitą.)
42
Ką reiškia poliarizuota?
Reiškia vienoje membranos pusėje teigiami, kitoje neigiami krūviai.
43
Kokie ląstelės kanalai atidaryti ramybės metu?
Kalio jonų kanalai.
44
Depoliarizacija
Skirtumo sumažėjimas, pvz nuo -70 iki -50mV
45
Hiperrepoliarizacija
Skirtumo padidėjimas , pvz nuo -70 iki -90mV
46
Nuo ko priklauso ramybės potencialas?
Ramybės potencialas priklauso nuo kalio išorinės koncentracijos, kadangi būtent kalio jonams laidumas yra didžiausias.
47
Kada įvyksta ilgalaikė depoliarizacija?
Dėl ilgai trunkančios K srovės iš ląstelės, sumažėjęs K+ koncentracijų skirtumas ląstelės viduje ir jos išorėje lemia K pusiausvyros potencialo Ek mažėjimą, t.y
48
Kada įvyksta ilgalaikė hiperpoliarizacija?
Atitinkamai sumažėjus K koncentracijai ląstelės išorėje, didėja K koncentracijos gradientas ir įvyksta ilgalaikė hiperpoliarizacija
49
Ką veikia koncentracijų gradientas?
Šiluminį judėjimą, Difuzijos stiprumą (atitinkamai srautus); Elektrinį potencialą, kuris lemia elektrinę jėgą (Atitinkamai srautus).
50
Kaip nusistato K jonų pusiausvyra, į kur nukreipti srautai?
Dėl gradiento nukreipti kalio jonai į išorę. o dėl elektrinio potencialo viduje, vėlgi kalio jonus traukia elektrinė jėga ir dėl to tie srautai susilygina, nusistato pusiausvyra.
51
Kaip yra su natro jonais? Kur jų daug ir kad juos kur traukia? Kur srautai nukreipti?
Natrio daug išorėje, todėl difuzija vyktų į vidų. Elektrinė jėga taip pat traukia natrio jonus į vidų. Todėl srautai reguliuojami. Abu srautai nukreipti į ląstelės vidų.
52
Pasyvus signalo sklidimas?
Hiperpoliarizacijos atsakai, kai gaunama neigiamą potencialą, bet kad gali būti ir teigiami signalai. Pasiekus slenkstinę vertę atsiranda aktyvus potencialas.
53
Kaip sferiniame neurone gęsta signalas?
Eksponentiškai
54
Signalų gęsimas dendrite?
Jeigu membranos varža yra maža, vadinasi yra daug baltymų (jie turi didelį laidumą), jie praleidžia kalio jonus - tada gęsimas vykstų labai greitai. Priešingu atveju vyksta labai lėtai
55
Ilgos struktūros lemią signalo greitėjimą ar gesimą?
Gęsimą.
56
Kas yra aktyvus atsakas?
Veikimo potencialas
57
Ar skiriasi veikimo potencialų vertės?
Ne, visi veikimo potencialas yra vienodos vertės.
58
Koks gali būti pasyvus atsakas?
Pasyvus atsakas gali būti neigiamas/teigiamas/didelis/mažas
59
Kodėl vyksta toks greitas potencialo veikimas? Koks svarbus mechanizmas?
Svarbus mechanizmas - regeneratyvinis procesas. Yra stimulas, kuris sukelia pradinę depoliarizaciją, membrana pasidaro teigiamesnė ir ta depoliarizacija įjungia natrio kanalus, kurie yra jautrūs potencialui. Pro kanalus įteka natrio jonai, jie dar labiau padidina depoliarizaciją, kuri dar labiau atidaro papildomai natrio kanalų ir srautas dar padidėja. Vyksta tol, kol visi atidaromi.
60
Kokios yra trys natrio kanalų būsenos?
1. Uždaryta būsena 2. Atidaryta būsena - jei įleidžiamas teigiamas krūvis/depoliarizacija. 3. Inaktyvuota (uždaryta) būsena.
