Brainscape's Knowledge GenomeTM


Top Flashcards (Certified)
All Flashcards

Teismo medicina > TM 4 suzalojimai > Flashcards

TM 4 suzalojimai Flashcards

(83 cards)

Start Studying
1
Q

Tai žmogaus kūno audinių arba organų
vientisumo arba jų funkcijų pažeidimas
mechaniniu, fiziniu arba cheminiu
poveikiu. KAS?

A

sužalojimas

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
2
Q

sužalojimas tai?

A

Tai žmogaus kūno audinių arba organų
vientisumo arba jų funkcijų pažeidimas
mechaniniu, fiziniu arba cheminiu
poveikiu.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
3
Q

Sužalojimų klasifikacija

A
  1. Kinetiniai:
    a) bukais daiktais padaryti (nubrozdinimas, kraujosrūvos, muštinės, plėštinės žaizdos, kaulų lūžiai)
    b) aštriais daiktais padaryti (pjautinės, durtinės, pjautinės-durtinės, kirstinės žaizdos)
  2. Nekinetiniai:
    a) terminiai
    b) cheminiai
    c) elektros svrovės
    d) elektromagnetinių bangų
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
4
Q

Kinetinių sužalojimų klasifikacija 2

A

a) bukais daiktais padaryti (nubrozdinimas, kraujosrūvos, muštinės, plėštinės žaizdos, kaulų lūžiai)
b) aštriais daiktais padaryti (pjautinės, durtinės, pjautinės-durtinės, kirstinės žaizdos)

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
5
Q

Nekitinių sužalojimų klasiffikacija 4

A

a) terminiai
b) cheminiai
c) elektros svrovės
d) elektromagnetinių bangų

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
6
Q

Odos nubrozdinimas

A

Tai paviršinio odos sluoksnio (epidermio) pažeidimas.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
7
Q

Odos nubrozdinimo ypatumai 2

A
  1. Beveik nekraujuoja, nes epidermis neturi kraujagyslių.

2. Užgyja be randų

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
8
Q

Odos nubrozdinimo padarymo mechanizmai 2

A
  1. Jėgai veikiant į kūno paviršių kampu (vyrauja slydimo trynimo komponentas)
  2. Jėgai veikiant į kūno paviršių statmenai (vyrauja spaudimo komponentas
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
9
Q

Odos nubrozdinimo morfologinės savybės padeda nustatyti 5

A 
- Traumavusio objekto savybes (paviršiaus savybes, kartais net matmenis formą ar
kitas individualias savybes)
- Trauminio poveikio vietą
- Trauminių poveikių (smūgių) skaičių
- Jėgos veikimo kryptį
- Traumos laiką
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
10
Q

Nubrozdinimas pagal laiką

A

v Nubrozdinimas be šašo – iki 24 val.
✓ Šašas aplinkinės odos lygyje 2-5 dienos
✓ Šašas aukščiau aplinkinės odos lygio 6-9 dienos
✓ Šašas su dalinai atsidalinusiais kraštais 9-14 dienų
✓ Šašas nusilupęs – daugiau kaip 14 dienų.
✓ Odos nubrozdinimas geltonos spalvos, pergamento konsistencijos – padarytas po mirties

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
11
Q

Tai kraujo išsiliejimas į aplinkinius audinius (odą, raumenis, tarp fascijų, vidaus organus, kūno ertmes), įvykus kraujagyslės plyšimui dėl jos suspaudimo ar pertempimo. KAS?

A

kraujosruva

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
12
Q

Kraujosruva - tai?

A

Tai kraujo išsiliejimas į aplinkinius audinius (odą, raumenis, tarp fascijų, vidaus organus, kūno ertmes), įvykus kraujagyslės plyšimui dėl jos suspaudimo ar pertempimo.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
13
Q

Skirtingai nei odos nubrozdinimai kraujosruvos dydis ir forma neatsipindi ko?

