7 Tema Flashcards
(12 cards)
- Kas yra vadinama kognicijomis? Kodėl jas sunku apibrėžti?
Kognicijos yra susijusios su mąstymu, tai MOTYVACIJOS ŠALTINIAI, KYLANTYS IŠ ASMENS MĄSTYMO BŪDO ir ĮSITIKINIMŲ. Tam tikra prasme kognicijos yra sunkiai apibrėžiamas konstruktas, nes savyje talpina įvairius kognityvinius reiškinius, tokius kaip įsitikinimai, lūkesčiai, tikslai, planai, sprendimai, vertybės ar savivaizdis.
- Paaiškinkite mechanizmus, kuriais planai veikia elgesį?
Kognityvinis mechanizmas, kuris paaiškina, kaip planai padeda kontroliuoti elgesį, yra vadinamas TOTE modeliu (test-operate-test-exit). Pirmas žingsnis – testavimas. Jo metu įvertinamas dabarties neatitikimas idealui. Neatitikimas motyvuoja asmenį veikti (operate) pasitelkiant suplanuotų veiksmų seką. Po tam tikro laiko, asmuo dar kartą testuoja elgesio rezultato atitikimą idealui (test). Jei neatitikimo nebėra, elgesys užbaigiamas (exit). Tačiau jei neatitikimas vis dar tebėra ryškus, gali būti grįžtama į veikimo etapą (operate). Taigi realiai modelis gali atrodyti kaip TOTOTOTO. Pavyzdžiui, mergina sprendžia klausimą, kaip apsirengti. Ji apsirengia sijoną ir palaidinę ir pažiūrėjusi į veidrodį, nusprendžia, kad ši netinka, tuomet matuojasi kitą, bet ir ja nelieka patenkinta. Elgesys kartojamas tol, kol merginos supratimas apie tai, kaip ji turi atrodyti, ir vaizdas veidrodyje sutampa. Tai trumpalaikių situacinių planų pavyzdys, tačiau panašūs dėsningumai galioja ir ilgalaikiams planams.
- Kas yra vadinama koreguojančia motyvacija?
Kai asmuo pastebi neatitikimą tarp idealo ir dabarties, keistis gali ne tik elgesys, bet ir keliami planai. Taigi neatitikimas tarp idealaus ir turimo iš karto savaime nesukelia elgesio, bet greičiau sužadina bendrą koreguojančią motyvaciją. Koreguojanti motyvacija aktyvuoja sprendimų priėmimo procesą, kurio metu asmuo apsvarsto įvairias galimybes, kurios gali sumažinti neatitikimą tarp norimo ir turimo, dėl to gali keistis planai, elgesys, didėti pastangos arba planų iš viso atsisakoma. Taigi planų veikiamas elgesys yra dinamiškas, lankstus ir orientuotas į optimalaus adaptacinio sprendimo radimą. Gero plano sukūrimas yra tik nedidelė dalis, reikalinga neatitikimui pašalinti, mes susiduriame su daugybe sunkumų, kai realiai bandome planus įgyvendinti. Dažnai reikia planus keisti ar juos koreguoti.
Koreguojanti motyvacija taip pat apima ir emocijas. Jei žmogus artėja prie savo idealo maždaug tokiu tempu, kaip jis ir tikisi, jis patiria nedaug emocijų. Kai artėjimas vyksta lėčiau, nei asmuo tikisi, pastangos ir atkaklumas, kurio reikia, dažniausiai kelia neigiamas emocijas, tokias kaip nerimas, frustracija ar neviltis. Kai prie idealo artėjama greičiau, nei buvo tikėtasi, išgyvenamos teigiamos emocijos, tokios kaip entuziazmas, viltis, pasitenkinimas, džiaugsmas. Taigi planai motyvuoja elgesiui, o asmens analizuojamas artėjimas prie idealo generuoja emocijas.