61
Kas nutinka dėl natrio kanalų inaktyvacijos?
Papildomai atsidaro kalio kanalai. Kalio kanalai jautrūs membranos potencialui ir jie atsidaro, kai yra stipri depoliarizacija. Jie išneša teigiamą krūvį ir dėl to membranos potencialo vertė krenta. Ir būtent tai padaro membraną neigiamesnę negu buvo prieš tai. Paskui šitie kanalai užsidaro.
62
Kas yra absoliutus refrakterinis periodas?
Kai sekančio veikimo potencialo sugeneruoti negalima. Nes natrio kanalai, kurie buvo atsidarė, jie inaktyvuoti ir jiems reikia laiko, kad grįžtų į ramybės būseną.
63
Kas yra Santykinis refrakterinis periodas?
Periodas nuo absoliutinio refrakterinio periodo pabaigos iki pirmo atsistatymo
64
Dėl ko atsiranda depoliarizacija?
Dėl Na jonų įtekėjimo į ląstelę
65
Dėl ko įvyksta repoliarizacija?
Dėl Na kanalų inaktyvacijos ir porencialo valdomu K kanalų atsidarymo.
66
Kuo perduodamas veikimo potencialas be gęsimo?
Aksonu
67
Saltatorinis perdavimas
yra aksonas, kuris apgaubtas mielinio, yra Ranvje sąsmaukos, kurios yra atviros ir jose yra natrio kalio kanalai. Tose vietose, depoliarizacija ateina į Ranvje sąsmauką, įteka natrio jonai, nes atsidaro natrio kanalai ir šitas įtekėjimas sukelia papildomą depoliarizaciją, kuri sklinda į sekančią Ranvje sąsmauką ir čia vyksta papildomas jonų įtekėjimas.
68
Kodėl saltatorinis perdavimas greitesnis?
Nes po mielino dangalu srauto nėra. Sklidimas vyskta nuo vienos sąsmaukos prie kitos ir srovė neprarandama.
69
Nervinių pluoštų klasifikacija
1) A-alfa Jutiminių receptorių aksonai (storiausi 2) A-beta Mechanoreceptoriai (iš odos) 3) A-delta Perduodama info apie skausmą ir temp 4) C Nemielinizuotos. SKausmo, temp, niežėjimo informaciją perduoda
70
Kada joniniai kanalai atsidaro?
Keičiantis membranos potencialui.
71
Iš kokio gyvūno nuklonavo natrio kanalus?
Elektrinio ungurio
72
Kodėl ramybės būsenoje natris neteka pro kanalus?
Nes koncentracijos gradientas ir membranos potencialas neigiamas.
73
Jei pvz. amino rūgštis polinė, ką tai reiškia?
Mėgstanti vandenį
74
Jei pvz. amino rūgštis nepoliarinė, ką tai reiškia?
Nemėgsta vandens
75
Kokia gali būti amino rūgštis?
Hidrofobinė Hidrofilinė
76
Iš ko sudarytas Na kanalas?
Iš 4 dalių, turinčių po 6 transmembraninius veienetus, t.y. 6 alfa spirales, kurios hidrofobinės ir yra membranoje
77
Na kanalas. Ką formuoja amino rūgštys esančios tarp 5-6 alfa vijų? O kas yra 4 transmembraninės vijos?
Formuoja laidžią jonams kanalo porą. S4 yra potencialo sensoriai
78
Kiek žinomų natrio kanalų?
9 tipai
79
Iš ko klonuoti K kanalai?
Iš musyčių
80
K kanalai heterotetramerai. Ką tai reiškia?
Sudaryti iš keturių subvienetų.
81
Kokie yra 2 pagrindiniai Ca kanalų tipai? Kiek yra pogrupių ir kokie?