A

Poodinių kraujosruvų dydis ir forma dažniausiai neatspindi

traumavusio objekto individualių savybių

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
14
Q

Poodinių kraujosruvų dydis, intensyvumas priklauso nuo: 5

A

 Individualių žmogaus savybių (lyties, amžiaus,
gretutinių ligų)
 Vartojamų medikamentų
 Lokalizacijos
 Traumuojančio objekto savybių (formos, dydžio)
 Trauminio poveikio (jėgos) stiprumo ir tt.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
15
Q

Kraujosruvų ypatumai 5

A
  • Gali susidaryti ne tik trauminio poveikio (smūgio) vietoje, bet atokiau nuo jos, todėl ne visada rodo trauminio poveikio vietą
  • Poodinių kraujosruvų dydis ir forma dažniausiai neatspindi traumavusio objekto individualių savybių
  • Tik kai kuriais atvejais, šviežios, odoje esančios, kraujosruvos, jų lokalizacija atspindi žalojusio daikto individualias savybes (formą, matmenis ir kt.) PVZ BEISBOLKĖ, PADANGA, PLAŠTAKOS PIRŠTAI, BATAI, SULENKTAS LAIDAS
  • Nurodo traumos laiką
  • Apžiūrint nukentėjusius asmenis, plaukuotoje galvos dalyje, taip pat tiriant tamsiaodžius, poodinės kraujosruvas nustatyti galima tik čiuopiant.
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
16
Q

Poodinių kraujosruvų spalvos kitimas laike

PASISKAITOM;)

A

rausva –> melsva –> žalsva –> gelsva
 Rausva, rausvai-melsva poodinė kraujosruva – pirmas 2 dienas po traumos.
 Rausvai-melsva, melsva su žalsvais pakraščiais poodinė kraujosruva – 2-4
dienos po traumos.
 Rausvai-melsva, melsva su žalsvais ir gelsvais pakraščiais poodinė
kraujosruva – 5-7 dienos po traumos.
 Tik gelsva poodinė kraujosruva – 7-14 dienų po traumos.
 Maždaug po 1-2 savaičių poodinė kraujosruva visai išnyksta.

Kai kurių šaltinių duomenimis – šis „spalvų laikrodis“ pasenęs ir
nebegali būti naudojamas. Pagal poodinės kraujosruvos spalvą galima
pasakyti tik tiek:
 jei kraujosruvoje nėra gelsvos spalvos – kraujosruva šviežia.
 jei matoma gelsva spalva – ji padaryta daugiau kaip prieš 18 valandų

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
17
Q

Autopsijos metu poodinių kraujosruvų atsiradimo laikas gali būti patikslinamas
ištyrus audinius histologiškai

A

0-1 diena edema
1-2 diena neutrofilai
2-3 diena monocitai/makrofagai

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
18
Q

Kaip autopsijos metu diferencijuojam kraujosruvą nuo lavondėmių, pigmentinių dėmių ir kt.?

A

daromi įpjovimai šiose srityse.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
19
Q

Žaizda –

A

tai mechaninis odos pažeidimas per visą

jos storį.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
20
Q

mechaninis odos pažeidimas per visą

jos storį. KAS

A

Žaizda

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
21
Q

Žaizdų pobūdis priklauso nuo: 2

A

 žalojančio objekto savybių (bukas ar aštrus)
 poveikio mechanizmo (smūgis, tempimas,
pjovimas, dūrimas ir kt.)

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
22
Q

Muštinės žaizdos susidarymo mechanizmas:

A

smūgio metu į kūno paviršių, oda suspaudžiama tarp traumuojančio buko objekto ir kaulo, todėl plyšta per visą storį.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
23
Q

Muštinės žaizdos. Lokalizacija 2

A

 dažniausiai padaromos tose srityse, kur arti odos yra
kaulas (skalpas, veidas, alkūnės, keliai, blauzdos)
 retai susidaro “minkštose” kūno vietose (sėdmenų, pilvo, krūtų srityse)

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
24
Q 
muštinės  žaizdos. morfologija 6
forma
galai
kraštai
dugnas
kraujavimas
gijimas
A

 Forma - labai įvairi (linijinė, puslankio,
netaisyklinga, T, L, X , Y formos ir pan.)
 Galai - buki arba netaisyklingi
 Kraštai - nelygūs, nubrozdinti, aptraiškyti
 Žaizdos dugne –kraštus
jungiantys audinių tilteliai.
 profuziškai kraujuoja
 sugyja randu (skirtingai nuo odos nubrozdinimo)