Neatitikimo kūrimo motyvacija
Kai mes matome neatitikimą, tarp esamo ir idealaus, kyla motyvacija kažką keisti. Jei norime padidinti asmens motyvaciją, turime padėti žmogui pajusti neatitikimą arba jį sukurti, jei asmuo jo nejaučia. Tai darome padėdami žmogui kelti aukštesnius tikslus, kurti idealius vaizdinius, kelti reikalavimus sau ir kitiems. Tokiu būdu sustipriname neatitikimo patyrimą ir, savo ruožtu, motyvaciją. Yra du neatitikimo tipai:
• Neatitikimo sumažinimo motyvacija remiasi grįžtamuoju ryšiu apie aptiktą neatitikimą. Įvairūs aplinkos rodikliai signalizuoja mums, kaip sėkmingai mes atitinkame įvairius aplinkos nustatytus kriterijus. Pavyzdžiui, kiek klausimų reikia teisingai atsakyti dešimtukui, koks vidurkis turi būti norint gauti stipendiją. Taigi idealo standartus nustato aplinka ir skatina žmogų vertinti, kiek jis tuos standartus atitinka ir nori jų siekti.
• Neatitikimo kūrimo motyvacija remiasi asmens orientacija į ateitį, kai asmuo proaktyviai kuria sau vis didesnius reikalavimus. Pavyzdžiui, studentas, kuris iki šiol negavo stipendijos, gali nuspręsti, kad nuo kito semestro nori pasistengti mokytis taip, kad ją gautų. Taigi tokius tikslus asmuo pasirenka pats, pats sau keldamas aukštesnius standartus.
Šie du motyvacijos tipai vienas nuo kito skiriasi tuo, kad neatitikimo mažinimo motyvacija iš principo yra koreguojanti, reaktyvi, pagrįsta grįžtamuoju ryšiu, tuo tarpu neatitikimo kūrimo motyvacija yra susijusi su tikslų kėlimu, proaktyvi ir orientuota į augimą.
- Kas yra vadinama tikslais?
Tikslu vadinama bet kas, ką asmuo nori pasiekti. Kaip ir planai, tikslai motyvuoja veiklai atkreipdami asmens dėmesį į neatitikimą tarp dabartinio pasiekimų lygmens ir idealaus pasiekimų lygmens. Žmonės, kurie turi tikslą, beveik visada pasirodo geriau ir pasiekia daugiau, nei žmonės, kurie tikslų nekelia. Tikslus asmuo gali kelti sau pats arba perimti iš aplinkos keliamus tikslus, tačiau bet kuriuo atveju, tikslai motyvuoja veiklai. Tikslo turėjimas suteikia energijos ir nukreipia veiklą
- Kokios tikslo savybės lemia efektyvesnę veiklą ir didesnę motyvaciją? Kodėl?
tikslai skatina elgesį, jei jie yra sudėtingi ir specifiški. Tuo tarpu lengvi ir nespecifiški tikslai veiklos efektyvumo nepagerina. Sudėtingi tikslai suteikia energijos, o specifiški tikslai padeda tą energiją nukreipti tinkama linkme, organizuoti ir įgyvendinti elgesį. Sudėtingi tikslai taip pat užtikrina didesnį atkaklumą ir pastangas jų siekiant, mažėja tikimybė, kad asmuo mes veiklą jos neužbaigęs. Specifiški tikslai padeda susikoncentruoti veiklai ir planuoti jos strategiją. Tikslo ir veiklos sąsajos apibendrintos konspekte esančioje schemoje.
- Kokie veiksniai padeda perimti kitų siūlomus tikslus?