1) Žemo slenksčio 2) Aukšto slenksčio 3pogrupiai: - L tipo - N tipo - T tipo
82
Signalo tarp ląstelių perdavimo būdai?
1. Nespecializuotas 2. Efaptinis 3. Elektrinė sinapsė 4. Cheminė sinapsė
83
Nespecializuotas perdavimas
Pats paprasčiausias, nereikalauja specifinių stuktūrų tarp ląstelių. 3 tipai 1.1 Humoralinis perdavimas - į ląstelės aplinką patenka medžiagos. 1.2 Parakrininis - viena ląstelė išleidžia signalus į aplinką ir šitie signalai veikia greta esančias ląsteles. 1.3 Autokrininis - tos pačios medžiagos, kurios išleidžiamos iš ląstelės, gali veikti ir pačią ląstelę
84
Ką įnervuoja judinamasis aksonas?
Įnervuoja raumeninę skaidulą
85
Kas sudaro nervo ir raumens jungtyje sinapsę?
Nervo ir raumens sinapsę sudaro gumbelio aktyviosios srities membrana, vadinama presinapse ir turinti N cholinerginių receptorių raumens postsinapsinę membrana.
86
KAs yra raumeninė skaidula?
Raumeninė skaidula - tas motorinis vienetas, kuris gauna inervaciją tik iš vieno motoneurono, todėl motoneuronai vystantis išgyvena tik tada, kai suranda savo skaidulą, kurią gali valdyti
87
Nervo ir raumens jungtis. Neurotransmiterių išleidimas.
Veikimo potencialui plintant motoneurono aksonu ir pasiekus galinę jo dalį, presinapsine membrana depoliarizuojasi ir joje atsidaro elektriniai Ca2+ kanalai. Tada Ca2+ jonai elektrocheminio gradiento kryptimi juda į aktyviąją sinapsinio gumbelio sritį. Dalis sinapsinių pūslelių būna "prikibusios" prie presinapsinės membranos. Ca2+ jonų koncentracijos didėjimas sukelia dalies sinapsinių pūslelių susiliejimą su presinapsine membrana ir ACh išsiskyrimą į sinapsinį plyšį egzocitozės būdu.
88
Atsižvelgiant į vietą, sinapsės gali būti?
1) Aksosomatinės - vienos ląstelės aksono sąlytis su kitos ląstelės kūnu) 2) Aksodendritinės (aksono sąlytis su dendritais) 3) Aksoaksoninės 4) Dendrodendritinės
89
Kaip vyskta sudėtinis veikimo potencialas neuronuose?
VIsų pirma sužadinama a-alfa ir a-beta (storiausi aksonai) jie ateina greičiausiai iki registravimo vietos ir todėl stebimas pirmas pikas-viršūnė. Vėliau po vienos kitos mili sekundės ateina mielinizuotų plonesnių skaidulų a-delta veikimo potencialo generavimas (dar viena viršūnė) Tačiau po to yra daug lėtesnis potencialas, kuris generuojamas nemielinizuotų skaidulų veikimo potencialo, būtent C skaidulų (jos įvaraus skersmens, todėl sklidimo greitis įvairus.
90
Kurie veikimo potencialo sukelti stimulai sumuojasi į bendrą signalą ir turi keletą pikų?
Elektrinio stimuliavimo sukelti veikimo potencialai sumuojasi į bendrą signalą, turintį keletą pikų.
91
Srovės įtakojančios spaikavimą neuronuose. Kas veikimo potencialo metu įjungia K kanalus?
Veikimo potencialo metu į ląstelės vidų per Ca kanalus patenka Ca2+ jonai, kurie įjungia K kanalus. Ir šiais lįtais kanalais ištekanti K srovė sukelia lėtą hiperpoliarizaciją.
92
Kas atsakingas už labai greitą cheminio signalo išleidimą iš sinapsinės terminalės?
Vezikulių susiliejimas
93
Kas yra neurotransmiterio kvantas?