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
25
Kuo skiriasi muštinės ir plėštinės mechanizmai?
Plėštinių žaizdų atveju – mechanizme vyrauja audinių | pertempimo komponentas.
26
aštrių daiktų/įrankių klasifikacija 4
 duriantys (turi aštrų galą ar viršūnę, bet neturi aštrių briaunų – pvz. vinis)  pjaunantys (turi aštrią briauną – pvz. stiklo šukė arba peilis, kai traumuojama tik ašmenimis, traukiant ir spaudžiant įrankį lygiagrečiai kūno paviršiaus)  duriantys-pjaunantys (turi aštrų galą ir aštrią briauną – pvz. peilis, kai vyrauja smūgis peilio viršūne, statmenai kūno paviršiui)  kertantys (paprastai sunkūs objektai su aštria briauna – pvz. kirvis, kardas)
27
diferencijuojant aštriais objektais padarytas žaizdas būtina įvertinti:
 žaizdos dydį (ilgį) odoje (išorinį žaizdos komponentą)  žaizdos kanalo gylį (vidinį žaizdos komponentą)  šių matmenų skirtumą:
28
Pjautinės žaizdos matmenys
➢ Pjautinės žaizdos matmuo odoje yra didesnis negu gylio matmuo (žaizda ilga bet negili)
29
Durtinės žaizdos matmenys
➢ Durtinės žaizdos matmuo odoje yra mažas, o gylio matmuo didelis (žaizda trumpa bet gili)
30
Durtinių žaizdų morfologinės savybės.
 Forma - priklauso nuo įrankio smaigalio formos it aštrumo.  Žaizda odoje nedidelė, bet gilus jos kanalas.  Kraštai - nelygūs, dažnai nežymiai nubrozdinti.  Dugne - skersinių audinių tiltelių nėra.  Priklausomai kur kanalas baigiasi, būna: ✓ aklos ✓ kiauryminės ✓ kiaurinės.
31
Kiaurinės, kiauryminės žaizdos pavojingos gyvybei, nes
kanalo eigoje gali būti pažeistos stambios kraujagyslės, nervų kamienai kraujagyslės, vidaus organai
32
Pjautinių žaizdų morfologinės savybės
 Forma - linijinė arba verpstės  Žaizda odoje ilga, bet jos kanalas negilus (praktiškai neturi kanalo)  Galai – smailūs  Kraštai - tiesūs arba nežymiai vingiuoti, be nubrozdinimų  Dugne - skersinių audinių tiltelių nėra
33
Pavojingų pjautinių žaizdų lokalizacija dėl stambių kraujagyslių pažeidimo
galūnių, kaklo srityje
34
Durtinės pjautinės žaizdos morfologija
 Forma – linijinė, verpstės  Vyrauja ne žaizdos ilgis odoje, bet kanalo gylis  Galai – abu smailūs arba vienas tik vienas iš jų  Kraštai lygūs, nenubrozdinti  Dugne – skersinių kraštus jungiančių audinių tiltelių nėra.  Būna aklos, kiauryminės arba kiaurinės
35
durtinės pjautinės žaizdos pavojingos nes
Padarymui nereikalinga labai didelė jėga, pavojingos gyvybei dėl vidinio ir išorinio kraujavimo, pneumotorakso, peritonito ir t.t.
36
Durtinių, durtinių pjautinių žaizdų grėsmė gyvybei 4
 Vidinis bei išorinis nukraujavimas dėl tiesioginio stambesnių kraujagyslių ar vidaus organų pažeidimo  Pneuomotoraksas  Širdies tamponada  Oro embolija ir nugaros smegenų pažeidimas kaklo sužalojimų atvejais
37
Kirstinės žaizdos | kas joms būdinga? 2
 Joms būdinga pjautinių ir muštinių žaizdų požymiai, t.y. gana lygūs bet dažnai nubrozdinti, aptraiškyti kraštai;  Kaulų lūžiai žaizdų dugne, ar net galūnių amputacijos
38
Savigynai būdingi sužalojimai 2
``` Užpuolimo atveju, aukai ginantis ir bandant apsaugoti galvą, kaklą nuo smūgių, dažniausiai tai daroma dengiantis šias sritis rankomis, todėl jos dažniausiai ir sužalojamos tipinės vietos – žastų išoriniuose paviršiuose ir dilbių srityse. ``` Bandant sugriebti užpuoliko peilį, sužalojami delnai.