Tik internalizuoti tikslai pagerina veiklos efektyvumą. Taip yra dėl to, kad tikslo perėmimas padidina įsipareigojimą veiklai. Kuo daugiau asmuo pats dalyvauja tikslo kėlimo procese, tuo didesnė tikimybė, kad tikslas bus priimtas. Tikslai, kuriuos asmuo kelia pats sau, dažniausiai yra lengvai priimami. Tikslai, kuriuos bandoma įpiršti per prievartą, dažniausiai yra atmetami. Tačiau jei svarstant tikslus leidžiama asmeniui išsakyti savo požiūrį, pateikiami argumentai, kodėl tikslas yra svarbus, apsvarstomos įvairios galimybės, tikimybė, kad tikslas bus perimtas, didėja.
Tikslo perėmimas priklauso ir nuo asmens, siūlančio tikslą, charakteristikų. Didesnė tikimybė, kad tikslas bus perimtas, jei jį siūlantis asmuo yra patikimas, palaikantis, nusimanantis ir mėgstamas to asmens, kuriam tikslas siūlomas. Jei asmuo yra autoritariškas, manipuliuojantis, menkinantis, jo siūlomi tikslai greičiausiai bus atmesti. Darbo aplinkoje dažniau perimami tokių vadovų tikslai, kurie sugeba parodyti ateities viziją, dėl kurios verta stengtis.
Grįžtamasis ryšys
Grįžtamasis ryšys, arba žinios, apie tai kaip sėkmingai vyksta rezultato siekimas, padeda geriau matyti tikslo siekimo progresą. Be grįžtamojo ryšio veikla gali prarasti savo emocinį krūvį ir darytis nebesvarbi. Pavyzdžiui, bėgikas gali kelti sau tikslą nubėgti 100 metrų per mažiau nei 10 sek., bet jei jis niekada nesužino, per kiek laiko tiksliai jis įveikia distanciją, jo noras bėgti vėl ir vėl mažėja. Grįžtamasis ryšys yra būtinas generuoti emocijoms – kai jis praneša apie artėjimą prie tikslo, kyla pasitenkinimas ir teigiami jausmai, kai grįžtamasis ryšys yra negatyvus, kyla emocinis nepasitenkinimas. Tiek teigiamos, tiek neigiamos emocijos gali būti papildomas motyvuojantis postūmis veiklai.
Kita vertus, grįžtamasis ryšys yra tik informacija, todėl ji yra bevertė, jei nėra tikslo. Pavyzdžiui, kad ir kiek grįžtamojo ryšio apie pasiekimus ir veiklą suteiktų dėstytojas, jei studentas neturės tikslo gerai mokytis, tai jo pasiekimų nepaveiks.
- Kuo pavojingi per dideli tikslai?
Kai keliamas tikslas yra per didelis iššūkis, tai trukdo pasiekti optimalaus veiklos lygio, kelia stresą.
- Ar vizualizacijos technikos padeda pasiekti geresnių rezultatų siekiant tikslų?
didelis koncentravimasis į tikslą trukdo jo pasiekti. Taigi perdėtas dėmesys pačiam tikslui yra antimotyvacinė strategija. Tačiau jei fokusuojamasi ties tuo, kaip tikslą galima būtų pasiekti, tai iš tikro skatina tikslo siekimą. Motyvacinę galią turi ne pats tikslas, ne turinys, o dėmesys tikslo siekimo procesui ir priemonėms, padedančioms tikslą pasiekti. Tikslo išsikėlimas savaime nevirsta tikslo siekimo elgesiu. Taigi bandymai įsivaizduoti, kad esi milijonierius, kad esi lieknas, kad esi savimi pasitikinti, nėra efektyvūs. Daug geriau veikia proceso vizualizacija.
- Kas yra vadinama ketinimais? Kokia jų funkcija?
Įgyvendinimo ketinimai yra planas įgyvendinti tikslo siekimo elgesį, detalizuojant kada, kaip ir kaip ilgai tikslo bus siekiama. Pakankamai
tikslūs įgyvendinimo ketinimai yra dar vienas svarbus veiksnys tikslų pasiekimui.