Mažiausias neurotransmiterio kiekis, galintis išsisikirti sinapsėje vienos pūslelės.
94
Kas padidina neurotransmiterio kvantų išsiskyrimo tikimybę?
Tikimybę labai didina veikimo potencialo Ca2+ jonų srautas į sinapsinį gumbelį pro elektrinius Ca2+ kanalus.
95
Nervo ir raumens jungtis
Acetilcholinas prisijungdamas prie N cholinerginių receptorių postsinapsinėje raumens membranoje, atidaro cholinerginio receptoriaus jono kanalą. Pro jį skveriasi Na+ ir K+ jonai ir sukelia galinės plokštelės potencialą. Ši depoliarizacija atidaro raumens membranos elektrinius Na+ kanalus ir sukelia veikimo potencialą.
96
Veiksniai keičiantys signalo perdavimą nervo ir raumens jungtyje
1. Jei pažeidžiami neuronai (virusas, perpjaunamas nervas (denervacija)) 2. Toksinai (sutrikdo ACh pūslelių susiliejimą ar presinapsine membrana ir išsiskyrimą į sinapsinį plyšį) - sukelia raumenų silpnumą 3. Sumažėjusi Ca2+ ar padidėjusi Mg2+ koncentracija 4. Kurarės grupės medžiagos 5. Liga
97
Kodėl neurotransmiterių poveikis yra jaudinamasis ir kokių?
Kadangi neurono išorėje natrio jonų daugiau negu viduje, tai: -Glutamato -Acetilcholino -Serotonino -ATP poveikis jaudinamasis., nes atidarius receptorių joniniams kanalams, į neuroną įteka natrio jonai ir padidina jo membraninį potencialą.
98
Kokių neurotransmiterių poveikis slopinamasis ir kodėl?
Neurotransmiterių: -Gaba -Glicino poveikis dažniausiai slopinamasis, nes chloro koncentracija ląstelės viduje yra mažesnė už išorės.
99
Kodėl srovės yra jaudinančios?
Nes natrio jonai teka elektrinio lauko ir gradiento kryptimi, todėl atitinkamai jų srautas daug didesnis negu kalio.
100
Koks receptorių kanalas papildomai praleidžia Ca jonus?
NMDA
101
Jonotropiniai receptoriai
Jonotropiniai receptoriai tiesiogiai atidaro postsinapsinės membranos jonų kanalus ir sukelia postsinapsinį potencialą
102
Metabotropiniai receptoriai
Metabotropiniai receptoriai jonų kanalus veikia netiesiogiai ~per G baltymą, fermentą, antrinius tarpininkus, proteinkinazes.
103
Kas yra sinapsinė gaištis?
Signalo perdavimas sinapsėje užtrunka 0,5ms ir šis laikas taip vadinamas
104
Kada įvyksta neurotransmiterio išliejimas?
Esant membranos depoliarizacijai ir padidėjus kalcio koncentracijai šalia pūslelės.
105
Skirtumai tarp neuroninių ir nervo - raumens sinapsių
-Raumeninę skaidulą inervuoja vienas motorinis aksonas (judinamasis) / tipišką smegenų ląstelę tūkstantis aksonų -Galinė plokštelės potencialo amplitudė visada viršija slenkstį / kiekvienas aksonas inervuojantis neuroną sukelia mažą potencialą - ikislenkstinį. -Nervo ir raumens jungtyje vienas aksonas garantuoja signalo perdavimą raumeninei ląstelei / veikimo potencialui neurone sukelti, reikalingas daugelio aksonų sinapsinis poveikis - Motorinio neruono aksonas išskiria neurotransmiterį ACh / o smegenyse signalą tarp neuronų perneša įvairūs neurotransmiteriai. - Nervo ir raumens jungtimi peruodamas tik jaudinimas / CNS sinapsės gali sukelti jaudinimą ir slopinimą
106
Svarbiausi mažamolekuliniai neurotransmiteriai
Esteris acetilcholinas (ACh) Biologiniai aminai Amino rūgštys
107
Kas yra stambiamolekuliniai neurotransmiteriai
neuropeptidai
108
NEuropeptidai skirstomi:?