39
Savęs žalojimui būdingi sužalojimai 7
 Dažniausiai „tipinėse“, pačiam pasiekiamose vietose (pjautinės žaizdos – riešų priekiniuose paviršiuose, alkūnių duobėse bei kakle; durtinės ar durtinės pjautinės žaizdos – didžiųjų krūtinės raumenų ir pilvo srityse);  Dažniausiai išsidėstę vienoje anatominėje srityje;  Dažniausiai priešingoje kūno pusėje pagal dominuojančią ranką (dešiniarankiams – kairėje, kairiarankiams – dešinėje);  Jei yra daugiau nei viena pjautinė, durtinė pjautinė žaizda, jos vienodo ar bent panašaus pobūdžio ir vienodos krypties (lygiagrečios);  Paviršiniai arba nežymūs sužalojimai;  Randama įrankio bandymo sužalojimų;  Seni randai tose pačiose srityse.
40
Skeleto kaulų lūžiai pagal mechanizmą: 2
 Tiesioginiai –jėgos poveikio vietoje |  Netiesioginiai –atokiau nuo jėgos poveikio vietos
41
Tiesioginiai lūžiai | Priklausomai nuo jėgos stiprumo ir kontakto ploto skirstomi į tris tipus:
 Židininiai (tapping fractures) – silpna jėga paveikus nedidelį plotą - paprastai skersiniai -tose vietose kur šalia yra du kaulai, lūžta tik vienas  Traiškytiniai (crush fractures) lūžiai – stipria jėga paveikus didelį plota - paprastai skeveldriniai -paprastai su minkštųjų audinių pažeidimu  Penetraciniai (skyliniai) – didele jėga paveikus mažą plotą (pvz. šautinių žaizdų srityse)
42
Netiesioginiai lūžiai skirstomi į 6 kategorijas:
 Tempimo lūžiai(traction fractures) – tempiant atplėšiama kaulo dalies  Lenkimo lūžiai (angulation fractures) – dažniausiai skersai, susidaro kaulą lenkiant tol, kol jis lūžta  Sukimo lūžiai (rotation fractures) – tai spiraliniai lūžiai  Vertikalaus suspaudimo lūžiai (compression fractures) – įstrižiniai ilgųjų kaulų kūnų lūžiai;  Lenkimo ir suspaudimo lūžiai – netaisyklingi, „kreivi“, bet ne skersiniai  Lenkimo, sukimo ir suspaudimo lūžiai.
43
Skalpo sužalojimo pavojingums
Dauguma skalpo sužalojimų nėra pavojingi gyvybei, bet profuzinis kraujavimas iš žaizdų kūdikiams ar suaugusiems, tam tikromis aplinkybėmis (pvz. alkoholinė intoksikacija), gali sukelti šoką dėl nukraujavimo ar net mirtį.
44
Kaukolės lūžiai. Lūžių mechanizmas gali būti dvejopas:
 dėl tiesioginio jėgos poveikio (pvz.: tiesioginis smūgis į momenkaulį, sukeliantis linijinį lūžį)  dėl netiesioginio jėgos poveikio (pvz.: akiduobių viršutinių sienų lūžiai)
45
Linijiniai lūžiai. kokios traumos metu
Dažniausi, susidaro skliauto kauluose, bukos traumos metu.
46
Pakartotiniai smūgiai į galvą sukelia
dažniausiai sukelia jau | skeveldrinius lūžius.
47
kaukolės lūžiai. Įspaustiniai lūžiai. mechanizmas
Susidaro didele jėga paveikus nedidelį kaulo plotą, (pvz.: | smūgis plaktuku, šautinis sužalojimas kulka.)
48
kaukolės lūžiai. Kaukolės pamato lūžiai. Skersinis kaukolės pamato lūžis, padalinantis kaukolės pamatą į dvi dalis, dėl ko ?
šoninio smūgio į galvą.
49
kaukolės lūžio. Žiedo formos lūžis.
Eina žiedu aplink didžiąją pakauškaulio angą, nurodo didelės jėgos poveikį. Dažniausiai įvyksta nukritus iš aukščio arba dėl stipraus smūgio į viršugalvį, pvz. motociklininko traumos metu.
50
kaukolės lūžiai. Kontra Q (Contrecoup) lūžiai. vat yra tokie ir viskas :)
:) Kontra Q (Contrecoup) lūžiai.
51