- Kaip kelti efektyvius tikslus? Padėkite efektyviai iškelti tikslus ir suformuluoti ketinimus konkrečiose situacijose, apsvarstykite kaip galima užtikrinti didesnį veiklos efektyvumą kiekvienu atveju:
• Tėvai kelia vaikui tikslą palaikyti tvarką savo kambaryje;
• Studentas turi tikslą pagerinti savo pažymių vidurkį vienu balu per ateinantį semestrą;
• Vadybininkas turi tikslą parašyti kokybišką projekto paraišką iki nustatyto termino.
Pirmasis žingsnis yra tikslo kėlimo procesas. Dažniausiai pradedama nuo klausimo: „Ko tu nori pasiekti?“. Atsakymas į šį klausimą leistų apibūdinti idealią būseną, kuri yra siekiamybė.
Antrasis svarbus klausimas yra: „Ar šis tikslas yra pakankamai sudėtingas?“. Reikia įvertinti, ar tikslas atitinka asmens gebėjimus, patyrimą ir turimus išteklius.
Trečiasis klausimas yra „Ar tikslas yra pakankamai specifiškas?“. Taigi tikslą reikia kaip galima labiau detalizuoti, apibūdinant veiklas, jų dažnumą, charakteristikas ir pan.
Sekantis žingsnis – apsibrėžti, kaip bus vertinamas progresas, kas rodys, kad pokyčiai vyksta, kaip mes išmatuosime jų dydį?
Kai tikslas yra pakankamai detaliai suformuluotas, reikia suplanuoti jo siekimo procesą. Kad tikslo būtų siekiama, reikia, kad jis būtų ne primestas iš šalies, o asmeniui svarbus, vertingas ir priimtinas. Taigi reikia įsitikinti, kad tikslas buvo priimtas, o jei ne – stengtis asmenį įtraukti į tikslo apsvarstymą, aiškinti tikslo vertę, motyvuoti jo siekti. Jei tikslą asmuo priėmė, sekantis žingsnis detaliai apsvarstyti tikslo siekimo strategijas, galimus planus ar veiksmų eigą. Tuomet formuojami ketinimai – apibrėžiama kur, kada ir kaip tikslą bus bandoma įgyvendinti. Galiaus aptariami būdai, kuriais asmuo galės gauti grįžtamąjį ryšį apie savo progresą ir pasiekimų lygį.
• Tėvai kelia vaikui tikslą palaikyti tvarką savo kambaryje;
-
• Studentas turi tikslą pagerinti savo pažymių vidurkį vienu balu per ateinantį semestrą;
-1) „Ko tu nori pasiekti?“ - pasikelti vidurkį vienu balu per ateinantį semestrą
2)„Ar šis tikslas yra pakankamai sudėtingas?“ - studentas gali mokytis tiesiog tingi ir nežino efektyvaus būdo tai daryti (gebėjimus, patyrimą ir turimus išteklius)
3) „Ar tikslas yra pakankamai specifiškas?“. - vidurkį pasikelti nuo 8.2 iki 9. To siekdamas kaskart grįžęs iš paskaitų persiskaityti medžiagą, ir ją susivesti į programėlę, kad poto laisvesnę akimirką būtų galima žaidimo būdu mokytis, namų darbą pradėti dvi savaites prieš pridavimą. Pirmą dieną susipažinti su truktūra, padaryti titulinį, antrą dieną rasti straipsnius, jei pvz reikia penkių, tada penkias dienas iš eilės perskaityti po straipsnį ir susižymėt svarbias vietas, kitas dienas po gabaliuką rašyti ir pasilikti paskutinę dieną dar kartą perskaityti. (apibūdinant veiklas, jų dažnumą, charakteristikas ir pan. )
4) progresas bus vertinamas tuo, kad jei iš namų darbų ir atsiskaitymų bus gaunama ne mažiau 9 reikš, kad pokyčiai vyksta ir judama link tikslo.
• Vadybininkas turi tikslą parašyti kokybišką projekto paraišką iki nustatyto termino.
-