- Pagumburio išskiriami faktoriai - Hipofizio hormonai - Smegenų peptidai - Cirkuliuojantys - Opiantiniai - NEurohipofiziniai peptidai
109
Kas būtina įprastų neurotransmiterių sekrecijai?
Didelė kalcio koncentracija
110
Kad reikia kuo mažesnės citozolinio kalcio koncentracijos
Neuropeptidų sekrecijai
111
Nuo ko priklauso į sinapsinį plyšį išsisikiriančio neurotransmiterio kvantų kiekis?
Nuo laisvųjų Ca2+ konų koncentracijos sinapsiniame gumbelyje
112
Dažninis palegvinimas?
Didėjantis neurotransmiterio kiekio išsiskyrimas dažnų impulsų salvės metu taip vadinamas
113
Dažninė depresija
MažėjantiIs neurotransmiterio kiekio išsiskyrimas dažnų impulsų salvės metu taip vadinamas
114
Potenciacija
Ilgesnį laiką išliekantis padidėjęs neurotransmiterio kiekio išsiskyrimas, jau pasibaigus impulsų salvei
115
Kas yra elektrinių sinapsių sudėtinė dalis?
Koneksinai
116
Kokius kanalus formuoja koneksinai?
Neselektyvius
117
Cheminio signalo virmas elektriniu
Neurotransmiteris išsiskyręs iš sinapsinės galūnės, gali prisijungti prie receptoriaus molekulės. Susijungę su transmiteriu jonotropiniai receptoriai pakeičia savo baltyminę konformaciją ir padidina joninio kanalo atsidarymo tikimybę. Taip cheminis neurotransmiterio koncentracijos padidėjimo signalas virsta elektriniu signalu, pernešamu jonų srauto.
118
Elektros srovė, tekanti sinapsiniais kanalais priklauso nuo?
-Membranos potencialo -JOnų srauto pusiausvyros potencialo E(s) (dažniausiai artimas 0) -Kanalų skaičiaus N -Vienetinio kanalo laidumo - Kanalo atsidarymo tikimybės
119
Jaudinantys neurotransmiteriai atidaro?
Katijonų kanalus ir pro juos teka Na+ į ląstelę. Vadinasi tokie neurotransmiteriai sukelia depoliarizaciją.
120
Slopinantys neurotransmiteriai atidaro?
K+ arba Cl- kanalus. Pro juos arba teka K+ iš lastelės/ arba Cl į ląstelę.
121
Kodėl gaba ir glicino poveikis slopinamasis?
Nes jų receptoriai praleidžia Cl- jonus. Chloro koncentracija ląstelės viduje yra mažesnė už išorinę
122
Postsinapsinės membranos glutamato receptoriai skirstomi į 2 grupes:
- Jonotropiniai receptoriai yra jonų kanalai, kurie atsidaro glutamato molekulėms prisijungus prie receptoriaus - Metabotropiniai receptoriai tiesiogiai, per molekulinius signalo tarpininkus valdo didelį skaičių jonų kanalų ir reguliuoja biocheminius ląstelės vyksmus.
123
NMDA kanalo savybės
-Praleidžia Na, K, Ca jonus -Kanalas atsidaro tik dalyvaujant glicinui -Kanalą valdo ne tik neurotransmiteris gglutamatas, bet ir membranos potencialas
124
Nuo ko priklauso NMDA kanalo laidumas?
Esant normaliai Mg2+ jonų koncentracijai išorėje laidumas mažas Padidėja, kai membranos potencialas depoliarizauojmas arba sumažinama išorinė magnio jonų koncentracija