kaukolės lūžiai. Diastazė.
Normalių kaukolės siūlių | išsiskyrimas.
52
Pagrindiniai veido kaulų lūžiai, priklausomai nuo jėgos poveikio vietos 3
a) Le Fort I lūžis – viršutinio žandikaulio lūžis einantis aukščiau viršutinių dantų šaknų viršūnių. b) Le Fort II lūžis – eina abipus pagal viršutinio žandikaulio ribas ir susijungia ties nosikauliu. B) Le Fort III lūžis – tai aukštas skersinis lūžis, atskiriantis kaukolės veidinę dalį nuo smegeninės, per akiduobes nueinantis į pamatą.
53
Intrakranijinės hematomos | Epidurinė hematoma KUR?
tarp kietojo dangalo ir kaukolės skliauto)
54
Intrakranijinės hematomos | Epidurinė hematoma ypatumai 5
 90-95 % atvejų smūgio vietoje randamas skliauto lūžis;  Kraujavimo šaltinis – dangalų kraujagyslės (dažniausiai a. memingea media rečiau iš plyšusių dangalų, dvejinių venų ar veninių sinusų)  Dažniausiai tik vienoje pusėje;  Simptomai paprastai pasireiškia per 4-8 val. po traumos, bet 25-35% atvejų gali būti ir staigus sąmonės netekimas;  Mirties mechanizmas – galvos smegenų suspaudimas ir strigimas.
55
Intrakranijinės hematomos | Epidurinė hematoma kraujavimo šaltinis
dangalų kraujagyslės (dažniausiai a. memingea media rečiau | iš plyšusių dangalų, dvejinių venų ar veninių sinusų
56
Intrakranijinės hematomos | Epidurinė hematoma mirties mechanizmas
galvos smegenų suspaudimas ir strigimas.
57
Intrakranijinės hematomos. Subdurinė hematoma KUR?
(tarp smegenų ir kietojo dangalo)
58
Intrakranijinės hematomos. Subdurinė hematoma ypatumai 9
 Sukelia parasagitalinių venų (bridging veins) plyšimas dėl bukos galvos traumos metu įvykusios akseleracijos-deceleracijos.  Gali susidaryti ipsilateraliai arba kontralateraliai smūgio vietos atžvilgiu, arba net abiejose pusėse;  Kiti galvos smegenų pažeidimai – gali būti arba ne;  Kaukolės lūžiai – gali būti arba ne;  Dažniausiai (75% atvejų) trauminės kilmės (sukeliamos griuvimų ar nuo suduotų smūgių į galvą);  Dažnesnės seniems žmonėms ir alkoholikams;  ūmi – simptomai išryškėja per 72 valandas po traumos,  poūmė – simptomai išryškėja 3 dienų 2-3 savaičių laikotarpyje;  lėtinė – simptomai pasireiškia praėjus daugiau kaip 3 savaitėms po traumos.
59
Intrakranijinės hematomos. Subdurinė hematoma . mechanizmas
Sukelia parasagitalinių venų (bridging veins) plyšimas dėl bukos galvos traumos metu įvykusios akseleracijos-deceleracijos
60
Tiek epidurinių tiek subdurinių hematomų poveikis ir | galimos mirties priežastys tokios pačios – kokios?
jos sukelia | galvos smegenų suspaudimą ir strigimą.
61
Krūtinės sužalojimai 2 tipai | 2
1. Kiauryminiai (penetruojantys) krūtinės sužalojimai – dažniausiai padaromi sužalojant peiliu ar šautinių sužalojimų atvejais, dažniausiai sukelia pneumotoraksą, hemotoraksa, širdies tamponadą dėl stambių kraujagyslių ar krūtinės organų sužalojimo. 2. Bukos krūtinės traumos – dažniausiai patiriamos nugriuvus, nukritus iš aukščio ar autoįvykių metu. Šonkaulių lūžiai, plaučių pažeidimas jų lūžgaliais, pneumotoraksas, hemotoraksas, dėl daugybinių šonkaulių lūžių susidariusi nestabili krūtinės ląsta, aortos plyšimai dažnos mirties priežastys po tokių traumų.
62
Krūtinės kiaurymianiai sužalojimai dažniausiai padaromi kuo?
peiliu ar šautuvu
63
Krūtinės kiaurymianiai sužalojimai dažniausi padariniai
pneumotoraksas, hemotoraksas, širdies tamponada
64
Bukos krūtinės traumos įvyksta kada/
dažniausiai patiriamos | nugriuvus, nukritus iš aukščio ar autoįvykių metu.
65
Bukos krūtinės traumos mirties priežastys/
Šonkaulių lūžiai, plaučių pažeidimas jų lūžgaliais, pneumotoraksas, hemotoraksas, dėl daugybinių šonkaulių lūžių susidariusi nestabili krūtinės ląsta, aortos plyšimai
66
Dažniausios pilvo traumos 4 paskaitom
1. Blužnies ir kepenų sužalojimai Aštrūs daiktai bei bukos traumos metu įvykę apatinių šonkaulių lūžgaliai gali sužaloti kepenis ir blužnį, nesuteikus pagalbos – galima greita mirtis dėl vidinio nukraujavimo. 2. Diafragmos plyšimas Stipria jėga paveikus viršutinę pilvo dalį, gali plyšti diafragma ir pilvo organai būti sustumti į krūtinės ertmes, kas sukels šoką ir ūmų kvėpavimo nepakankamumą. 3. Žarnų, žarnų pasaitų pažeidimus gali sukelti tiek penetruojanti tiek buka pilvo trauma, dėl ko kyla vidinio nukraujavimo ar peritonito rizika dėl infekcijos, ypač jei diagnozuojama pavėluotai. 4. Kasos sužalojimai Stiprus smūgis į viršutinę pilvo dalį gali sukelti kasos plyšimą ir ūmų peritonitą.
67
kuo skiriasi kiauryminė ir kiaurinė žaizdos? PASAK MANTVIO xd
kiauryminė, kai išėjimo žaizda patenka į ertminį organą, pvz, skrandį, o kiaurinė kai įėjimo žaizda ir išėjimo žaizda odoje, pvz, kiaurai žmogų
68
sužalojimo padarymo laikas. nubrozdinimas. Nubrozdinimas be šašo –
iki 24 val.
69
sužalojimo padarymo laikas. nubrozdinimas | ✓ Šašas aplinkinės odos lygyje
2-5 dienos
70
sužalojimo padarymo laikas. nubrozdinimas. | ✓ Šašas aukščiau aplinkinės odos lygio
6-9 dienos
71
sužalojimo padarymo laikas. nubrozdinimas. | ✓ Šašas su dalinai atsidalinusiais kraštais
9-14 dienų
72
sužalojimo padarymo laikas. nubrozdinimas. | ✓ Šašas nusilupęs –
daugiau kaip 14 dienų.
73
sužalojimo padarymo laikas. nubrozdinimas. | ✓ Odos nubrozdinimas geltonos spalvos, pergamento konsistencijos –
padarytas po mirties
74
sužalojimo padarymo laikas. kraujosruva. |  Rausva, rausvai-melsva poodinė kraujosruva –
pirmas 2 dienas po traumos.
75
sužalojimo padarymo laikas. kraujosruva. |  Rausvai-melsva, melsva su žalsvais pakraščiais poodinė kraujosruva –
2-4 | dienos po traumos.
76
sužalojimo padarymo laikas. kraujosruva.  Rausvai-melsva, melsva su žalsvais ir gelsvais pakraščiais poodinė kraujosruva –
5-7 dienos po traumos.
77
sužalojimo padarymo laikas. kraujosruva. |  Tik gelsva poodinė kraujosruva –
7-14 dienų po traumos.
78
sužalojimo padarymo laikas. kraujosruva. |  poodinė kraujosruva visai išnyksta.
Maždaug po 1-2 savaičių
79
sužalojimo padarymo laikas. kraujosruva. kita taisyklė |  jei kraujosruvoje nėra gelsvos spalvos –
kraujosruva šviežia.
80
sužalojimo padarymo laikas. kraujosruva. kita taisyklė |  jei matoma gelsva spalva –
ji padaryta daugiau kaip prieš 18 valandų
81
kraujosruvos histologinis tyrimas. vyrauja edema
0-1d.
82
kraujosruvos histologinis tyrimas. vyrauja neutrofilai
1-2 d.
83
kraujosruvos histologinis tyrimas. vyrauja makrofagai/monocitai
2-3d.

Teismo medicina (13 decks)

Brainscape helps you reach your goals faster, through stronger study habits.
© 2025 Bold Learning Solutions. Terms and Conditions